Skirtumas dyzelio apie 8 centai, nėra daug kokiai Toyotai užpilti, bet fūrai labai didelis, todėl pasienyje LT pusėje turbūt labai stiprus kritimus. Pamenu Kubilius vyriausybė panašiai buvo pakėlus akcizus, kad "surinkti daugiau pinigų", bet po to teko skubiai mažinti akcizus, nes surinkimas ne tik nepadidėjo, bet dar ir stipriai krito, Šimonytė panašu ant to pačio grėblio užlipo...
Panašu į užsakytą straipsnį paspausti valdžią. Greitas Google ir namatau kur čia Lenkijoje labai jau smarkiai žemos kainos, kad apsimokėtų ten vykti. O dar panaudojus nuolaidų korteles ar paieškojus pigiau galima uz beveik tiek pat kiek Lenkijoje užsipilti.
Skirtumas dyzelio apie 8 centai, nėra daug kokiai Toyotai užpilti, bet fūrai labai didelis, todėl pasienyje LT pusėje turbūt labai stiprus kritimus. Pamenu Kubilius vyriausybė panašiai buvo pakėlus akcizus, kad "surinkti daugiau pinigų", bet po to teko skubiai mažinti akcizus, nes surinkimas ne tik nepadidėjo, bet dar ir stipriai krito, Šimonytė panašu ant to pačio grėblio užlipo...
Panašu į užsakytą straipsnį paspausti valdžią. Greitas Google ir namatau kur čia Lenkijoje labai jau smarkiai žemos kainos, kad apsimokėtų ten vykti. O dar panaudojus nuolaidų korteles ar paieškojus pigiau galima uz beveik tiek pat kiek Lenkijoje užsipilti.
Specialist važiuot neapsimoka. Bet fūroms pakankamai motyvacija užsipilt kitoj sienos pusėj. Ir tranzitinės fūros pasienyje sudaro didelę dalį apyvartos.
Panašu į užsakytą straipsnį paspausti valdžią. Greitas Google ir namatau kur čia Lenkijoje labai jau smarkiai žemos kainos, kad apsimokėtų ten vykti. O dar panaudojus nuolaidų korteles ar paieškojus pigiau galima uz beveik tiek pat kiek Lenkijoje užsipilti.
Gal kas nors žino, dėl ko šią savaitę matomas degalų kainų šuolis? Jau net 95 artėja prie 1.60 EUR/l .
Naftos kaina yra žemumose, euro kursas pakilo dolerio atžvilgiu. Kame priežastys? Kaip visada - "išparduoda brangias atsargas"?
Po akcizų šuolio – mokesčių surinkimo katastrofa: degalinės ištuštėjo, kai kur atleidžia darbuotojus
Gal kas nors žino, dėl ko šią savaitę matomas degalų kainų šuolis? Jau net 95 artėja prie 1.60 EUR/l .
Naftos kaina yra žemumose, euro kursas pakilo dolerio atžvilgiu. Kame priežastys? Kaip visada - "išparduoda brangias atsargas"?
Degalų kainos Latvijoje praeitą savaitgalį buvo kur kas didesnės nei pas mus,
Dyzelis buvo brangesnis apie 15 ct, o benzinas - net apie 20 ct už litrą nei pas mus.
Latvijoje benzinas 3-5 centai brangesnis už dyzelį (pas mus kol kas atvirščiai)
/\ Nereikėjo laukti ir vasaros
Praėjusią savaitę dyzelis atpigo apie 8 - 9 centus ir skirtumas tesudarė 3-5 centus, kol kas benzino naudai
Lrytas.lt 2024.03.25 Benzino didmeninės kainos jau aplenkė dyzelino kainas: pastarasis per mėnesį atpigo 11 centų
Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzino didmeninės kainos jau yra didesnės už dyzelino kainas, praneša Lietuvos energetikos agentūra.
Kovo 25-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,549 Eur/l, vidutinė benzino kaina siekė 1,515 Eur/l.
Benzino vidutinė kaina Lenkijoje siekia 1,524 Eur/l ir yra apie 0,009 Eur/l didesnė nei mūsų šalyje. Estijoje ir Latvijoje benzino vidutinės kainos yra atitinkamai 1,713 Eur/l ir 1,699 Eur/l. (...)
Estijoje ir Latvijoje vidutinė dyzelino kaina šiuo metu yra atitinkamai 1,583 Eur/l ir 1,676 Eur/l, o Lenkijoje – 1,573 Eur/l.
Lietuvoje šią savaitą degalai kiek pigesni nei Lenkijoje ir žymiai pigesni nei pas latvius ir estus.
Per Velykas dėl konkurencijos kaino dar labiau sumažėjo; kai kur benzino ir dyzelnio kainos nusileido žemiau 1,50 EUR/l.
LRT.lt 2024.02.20 Degalai Lietuvoje brangsta labiau nei nafta: geresnių žinių vasarą gali tikėtis dyzelinių automobilių savininkai
Kaip pranešė Lietuvos energetikos agentūra, vasario 12-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,615 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,478 Eur/l. Benzino vidutinė kaina praėjusią savaitę padidėjo 0,027 Eur/l, o dyzelino – 0,041 Eur/l.
Benzinas brango ketvirtą savaitę iš eilės, o dyzelino vidutinė kaina didėjo jau šeštą savaitę (..)
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pažymėjo, kad degalų kainoms neigiamos įtakos turėjo nuo šių metų pradžios nežymiai pabrangusi žaliavinė nafta. Tą taikliau iliustruoja pabrangęs benzinas, kurio ES praktiškai neimportuoja, tačiau visai kita situacija yra kalbant apie dyzelino rinką.
„Dyzelinas yra gerokai labiau pabrangęs nei žaliavinė nafta. Pirmoji kainos sudedamoji dalis, aišku, yra dyzelino akcizas. Akivaizdu, kad dėl jo padidėjimo išaugo ir galutinė dyzelino kaina, ji kilo maždaug 4,5 cento. Bet pati dyzelino kaina yra padidėjusi gerus 15 centų nuo metų pradžios. Tad akcizas paaiškina tik dalį to paaugimo.
Kita dalis susijusi su geopolitinėmis įtampomis, kurios virsta praktine įtampa. Štai ir Raudonojoje jūroje jau kurį laiką prasidėję išpuoliai prieš tanklaivius ar konteinervežius lemia, kad yra plaukiama aplink Afriką. (...) Dyzelinas būdavo gabenamas per Raudonąją jūrą, Sueco kanalą, bet dabar šis kelias vėl pailgėjo, atitinkamai išaugo transportavimo kaštai“, – apie dyzelino pabrangimo priežastis kalbėjo T. Povilauskas.
Galiausiai, T. Povilausko teigimu, dyzelinas galėjo brangti ir dėl dolerio sustiprėjimo euro atžvilgiu.. (...)
Luminor banko ekonomisto Ž. Maurico teigimu, dyzelinas yra labiau žiemos prekė, o benzinas daugiau naudojamas vasarą, jo paklausa dar labiau išauga įsibėgėjus turizmo sezonui. Šiltąjį metų periodą vėl galima sulaukti tam tikro benzino kainos padidėjimo.
Jei tos gąsdinančios prognozės išsipildys, įdomu kiek pabrangs pervežmai transportu ir tuo transportu pervežamos prekės.
Bet paskaičius iki tos vietos kur įvardintos to lobisto pareigos, pasidarė aišku, kad čia tėra suinteresuotos šalies lūkesčių įvardijimas.
Lrytas.lt 2024.02.19 Šokas dyzelinių automobilių savininkams: prognozuoja, jog litro kaina viršys tris eurus
Socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje M.Nagevičius pasidalino įrašu, kuriame perspėja tuos, kurie svarsto, kokį automobilį nori įsigyti. „Dyzelinas Lietuvoje 2030 metais kainuos virš 3 eurų už litrą, net jei nafta nebrangs ir infliacija nemažins euro vertės. Ir tai bus ne dėl planuojamų daryti reguliacinių pokyčių, o dėl jau priimtų sprendimų. Ir joks „traktorių festivalis“ Vilniaus gatvėse to nepakeis, nes tai bendraeuropinė tendencija.(...)
Pasak jo, prie kainų augimo prisidės jau 2027 m. įsigaliosianti Europos Sąjungos (ES) Apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistema degalų pardavėjams. „Visų pirma – nuo 2027 metų įsigalioja ES ATL II prekybos sistema degalų pardavėjams. Degalų pardavėjai turės nusipirkti tiek ES institucijų rinkai parduodamų ATL leidimų, kiek CO2 išmeta degalų pardavėjų parduodamas dyzelinas ar benzinas (ar SND ar gamtinės dujos). Kainą kol kas sunku įvertinti, nes ji priklausys nuo paklausos, tai yra, kaip greitai mažės iškastinio kuro vartojimas ES. Ir nuo pasiūlos: čia aiškumas yra, nes rinkai parduodamų ATL skaičius kiekvienais metais bus po 5–6 proc. mažinamas. Mačiau įvairių prognozių: nuo 45 eurų/ATL iki 250 eurų/ATL. Sudeginus 1 litrą dyzelio, išmetama apie 2,7 kg CO2. Taigi kalbama apie papildomus 12,5–67 ct/ltr dyzelino. +PVM“, – feisbuke dėsto M.Nagevičius. (...)
2023 metų lapkritį įsigaliojusioje Atsinaujinančių išteklių direktyvoje yra nustatyti du tikslai 2030 metams: arba AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29 proc. arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
Todėl teks arba maišyti tikrai brangius iš atliekų pagamintus biodegalus, arba pirkti kvotas iš biometano / žalios elektros pardavėjų. Prognozuojama šių kvotų kaina apie 100 eurų už MWh, kas reiškia dar maždaug +20 ct/ltr dyzelino. Čia mažiausiai. + PVM“, – skaičiuoja M.Nagevičius. Pasak Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento, greičiausiai, jog akcizas dyzelinui taip pat kils, nors dar nėra priimtų atitinkamų sprendimų
Balius su degalų kainomis Lenkijoe baigėsi kartu su rinkimais ir su zloto kurso atšokimu iš dugno.
Prieš mėnesį (prieš pat rinkimus) litras dyzelio kainavo 5.99 PLN, kai kursas buvo apie 4.50 PLN /EUR. Tuo metu degalai buvo pigesni apie 25 ct/l., ir Suvalkų degalinėse buvo ilgos mašinų su tautiniais numeriais eilės.
Praėjusią savaitę degalų kaina buvo apie 6,50 PLN, kai zloto kursas pakilo iki 4,40 PLN/EUR.
Šiek tiek nustebino, kad pasienio Lietuvos pusėje "saltos" kainos (be lojalumo nuolaidų, tai kas rodoma.tablo) buvo apie 1,46 EUR - apie 5-6 ct pigiau nei Vilniuje, kai vasarą kainos Lietuvos pasienyje buvo diesnės apie 5-10 ct nei Vilniuje.
Gal pradėjo vilioti lenkus ir kitus sieną kertancius užsieniečius.
TV3.lt 2023.11.17 Lenkiška pigių degalų svajonė baigėsi? Apsipirkę pasienyje, dyzelino įsipylė grįžę į Lietuvą
2023.11.12 d.
Už litrą benzino vairuotojams būtų tekę susimokėti 6,57 zloto (apie 1,51 euro). Tuo metu už litrą dyzelino vairuotojams būtų reikėję pakloti 6,78 zloto (apie 1,55 euro).
Tuo metu pasienyje esančios degalinės „Emsi“ siūlomos kainos už litrą benzino ar dyzelino siekė 1,46 euro.
Aš ėmiau iš IEA - International Energy Agency. Ten sunkiau paimti, bet labai panašius duomenis pateikia ir kiti. Benzino duomenys čia labai panašūs į IEA, jie kaip šaltinį įvardija US Energy Information Admiinistration: https://www.theglobaleconomy.com/ran...ne_consumption ir t.t. Dizelio mes procentaliai daugiau palyginus su benzinu, bet per capita gaunasi panašiai.
Čia gal nelabai tam vieta, bet vis tik. Gražūs Amsterdamo kvartalai. Šaunuoliai olandai besinaudojantys tik visuomeniniu transportu. Labai šaunu. Tik man niekaip neaišku kokiu būdu gaunasi tie paradoksai. Jei Lietuva vidutiniškai per dieną su savo senučiais neefektyviais trantais sunaudoja apie 700 tūkst. litrų kuro transporte, tai tie šaunuoliai olandai su savo efektyviais ir svarbiausia mažai naudojamais automobiliukais sugeba per dieną sunaudoti virš 10 milijonų litrų kuro transporte, kas įvertinus gyventojų skaičiaus skirtumus sakytų, kad jie sunaudoja netoli 2,5 karto daugiau kuro nei lietuviai per capita. Jei kiek mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva per dieną vidutiniškai sunaudoja arti 700 tūkstančių litrų kuro, tai kiek daugiau nei 5 milijonus gyventojų turinti Suomija beveik 3,5 milijonų litrų kuro, o 10 milijonų gyventojų turinti Švedija 5,8 milijonų litrų kuro. Kokiu stebuklingu būdu šie skirtumai atsiranda ? Stebuklas ir tiek.
Šaltinis? Gal LT kontobanda klesti? Gal ten daugiau skraido? Lietuviai seniai įrodę, kad išgyvena daugiau išleisdami nei uždirba, stebuklai...
Čia gal nelabai tam vieta, bet vis tik. Gražūs Amsterdamo kvartalai. Šaunuoliai olandai besinaudojantys tik visuomeniniu transportu. Labai šaunu. Tik man niekaip neaišku kokiu būdu gaunasi tie paradoksai. Jei Lietuva vidutiniškai per dieną su savo senučiais neefektyviais trantais sunaudoja apie 700 tūkst. litrų kuro transporte, tai tie šaunuoliai olandai su savo efektyviais ir svarbiausia mažai naudojamais automobiliukais sugeba per dieną sunaudoti virš 10 milijonų litrų kuro transporte, kas įvertinus gyventojų skaičiaus skirtumus sakytų, kad jie sunaudoja netoli 2,5 karto daugiau kuro nei lietuviai per capita. Jei kiek mažiau nei 3 milijonus gyventojų turinti Lietuva per dieną vidutiniškai sunaudoja arti 700 tūkstančių litrų kuro, tai kiek daugiau nei 5 milijonus gyventojų turinti Suomija beveik 3,5 milijonų litrų kuro, o 10 milijonų gyventojų turinti Švedija 5,8 milijonų litrų kuro. Kokiu stebuklingu būdu šie skirtumai atsiranda ? Stebuklas ir tiek.
Sūnelis man tikrai panašus į pavalgiusį rusiškais rubliais. Sveiko proto ir elgesio žmogus tikrai neitų prieš savo valstybę ir žmones taip, kaip eina šitas.
Komentuoti: