Didysis Vilnius (Vilnius Urban Area), Vilniaus ribos

[Sula]

Jei Vilniuje administracinės ribos būtų braižomos kaip kitur, tai ir Pilaitė būtų skaitlingas priemiestis. Nekalbant apie Grigiškes, Tarandę, Balsius, Pavilnį ar Naująją Vilnią. Visi šiti turėtų būti atskiri (prie)miestai. Gal net ir savivaldybės.

Ką tai keistų dabar?
Atskiras klausimas - savivalda. VMS (su ~700 t. gyv.) yra ryškiai per didelė kaip žemiausios savivaldos vienetas. Seniūnijos yra neįgalus pakaitalas.

[mantasm]

Jei Vilniuje administracinės ribos būtų braižomos kaip kitur, tai ir Pilaitė būtų skaitlingas priemiestis. Nekalbant apie Grigiškes, Tarandę, Balsius, Pavilnį ar Naująją Vilnią. Visi šiti turėtų būti atskiri (prie)miestai. Gal net ir savivaldybės.

[DeSadas]

Gali būti, čia tik paėmiau kaip pavyzdį, šita nuotrauka daryta praėjusiais metais, bet pats faktas, kad 2021 centrinės sostinės gatvės atrodo taip, parodo, kad problema reali ir neišgalvota. Iki šiol Vilniaus centrinėse zonose yra šimtai vietų, kur vaizdas panašus ar dar blogesnis, va nuotraukos, darytos 2022 m. rugpjūčio pabaigoje, t.y. prieš porą mėnesių, Vilniaus stoties rajonas:






https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...t-ir-bado-akis

zmogau .. viskas sutvarkyta.. nueik

[MedinisStrazdas]

Atmetus visokius Hummer H1, didelė dalis džipų eina su 2 litrų ar net 1.4 varikliais. Tokiais pačiais kaip vidutinio dydžio sedanai ar universalai.

Jei problema didelio litražo neturbininiai varikliai - tada reiktų problemų ieškoti daug plačiau nei džipai.



Neteko girdėt, kad iš gamyklos išvažiavęs nepraeitų technmikinės. Ypač kai dažniausiai yra automatiškai susireguliuojančios šviesos. Gal tamsta lakstai su kokia itin žema sportine mašinyte kur sėdi ant žemės? Tada tikiu, kad normaliai sureguliuoti žibintai gali būti nejauku.

Tai Jeep ir Toyota čia gi tik pavyzdžiai buvo. Ir taip, problemos yra kompleksinės, o ne tik "kiek kuro sudegina".

Tai technikinę praeina, kampas tinkamas, tik lempos aukštai įtaisytos tai jei važiuoja iš galo tai tiesiai į šoninius veidrodėlius šviečia.

švarkelio keliukas ir daug kitų panašių "keliukų", bet tai tik išimtis patvirtinanti taisyklę - niekas nekiša pinigų į periferiją.

Švarkelio keliukas aptarnavo 3 kaimus šiaip ir ne už savivaldos pinigus remontuotas.

[mantasm]

Lietuviškas sprawl terminas yra drieka.

Man dar įdomu, o kaip su tų priemiestinių gatvių priežiūra. Nejaugi tie visi žmonės, kurie atseit savo pinigais tiesiasi ir asfaltuoja tas gatves, po to visą laiką jas patys greideriuoja, valo sniegą? O jeigu sniegą valo miestas, tai turėtų kainuoti daugiau nei įprastai, nes labai daug akligatvių.

Gatves su kursuojančiu VT aišku valo. Kitas gatves su daugiau eismo miestas retsykiais pravalo, turbūt pagal nuotaiką kai lieka laiko nuo VT gatvių. Akligatvių praktiškai niekad nevalo, nors gal ir pasitaiko išimčių. O po geresnės pūgos gyventojai susimeta ant traktoriaus iškvietimo.

[TIME]

Tai ta ir turejau omeny, kad sita kritika ikvepta JAV, kur miestai skiria beprotiska kirki pinigu ispuosele car-centric priemiesciams, Vilniuje visai kitas kontekstas. Jei kelis km nuo Senamiescio nutoles Pavilnys yra uzmiestis, tai Pilaite ar Justiniskes jau realiai kiti miestai

[taccido]

Ne keli, o keliasdešimt kilometrų nuo centro, o tokių gatvelių asfaltavimas pigiausiu ar ne pigiausiu asfaltu - kai jų atsiranda šimtai ir tūkstančiai - išsunks bet kokį biudžetą. Beje, tame pranešime aiškiai sakoma, kad tose užmiesčio gatvelėse ne tik asfaltuojama, bet ir koljami šaligatviai, lietaus nuotekos, dviračių takai. Ir prie ko čia JAV? JAV yra blogo miestų planavimo pavyzdys, tą pripažįsta pačių amerikiečių urbanistai, - šimtai ir tūkstančiai kvadratinių kilometrų privačių namų, su milžiniškais atstumais iki bet kokių urbanistinių centrų, išbrangusi ir net su milžinišku JAV biudžetu sunkiai aprūpinama infrastuktūra, automobilizacija, tarša, ilgos kelionės, žmonių vienišumas užsidarius nutolusiuose namukuose ir t.t. - yra net atskiras terminas - urban sprawl šiam negatyviam reiškiniui. Norite to paties Vilniuje, ar vis tik geriau rinktis Europietišką vystymosi modelį?

Dėl Vilniaus savivaldybės kompetencijos nesiginčysiu, tikrai nesu jų gerbėjas, bet nemanau, kad nekompetencija pagrindinė bėda - tiesiog neužtenka pinigų spręsti įsisenėjusias bėdas. Lietuvoje, kaip ir daug kur rytų Europoje, paplitusi naivi nuostata, kad valstybės ar miesto biudžetas tai kažkoks neribotas resursas, gausybės ragas, neturintis ribų, iš jo galima imti, kiek nori, tik "blogi, piktavaliai politikai" kartais neduoda. Tai yra vaikiška. Reikia suprasti, kad biudžetas yra ne kažkoks mistinis gausybės ragas, o visų musų sumesti pinigai, tas kapšelis pinigų yra ribotas. Čia nereikia jokio susipriešinimo, resursų ribotumas yra natūralus gyvenimo palydovas. Todėl reikia racionaliai naudoti tuos ribotus resursus, visų pirma per racionalų miestų planavimą - apie tai ir šitas tema ir forumas.

Lietuviškas sprawl terminas yra drieka.

Man dar įdomu, o kaip su tų priemiestinių gatvių priežiūra. Nejaugi tie visi žmonės, kurie atseit savo pinigais tiesiasi ir asfaltuoja tas gatves, po to visą laiką jas patys greideriuoja, valo sniegą? O jeigu sniegą valo miestas, tai turėtų kainuoti daugiau nei įprastai, nes labai daug akligatvių.

[Arunasx]

Norintiems vien kritikuoti savivaldybę ko nedaro ar daro vien blogai vertėtų pirmiausia išanalizuoti biudžetą ir nurodyti konkrečias eilutes kuriose yra "taškomi" pinigai ir iš kurių galima paimti jų fantazijoms.

[Saliamonas]

Oho! Tikrai tikras pinigu prataskymas, irengiamos pigiausio asfaltos gatveles keli kilometrai nuo centro, beveik prilygsta jav suburbijoms su greitkeliais, gatvemis,ziedais, mokyklomis, apsvietimu ir visko tuo. Siulau geriau pykti nukreipti i max nekompetetinga Vilniaus valdzia, nes sitas ""skaldyk ir valdyk" principas tarp skirtinguose rajonuose gyvenanciu vilnieciu jai yra labai naudingas. Beje, teko neseniai pravaziuoti pro straipsnyje minima Pavilni, vaziuojant Subaciaus gatve nuo naujuju lietuviu rajono Paupio ir senamiescio buvo koks max 10 minuciu kai baigesi bet koks saligatvis, gatve neremontuota nuo pirmosios Zuoko kadesnijos, zmones priversti eiti arba max pavojingai vaziuojama kelio dalimi arba zoles gabeleliais prie privaciu sklypu ribos, jau nekalbant, kad pilna namu su lauko tulikais kaip 19a (tiesa, elito rajone Kalnenuose yra plakatai, kad irengtas vandentiekis uz ES lesas ir gatve akivaizdziai pagereja, atsiranda saligatvio pozymiai)

Ne keli, o keliasdešimt kilometrų nuo centro, o tokių gatvelių asfaltavimas pigiausiu ar ne pigiausiu asfaltu - kai jų atsiranda šimtai ir tūkstančiai - išsunks bet kokį biudžetą. Beje, tame pranešime aiškiai sakoma, kad tose užmiesčio gatvelėse ne tik asfaltuojama, bet ir koljami šaligatviai, lietaus nuotekos, dviračių takai. Ir prie ko čia JAV? JAV yra blogo miestų planavimo pavyzdys, tą pripažįsta pačių amerikiečių urbanistai, - šimtai ir tūkstančiai kvadratinių kilometrų privačių namų, su milžiniškais atstumais iki bet kokių urbanistinių centrų, išbrangusi ir net su milžinišku JAV biudžetu sunkiai aprūpinama infrastuktūra, automobilizacija, tarša, ilgos kelionės, žmonių vienišumas užsidarius nutolusiuose namukuose ir t.t. - yra net atskiras terminas - urban sprawl šiam negatyviam reiškiniui. Norite to paties Vilniuje, ar vis tik geriau rinktis Europietišką vystymosi modelį?

Dėl Vilniaus savivaldybės kompetencijos nesiginčysiu, tikrai nesu jų gerbėjas, bet nemanau, kad nekompetencija pagrindinė bėda - tiesiog neužtenka pinigų spręsti įsisenėjusias bėdas. Lietuvoje, kaip ir daug kur rytų Europoje, paplitusi naivi nuostata, kad valstybės ar miesto biudžetas tai kažkoks neribotas resursas, gausybės ragas, neturintis ribų, iš jo galima imti, kiek nori, tik "blogi, piktavaliai politikai" kartais neduoda. Tai yra vaikiška. Reikia suprasti, kad biudžetas yra ne kažkoks mistinis gausybės ragas, o visų musų sumesti pinigai, tas kapšelis pinigų yra ribotas. Čia nereikia jokio susipriešinimo, resursų ribotumas yra natūralus gyvenimo palydovas. Todėl reikia racionaliai naudoti tuos ribotus resursus, visų pirma per racionalų miestų planavimą - apie tai ir šitas tema ir forumas.

[TIME]

Beje, del Vilniaus centro bukles visiskai pritariu, nors ten lankaus vos ne kiekviena diena, kai kuriu vietu bukle tiesiog sokiruoja. Pavyzdys is stoties rajono pasikeite, nes buvo straipsnis 15min. Vienas is pavyzdziu galetu buti Skapo gatve, literaliai metras nuo turistinio centro Vilniuje, atrodo tarsi visas rusu tanku batalionas atsitraukdamas is Khersono ten pravaziavo. Esu apkeliaves beveik visus didziuosius miestus Rytu Europoje, tokios saligatviu bukles nemaciau niekur

[TIME]

Oho! Tikrai tikras pinigu prataskymas, irengiamos pigiausio asfaltos gatveles keli kilometrai nuo centro, beveik prilygsta jav suburbijoms su greitkeliais, gatvemis,ziedais, mokyklomis, apsvietimu ir visko tuo. Siulau geriau pykti nukreipti i max nekompetetinga Vilniaus valdzia, nes sitas ""skaldyk ir valdyk" principas tarp skirtinguose rajonuose gyvenanciu vilnieciu jai yra labai naudingas. Beje, teko neseniai pravaziuoti pro straipsnyje minima Pavilni, vaziuojant Subaciaus gatve nuo naujuju lietuviu rajono Paupio ir senamiescio buvo koks max 10 minuciu kai baigesi bet koks saligatvis, gatve neremontuota nuo pirmosios Zuoko kadesnijos, zmones priversti eiti arba max pavojingai vaziuojama kelio dalimi arba zoles gabeleliais prie privaciu sklypu ribos, jau nekalbant, kad pilna namu su lauko tulikais kaip 19a (tiesa, elito rajone Kalnenuose yra plakatai, kad irengtas vandentiekis uz ES lesas ir gatve akivaizdziai pagereja, atsiranda saligatvio pozymiai)

[rmss]

Dėl centro tiesa, tik nežinau kodėl blogus pavyzdžius traukiat. Naujamiestis jau didžiąją dalimi perklotas pigiausiom plytelėm. Senamiestis tuo tarpu praktiškai nepaliestas, tai ten nors ant kiekvieno kampo būtų galima rodyt į sugriuvusius šaligatvius. Mano spėjimas, kad tiesiog bijo/tingi prasidėt su Senamiesčiu dėl visų kultūros paveldo reikalų. Taip pat, turbūt supranta, kad nepaeitų perklot pigiausiom plytelėm.

[mantasm]

švarkelio keliukas ir daug kitų panašių "keliukų", bet tai tik išimtis patvirtinanti taisyklę - niekas nekiša pinigų į periferiją.

Švarkelio keliukas rodos jau rajone.

[gerietis]

Galite pavyzdziu duoti, kur sukisami pinigaini infrastruktura periferijoje? Dazniausiai ten arba visiskai neasfaltuoti keliai arba pigiausiu asfaltu be jokio apsvietimo, autobusu stoteliu ar saligatviu nutiestas siauras keliukas

švarkelio keliukas ir daug kitų panašių "keliukų", bet tai tik išimtis patvirtinanti taisyklę - niekas nekiša pinigų į periferiją.

[Kaid]

https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...t-ir-bado-akis

Matyt po straipsnio perdėliojo prioritetus ir šiai dienai šio plytelės yra perklotos (darbai vyko spalio mėnesį).

[Saliamonas]

Jau kuris laikas kaip ta vieta sutvarkyta...

Gali būti, čia tik paėmiau kaip pavyzdį, šita nuotrauka daryta praėjusiais metais, bet pats faktas, kad 2021 centrinės sostinės gatvės atrodo taip, parodo, kad problema reali ir neišgalvota. Iki šiol Vilniaus centrinėse zonose yra šimtai vietų, kur vaizdas panašus ar dar blogesnis, va nuotraukos, darytos 2022 m. rugpjūčio pabaigoje, t.y. prieš porą mėnesių, Vilniaus stoties rajonas:






https://www.lrt.lt/naujienos/eismas/...t-ir-bado-akis

[rmss]

Na paimkite bet kurį savivaldybės pranešimą apie gatvių tiesimą, nėra taip sunku susirasti:




https://vilnius.lt/lt/2022/04/29/vil...dviraciu-taku/

Straipsnyje minimos naujos, neseniai įsikūrusios suburbijos gyvenvietės miesto teritorijoje, su labai mažu gyventojų tankumu (daugiausia privatūs namai). Bet, kaip rodo straipsnis, ten vis tiek reikia už miesto pinigus kloti asfaltą, daryti apšvietimą, lietaus nuotekas, kanalizacijas - t.y. naudojant visų miesto gyventojų bendrus pinigus finansuojama iš esmės privati infrastruktūra, kuria naudosis iš esmės tik ten gyvenantys žmonės. Kuo daugiau tokių gyvenviečių - tuo daugiau viešųjų pinigų tam reikia skirti. Ir čia tik lašas jūroje, prisiminkime tokius multimilijoninius projektus kaip visokios Šiaurinės gatvės, Liepkalnio sankryžos ir pan., kurių poreikis iš esmės kyla dėl labai išaugusio įvažiuojančių/išvažiuojančių į miestą automobilių skaičiaus, tam, kad jie visiškai neparalyžiuotų egzistuojančių gatvių, būtina plėtoti tokius dešimtis ar šimtus milijonų kainuojančius projektus.

Tuo tarpu senosios miesto gatvės, kuriomis iš esmės naudojasi visi miesto gyventojai, kurios yra miesto veidas, atrodo taip (čia Pylimo g.):



Kol senojo miesto centrinės gatvės, kurios yra viso miesto, o ne kažkieno privatus reikalas, atrodo taip kaip šitas vaizdelis, visokios Naujasodžio ir Naujariešių g. turėtų išsiasfaltuoti ir susidėti apšvietimą už savo pinigus, o ne prašyti visų miesto gyventojų pafinansuoti jų privačią infrastruktūrą.

Jau kuris laikas kaip ta vieta sutvarkyta...

[mantasm]

Tuo tarpu senosios miesto gatvės, kuriomis iš esmės naudojasi visi miesto gyventojai, kurios yra miesto veidas, atrodo taip (čia Pylimo g.):


Kol senojo miesto centrinės gatvės, kurios yra viso miesto, o ne kažkieno privatus reikalas, atrodo taip kaip šitas vaizdelis, visokios Naujasodžio ir Naujariešių g. turėtų išsiasfaltuoti ir susidėti apšvietimą už savo pinigus, o ne prašyti visų miesto gyventojų pafinansuoti jų privačią infrastruktūrą.

Čia reiktų ieškot šaknų giliau nei pinigų paskirstyme tarp centro ir periferijos.

Kad šitą reikia tvarkyti prieš pvz apšviečiant Žaliųjų ežerų gatvę miške - sutinku. Bet klausimas ar tie pinigai nueitų šitam šaligatviui, ar eilinei medialių piaro akcijai kaip Saulėtekio gatvėj.

[Saliamonas]

Galite pavyzdziu duoti, kur sukisami pinigaini infrastruktura periferijoje? Dazniausiai ten arba visiskai neasfaltuoti keliai arba pigiausiu asfaltu be jokio apsvietimo, autobusu stoteliu ar saligatviu nutiestas siauras keliukas

Na paimkite bet kurį savivaldybės pranešimą apie gatvių tiesimą, nėra taip sunku susirasti:

Gatvių rekonstrukcija ir statyba

Iki metų pabaigos planuojama baigti darbus Panerių seniūnijoje esančioje Naujasodžio gatvėje, kuri tęsis nuo Senojo Gardino pl. iki žemės sklypo, esančio Naujasodžio g. 54. Šiuo metu gatvėje atliekami lietaus nuotekų tinklų klojimo darbai. Baigus juos, 1,3 km gatvės ruože bus paklota nauja asfaltbetonio danga, pėsčiųjų saugumui ir patogumui bus įrengti nauji pėsčiųjų takai.

Rytinėje miesto dalyje pradėti paruošiamieji 1,2 km, buvusios neasfaltuotos Taugotiškių g. įrengimo darbai, po kurių gatvė bus atnaujinta iš esmės. Pabaigus darbus, teritorija taps šviesesnė – darbų metu bus įrengtas modernus apšvietimas. Pėsčiųjų ir dviratininkų patogumui bus įrengti nauji dviračių ir pėsčiųjų takai, važiuojamojoje kelio dalyje bus paklota nauja asfaltbetonio danga. Darbus planuojama užbaigti iki kitų metų pavasario.

Didelių pokyčių sulauks ir 1,8 km ilgio Vėjo g. atkarpa, esanti Paneriuose. Nuo Piliakalnio iki Šarkytės g. vedančioje gatvės atkarpoje bus įrengtas modernus apšvietimas. Eismo dalyvių patogumui ir saugumui bus įrengti nauji ir patogūs pėsčiųjų bei dviračių takai. Važiuojamojoje gatvės dalyje bus paklota nauja asfaltbetonio danga.

https://vilnius.lt/lt/2022/04/29/vil...dviraciu-taku/

Straipsnyje minimos naujos, neseniai įsikūrusios suburbijos gyvenvietės miesto teritorijoje, su labai mažu gyventojų tankumu (daugiausia privatūs namai). Bet, kaip rodo straipsnis, ten vis tiek reikia už miesto pinigus kloti asfaltą, daryti apšvietimą, lietaus nuotekas, kanalizacijas - t.y. naudojant visų miesto gyventojų bendrus pinigus finansuojama iš esmės privati infrastruktūra, kuria naudosis iš esmės tik ten gyvenantys žmonės. Kuo daugiau tokių gyvenviečių - tuo daugiau viešųjų pinigų tam reikia skirti. Ir čia tik lašas jūroje, prisiminkime tokius multimilijoninius projektus kaip visokios Šiaurinės gatvės, Liepkalnio sankryžos ir pan., kurių poreikis iš esmės kyla dėl labai išaugusio įvažiuojančių/išvažiuojančių į miestą automobilių skaičiaus, tam, kad jie visiškai neparalyžiuotų egzistuojančių gatvių, būtina plėtoti tokius dešimtis ar šimtus milijonų kainuojančius projektus.

Tuo tarpu senosios miesto gatvės, kuriomis iš esmės naudojasi visi miesto gyventojai, kurios yra miesto veidas, atrodo taip (čia Pylimo g.):



Kol senojo miesto centrinės gatvės, kurios yra viso miesto, o ne kažkieno privatus reikalas, atrodo taip kaip šitas vaizdelis, visokios Naujasodžio ir Naujariešių g. turėtų išsiasfaltuoti ir susidėti apšvietimą už savo pinigus, o ne prašyti visų miesto gyventojų pafinansuoti jų privačią infrastruktūrą.

[TIME]

Čia yra ne kita bėda, o lygiai ta pati bėda: Vilnius nesugeba vystyti reikiamos infrastruktūros (naujų valstybinių darželių, mokyklų statybos) mieste, kadangi daugybė pinigų kasmet sukišama į asfaltą ir kitus dalykus nuolat besiplečiančioje periferijoje. Reikia tiesiog sugebėti sudėti 2+2. Jeigu infrastruktūra (keliais, inžinerine infrastruktūra, kelių valymas ir t.t.) reikia aprūpinti vis platesnę miesto teritoriją, tam reikia išleisti vis daugiau ir daugiau miesto biudžeto lėšų, kurių nelieka kitiems dalykams (pvz. švietimui ir jo įstaigoms).



Pasikartosiu - gyvenkite kur norite, bet neverskite kitų subsidijuoti šitų jūsų pasirinkimų. Reikia suprasti, kad kiekvienas pasirinkimas turi pasekmių ne tik jums ir jūsų šeimai, bet ir platesnei aplinkui esančiai visuomenei. Galite važinėti 1.2 litro Toyota, galite pirkti ir 4 l. variklio tūrio džipą, bet vienokia ar kitokia forma reikės papildomai susimokėti už daugiau kuro ir didesnę žalą gamtai/taršą, kurią sukels šitas jūsų pasirinkimas. Įsivaizduokite, kad 1.2 L. Toyotos vairuotojas išleidžia 200 EUR, o 4 l džipo vairuotojas išleidžia 500 EUR per mėnesį už tą patį nuvažiuotą atstumą per mėnesį. Ir tada 4 l. džipo vairuotojas pradėtų prašyti Toyotos vairuotojo ar miesto biudžeto, kad primestų jam bent 300 EUR per mėnesį, nes jam neužtenka pinigų ant kuro ir jis norėtų mokėti tiek pat kiek Toyotos vairuotojas, nes nu jis turi teisę vairuoti džipą, o ne kaip koks lochas su Toyota važinėti, be to jis kaip ir Toyota vairuotojas moka mokesčius Čia būtų ne lygybė ar teisingumo įgyvendinimas, o paprasčiausias freeride'inimas.

Panašiai ir su gyvenamosios vietos pasirinkimu - liberalioje demokratinėje visuomenėje niekas negali uždrausti gyventi užmiestyje name, tai jūsų teisė, bet šitas pasirinkimas automatiškai atneša didesnius kaštus miestui nei gyvenimas pačiame mieste - vis tiek vešite vaikus į darželius/mokyklas/poliklinikas tuose pačiuose senuose rajonuose, daugiau naudositės keliais, daugiau važinėsite miesto gatvėmis + tam pačiam viešajam biudžetui reikės aptarnauti vis platesnį infrastruktūros tinklą (šitą lyg ir pats pripažinote). Taigi, kol negyvename Jungtiniuose Arabų Emyratuose ar Šveicarijos lygio ekonomikoje, reiktų patiems ir susimokėti šiuos papildomus kaštus, o ne freeride'inti kitų, taupesnius pasirinkimus padariusių bendruomenės narių sąskaita.

Galite pavyzdziu duoti, kur sukisami pinigaini infrastruktura periferijoje? Dazniausiai ten arba visiskai neasfaltuoti keliai arba pigiausiu asfaltu be jokio apsvietimo, autobusu stoteliu ar saligatviu nutiestas siauras keliukas