Ekonominė situacija Vilniaus miesto savivaldybėje

[Tomas]

Praktiškai visos valstybės ar miestai savo skolas grąžina.

[Kristisz]

Kuris miestas ar valstybė yra grąžinusi savo skolas? Kam tokius populistinius terminus vartoti, kurių nėra realiame gyvenime?

Praktiškai visos valstybės ar miestai savo skolas grąžina. Default’ai pasitaiko itin retai ir po jų nebūna gerai.
O tai kad pasiimtas skolas reikia grąžinti yra populizmas?

[Sula]

Atėnuose olimpiniai objektai stovi apleisti, tai kaip gali būti kitaip su Vilniaus tramvajumi.

Beje, Atėnų metro, pradėtas statyti prieš Olimpiadą, kiek suprantu, stipriai pasiteisino.

[Lettered]

Infrastruktūrą reikia ne tik pastatyti, bet ir prižiūrėti. Kam reikalingas tramvajus, jeigu miestas neturės iš ko algos jo vairuotojui mokėti ar tvarkyti gedimus, nes miestas pirmiausia turės grąžinti skolas ir sumokėti palūkanas. (Čia perdėtas pavyzdys - jokia bent kažkiek susigaudanti valdžia nestatytų tramvajaus nenusprendus, iš kokių lėšų jis bus išlaikomas). Norint suprasti, ką reiškia pastatyti infrastruktūrą ir nesugebėti jos išlaikyti, siūlau pagooglinti kaip atrodo dabar Atėnų objektai statyti 2004 m. olimpinėms žaidynėms.

Vairuotojui algą mokės iš tų pačių pinigų, kuriuos dabar moka 10 kartų didesniam skaičiui autobusų ir troleibusų vairuotojų, kurie važiuoja potencialia tramvajaus trasa, dabar Kalvarijų gatve kažkur keliolika VT maršrutų eina. Kuris miestas ar valstybė yra grąžinusi savo skolas? Kam tokius populistinius terminus vartoti, kurių nėra realiame gyvenime?
Prie ko čia apskritai Atėnų olimpiniai objektai, kurie pasibaigus olimpiadai paprasčiausiai nebereikalingi ir stovi nenaudojami? Gal pačiam prieš skiedžiant vėjus ir imant pavyzdžius visiškai ne temą reiktų pasiguglinti kaip atrodo tie patys tramvajai pastatyti Europoje paskutiniais metais, pvz. Lenkijoje, Čekijoje, Norvegijoje, Danijoje, Liuksemburge, bent vienas stovi apleistas ir nenaudojamas? Durnesnio argumento prieš tramvajų dar neteko girdėti, maždaug jo nereikia, nes juk Atėnuose olimpiniai objektai stovi apleisti, tai kaip gali būti kitaip su Vilniaus tramvajumi.

[Kristisz]

Kai Vilnius pasieks tokį skolos lygį, pasistatys tramvajų, sutvarkys gatvių, takų infrastruktūrą, išsiasfaltuos žvyrkelius centre, suremontuos senamiestį, tada irgi nebereiks didinti, Berlyne tie pinigai jau sukasi, skurtas BVP, sukurta infrastruktūra ir t.t., ko Vilniuje nėra, bet reikia.
Nereikia politikos pridenginėti ES drausmės reikalavimais, jie tik riboja deficitą, o ne draudžia, bet Vilniaus biudžetas kelis metus apskritai perteklinis, kas yra gana absurdiška, kai rinkoje pinigai nemokami arba pigesni už infliaciją.

Infrastruktūrą reikia ne tik pastatyti, bet ir prižiūrėti. Kam reikalingas tramvajus, jeigu miestas neturės iš ko algos jo vairuotojui mokėti ar tvarkyti gedimus, nes miestas pirmiausia turės grąžinti skolas ir sumokėti palūkanas. (Čia perdėtas pavyzdys - jokia bent kažkiek susigaudanti valdžia nestatytų tramvajaus nenusprendus, iš kokių lėšų jis bus išlaikomas). Norint suprasti, ką reiškia pastatyti infrastruktūrą ir nesugebėti jos išlaikyti, siūlau pagooglinti kaip atrodo dabar Atėnų objektai statyti 2004 m. olimpinėms žaidynėms.

[Tomas]

Dar siūlau pasiskaityti apie po finansų krizės Europos sąjungoje priimtus finansinės drausmės reikalavimus,

Ar žinai, kad liūdnai pagarsėjusi 3% biudžeto deficito taisyklė yra paimta iš šventos Trejybės?

[Lettered]

Pradžioj siūlau išsiaiškinti savokų skirtumus tarp biudžeto deficito ir skolos dydžio (pvz. Berlyno skola didelė, bet operacinis biudžetas (tai yra biudžetas be skolos judėjimų) turi vidutiniškai 14.2 % perteklių paskutinius penkerius metus - yra nauji skolinimasi tik tiek, kiek pritrūksta esamų skolų mažejimui ir skolos dydis mažėja). Dar siūlau pasiskaityti apie po finansų krizės Europos sąjungoje priimtus finansinės drausmės reikalavimus, Vilniaus miesto biudžetas yra Lietuvos valstybės konsoliduoto biudžeto dalis, tad galioja tie patys bendri finansinės drausmės reikalavimai.

Kai Vilnius pasieks tokį skolos lygį, pasistatys tramvajų, sutvarkys gatvių, takų infrastruktūrą, išsiasfaltuos žvyrkelius centre, suremontuos senamiestį, tada irgi nebereiks didinti, Berlyne tie pinigai jau sukasi, skurtas BVP, sukurta infrastruktūra ir t.t., ko Vilniuje nėra, bet reikia.
Nereikia politikos pridenginėti ES drausmės reikalavimais, jie tik riboja deficitą, o ne draudžia, bet Vilniaus biudžetas kelis metus apskritai perteklinis, kas yra gana absurdiška, kai rinkoje pinigai nemokami arba pigesni už infliaciją.

[Kristisz]

Jeigu sugeba vakarų Europos miestai, kodėl neturėtų Vilnius? Ar jūs nenorite apskritai gyventi vakarietiškame mieste?
Skolinti pinigai ne tik gražina miestą, daro jį patrauklesniu turizmui, smulkiam verslui, gera infrastruktūra skatina ir užsienio investicijas, taip pat tie pinigai grįžta viena ar kita forma į biudžetą per PVM, GPM ir kitus mokesčius, nes sukuriamas BVP. Lygiai taip pat miestas praranda BVP ir mokesčius, jei surinkti pinigai dedami į kojines.

Pradžioj siūlau išsiaiškinti savokų skirtumus tarp biudžeto deficito ir skolos dydžio (pvz. Berlyno skola didelė, bet operacinis biudžetas (tai yra biudžetas be skolos judėjimų) turi vidutiniškai 14.2 % perteklių paskutinius penkerius metus - yra nauji skolinimasi tik tiek, kiek pritrūksta esamų skolų mažejimui ir skolos dydis mažėja). Dar siūlau pasiskaityti apie po finansų krizės Europos sąjungoje priimtus finansinės drausmės reikalavimus, Vilniaus miesto biudžetas yra Lietuvos valstybės konsoliduoto biudžeto dalis, tad galioja tie patys bendri finansinės drausmės reikalavimai.

Po šito bendro ekonominio įvado galima pradėti diskutuoti, nes kol kas tai jausmas lyg vaikas prašytų brangaus žaislo parduotuvėj, tėvai atsakytų - negalim nupirkti, nes neuždirbam, o vaikas atsakytų - ne problema - mačiau smscredit reklamą, kad galima greit pasiskolinti.

[Lettered]

Skola turėtų būti pagrįsta pajamų didėjomu ateityje. Turiu pora klausimų Lettered:
1) Kokiam tikslui turi būti skolinamasi pinigų ir kaip tai generuos didesnes pajamas, kurios padengtų skolinimosi kaštus?
2) Kokia yra garantija, kad dabar pasiskolinus daugiau atėjus ekononimiam sunkmečiui ir kritus ar stagnuojant pajamoms, miestas sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimus?

Jeigu sugeba vakarų Europos miestai, kodėl neturėtų Vilnius? Ar jūs nenorite apskritai gyventi vakarietiškame mieste?
Skolinti pinigai ne tik gražina miestą, daro jį patrauklesniu turizmui, smulkiam verslui, gera infrastruktūra skatina ir užsienio investicijas, taip pat tie pinigai grįžta viena ar kita forma į biudžetą per PVM, GPM ir kitus mokesčius, nes sukuriamas BVP. Lygiai taip pat miestas praranda BVP ir mokesčius, jei surinkti pinigai dedami į kojines.

[Kristisz]

Skola turėtų būti pagrįsta pajamų didėjomu ateityje. Turiu pora klausimų Lettered:
1) Kokiam tikslui turi būti skolinamasi pinigų ir kaip tai generuos didesnes pajamas, kurios padengtų skolinimosi kaštus?
2) Kokia yra garantija, kad dabar pasiskolinus daugiau atėjus ekononimiam sunkmečiui ir kritus ar stagnuojant pajamoms, miestas sugebės įgyvendinti savo įsipareigojimus?

[digital]

Pasižiūrėk kad ir šioje temoje, blogiausiu atveju google.

[Lettered]

Tik kad neleidžia įstatymai.

Kokie įstatymai? Reikia tokiu atveju inicijuoti jų pakeitimą, jei jie trukdo.

[digital]

Tik kad neleidžia įstatymai.

[Lettered]

Vilniuje GDP per capita 20k, Berline 38k, beveik 2x daugiau, tad ir galimybes "atidirbti" skola didesnes.

Puiku, kiekvienas berlinietis atidirbinėja 16 tūkst. Eur skolą, o vilietis tik 500 Eur, tai jei laikomės tokios proporcijos pagal BVP per capita, laisvai galim didinti skolą 16 kartų iki 8 tūkst. per capita.

[Kristisz]

Dabar visi nusiraminkit ir paskaitykit apie Berlyną, kurio pavyzdį taip kišat:

https://www.economist.com/the-econom...in-doesnt-work

[SoulMulticast]

Vilniuje GDP per capita 20k, Berline 38k, beveik 2x daugiau, tad ir galimybes "atidirbti" skola didesnes.

[digital]

Tik kažkodėl pagrindiniai geriausiai sutvarkyti ir klestintys Europos miestai nesivadovauja tokia politika. Pvz. Berlyno miesto skola yra apie 60 mlrd. Eur, Vilnius apie 6 kartus mažesnis, tai galėtų skolą turėti 10 mlrd. Eur ir nebankrutuoti, o Šimašius verkia ir dėl kelių šimtų milijonų. Pinigai dabar pigūs kaip niekada ir visiška savižudybė juos taupyti tokiu metu.

Ne verkia, o pagal įstatymus daugiau negalima buvo skolintis.

[Sula]

Kai skoliniesi bankas nevertina, kas tavo giminės (net neturi tam teisės), žiūri tik tavo pajamas ir finansinę istoriją.

Neretas atvejis, kai vertina, finansiniu požiūriu, aišku. Šiuo atveju Berlynas būtų kaip klientas dirbantis vadovaujančiose pozicijose 30 metų vienoje didžiausių pasaulinių korporacijų, o Vilnius - klientas dirbantis meistru vos ne bankrutavusiame autoservise...

[Lettered]

Beje, įdomus faktas, paskutiniais Zuoko kadencijos metais, t.y. 2014, miesto biudžetas buvo 322 mln. Eur, šiemet jis 622 mln. Eur, praktiškai padvigubėjo, tai gal vis tik Šimašius ne tiek jau ir daug daro, kiek leistų realios galimybės, o tai, ką daro, nėra jau toks stebuklas?

[Lettered]

Tik kaimyno tėvas - banko direktorius. O pats vos sukrapštei nelikvidžiam butukui pirmam aukšte.

Kai skoliniesi bankas nevertina, kas tavo giminės (net neturi tam teisės), žiūri tik tavo pajamas ir finansinę istoriją.