Lietuvos ekonomikos aktualijos

[1926]

A. Maldeikienė: Lietuvos verslas savo konkurencingumą grindžia dviem dalykais

Ekonomistė klausė, kodėl niekas neužduoda tokių klausimų, kaip „Kuo blogai pardavinėti vidaus rinkoje?“ arba „O kam tą konkurencingumą didinti?“.

„Nes jeigu taip paklaustum, tave palaikytų ekonomikos gražuliu. Tačiau viskas turi savo kainą – Lietuvos konkurencingumo didinimo kaina yra pigi darbo jėga“, – sakė A. Maldeikienė.

http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz36O5fRwpO

[John]

O ar Maldeikienė pati nėra viena iš "ekonomikos Gražulių"?

[Lettered]

O ar Maldeikienė pati nėra viena iš "ekonomikos Gražulių"?

Iš principo ne, tik kalbėjimo maniera ir emocijos "gražuliškos".

[Gator]

Iš principo ne, tik kalbėjimo maniera ir emocijos "gražuliškos".

„Juk konkurencingumo didinimas nėra ekonominis modelis, o eksportas nėra absoliutus gėris. Paprastai vadovėliuose tokia praktika vadinama išnaudojimu“, – aiškino ekonomistė.

Suprask sovietiniuose vadovėliuose, išnaudojama liaudzis

[John]

„Juk konkurencingumo didinimas nėra ekonominis modelis, o eksportas nėra absoliutus gėris. Paprastai vadovėliuose tokia praktika vadinama išnaudojimu“, – aiškino ekonomistė.

Suprask sovietiniuose vadovėliuose, išnaudojama liaudzis

Paprastai žmonės taip kalba, kai patiria sunkią galvos traumą. Pavyzdžiui, forumo narys Tomas pradėjo laikytis panašios pozicijos su Maldeikiene, kai prieš kelis metus jam ant galvos užkrito apgriuvusio namo balkonas.

Kaip buvo su Maldeikiene nežinau, bet spėju, kad gal koks arklys įspyrė į galvą.

[Lettered]

Paprastai žmonės taip kalba, kai patiria sunkią galvos traumą. Pavyzdžiui, forumo narys Tomas pradėjo laikytis panašios pozicijos su Maldeikiene, kai prieš kelis metus jam ant galvos užkrito apgriuvusio namo balkonas.

Kaip buvo su Maldeikiene nežinau, bet spėju, kad gal koks arklys įspyrė į galvą.

Labai stiprūs "kontraargumentai", čia jau net nebe ad hominem, o dar blogiau. Tokius dažniausiai irgi naudoja iškalę vieną tiesą ir pasiėmę vieną pavyzdį.

[1926]

Eksportas pats savaime tėra realių materialių gėrybių ar savo sugebėjimų (paslaugų eksportas) atidavimas mainais į finansinius aktyvus, t.y. iš esmės orą. Jei gautų finansinių aktyvų vėl neiškeiti į realias prekes ir paslaugas (t.y. neimportuoji atitinkamo prekių ir paslaugų kiekio atgal), patiri realius nuostolius. Trumpai kalbant tai reiškia, kad eksportas yra reali našta ekonomikai.

[1926]

„Juk konkurencingumo didinimas nėra ekonominis modelis, o eksportas nėra absoliutus gėris. Paprastai vadovėliuose tokia praktika vadinama išnaudojimu“, – aiškino ekonomistė.

Suprask sovietiniuose vadovėliuose, išnaudojama liaudzis

Sovietinius vadovėlius man labiausiai primena įvairaus plauko konservatorių garbinamas defliacinės ekonomikos modelis, aukso standartai ir pan. briedas.

[digital]

Eksportas pats savaime tėra realių materialių gėrybių ar savo sugebėjimų (paslaugų eksportas) atidavimas mainais į finansinius aktyvus, t.y. iš esmės orą. Jei gautų finansinių aktyvų vėl neiškeiti į realias prekes ir paslaugas (t.y. neimportuoji atitinkamo prekių ir paslaugų kiekio atgal), patiri realius nuostolius. Trumpai kalbant tai reiškia, kad eksportas yra reali našta ekonomikai.

Tai kad Lietuva visada daugiau importuodavo, nei eksportuodavo, tik pernai berods vienu metu eksportas pasivijo importą.

[1926]

Niekas to ir neneigia.

[Eikantas X]

Eksportas pats savaime tėra realių materialių gėrybių ar savo sugebėjimų (paslaugų eksportas) atidavimas mainais į finansinius aktyvus, t.y. iš esmės orą. Jei gautų finansinių aktyvų vėl neiškeiti į realias prekes ir paslaugas (t.y. neimportuoji atitinkamo prekių ir paslaugų kiekio atgal), patiri realius nuostolius. Trumpai kalbant tai reiškia, kad eksportas yra reali našta ekonomikai.

Man atrodo čia yra abstrakti teorinė schema, kuri neatsižvelgia į konkrečias situacijas ir faktorius ir kitokias naudas, kaipo pvz. pinigų kaip susitarimo reikalo patikimumas; darbas kaip disciplinuojanti visuomenę priemonė, "oro" turėjimo politinė nauda ir pan. Juk Vokietija daug gamindama, daug eksportuodama, mažai pirkdama, kaupdama "orą", turi nemažai naudos iš to visgi, ar ne?

[andyour]

Juk Vokietija daug gamindama, daug eksportuodama, mažai pirkdama, kaupdama "orą", turi nemažai naudos iš to visgi, ar ne?

Prekes keičia į žaliavas. Įtariu, kad vokiečių ir japonų karo veiksmai per antrą pasaulinį turi ryšį su tuo.

[Tomas]

Man atrodo čia yra abstrakti teorinė schema, kuri neatsižvelgia į konkrečias situacijas ir faktorius ir kitokias naudas, kaipo pvz. pinigų kaip susitarimo reikalo patikimumas; darbas kaip disciplinuojanti visuomenę priemonė, "oro" turėjimo politinė nauda ir pan. Juk Vokietija daug gamindama, daug eksportuodama, mažai pirkdama, kaupdama "orą", turi nemažai naudos iš to visgi, ar ne?

Naudos turi Vokietijos pramoninis-finansinis elitas kuris maudosi piniguose. Vokietijai kaip visumai iš esmės didelės naudos nėra. Apskritai - didžiausia ES ekonomika su palyginti silpna vidaus rinka ir silpnu vartojimu dėl krentančių realių atlyginimų yra labai jautri išorės poveikiams. Ne šiaip vokiečiai lenda į subines visiems kam gali, tame tarpe ir Putinui, kad tik neužsidarytų eksporto rinkos.

Yra ir dar vienas dalykas - eurozonoje tokioje kokia jinai yra kitaip ir negali būti. Arba tu nusomovęs kelnes eksportuoji (ir dar turi pats finansuoti savo eksportą, ko nenori suprasti vokiečiai), arba importuoji ir kaupi skolas. Pastaruosius 10 metų eksportavo vokiečiai, o importavo ir skolas kaupė pietų Europa. Gal ateityje viskas apsivers ir eksportuos pietų Europa, o vartos ir skolas kaups Vokietija. Taip eurozona ir blaškysis nuo vieno kraštutinumo prie kito, nes stabilizatorių eurozonoje nėra by design.

[andyour]

/\ Japonai irgi stagnuoja jau eilę metų. Jų ekonomika irgi priklausoma nuo eksporto, žaliavų neturi ir devalvuoja jeną.

[Silber418]

„Staticus“ įleidžia šaknis Skandinavijoje – įgyvendins dar du didelius projektus

Lietuviško kapitalo surenkamųjų fasadinių konstrukcijų projektavimo, gamybos ir montavimo bendrovė „Staticus“ pasirašė 23 mln. Lt vertės sutartis įgyvendinti du projektus Norvegijoje ir Švedijoje. (...)

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/7/8/static...#ixzz36mO9VHvR

[Tomas]

P. Gylys. Ką būčiau pasakęs pasaulio lietuvių ekonomikos forume

... jaučiu, kad tai buvo bendraminčių neoliberalų sueiga, kurioje individualistinė indoktrinacija buvo svarbesnė nei realių išeičių, alternatyvų paieška.

http://www.delfi.lt/news/ringas/poli...#ixzz37NGdwtW9

[ViR2]

Pagal Gyli vienintele iseitis yra grynas socializmas, o geriausiu atveju - komunizmas Keista persona, ekonomikos padleckio tipo sakyciau, ir ypac keisti jo pasisakymai apie darbo rinka buna

[Silber418]

Lietuvos bankroto per artimiausią penkmetį tikimybė – 6,9%

Lietuva pagal finansų rinkose vertinamą bankroto riziką tik vos atsilieka nuo Latvijos, tačiau Lietuvai pagal šį rodiklį dar ilgas kelias laukia iki Estijos.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/7/21/lietu...#ixzz38FQ5z7kJ

[Tomas]

N.Mačiulis apie užimtumą Lietuvoje:

Darbo biržoje vis dar registruota 156,5 tūkst. bedarbių, tačiau per metus jų skaičius sumažėjo net 31 tūkstančiu. Išaugęs darbdavių registruojamų laisvų darbo vietų, ypač neterminuotam darbui, rodo, kad tai nėra trumpalaikis pagerėjimas.

Pagrindinės nedarbo padidėjimo šių metų pradžioje priežastys buvo sezoniškumas ir išaugęs gyventojų aktyvumo lygis – vis daugiau darbo rinkoje anksčiau neaktyvių asmenų nusprendė pradėti ieškoti darbo. Tačiau dėl didėjančio gyventojų aktyvumo reikia džiaugtis, o ne nerimauti – vis mažiau darbingų Lietuvos piliečių nusprendžia dienas leisti ne ant sofos, pasitenkinant nemaistingu socialinių pašalpų ir šešėlinių pajamų kokteiliu.

Prieš krizę net 33 proc. sveikų darbingo amžiaus gyventojų darbo rinkoje buvo neaktyvūs – nei dirbo, nei ieškojo darbo. Šiuo metu išaugus gyventojų aktyvumui tokių liko tik 26,5 procento. Tai vis dar gana aukštas rodiklis, todėl reikia siekti tolimesnio jo mažėjimo – didinti paskatas ieškoti darbo arba kurti galimybes legaliai dirbti savarankiškai. Būtų idealu, kad, panašiai kaip Skandinavijos valstybėse, ne daugiau nei 20 proc. darbingų žmonių darbo rinkoje būtų pasyvūs ir tik dėl dviejų pateisinamų priežasčių – besimokant arba auginant vaikus.

Analizuojant darbo rinkos tendencijas ir norint išvengti grubių klaidų (pavyzdžiu, užmiršti, kad nedarbo rodikliams įtakos turi ir migracija), saugiausia vertinti užimtumo, o ne nedarbo tendencijas. „Eurostat“ duomenimis, metinis užimtųjų skaičiaus augimas, įvertinus sezoniškumą, Lietuvoje jau tris ketvirčius iš eilės viršijo 2 proc. ir buvo sparčiausias Europos Sąjungoje. Todėl kalbėti apie stagnuojančią darbo rinką – nepadoru.

http://www.swedbank.lt/lt/articles/view/2103

O dabar prisiminkime kiek krokodilo ašarų išliejo koncervatorių gerbėjai po 2012m. rinkimų ir kiek apokaliptinių prognozių skelbė dėl MMA padidinimo įtakos. Kaip visada buvo neteisūs ...

[Creatium]

Tomo atmintis trumpa, tai patikslinsiu:

Krokodilo ašaros buvo liejamos dėl pažadų jau per artimiausią pusmetį padidinti MMA iki 1500 ar net 1800 Lt. Tuo tarpu visi drauge sutarė, kad iki 1000 Lt ir daugiau palaipsniui MMA tikrai gali ir turi būti didinamas.