Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Lietuvos viešųjų finansų paradoksas
Romas Lazutka

Lietuvą kankina ir pinigų visuomenės reikmėms paieškos priepuoliai, ir chroniškas jų stygius (...) Lietuvos valdžia turėtų nepasiduoti interesų grupių spaudimui, neapsiriboti atsitiktinėmis keliasdešimties milijonų litų paieškomis tai vienam, tai kitam užsidegusiam tikslui, bet imtis esminės mokesčių reformos, kuri aprūpintų viešųjų reikmių finansavimą, deramą šiuolaikinei europietiškai visuomenei.

http://naujienos.vu.lt/komentarai/li...su-paradoksas/

[Gator]

Lietuvoje darbdaviui, norinčiam mokėti darbuotojui 1000 € "į rankas", šis malonumas kainuoja 1726 €. Socialistinėje Vokietijoje - 1334 €, o UK varganus 1026 €. Žodžiu skirtumas nuo UK lygiai 700 €, manau darbuotojui tokie pinigai nesimėtytų kišenėje, galbūt net nereiktų važiuoti dirbti į tą pačią UK...

Nevisai korektiški lyginimai, nes lygini dvigubai vidutinę viršijančią algą Lietuvoje su beveik minimumais tose šalyse. Ir Lietuvoj minimumas mažiau apmokestinamas dėl NPD ir panašiai. Turbūt ir tavo minimi Vokietijos bei UK skaičiai mažesni procentaliai nei būtų jei imtus tų valstybių dvigubas vidutinei algai algas kaip pavyzdžius.

[Gator]

Lietuvos paštas aptarnaus milijonus siuntų iš Kinijos
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas sudarė partnerystės sutartį su Kinijos rinkoje veikiančia tarptautinės logistikos bei transporto bendrove „CLEVY“. Iš sutarties naudos turės ir oro uostai, antžeminio aptarnavimo bendrovės ir net geležinkeliai.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/13/lietu...#ixzz34WK30zpg

[senasnamas]

Jei su Kinija seksis dirbti, tai šitie skaičiai turėtų kaip reikiant išaugti:

Valstybės valdomas Lietuvos paštas per pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 360.000 Lt veiklos pelno. Grynasis bendrovės pelnas siekė 65.000 Lt. Pernai tuo pačiu laikotarpiu paštas skaičiavo 2,4 mln. Lt nuostolius.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/13/lietu...#ixzz34X2v0kTZ

[Silber418]

Lietuviai laukiami Švedijoje

Lietuvoje lankęsi Švedijos transporto administracijos atstovai tvirtina, kad radusios švedų partnerių Lietuvos bendrovės gali tikėtis užsakymų Švedijoje. Jos čia yra laukiamos.
Janas Schonbeckas, „Trafikverket“ pirkimo direktorius, VŽ pasakoja, kad agentūros rengiamuose viešųjų pirkimų projektuose daugiausia dalyvauja vokiečių, britų, austrų, prancūzų, ispanų kompanijos. Konkurencija vis dar nėra pakankama.
Lietuvos infrastruktūros įmonių susitikime su „Trafikverket“ dalyvavo 33 Lietuvos bendrovės. Jį organizavo VšĮ „Versli Lietuva“.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/15/lietu...#ixzz34wkXDFvh

[Tomas]

Lietuvoje vartojimas vienam gyventojui siekia 78% ES vidurkio ir žymiai lenkia tokias pavyzdines eurozonos ekonomikas kaip Latvija (67%) ir Estija (63% ). BVP gyventojui Lietuvoje jau siekia 74% ES vidurkio, Estijoje 72%, Latvijoje 67%:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-BP-EN.PDF

[Silber418]

Smagiai Estija ritasi.

[andyour]

Lietuvoje vartojimas vienam gyventojui siekia 78% ES vidurkio ir žymiai lenkia tokias pavyzdines eurozonos ekonomikas kaip Latvija (67%) ir Estija (63% ). BVP gyventojui Lietuvoje jau siekia 74% ES vidurkio, Estijoje 72%, Latvijoje 67%:

http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cac...2014-BP-EN.PDF

Estijos privatus sektorius skolas atidavinėja...

[Tomas]

Užtai valstybė skolų beveik neturi.

[Aleksas666]

Daugelis ekonomistų pabrėžia mūsų vieną privalumą lyginant su Latvija ir Estija, mes turime šiokios tokios pramonės, kuri padaro mus atsparesnius dirgikliams. Estija seniai orientavosi vien į paslaugų sferą, kas juos ir žlugdo dabar.

[andyour]

Užtai valstybė skolų beveik neturi.

Bet ar Estijai būtų geriau, jei valstybė būtų skoloje, o ne privatus sektorius? Įdomu, kodėl ten privatus sektorius labiau prasiskolinęs?

[nomad]

Daugelis ekonomistų pabrėžia mūsų vieną privalumą lyginant su Latvija ir Estija, mes turime šiokios tokios pramonės, kuri padaro mus atsparesnius dirgikliams. Estija seniai orientavosi vien į paslaugų sferą, kas juos ir žlugdo dabar.

Pagrindinis mūsų skirtumas nuo tų dviejų šalių yra žemės ūkis.

[a_p]

Bet ar Estijai būtų geriau, jei valstybė būtų skoloje, o ne privatus sektorius? Įdomu, kodėl ten privatus sektorius labiau prasiskolinęs?

O jis tikrai labiau prasiskolines? Ir žiūrint iš kitos pusės: ar prie dabartinių palūkanų apskritai yra protinga atidavinėt tuos kreditus? Gal geriau refinansuot ir tuos pinigus skirt verslo plėtrai?

Čia zinoma tik tuo atveju jei viskas tvarkoj estijos karalystėje ir ta plėtra įmanoma

[nomad]

O jis tikrai labiau prasiskolines? Ir žiūrint iš kitos pusės: ar prie dabartinių palūkanų apskritai yra protinga atidavinėt tuos kreditus? Gal geriau refinansuot ir tuos pinigus skirt verslo plėtrai?

Čia zinoma tik tuo atveju jei viskas tvarkoj estijos karalystėje ir ta plėtra įmanoma

Šimtus kartų ta tema kalbėta. Estijos bendra išorinė skola (vieša + privati) yra didesnė, nei Lietuvos, matuojant kaip GDP santykį

[Tomas]

Bet ar Estijai būtų geriau, jei valstybė būtų skoloje, o ne privatus sektorius? Įdomu, kodėl ten privatus sektorius labiau prasiskolinęs?

Todėl, kad valstybė mažiau prasiskolinusi.

[disident]

Pagrindinis mūsų skirtumas nuo tų dviejų šalių yra žemės ūkis.

Kad tas žemės ūkis kuria apie 2 proc. BVP Lietuvoje.

[nomad]

Kad tas žemės ūkis kuria apie 2 proc. BVP Lietuvoje.

Argumentas nuvalkiotas kaip sena kliūrka, tačiau taip akivaizdžiai ribotas, formalus ir nevisaapimantis, nematantis the big picture. Juk žemės ūkis tiesiogiai įtakoja ir visą maisto pramonę, ir su tuo susijusias paslaugas, plius atneša nerealią nemonetarinę naudą (dirbami laukai), kelia NT kainas. Be to, šiais laikais žemės ūkis neatskiriamas ir nuo energetikos sektoriaus. Šalia to galima būtų paminėti ir 'apsauginius faktorius', kuriuos atneša žemės ūkis finansinių krizių ar stichijų atveju ...

[liutass]

Lietuvoje socialiniai-ekonominiai skirtumai buvo uzprogramuoti, kai privatizavo imones ne uz pinigus, bet uz poperelius. Va tada visas turtas beveik uz dyka perejo max 10 proc. visuomenes (tame tarpe didesne puse banditams). Taip ir liko po siai dienai, tik ekonominiai skirtumai dar baisesni.

[index]

Lietuvoje socialiniai-ekonominiai skirtumai buvo uzprogramuoti, kai privatizavo imones ne uz pinigus, bet uz poperelius. Va tada visas turtas beveik uz dyka perejo max 10 proc. visuomenes (tame tarpe didesne puse banditams). Taip ir liko po siai dienai, tik ekonominiai skirtumai dar baisesni.

Šiaip jau, pats privatizavimo modelis nebuvo labai blogas (berods, kiek domėjausi UK panašų privatizavimą Thatcher darė), tik nelabai pritaikytas tuometinei Lietuvai. Problema, kad didžioji dalis žmonių dėl to, kad dar nesenai gyveno tokioje santvarkoje kur už verslą buvo baudžiama nesuprato ką gavo ir gautų akcijų nevertino. Dėl to nemažai žmonių jas lengva ranka ir beveik už dyką ir atidavė tiems, kas suprato kas tai yra.

[Eidvis]

Per metus pramonės produkcija, pašalinus darbo dienų įtaką, padidėjo 10,1% palyginamosiomis kainomis.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/23/pramo...#ixzz35SDdA9bh

Regis pramonė atsigauna po kritimo metų pradžioje