Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Tomas]

Lietuvoj šilta, šviečia saulė, tikra vasara. O kokie orai ten pas jus, paralelinėj visatoj?

[Silber418]

Tomo atmintis trumpa, tai patikslinsiu:

Krokodilo ašaros buvo liejamos dėl pažadų jau per artimiausią pusmetį padidinti MMA iki 1500 ar net 1800 Lt. Tuo tarpu visi drauge sutarė, kad iki 1000 Lt ir daugiau palaipsniui MMA tikrai gali ir turi būti didinamas.

Lietuvoje galima būtų atsisakyti MMA ir padidinti vidutinį atlygnimą iki kokių 5000 LT/mėn. Panašu, kad tam tikrai nėra didelių kliūčių.

[Muzungus]

Lietuvoje galima būtų atsisakyti MMA ir padidinti vidutinį atlygnimą iki kokių 5000 LT/mėn. Panašu, kad tam tikrai nėra didelių kliūčių.

Iš fantazijų srities

[Gator]

Lietuvoje galima būtų atsisakyti MMA ir padidinti vidutinį atlygnimą iki kokių 5000 LT/mėn. Panašu, kad tam tikrai nėra didelių kliūčių.

Geras patrolinimas, nors neatmetu minimalios tikimybės, kad čia ne sarkazmas

[Recoiler]

Šiaip kaikurios užsienio kompanijos Lietuvoje laaabai naudojasi žemais atlyginimais. Yra kompaniju kurios dubliuoja veikla tiek skandinavijoje tiek lietuvoje, produktus realizuoja ta pačia kaina iš abiejų padalinių toje pačioje rinkoje, tačiau lietuvaičio žemiausios grandies darbuotojo alga 8 kartus mažesnė nei tokio paties skandinavo Baltijos tigras aaahhhrrrr aišku, kad 5000 alga visur lietuvoje nerealu, bet silberio posta už gryna sarkazmą ar idiotizmą irgi priimti nevalia

[Gator]

Šiaip kaikurios užsienio kompanijos Lietuvoje laaabai naudojasi žemais atlyginimais. Yra kompaniju kurios dubliuoja veikla tiek skandinavijoje tiek lietuvoje, produktus realizuoja ta pačia kaina iš abiejų padalinių toje pačioje rinkoje, tačiau lietuvaičio žemiausios grandies darbuotojo alga 8 kartus mažesnė nei tokio paties skandinavo Baltijos tigras aaahhhrrrr aišku, kad 5000 alga visur lietuvoje nerealu, bet silberio posta už gryna sarkazmą ar idiotizmą irgi priimti nevalia

Keistas pranešimas. Kodėl jos turėtų nesinaudot mažais atlyginimais? Gal iš altruistinių paskatų turėtų mokėt daugiau nei reikia? Kuri verslą kažkurioje valstybėje ir algas moki pagal tos valstybės standartus. Natūraliau nei natūralu.

[Tomas]

Skirtumas tas, kad progresyviai mąstantys žmonės siekia kelti tą standartą, o koncervatoriai - įtvirtinti Lietuvos kaip Baltijos Bangladešo statusą.

[John]

Skirtumas tas, kad progresyviai mąstantys žmonės siekia kelti tą standartą, o koncervatoriai - įtvirtinti Lietuvos kaip Baltijos Bangladešo statusą.

"Progresyviai mąstantys", tai čia maždaug tokie, kaip Vėsaitė, Paksas ir Bradauskas?

[Gator]

Skirtumas tas, kad progresyviai mąstantys žmonės siekia kelti tą standartą, o koncervatoriai - įtvirtinti Lietuvos kaip Baltijos Bangladešo statusą.

Būtent tą ir padeda daryti "išnaudotojų" užsienio investuiotojų investicijos. Ten darbo sąlygų standartas paprastai yra aukštesnis nei įprasta plius atlyginimai paprastai yra kiek aukštesni nei įprasta. Todėl tai skatina ir likusias bendroves standartą kelti po truputį. Viso to pasekoje ir judama pirmyn kol galiausiai bus pasiektas Es vidurkis.

[Tomas]

Deja, bet tai tik graži teorija. Graži praktika yra ta, kad darbuotojai atsisako dirbti už lietuvišką standartą ir emigruoja. Tai ir sudaro spaudima didinti atlyginimus LT. Aišku toks atlyginimų didėjimas dėl emigracijos nėra tvarus, kad ir kiek globalios lietuvos ir panašių pseudoterijų neplėtotų koncervatoriai.

[senasnamas]

Viena iš žemų atlyginimų priežasčių - universitetai kepa nereikalingus "specialistus":

Lietuvos darbo biržą užplūdo šimtai šiemet baigusių universitetus absolventų.
Aiškėja, kad mūsų šalyje sunkiausia darbo rasti naujai parengtiems teisininkams, ekonomistams ir psichologams, rašo „Lietuvos žinios“.

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz38fum5ZHh
Tokie "nereikalingi" nusėda mažai apmokamuose darbuose arba emigruoja. Jaunimo nedarbo Lietuvoje nelabai ir būtų, jei universitetai paisytų darbo rinkos poreikių - specialistų juk trūksta, bet ne tokių, kokių daugiausia paruošiama.

[Ametistas]

Viena iš žemų atlyginimų priežasčių - universitetai kepa nereikalingus "specialistus":

http://www.delfi.lt/news/daily/educa...#ixzz38fum5ZHh
Tokie "nereikalingi" nusėda mažai apmokamuose darbuose arba emigruoja. Jaunimo nedarbo Lietuvoje nelabai ir būtų, jei universitetai paisytų darbo rinkos poreikių - specialistų juk trūksta, bet ne tokių, kokių daugiausia paruošiama.

Universitetai niekada ir nebuvo skirti ruošti specialistus. Universitetai orientuojasi į mokslo žmonių rengimą - tai žymiai aukštesnis išsimokslinimo sluoksnis negu tiesiog specialistai.

Tai, ko reikia darbo rinkai, tegul daugiau mažiau ruošia profesinės mokyklos ir kolegijos. Universitetai darbo rinkai gali nebent pasiūlyti tikrai tų mokslo šakių profesionalus, kurių nėra rengiami kitose mokslo įstaigose. Universiteto institucija žymiai autonomiškesnė ir ji rengia visų pirma mąstančius žmones, o ne moko, kaip dirbti kokį nors darbą ir atlikti kokios nors srities užduotis darbo rinkoje.

[senasnamas]

Universitetai niekada ir nebuvo skirti ruošti specialistus.

Aha, tie į darbo biržą besikreipiantys, baigę visokias neaiškias gražiai skambančias studijų programas, būtent ir primena mokslo žmones . Kai kurie universitetai galvoja vien kaip susirinkti lėšų iš diplomo trokštančių naivuolių, o ne išugdyti kažkokius mokslininkus. Aukštasis mokslas yra nuvertintas, tą rodo ir Lietuvos universitetų reitingai. Diplomus įgyja ir tie, kuriems pagal gebėjimus būtų per akis ir amatininkiškos profesijos. Senesniais laikais aukštojo mokslo siekdavo tik patys gabiausi, o dabar jis prieinamas vos ne kiekvienam. Ir dauguma stojančių galvoja ne apie kažkokią akademinę karjerą ar mokslinę veiklą, o vien apie galimybes su diplomu gauti geriau apmokamą darbą. Aukštąjį mokslą renkasi vien todėl, kad jis lengvai prieinamas, o kolegija arba profesinė mokykla yra ne prestižas.

[nomad]

Universitetai niekada ir nebuvo skirti ruošti specialistus. Universitetai orientuojasi į mokslo žmonių rengimą - tai žymiai aukštesnis išsimokslinimo sluoksnis negu tiesiog specialistai.

Tai, ko reikia darbo rinkai, tegul daugiau mažiau ruošia profesinės mokyklos ir kolegijos. Universitetai darbo rinkai gali nebent pasiūlyti tikrai tų mokslo šakių profesionalus, kurių nėra rengiami kitose mokslo įstaigose. Universiteto institucija žymiai autonomiškesnė ir ji rengia visų pirma mąstančius žmones, o ne moko, kaip dirbti kokį nors darbą ir atlikti kokios nors srities užduotis darbo rinkoje.

Nors išsivysčiusiame pasaulyje universitetai irgi ruošia 'specialistus' (tiesa labiau taikomosiose, paslaugų ar aukštųjų technologijų srityse) tačiau taip, iš esmės 'specialistus' turi ruošti profesinės mokyklos, o ne universitetai. Darbo rinkai 'diplomo' tikrai dauguma atvejų nereikia.

Kitas svarbus dalykas - net ir tose labiau 'mokslinio išsilavinimo' reikalaujančiose srityje, absurdiška yra mokytis 5+ metų magistrui: bet kokiam 'specialistui' ruošti turi užtekti bakalauro laipsnio, o po bakalauro iš karto reiktų eiti papildomu specialaus pasirengimo/licencijavimo keliu priklausomai nuo profesijos (tarkim advokatams ar finansistams), arba iš karto įsilieti į darbo rinką, jei veikla nelicencijuojama. Magistras palaipsniui turi likti kaip išimtinis kelias tiems, kurie vėliau eis į 'gryną' mokslą.

Apskritai, profesinio ruošimo/'VET' srityse Lietuva galėtų pasimokyti iš Vokietijos ir skandinavų, ypač. Liberalai bandė ten daryti reformas 2008-2012, bet akademinė nomenklatūra neleido nieko apčiuopiamo pasiekti. O iš dabartinės valdžios tikrai nereikia tikėtis nė menkiausio suvokimo, kad 'universiteto diplomas' nėra socialinis projektas ir kad tiek specialaus, tiek aukštojo mokslo tikslas turi būti tik realūs darbo rinkos poreikiai.

[Egiuxz]

Prie ko čia aukštosios mokyklos, jeigu stojama vien dėl to, kad gaus diplomą? Universitete tegul mokosi kas tik nori, jeigu sugeba viską laiku ir tinkamai atsiskaityt. Laikui bėgant gi atkrenta tie, kuriems mokslas yra neįkandamas ir tokie pasuka reikiamu keliu. O jeigu žmogus turi galvą, nors ir sunkiau dirbančią, tai kodėl gi jam nepamėginus jos pramankštint ir bandyt kažką galva, ne rankomis pasiekt? Čia jau labiau ne mokslo įstaigų, o pačių stojančiųjų reikalas, kad kepa bedarbius kaip kiniečiai iphonus. Jau keletą metų pastoviai per žiniasklaidą yra kalama, kad potencialių bedarbių kryptys yra niekam nereikalingos, bet visi kaip stojo į filologijas ir vadybas, taip ir stoja. Iš čia ateina tai, kas ir turi ateiti - gabūs žmonės puikiai tęsia savo kelią kaip tęsdavo iš laikų, kai "mokydavosi tik protingiausieji", o negabiausieji pasirenka kitą kelią, kurį pasirinkdavo kaip ir visais laikais. Bėdą matau tik vieną - sugaišti papildomi metai ir per mažai kalama mokyklose ko reikia darbo biržoms.

[nomad]

Čia jau labiau ne mokslo įstaigų, o pačių stojančiųjų reikalas, kad kepa bedarbius kaip kiniečiai iphonus.

Nevisiškai. Tinkamai reguliuojant galimą sumažinti žmonių blogo pasirinkimo daromą žalą. Kodėl universitetai turi priimti visus norinčius, jeigu tik šie susimoka? Juk tuos pirmus ar antrus aukštojo mokslo metus, kol atkrenta visi neapsisprendėliai ir durneliai, dėl to kenčia tiek dėstytojų darbo, tiek (svarbiausia) rimtai pasirinkusiųjų tą mokslo kelią mokymosi kokybė.

Žingsnius matau kelis - griežtesnis aukštųjų mokyklų skaičiaus kontroliavimas per licencijas, griežtesnė programų kontrolė iš reguliuotojų (valstybės) pusės. O pačios aukštosios mokyklos, jei jau išlaiko licenciją, turi geriau kasmet dirbti, kad ją išlaikytų. Tarkim, atsiskaityti prieš reguliuotojus jos turėtų ne išduotų diplomų kiekiais per metus, o įdarbintų absolventų kiekiais. Nepasiekiant tam tikro įdarbinimo lygio kelis metus iš eilės, licencija atimama. Tais tikslais turi būti kuriamos viešos-privačios partnerystės tarp universitetų ir verslo, pasirašomi bendradarbiavimo MOUs ir pan. Ir tik taip aktyviai bendradarbiaujančios su verslu aukštosios mokyklos turi išlaikyti licencijas.

[J.U.]

Ne mažiau svarbu ir tai kaip parenkama universitetų profesūra. Mūsiškiai sėdi kaip įbetonuoti, tuo tarpu turėtų viskas eiti konkursų keliu.

[Ametistas]

Aha, tie į darbo biržą besikreipiantys, baigę visokias neaiškias gražiai skambančias studijų programas, būtent ir primena mokslo žmones . Kai kurie universitetai galvoja vien kaip susirinkti lėšų iš diplomo trokštančių naivuolių, o ne išugdyti kažkokius mokslininkus. Aukštasis mokslas yra nuvertintas, tą rodo ir Lietuvos universitetų reitingai. Diplomus įgyja ir tie, kuriems pagal gebėjimus būtų per akis ir amatininkiškos profesijos. Senesniais laikais aukštojo mokslo siekdavo tik patys gabiausi, o dabar jis prieinamas vos ne kiekvienam. Ir dauguma stojančių galvoja ne apie kažkokią akademinę karjerą ar mokslinę veiklą, o vien apie galimybes su diplomu gauti geriau apmokamą darbą. Aukštąjį mokslą renkasi vien todėl, kad jis lengvai prieinamas, o kolegija arba profesinė mokykla yra ne prestižas.

Kalbėk konkrečiai, o ne trauk iš konteksto. Universitetų ir studijų programų Lietuvoje daug.

Kad kolegija ar profesinė mokykla yra ne prestižas, tai nesutinku. Čia labiau žmonių kompleksai ir senamadiškesnių tėvų įtaka ir nurodinėjimas, kur jų vaikui studijuoti, pamirštant, kad pastarasis yra pilnametis ir gali pats apsispręsti.

[andyour]

Kad kolegija ar profesinė mokykla yra ne prestižas, tai nesutinku. Čia labiau žmonių kompleksai ir senamadiškesnių tėvų įtaka ir nurodinėjimas, kur jų vaikui studijuoti, pamirštant, kad pastarasis yra pilnametis ir gali pats apsispręsti.

Viskas yra daug paprasčiau nei gali atrodyti. Studentai stojimus pildo prioriteto tvarka, pagal ilgą sąrašą. Kur patenka - ten patenka.
O kodėl universitetas, o ne kolegija? Tiesiog absoliuti dauguma studijuoja dėl popieriaus, o univesiteto popierius vis tiek vertingesnis už kolegijos popierių...

[keen]

Kalbėk konkrečiai, o ne trauk iš konteksto. Universitetų ir studijų programų Lietuvoje daug.

Kad kolegija ar profesinė mokykla yra ne prestižas, tai nesutinku. Čia labiau žmonių kompleksai ir senamadiškesnių tėvų įtaka ir nurodinėjimas, kur jų vaikui studijuoti, pamirštant, kad pastarasis yra pilnametis ir gali pats apsispręsti.

Na prestižas tai subjektyvi sąvoka. Faktas, kad didžioji dalis žmonių universitetą laiko būtent prestižiškesne mokykla. Nesvarbu kokios tos priežastys, arba, kad tai objektyviai nesutampa su gaunamų žinių kokybe.