Lietuvos ekonomikos aktualijos

[index]

Nuo rugsėjo vidurio po planuojamo AB „Litgrid“ - elektros perdavimo sistemos operatoriaus - valdybos posėdžio, bendrovės generaliniam direktoriui Virgilijui Poderiui nebebus siūloma toliau užimti šias pareigas. Informaciją apie pasikeitimus AB "Litgrid" vadovybėje VŽ gavo iš kelių šaltinių šalies valdžios institucijose.

Naujojo "AB "Litgrid" vadovo kandidatūrą turėtų svarstyti naujai paskirta AB „Litgrid“ valdyba. Nors kandidatūros dar neatskleidžiamos. Tačiau neoficialiai yra minimos Edvardo Važgėlos, „Inter RAO Lietuva“ Elektros pardavimų plėtros direktoriaus, anksčiau dirbusio AB „Lietuvos energija“ Rinkos administravimo departamento direktoriumi...

http://vz.lt/article/2013/8/27/virgi...tgrid?pageno=0

Neskaniai skamba....

[Eidvis]

"Konservatoriai praskolino Lietuvą amerikiečiams", tai:

1. Kvaila galvoti, kad jeigu skolinasi doleriais - tai jau skolinasi iš amerikiečių.
2. Koks skirtumas ar skolinasi doleriais ar eurais? Skirtumas tik vienas - palūkanų normos. Protinga būtų skolintis ta valiuta, kuria skolintis yra pigiau. (neprotinga valiutą būtų rinktis pagal 'myliu' 'nemyliu' principą).

Jeigu jau keturių žodžių sakinyje sugebi prirašyti nesąmonių, tai tolesnė to sakinio analizė gali sufleruoti tik tai, kad ir visą kitą yra briedas.

Jeigu Google translator turėtų opciją išversti runkėlišką slengą ir normalią kalbą, tai "Konservatoriai praskolino Lietuvą amerikiečiams" vertimas būtų maždaug toks:

"Didžiausia per LT nepriklausomybę ekonominė krizė užklupo po Socialdemokratų valdymo, kada nebuvo sukaupta jokio rezervo ir išpūstos išlaidos. Valstybės finansus gelbėti teko skolinantis. Euro krizė padiktavo būtinybę skolintis USD, dėl ko skola doleriais išaugo, o eurais - sumažėjo".

[Tomas]

"Konservatoriai praskolino Lietuvą amerikiečiams", tai:
1. Kvaila galvoti, kad jeigu skolinasi doleriais - tai jau skolinasi iš amerikiečių.
2. Koks skirtumas ar skolinasi doleriais ar eurais? Skirtumas tik vienas - palūkanų normos. Protinga būtų skolintis ta valiuta, kuria skolintis yra pigiau. (neprotinga valiutą būtų rinktis pagal 'myliu' 'nemyliu' principą).

Lietuvai šiaip jau protinga kuo daugiau "skolintis" litais, o ne myliu - nemyliu ar pigiau - brangiau principu.

Jeigu jau keturių žodžių sakinyje sugebi prirašyti nesąmonių, tai tolesnė to sakinio analizė gali sufleruoti tik tai, kad ir visą kitą yra briedas.

Ir toliau seka puikus briedo pavyzdys :

"Didžiausia per LT nepriklausomybę ekonominė krizė užklupo po Socialdemokratų valdymo, kada nebuvo sukaupta jokio rezervo ir išpūstos išlaidos. Valstybės finansus gelbėti teko skolinantis. Euro krizė padiktavo būtinybę skolintis USD, dėl ko skola doleriais išaugo, o eurais - sumažėjo".

[Aš]

Atvaizdas

Tu čia rimtai? Statistika tai px, bet ką su ja bendro turi antraštė?

[Tomas]

Tu čia rimtai? Statistika tai px, bet ką su ja bendro turi antraštė?

Norėjau šiek tiek pagyvinti temą besibaigiant atostogų sezonui

[Aš]

Ne, man rodos, kad tu norėjai praskalbt keletą galvų, nes temą gyvint reikėtų apsiribojant kažkuo objektyvaus. Neversk vaikščiot tau iš paskos ir paneiginėt jau paneigtų dalykų. Čia aš apie frazę "konservatoriai praskolino".

[Eidvis]

Lietuvai šiaip jau protinga kuo daugiau "skolintis" litais, o ne myliu - nemyliu ar pigiau - brangiau principu.

Šiaip jau kokia valiuta skolintis yra protinga ir kokia neprotinga - reikalinga išsami ir nuodugni analizė. Na, bet tu tikriausiai ją padaręs, tik galbūt keleto faktorių neįvertinęs, nors lyg ir jau sutinki, kad doleris buvo geresnis pasirinkimas, nei euras, bet visgi dar litai yra, tai :
1. Skolinimasis šalies viduje reikštų ne ką kitą, kaip tik pinigų iš rinkos išėmimą ir dar didesnį krizės gilinimą. Socdemai (ir tu?) visuomet giedojo , kad ekonomiką reikia gaivinti į rinką metant papildomas lėšas. Tai skolinimasis viduje duotų priešingą rezultatą - skolinimasis viduje iš šalies ekonomikos lėšas tik ištrauktų, o tai visiškai prieštarauja socialdemokratinei pozicijai apie ekonomikos skatinimą.
2. Skolintis viduje dažniausiai galima tik trumpalaikiais terminais, kai tuo tarpu didžiają dalį paskolų sudaro ilgalaikės.

Tačiau aš nesu finansų ekspertas ir į tokį tikrai nepretenduoju ir tikrai žinau, kad pasirenkant kokią valiuta skolintis reikalingos nuodugnios analizės ir daugybės faktorių įvertinimas, dėl to tą darbą palieku profesionalams, o jeigu jau jį kritikuosiu - tai turėsiu turėti išties rimtų ir įtikinamų argumentų.

[Sula]

Šiaip jau kokia valiuta skolintis yra protinga ir kokia neprotinga - reikalinga išsami ir nuodugni analizė. Na, bet tu tikriausiai ją padaręs, tik galbūt keleto faktorių neįvertinęs, nors lyg ir jau sutinki, kad doleris buvo geresnis pasirinkimas, nei euras, bet visgi dar litai yra, tai :
1. Skolinimasis šalies viduje reikštų ne ką kitą, kaip tik pinigų iš rinkos išėmimą ir dar didesnį krizės gilinimą.

Skolintis galima iš vietos fondų, kurie ir šiaip perka kitų valstybių vertybinius popierius už lėšas neskirtas vartojimui.

Bet paskutinis socdemų ketinimas nuimti mokesčių lengvatas, o kitais žodžiais - apmokestinti pajamų mokesčiu - pensijų ir gyvybės draudimo fondus (nesiūlant jokių alternatyvų) bus tikras peilis savarankiškam kaupimui ir kelias į pašalpininkų visuomenę.

[index]

Bet paskutinis socdemų ketinimas nuimti mokesčių lengvatas, o kitais žodžiais - apmokestinti pajamų mokesčiu - pensijų ir gyvybės draudimo fondus (nesiūlant jokių alternatyvų) bus tikras peilis savarankiškam kaupimui ir kelias į pašalpininkų visuomenę.

Būtent. Tiesa, reiktų gerokai pailginti laikotarpį, kurį privaloma išlaikyti investuotas lėšas, tam kad gautum GPM lengvatą (III pakopos atveju gal ir iki pensinio amžiaus, kad ji netaptų paprasčiausiu investavimu su GPM lengvata, kai paprastas investavimas yra apmokestintas).

Tas pats ir su gyvybės draudimu, kur minimalus sutarties terminas irgi padėtų išspręsti mokesčių susimažinimo, nieko iš tikro neinvestuojant, problemą.

[Tomas]

Šiaip jau kokia valiuta skolintis yra protinga ir kokia neprotinga - reikalinga išsami ir nuodugni analizė.

O kam ta analizė? Kai valstybė "skolinasi" sava valiuta, tai tik perdeda pinigus iš vienos kišenės į kitą. Kai reikia "grąžinti" - vėl perdeda iš vienos kišenės į kitą.

Va už paskolas svetimom valiutom reikia realiai "atidirbt"

Na, bet tu tikriausiai ją padaręs, tik galbūt keleto faktorių neįvertinęs, nors lyg ir jau sutinki, kad doleris buvo geresnis pasirinkimas, nei euras, bet visgi dar litai yra, tai :

1. Skolinimasis šalies viduje reikštų ne ką kitą, kaip tik pinigų iš rinkos išėmimą ir dar didesnį krizės gilinimą. Socdemai (ir tu?) visuomet giedojo , kad ekonomiką reikia gaivinti į rinką metant papildomas lėšas. Tai skolinimasis viduje duotų priešingą rezultatą - skolinimasis viduje iš šalies ekonomikos lėšas tik ištrauktų, o tai visiškai prieštarauja socialdemokratinei pozicijai apie ekonomikos skatinimą.

O kur tamstos manymu valdžia deda "paskolintus" litus? Iššauna į Mėnulį?

[index]

O kam ta analizė? Kai valstybė "skolinasi" sava valiuta, tai tik perdeda pinigus iš vienos kišenės į kitą. Kai reikia "grąžinti" - vėl perdeda iš vienos kišenės į kitą.

Va už paskolas svetimom valiutom reikia realiai "atidirbt"

Viena problema, kad užsieniečiai nėra prispirkę tiek daug litų, kad mes galėtume pasiskolinti ženklesnį jų kiekį.

[balietis]

Lietuvai šiaip jau protinga kuo daugiau "skolintis" litais, o ne myliu - nemyliu ar pigiau - brangiau principu

Gal galėtum priminti, kokios tuo metu buvo Vyriausybės Taupymo Lakštų palūkanos ir ak kaip gi sekėsi juos platinti?
http://www.finmin.lt/web/finmin/vyri...pieriai/tl_rez

[Tomas]

Viena problema, kad užsieniečiai nėra prispirkę tiek daug litų, kad mes galėtume pasiskolinti ženklesnį jų kiekį.

Tai galima "skolintis" iš vietinių
Net krizių kriziniais 2009-ais metais Lietuva neturėjo jokių problemų skolinantis litais vidaus rinkoje.

Gal galėtum priminti, kokios tuo metu buvo Vyriausybės Taupymo Lakštų palūkanos ir ak kaip gi sekėsi juos platinti?
http://www.finmin.lt/web/finmin/vyri...pieriai/tl_rez

Belieka priminti, kad TL nesudaro nė 1% VVP.

Bet paskutinis socdemų ketinimas nuimti mokesčių lengvatas, o kitais žodžiais - apmokestinti pajamų mokesčiu - pensijų ir gyvybės draudimo fondus (nesiūlant jokių alternatyvų) bus tikras peilis savarankiškam kaupimui ir kelias į pašalpininkų visuomenę.

Įvairios valstybės remiamos taupymo formos galiausiai reikalauja didesnių valstybės išlaidų ekonomikos stabiliam augimui palaikyti. Apskritai metas pabusti iš sapno ir nustoti svaigti apie galimybę senatvėje gyventi iš gyvybės draudimo/pensijų fondų ir pan. SODRA - štai kur tikrasis kelias

[Tomas]

„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė:

(...) spartų šalies ekonomikos augimą lėmė augantis vartojimas ir eksportas. Teigiamas vartojimo tendencijas paskatino darbo rinkos atsigavimas (dėl minimalaus mėnesinio atlyginimo padidinimo augo darbo užmokestis bei mažėjo nedarbas) ir stabilesnė vartojimo kainų infliacija.

http://verslas.delfi.lt/verslas/v-kl...#ixzz2dAiRz3oV

[Sula]

SODRA - štai kur tikrasis kelias

Tik tuo sunku patikėti, matant savo tėvų pensijas, ir žinant "rožines" perspektyvas.

[Lettered]

Tik tuo sunku patikėti, matant savo tėvų pensijas, ir žinant "rožines" perspektyvas.

Privačias irgi gali bet kada nusavinti, bankrutuoti fondai ir t.t. Vien jau per 20 metų, kiek bankų ir visokių investicinių fondų bankrutavo, o valstybė visada kažkiek mokės. Dabar iš trijų pensijų kaupimo modelių, pirmasis atrodo geriausiai.

[Creatium]

Kaip ir buvo kalbėta anksčiau šiame forume: MMA padidinimas buvo vykdomas dar proto ribose, nors šiokią tokią įtaką darbo mažėjimui ir turėjo (žr. statistiką).

Kas dėl skolinimosi valstybės viduje... Valstybė nesiskolino ne tik dėl įvairių kitų (dalies jau minėtų) priežasčių, tačiau ir dėl to, kad žmonės tiesiog jai neskolino.

Trumpam grįžtant prie "praskolinimo amerikai".. Galėjom skolintis ir Šveicarijos valiuta arba kokiu BitCoinu, tik klausimas kiek tai būtų kainavę mums patiems ir koks to tikslas. Šiuo atveju ėmėm pinigus iš ten, kur buvo pigiausia ir didžiausia galimybė pasiskolinti dideles sumas (po kelis milijardus). Nepamirškime ir fakto, kad Lietuvos bankroto rizika vienu metu buvo itin didelė.

[balietis]

Tai galima "skolintis" iš vietinių
Net krizių kriziniais 2009-ais metais Lietuva neturėjo jokių problemų skolinantis litais vidaus rinkoje.

Taigi 2009-aisiais pusę sumos ir pasiskolino vdaus rinkoje. Daugiau turbūt nieks neskolino. Šimonytė kažkada apie tai rašė: http://www.delfi.lt/news/ringas/poli....d?id=61301147.

[Tomas]

Kas dėl skolinimosi valstybės viduje... Valstybė nesiskolino ne tik dėl įvairių kitų (dalies jau minėtų) priežasčių, tačiau ir dėl to, kad žmonės tiesiog jai neskolino.

Nežinau, kas tie mistiniai "žmonės", bet pvz. 2009 metų rugsėjo 14d. aukcione buvo pasiūlymu pirkti VVP už 293mln. Lt, parduota už 29mln. Iš tiesų litai valstybei yra grūste grūdami, tik kad ji jų neima

[balietis]

Gal žinai, už kokias palūkanas tuos 293 mln. grūste grūdo? Man, pavyzdžiui, įvairios "Bobutės paskolos" irgi būtų nieko prieš paskolinti, tik brangu kažkaip...