Lietuvos ekonomikos aktualijos

[senasnamas]

Lietuva pati stabdo savo konkurencingumą

„Mūsų durys yra atviros visiems, kurie nori išvykti, bet uždaros norintiems atvykti, gyventi ir kurti. Čia puikus receptas valstybės regresui ilgalaikiam laikotarpiui“, – sako p. Mačiulis.

„Ši sritis [darbo santykių] – vienas iš svarbių kriterijų, kuriuos vertina užsienio investuotojas, rinkdamasis šalį. Jiems teigiamo įspūdžio apie Lietuvą nekuria faktai, kad pasaulyje pagal darbuotojų ir atleidimo priėmimo lankstumą (130 vieta), atleidimo kainą (111), šalies galimybes išlaikyti ir pritraukti talentus (atitinkamai 127 ir 135) esame sąrašo pabaigoje“, – mano p. Dargužaitė.

Konkurencingumo reitinge skelbiama, kad Lietuva yra 48 vietoje (2012 m. – 45). Estija ir Latvija sugebėjo pagerinti savo pozicijas. Estai pakilo iš 34 į 32, o latviai – iš 55 į 52 vietą.

[Perfect]

Kaip minėjau - pavyzdys supaprastintas. Pilietis X gali būti banku, o 100Lt - dešimtimis ir šimtais milijonų Lt. Spėkite kas būtų, jei visi nutartų keisti litus į eurus?

Kodėl būtinai keisti? Vieni investuos į NT, kiti į auksą, treti į LT akcijas, galų gale bulvių, druskos ir tualetinio popieriaus prisipirks...

[Tomas]

Kodėl būtinai keisti? Vieni investuos į NT, kiti į auksą, treti į LT akcijas, galų gale bulvių, druskos ir tualetinio popieriaus prisipirks...

Dėl to litų nesumažės. Net jei gavęs atlyginimą jį visą prageri - litų nelieka tik tavo kišenėj

[index]

Tai tik opiumas liaudžiai. Lietuvos Banko duomenimis pinigų agregatas P1 (grynieji + vienadieniai indėliai) yra >36mlrd. Lt, tuo tarpu aukso ir užsienio valiutos atsargos yra tik šiek tiek daugiau nei 20mlrd. Lt vertės. Taigi tas "kietas" padengimas tėra 55%.

Pats LB pateikia tokią statistiką: http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowse...p=7269&lang=lt

Greičiausiai čia įsivelia metodikos ypatumai skaičiuojant "Pinigų kiekį apyvartoje". Skaičiuojant P1 greičiausiai jau pasijaučia multiplikatoriaus efektas, nes vienadieniai indėliai nepadengti indėliais LB yra pinigais tik iš dalies.

Aišku, erdvės prigaminti pinigų lyg ir dar būtų, bet matyt laikomas rezervas apsisaugojimui nuo galimų spekuliacinių atakų.

Kaip minėjau - pavyzdys supaprastintas. Pilietis X gali būti banku, o 100Lt - dešimtimis ir šimtais milijonų Lt. Spėkite kas būtų, jei visi nutartų keisti litus į eurus?

Išsibaigtų eurų atsargos, LB nuvertintų litą euro atžvilgiu, tas vėl sukeltų masinį litų keitimą į užsienio valiutą, tas vėl nuvertintų litą. Welcome to Zimbabwe and Belarus!

[Tomas]

Pats LB pateikia tokią statistiką: http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowse...p=7269&lang=lt

Greičiausiai čia įsivelia metodikos ypatumai skaičiuojant "Pinigų kiekį apyvartoje". Skaičiuojant P1 greičiausiai jau pasijaučia multiplikatoriaus efektas, nes vienadieniai indėliai nepadengti indėliais LB yra pinigais tik iš dalies.

Kad nereiktų tuščiai ginčytis šia tema:

PFI – tos finansinės institucijos, kurios sudaro Lietuvos pinigus leidžiantį sektorių. Lietuvoje PFI priskiriami Lietuvos bankas, komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (atitinkantys PFI apibrėžimą), Lietuvos centrinė kredito unija, kitos kredito unijos ir PRF (kolektyvinio investavimo subjektai, t. y. investiciniai fondai ar investicinės kintamojo kapitalo bendrovės, jeigu jie išimtinai ar daugiausia investuoja į tokias trumpalaikes pinigų rinkos priemones kaip indėlių sertifikatai, komerciniai popieriai ir bankų akceptai, iždo ar savivaldos vekseliai)

http://www.lb.lt/metodologija

Kitaip tariant - komercinių bankų pinigai yra pinigai. Bent jau iki ~350000Lt sumos

Išsibaigtų eurų atsargos, LB nuvertintų litą euro atžvilgiu, tas vėl sukeltų masinį litų keitimą į užsienio valiutą, tas vėl nuvertintų litą. Welcome to Zimbabwe and Belarus!

Protingiausia tokiu atveju būtų "paleisti" LTL kursą laisvai plaukioti. LTL aišku kažkiek nuvertėtų. Bet iki Zimbabvės manau būtų toli toli

[Sula]

Lietuva pati stabdo savo konkurencingumą

„Ši sritis [darbo santykių] – vienas iš svarbių kriterijų, kuriuos vertina užsienio investuotojas, rinkdamasis šalį. Jiems teigiamo įspūdžio apie Lietuvą nekuria faktai, kad pasaulyje pagal darbuotojų ir atleidimo priėmimo lankstumą (130 vieta), atleidimo kainą (111), šalies galimybes išlaikyti ir pritraukti talentus (atitinkamai 127 ir 135) esame sąrašo pabaigoje“, – mano p. Dargužaitė.

Nelabai suprantu, kame tas nelankstumas? Laaabai reti atvejai, kai darbdaviui pasiūlius palikti darbą, darbuotojas atsisako ir vėliau kažkaip sugeba gauti algą. Atleidimo kaina maksimum - atostoginiai. Ir, atvirkščiai, mažiausiai 2 savaites turi privalomai atidirbti net jeigu neturi tam galimybių. Taip pat kažką parodo ir didžiulis jaunimo bei pagyvenusių žmonių nedarbas, pridėčiau dar ir jaunas moteris su vaikais. Tiesiog yra lyginamos darbo teisės, nesiskaitant su tų teisių įgyvendinimu. Reikia braukti iš DK visokius tėvadienius, 14 dienų atostogas, visokias lengvatas ir t.t, nes praktikoje niekas jų nesuteikia.
Toje pačioje Suomijoje, Danijoje, Prancūzijoje darbdavys susiduria su kur kas rimtesnėmis problemomis. Na bet jei lyginti su Bangladešu, arba Gulago stovyklomis, tai gal

[senasnamas]

Atleidžiant darbuotoją kai kuriais atvejais dar mokamos išeitinės. Bet gal atsižvelgiama ne tik į sumas, bet ir biurokratijos lygį. Reglamentuojančių įstatymų yra krūvos. Norint priimti/atleisti darbuotoją reikia atlikti ir daug popierinio darbo. Na bet norint lyginti reikia gerai žinoti situaciją kurioje nors kitoje šalyje. Manau, kad pas mus daug ką galima supaprastinti, suvienodinti, atsisakyti. Paprastai darbdavys visada teisus , o darbuotojas neturi lėšų/laiko/noro ginti savo teises pagal įstatymo raidę. Nepasisamdęs teisininko tos raidės nelabai ir suprasi. Tai realiai iš tikrųjų daug teisės normų yra tik popieriuje.

[Aš]

Nelabai suprantu, kame tas nelankstumas? Laaabai reti atvejai, kai darbdaviui pasiūlius palikti darbą, darbuotojas atsisako ir vėliau kažkaip sugeba gauti algą. Atleidimo kaina maksimum - atostoginiai. Ir, atvirkščiai, mažiausiai 2 savaites turi privalomai atidirbti net jeigu neturi tam galimybių.

Kokioj nors šiknoj, gal ir taip. Darbo kodeksas labai aiškiai nurodo, kamir kokio dydžio išeitinė kompensacija išmokama. Atvirkščiai, darbdavys dažnai pasiūlo netgi didesnę išeitinę nei priklauso pagal stažą ir neprašo jokių atidirbimų tas dvi savaites, kurios priklauso vien tam, kad darbuotojas sutiktų padėti parašiuką.

Tiems atvejams, kai darbdavys sąmoningai prastina darbo sąlygas tam, kad darbuotojas išeitų pats, yra Valstybinė darbo inspekcija, kuri mielai tokiais dalykais pasidomės.

Beje, apie atleidimą turi būti pranešta raštu, iš anksto (prieš du mėn.). Atleidimas dėl darbuotojo kaltės neišmokant jam išeitinės turi būti pagrįstas įspėjimais raštu, kurie nerašomi atgaline data. T.t.

Jei žmonės leidžiasi, kad juos dūchintų, tai patys kalti. O iš tiesų tai Darbo kodeksas darbuotojui yra žymiai palankesnis nei darbdaviui.

[Sula]

Jei žmonės leidžiasi, kad juos dūchintų, tai patys kalti. O iš tiesų tai Darbo kodeksas darbuotojui yra žymiai palankesnis nei darbdaviui.

Taigi ir šnekama, kad žmonės leistųsi būti "progresyvinami".
"Versli Lietuva" nori Gulago, socialinės gerovės valstybė jiems yra absurdas, tuščias garsas. Geriau Č.Dikenso stiliuje besirausiantys maisto sąšlavų duobėse 12-mečiai darbininkai. Arba nėščias tarnaites spardantis tijūnas - liberalios tautos pažiba.
Nors aš asmeniškai pats dedu pareiškimą, jei darbdavys tik paleižia užuominas. Deja, nežinau, kaip bus artėjant prie pensijos, nes savas verslas irgi ne sviestu teptas.

[index]

Taigi ir šnekama, kad žmonės leistųsi būti "progresyvinami".
"Versli Lietuva" nori Gulago, socialinės gerovės valstybė jiems yra absurdas, tuščias garsas. Geriau Č.Dikenso stiliuje besirausiantys maisto sąšlavų duobėse 12-mečiai darbininkai. Arba nėščias tarnaites spardantis tijūnas - liberalios tautos pažiba.
Nors aš asmeniškai pats dedu pareiškimą, jei darbdavys tik paleižia užuominas. Deja, nežinau, kaip bus artėjant prie pensijos, nes savas verslas irgi ne sviestu teptas.

Ko Lietuvoje labai trūksta, tai profsąjungų, kurios galėtų iš tikro ginti darbuotojų teises. Dabar gi, nors darbo kodeksas ir institucijos darbuotojų teises ir gina bet darbuotojai patys dažniausiai nedrįsta tuo pasinaudoti (dėl procedūrų ir darbdavio grąsinimų).

Dar čia pasireiškia "pažįstamų" problema, kai darbdaviai kartais vieni su kitais pasikalba apie būsimus darbuotojus, kad "va jis problematiškas". Tai vėl atbaido darbuotojus nuo savo teisių gynimo. Tai, aišku, daugiausia pasireiškia mažuose miestuose, dideliuose nelabai.

[Lettered]

Ko Lietuvoje labai trūksta, tai profsąjungų, kurios galėtų iš tikro ginti darbuotojų teises. Dabar gi, nors darbo kodeksas ir institucijos darbuotojų teises ir gina bet darbuotojai patys dažniausiai nedrįsta tuo pasinaudoti (dėl procedūrų ir darbdavio grąsinimų).

Dar čia pasireiškia "pažįstamų" problema, kai darbdaviai kartais vieni su kitais pasikalba apie būsimus darbuotojus, kad "va jis problematiškas". Tai vėl atbaido darbuotojus nuo savo teisių gynimo. Tai, aišku, daugiausia pasireiškia mažuose miestuose, dideliuose nelabai.

Problema yra mažas bvp, lėtas ūkio augimas, didelis nedarbas ir t.t. Prieš 5 metus visiems dzin buvo ant tų darbuotojų teisių ir profsąjungų

[index]

Problema yra mažas bvp, lėtas ūkio augimas, didelis nedarbas ir t.t. Prieš 5 metus visiems dzin buvo ant tų darbuotojų teisių ir profsąjungų

Bet spartus ekonomikos augimas būna toli gražu ne visada. O ne tokiais gerais laikotarpiais norint geriau apginti darbuotojų interesus reikia būtent stipresnių profsąjungų, o ne sabratinių sovietmečiu iškastruotų, kurios tik gatvėmis gegužės 1 d. pažygiuoti ir prieš vyriausybę (ne prieš darbdavius) paprotestuoti moka.

[Lettered]

Bet spartus ekonomikos augimas būna toli gražu ne visada. O ne tokiais gerais laikotarpiais norint geriau apginti darbuotojų interesus reikia būtent stipresnių profsąjungų, o ne sabratinių sovietmečiu iškastruotų, kurios tik gatvėmis gegužės 1 d. pažygiuoti ir prieš vyriausybę (ne prieš darbdavius) paprotestuoti moka.

Tarybiniais laikais darbdavys iš esmės buvo valstybė, todėl ir nėra tokių profsąjungų tradicijų

[index]

Tarybiniais laikais darbdavys iš esmės buvo valstybė, todėl ir nėra tokių profsąjungų tradicijų

Tai va čia būtent, mano nuomone, ir viena pagrindinių skirtumo tarp mūsų ir vakariečių darbdavių ir darbuotojų santykių priežasčių.

[Aš]

Taigi ir šnekama, kad žmonės leistųsi būti "progresyvinami".
"Versli Lietuva" nori Gulago, socialinės gerovės valstybė jiems yra absurdas, tuščias garsas.

Ne viskas yra tik juoda ar balta. Valstybės konkurencingumas yra svarbus. Ir tokios šalys, kaip JK, kur atleisti juodaodį iš darbo yra super sudėtinga vien dėl to, kad jis juodaodis ir bet kada gali griūt ant žemės ir imt bliaut apie pažeidžiamas jo teises motyvuodamas savo odos spalva, tikrai eis šiknon su laiku užleisdamos vietą žemesnių standartų šalims.

Tačiau tai nereiškia, kad žemesni standartai yra siekiamybė. Atvirkščiai. Tiesiog kol Lietuva dar nėra pakankamai išsivysčiusi, kol mūsų nedarbo lygis yra aukštas, kol mes nepakankamai gaminam eksportui, kol mūsų produkcija nėra pakankamai high-end, tol mes turim kovot dėl investicijų. Ir, kad ir kaip nepatogu būtų tą suprasti, bet ir soc. gerovės sąskaita.

Tačiau nereikia pamiršti, kad sėkminga konkurencinė kova su laiku mums leis pamažu tuos standartus kelti. Tai ir galime rinktis, mes šiandien reikalaujam per daug ir taip ir sėdim ten, kur esam, nes esam niekam neįdomūs. Ar nuleidžiam kartelę, pakenčiam, bet ilgalaikėje perspektyvoje judam aukštyn. MMA didinimas būtų analogija - galim jau šiandien užsiprašyt kosmoso ir tik apsisunkint savo ūkio augimą (tvarų), o galim pakentėt tą realistišką atlyginimų lygį ir siekt protingo ir pastovaus jo augimo, kas su laiku ir duos daugiau naudos.

Aš esu prieš kraštutinumus. Man dažnai nepatinka radikaloki LLRI pareiškimai. Tačiau nereikia manyti, kad kažkas sąmoningai nori skriausti darbininkus. Tai tiesiog skirtingos vystymosi koncepcijos ir laikinas noras sumažinti standartus arba bent jau jų nekelti gali turėti racijos, net jei eiliniam darbuotojui taip ir neatrodo.

Dar noriu pabrėžti, kad visa esmė yra tarptautiniame konkurenciniame kontekste. Mes turime laikytis tokių standartų, kurie leistų mums laviruoti tarp:
a) savo gyventojų gerovės;
b) tarptautinių konkurencinių sąlygų - tai yra nesunaikintų konkurencingumo.

Ir, jei regiono šalys nusprendžia sumažinti standartus (ar jie jau yra žemi), mes privalome į tai atsižvelgti. Tik tiek, kad šiandieninis pasaulis globalus ir reikšminga situacija yra ne tik aplinkiniame regione.

Beje, lygiai tie patys dėsniai galioja ir kalbant apie mokesčių politiką. Padidink juos per daug ir tapsi regione nekonkurencingas. Protingas mokesčių lygis yra toks, kuris užtikrina pakankamas pajamas, bet nėra ženkliai viršijantis regiono vidurkį. Priklausomai nuo konkrečios valstybės kitų privalumų ar trūkumų, tą vidurkį galima viršyti daugiau ar mažiau (o jei yra kitų trūkumų, bet nėra juos atsveriančių privalumų, tuomet tokiu gali tapti maži mokesčiai ir pan.).

[Sula]

Ir, jei regiono šalys nusprendžia sumažinti standartus (ar jie jau yra žemi), mes privalome į tai atsižvelgti. Tik tiek, kad šiandieninis pasaulis globalus ir reikšminga situacija yra ne tik aplinkiniame regione.

Aš ir sakau, kad reikia ne fantastinio DK, o realaus. Visokius tėvadienius ar laisvas rugsėjo 1 d. bei dideles kompensacijas (ar dar yra darbuotojų dirbančių vienoje įmonėje virš 10 metų?) ir ilgas atostogas reikia naikinti, nes jie niekur realiai negalioja, išskyrus valdiškas tarnybas (ir tai - ne visur). Tai tik sukelia nereikalingas įtampas. Žymiai geriau, jei savininkas ir darbuotojas gali susitarti!
O užsienio investuotojai naiviai galvoja, kad čia visur laikomasi įstatymo raidės, ir net nesįsivaizduoja, kad daugelis darbuotojų viršvalandžius čia dirba nemokamai, kad gali nedelsiant atleisti žmogų "savo noru" (kaip Amerikoje!).

[Lettered]

Aš ir sakau, kad reikia ne fantastinio DK, o realaus. Visokius tėvadienius ar laisvas rugsėjo 1 d. bei dideles kompensacijas (ar dar yra darbuotojų dirbančių vienoje įmonėje virš 10 metų?) ir ilgas atostogas reikia naikinti, nes jie niekur realiai negalioja, išskyrus valdiškas tarnybas (ir tai - ne visur). Tai tik sukelia nereikalingas įtampas. Žymiai geriau, jei savininkas ir darbuotojas gali susitarti!
O užsienio investuotojai naiviai galvoja, kad čia visur laikomasi įstatymo raidės, ir net nesįsivaizduoja, kad daugelis darbuotojų viršvalandžius čia dirba nemokamai, kad gali nedelsiant atleisti žmogų "savo noru" (kaip Amerikoje!).

Klausimas, ar reikia mums tokių investuotojų, kurie net atostogų nenori išleisti ir liepia dirbti viršvalandžius nemokamai? Kitaip tariant nori daryti tai, ko Vakarų Europoje tikrai nepavyktų. Rimtos užsienio kapitalo įmonės suteikia kaip tik žymiai daugiau socialinių garantijų ir visokių "bonusų", nei yra numatyta įstatymuose, nes supranta, kad ir įmonei žymiai geriau seksis, jei darbuotojai bus laimingi ir motyvuoti, o ne tik pasitaikius pirmai progai bėgs kuo toliau.

[Sula]

Klausimas, ar reikia mums tokių investuotojų, kurie net atostogų nenori išleisti ir liepia dirbti viršvalandžius nemokamai? Kitaip tariant nori daryti tai, ko Vakarų Europoje tikrai nepavyktų. Rimtos užsienio kapitalo įmonės suteikia kaip tik žymiai daugiau socialinių garantijų ir visokių "bonusų", nei yra numatyta įstatymuose, nes supranta, kad ir įmonei žymiai geriau seksis, jei darbuotojai bus laimingi ir motyvuoti, o ne tik pasitaikius pirmai progai bėgs kuo toliau.

Čia jau reiktų Aš'o klausti.
Prie visko pridėčiau tai, kad pas mus darbo pajamos yra neproporcingai daug apmokestintos lyginant su verslo pajamomis. Tai lyg ir palanku investuotojams.

[Lettered]

Čia jau reiktų Aš'o klausti.
Prie visko pridėčiau tai, kad pas mus darbo pajamos yra neproporcingai daug apmokestintos lyginant su verslo pajamomis. Tai lyg ir palanku investuotojams.

Tą ir turiu omenyje, kad sąlygos nėra jau tokios blogos. Įstatymai reglamentuoja tik patį minimumą, o ne maksimumą. Jeigu investuotojas nesugeba mokėti min. atlyginimo, išleisti min. atostogų, mokėti už viršvalandžius, tuomet, manau, jog tokių "investuotojų" apskritai nereikia.

[Sula]

Tą ir turiu omenyje, kad sąlygos nėra jau tokios blogos. Įstatymai reglamentuoja tik patį minimumą, o ne maksimumą. Jeigu investuotojas nesugeba mokėti min. atlyginimo, išleisti min. atostogų, mokėti už viršvalandžius, tuomet, manau, jog tokių "investuotojų" apskritai nereikia.

Aš ne tiesiog įsitikinęs, o žinau, kad užsienio verslui čia investuoti trukdo visai kiti kliuviniai, kurie kažkodėl labai mažai aptariami.