Lietuvos ekonomikos aktualijos

[John]

Lsd?

[Tomas]

Tai yra labai mažai. Iš esmės pakankamai tik labai baziniams poreikiams t.y. labai pigiam būstui (galbūt irgi iš dalies subsidijuojama valstybės) ir elementarioms kasdieninėms išlaidoms.

Bet kuriuo atveju Singapūre valdžia iš esmės kiekvienam galinčiam ir norinčiam dirbti gali pasiūlyti darbo už tam tikrą darbo užmokestį, kuris kaip suprantu leidžia kukliai verstis.

Kam ten rūpi, kur kaip vadinama ir kam jie priskiriami. Aš, pavyzdžiui, save galiu vadinti Napoleonu ir priskirti post-ufonautams. Reikia žiūrėti, kas geriausiai veikia praktikoje ir vadovautis racionalumu bei tikėtinu galutiniu rezultatu. O geriausiai ir veikia būtent tokia sistema ir tai galime pagrįsti empiriškai su pavyzdžiais ir case studijomis. Didžiausia to kliūtis, kaip minėjau, yra balsų praradimas rinkimuose, nes nemaža visuomenės dalis yra elementariai per durna, kad tai suprastų ir savo kuklioje vaizduotėje suvokia taip kaip blogybę.

Kažkodėl beveik neabejoju, kad jei pvz. Darbo partija, Tvarka ir teisingumas arba socdemai eitų į rinkimus su šūkiu - suteiksime darbo vietą kiekvienam norinčiam ir galinčiam dirbti, tai Tamsta vienas pirmųjų būtumėte klykęs apie populistinę runkelių ataką, rinkėjų durninimą ir t.t. ir pan. Kognityvinis disonansas sudėtinga sąmonės būklė, bet kita vertus kam dabar lengva

[Tomas]

Lsd?

Aš irgi kartais save drausminu, kad nerašinėčiau į forumą išgėręs, bet negaliu susilaikyt.

[Lettered]

Kaip rašiau kažkurioje kitoje temoje Singapūre parkų prižiūrėtojai gauna ~S$1000. Neturiu supratimo ar tai daug ar mažai Singapūre.

Tas pats, kas Vilniuje gauti 700-800 Lt "ant popieriaus".

[ViR2]

Cia tipinio jaunojo konservatoriaus veidas?

Nedarbo lygis parodo "nenupirktos" darbo jegos kieki. Jei privatus sektorius nepajegus jos visos nupirkti, ta gali ir turi padaryti valdzia.
Aisku konservatoriu propagandistai tuoj prades teigti, kad nedarbo priezastis yra nenoras dirbti ir /arba soc. paramos sistema kuria butina mazinti ar visai likviduoti. Bet praktika rodo, kad pagrindine nedarbo priezastis yra apmokamo darbo vietu stoka.

Daug nesigilinsiu i pacio logika, bet Lietuvos viena pagrindiniu nedarbo priezasciu yra produktyvumo ir verslumo stoka.
Valstybe ne sovietu respublika, valstybes pareiga suteikti parasiuta, bet ne lektuva. Tuo labiau, kad nekalbam apie stacionaria ekonomikos bukle. Pastarojoje tavo teigini galima gristi net ir austriskosios ar svediskosios ekonomikos mokyklomis, kurios abi pripazista valstybes darbo vietu palaikymo poreiki trumpuoju laikotarpiu, bet austriskoji si pripazista tik trumpuoju, o svediskoji ir vidutiniu laikotarpiu.
Beje, Keynes irgi nekalba apie darbo kapitalo pakeiciamuma, bet pripazysta trumpo laikotarpio skatinamasias uzimtumo didinimo priemones

Lsd?

Vargu, greiciau umus kuciuku padauginimas

[Tomas]

Daug nesigilinsiu i pacio logika, bet Lietuvos viena pagrindiniu nedarbo priezasciu yra produktyvumo ir verslumo stoka.

Pagrindinė nedarbo priežastis yra politiškai ir ideologiškai ribota fiskalinė ir monetarinė politika (tiksliau sakant jos nebuvimas).

[Zosys]

Kažkodėl beveik neabejoju, kad jei pvz. Darbo partija, Tvarka ir teisingumas arba socdemai eitų į rinkimus su šūkiu - suteiksime darbo vietą kiekvienam norinčiam ir galinčiam dirbti, tai Tamsta vienas pirmųjų būtumėte klykęs apie populistinę runkelių ataką, rinkėjų durninimą ir t.t. ir pan. Kognityvinis disonansas sudėtinga sąmonės būklė, bet kita vertus kam dabar lengva

populizmą galima apibrėžti kaip a) sąmoningai dviveidį pataikavimą liaudžiai, žinant jog nedarysi to, ką žadi, arba b) tiesiog kaip neatsakingą deklaratyvumą.

Dabar sekundėlei užmirškime istorinius faktus, jog:
a) LDDP išsiperėjo iš LKP kaip TSKP(b) turto LTSR adiministracinėse ribose grupinės apropriacijos įrankio (prichvatizacijos bandos).

b) TT išsiperėjo iš gangsterinių struktūrų (TT vado vadinamų "artimaisiais ratais"), kurias sudarė perbėgėliai-oportunistai bent iš 4 partijų, kurių vienintelis vienijantis matmuo - finansiniai tarpusavio ryšiai statybų ir gavybos sferoje Vakarų Lietuvoje;

c) DP gimė kaip banda-UAB'as, kurios tikslesnė genezė miglota, kol neatverti FSB archyvai ta tema;

Dabar, kaip jau pasiūlau, visą tai laikinai užmirštam. Sakykime, kad "kaalycyjoj" mes nepastebime dviveidiškumo ir kitų nedorų intencijų. Sakykime, jog tai tiesiog populizmas (polinkis į nepamatuotą deklaratyvumą). Taigi, jau metai ir 1,5 mėnesio galime stebėti "kaalycyjos" administracinius gebėjimus, kurie neatitinka ne tik aukštų deklaracijų "darbo vietą kiekvienam norinčiam ir galinčiam dirbti", bet nepatenkina net konservacinio režimo (išlaikyti tai, ką gavo iš buvusios valdžios). išvada: jūsų 'kaalycyja" neverta net populistų vardo.

[senasnamas]

Politinis trigrašis ekonominėms problemoms suvokti:

Savo požiūrį į Lietuvoje „dešiniųjų“ vykdytą neoliberalią ekonomikos pertvarką piliečiai išreiškė 1992 metų Seimo rinkimuose išrinkdami „kairiuosius“, t. y. buvusius komunistus. Tačiau pastarieji sėkmingai tęsė neoliberalų iš komunizmo išsivadavusios Lietuvos prievartavimą – ir visai ne todėl, kad tai buvo neišvengiama, kad „kito pasirinkimo nebuvo“, bet todėl, kad, kaip ir „dešiniesiems“, tai jiems buvo naudinga. (Po ketverių metų Lietuvos piliečiai, skaudžiai nubaudę „kairiuosius“, vėl atsidavė „dešiniųjų“ neoliberaliai prievartai. Dar po ketverių metų pradėjo ieškoti alternatyvų, „naujosios politikos“, – pastaroji skelbė, kad „nusipelnėme gyventi geriau“, – bet neoliberalus prievartavimas nesiliovė. Paskui piliečiai pradėjo balsuodami protestuoti – rinkti atvirus „populistus“, klounus, antanus ir kitokias – dažnai jau būtent neoliberalizmo suluošintas – būtybes. Bet ir šios nesiliovė tenkinusios su tauta savo patologinę aistrą. Matydami tai ir pavydėdami konkurentams, „sisteminiai“ – „dešinieji“ ir „kairieji“ – ėmė piliečius barti. „Jei nesubręsite ir neatsiduosite mums, tradiciniams ir sisteminiams, taip ir liksite ubagais“, – sakė. Ir tebesako. O jiems garsiai pritaria gausus būrys dabartinę santvarką šlovinančių universitetų profesorių, politikos apžvalgininkų, žurnalistų ir visokiausi „ekspertų“, tų pačių, kurie įrodinėja, kad Lietuva niekada savo istorijoje nebuvo tokia saugi ir laiminga, kokia yra praėjus dvidešimčiai su viršum metų jos „nepriklausomos“ ir „laisvos“ egzistencijos geriausiame iš geriausių „demokratiniame“ Vakarų pasaulyje.) Anais tolimais 1992 metais šio teksto autorius negalėjo numatyti graudžios būsimos politinės Lietuvos istorijos ir Seimo rinkimuose – o tai buvo pirmieji jo gyvenime rinkimai – balsavo už „dešiniuosius“. Dabar autorius supranta, kad tarp Grybauskaitės ir Uspaskicho, tarp Kubiliaus ir Butkevičiaus esantys skirtumai, švelniai tariant, labai menki. Bet anuomet autorius šventai tikėjo, kad tarp Landsbergio ir Brazausko skirtumas yra. Ir labai didelis.

http://alkas.lt/2013/12/26/a-martink...ments#comments

[Zosys]

Politinis trigrašis ekonominėms problemoms suvokti:

http://alkas.lt/2013/12/26/a-martink...ments#comments

nurodytame straipsnyje žodis "neo-liberalizmas" pavartotas 53-is (!) kartus. Sakyčiau kvepia obscesiniu-kompulsiniu (su panašiu įniršiu tradicionalistai 2000-ųjų pradžioje keikdavosi vartodami sąvoką "post-modernistinis", bet, kaip matome, mados pasikeitė ir dabartinis aktualizuotas keiksmažodis - "neo-liberalizmas"). Įdomu, Lietuvos "neo-liberalizmo rezistentai" kokiomis nors vietinėmis aplinkybėmis vis gi matė tą "neoliberalizmą" savo akimis? Juk būtų neprošal? Juk apie jį pastaruoju metu tiek daug šnekama (žr. ten pat: http://alkas.lt/2013/12/26/a-martink...ments#comments)?

[a_p]

Mano siūlomos sistemos privalumai tie, kad už tuos valstybės duodamus pinigus minimas kontingentas užsiimtų tam tikra privaloma veikla, kurios rezultatas būtų surinktos šiukšlės, sutvarkyti gėlynai ir mažiau nusikalstamumo, nes pavargęs "paprastas žmogus" nebeturėtų laiko ir noro eiti vogti, girtuokliauti, muštis ir t.t.

Šita sistema turi keletą rimtų "pašalinių efektų".

Visų pirma, kadangi rinkoje neužimtų nišų jau senai nėra, tai valstybė tokiu būdu iš jų išstumia privatų verslą kuris neturi jokių šansų konkuruoti. T.y. realiai gatvių apželdinimas, valymas, kažkokia nekvalifikuota statybų veikla, viešas transportas, gal net kokie taksi ir t.t. taps valstybės monopoliu. Amžinai. Ar tai gera idėja - nežinau.

Antra: "pavargę" minėti žmonės nebeturi nei laiko nei jėgų keist kvalifikaciją, ieškot geresnio darbo, etc. T.y. iki gyvenimo pabaigos patenki į minėtą liūną kuris taves nebepaleidžia. Nebus ir motyvacijos, toks darbas po 6 mėn. juk nepasibaigia skirtingai nuo nedarbo išmokų.

Trečia: turint omeny, kad darbo neturi apie ~10% tautos tektų kurti milžinišką įdarbinimo industriją kuri kainuos krūvą pinigų ir bus žinomai neefektyvi. Singapūras daug pinigų uždirba iš savo strateginės padėties beigi dėl tų pačių priežasčių bedarbių turi ne tiek jau daug, todėl gali tai sau leisti. O kaip Lietuva su gerokai daugiau bedarbių ir be tokių valdiškų pajamų šaltinių kaip "gateway" į regioną paslaugos etc?

Realiai Europoje tokia sistema yra taikoma, netgi kiek patobulintoje formoje. Pvz DE yra tokie taip vadinami "1 euro jobs". Darbdavys moka 1eur + socialinius mokesčius, o valstybė damoka iki minimumo, 400eur ar pan. Jei nerandi darbo, tai Arbeitsamt'as nuspiria į tokį darbą. Jei neini, nebemoka pašalpos.
Privalumas prieš Singapūro sistemą tame, kad nereikia kurti ir valdyti valstybinių įmonių beigi verslininkų požiūriu neiškraipoma laisva rinka.

Bet yra ir rimtų minusų darbuotojams bei valstybei. Verslininkai kaip žinia nekvaili ir tai visu tempu ją eksploatuoja. Tokį darbuotoją galima "dulkinti" per visus galus nes jis neturi kur pabėgti (=jis faktiškai vergas). Taip pat nebepriimami dirbt "normalūs" žmonės, priimami tik "vienaeuriniai". O vienaeuriniai neturi šansų iš to išsikapstyti, kaip beje ir Singapūre.

Žodžiu sumoje nieko gero.

[a_p]

nurodytame straipsnyje žodis "neo-liberalizmas" pavartotas 53-is (!) kartus.

Tai jei apie jį rašo, tai nenuostabu kad mini. Ar ne?

[Lettered]

Trečia: turint omeny, kad darbo neturi apie ~10% tautos tektų kurti milžinišką įdarbinimo industriją kuri kainuos krūvą pinigų ir bus žinomai neefektyvi. Singapūras daug pinigų uždirba iš savo strateginės padėties beigi dėl tų pačių priežasčių bedarbių turi ne tiek jau daug, todėl gali tai sau leisti. O kaip Lietuva su gerokai daugiau bedarbių ir be tokių valdiškų pajamų šaltinių kaip "gateway" į regioną paslaugos etc?

Geras pastebėjimas, pvz. Vilniuje išaiškėjo, jog kai kuriems šlavėjams iki pusės metų nemokami ir tie minimalūs atlyginimai (t.y. savivaldybė nemoka juos samdamtiems komunalininkams), tad iš kur dar atsiras pinigų šimtams tūkstančių kad ir nebrangiai apmokamoms darbo vietoms? Klaipėdos uostas negeruoja biudžetui tiek pajamų, kiek Singapūro.

[senasnamas]

Visų pirma, kadangi rinkoje neužimtų nišų jau senai nėra, tai valstybė tokiu būdu iš jų išstumia privatų verslą kuris neturi jokių šansų konkuruoti. T.y. realiai gatvių apželdinimas, valymas, kažkokia nekvalifikuota statybų veikla, viešas transportas, gal net kokie taksi ir t.t. taps valstybės monopoliu. Amžinai. Ar tai gera idėja - nežinau.

Bet yra ir rimtų minusų darbuotojams bei valstybei. Verslininkai kaip žinia nekvaili ir tai visu tempu ją eksploatuoja. Tokį darbuotoją galima "dulkinti" per visus galus nes jis neturi kur pabėgti (=jis faktiškai vergas). Taip pat nebepriimami dirbt "normalūs" žmonės, priimami tik "vienaeuriniai". O vienaeuriniai neturi šansų iš to išsikapstyti, kaip beje ir Singapūre.

Jei valstybinė įmonė valdoma protingai ir skaidriai, tai atkrenta daug problemų. Pasakymas, kad visur turi tvarkytis privatus verslas ir tik jis gali dirbti efektyviai, yra ne kas kita kaip neoliberali propaganda . Pvz., Lietuvoje tendencija tokia, kad kur šilumos tinklai priklauso savivaldybėms (ne privačioms įmonėms), ten šildymo paslaugos pigesnės. Kodėl taip yra, iš dalies atsakyta antroje pacituotoje pastraipoje: privatus verslas linkęs "dulkinti" ne tik darbuotojus, bet ir politikus, klientus ir visus kitus, jei tik yra galimybių. Jei valstybė nepajėgia privataus verslo pažaboti, tada jis "dulkina" visą valstybę. Visa tai vadinama jau girdėtu žodžiu - neoliberalizmu .

[John]

Kažkodėl beveik neabejoju, kad jei pvz. Darbo partija, Tvarka ir teisingumas arba socdemai eitų į rinkimus su šūkiu - suteiksime darbo vietą kiekvienam norinčiam ir galinčiam dirbti, tai Tamsta vienas pirmųjų būtumėte klykęs apie populistinę runkelių ataką, rinkėjų durninimą ir t.t. ir pan. Kognityvinis disonansas sudėtinga sąmonės būklė, bet kita vertus kam dabar lengva

Darbo vietas žadėti gali net ir Tomas arba Kalėdų senelis, bet jie vargu ar turi tam kompetencijos ir resursų. Ar bent jau konkretų planą, kaip tai padaryti.

Jeigu Tvarka ir Teisingumas/Darba Parcyja/Socdemai rimtai norėtų kurti darbo vietas, didinti valstybės konkurencingumą, turėtų tam konkrečių įrankių, Cambridge'e ar Oxford'e išsilavinusią partijos vadovybę su nepriekaištinga reputacija, kuri norėtų dirbti šalies interesams, tai kodėl gi ne. Aš būčiau jų didžiausias fanas. Problema tik ta, kad Socdemai/TT/DP yra kažkokie nukvakę postsovietiniai padugnės, savo politinę veiklą bazuojantys ant pigių populistinių lozungų, dėl ko John jiems nelabai simpatizuoja. Tradicinės politinės kryptys, ideologijos ar partijų pavadinimai čia visiškai niekuo dėti.

[John]

Šita sistema turi keletą rimtų "pašalinių efektų".

Visų pirma, kadangi rinkoje neužimtų nišų jau senai nėra, tai valstybė tokiu būdu iš jų išstumia privatų verslą kuris neturi jokių šansų konkuruoti. T.y. realiai gatvių apželdinimas, valymas, kažkokia nekvalifikuota statybų veikla, viešas transportas, gal net kokie taksi ir t.t. taps valstybės monopoliu. Amžinai. Ar tai gera idėja - nežinau.

Reiktų pasidomėti, kaip tai veikia Singapūre ir pasidarys aišku.

Antra: "pavargę" minėti žmonės nebeturi nei laiko nei jėgų keist kvalifikaciją, ieškot geresnio darbo, etc. T.y. iki gyvenimo pabaigos patenki į minėtą liūną kuris taves nebepaleidžia. Nebus ir motyvacijos, toks darbas po 6 mėn. juk nepasibaigia skirtingai nuo nedarbo išmokų.

Silpnas argumentas. "Liūnas" yra tik ten, kur pats jį matai, Jeigu nori dirbti, turi košės galvoje, tai niekada nekels jokių problemų. O jeigu žmogus pats nenori/nesugeba geriau, tai kas dėl to kaltas?

Trečia: turint omeny, kad darbo neturi apie ~10% tautos tektų kurti milžinišką įdarbinimo industriją kuri kainuos krūvą pinigų ir bus žinomai neefektyvi. Singapūras daug pinigų uždirba iš savo strateginės padėties beigi dėl tų pačių priežasčių bedarbių turi ne tiek jau daug, todėl gali tai sau leisti. O kaip Lietuva su gerokai daugiau bedarbių ir be tokių valdiškų pajamų šaltinių kaip "gateway" į regioną paslaugos etc?

Tu kalbi apie tai, kaip apie kažkokį staigią short-term politiką. Aš žiūriu į tai kaip į long-term tikslą. Be abejo, kad viskas turi būti bazuojama ant resursų. Lygiai taip pat, kaip ir pašalpos, kurios Lietuvoje mokamos iš subalansuoto ir perviršinio SoDros biudžeto (ar klystu?). Aišku, negalima apsieiti ir be kompetencijos valstybės tarnyboje. Tai reiškia, kad Ministerijose ir visose kitose valstybinėse organizacijose turi dirbti aukščiausio kalibro žmonės, kas reiškia, kad jiems už tai turi būti atitinkamai kompensuojama. Sutinku, kad tai yra problema, nes įtikinti liaudį, kad valdininkams reikia mokėti su privačiu sektoriumi konkuruojančias algas, gali būti nelengva.

Realiai Europoje tokia sistema yra taikoma, netgi kiek patobulintoje formoje. Pvz DE yra tokie taip vadinami "1 euro jobs". Darbdavys moka 1eur + socialinius mokesčius, o valstybė damoka iki minimumo, 400eur ar pan. Jei nerandi darbo, tai Arbeitsamt'as nuspiria į tokį darbą. Jei neini, nebemoka pašalpos.
Privalumas prieš Singapūro sistemą tame, kad nereikia kurti ir valdyti valstybinių įmonių beigi verslininkų požiūriu neiškraipoma laisva rinka.

Bet yra ir rimtų minusų darbuotojams bei valstybei. Verslininkai kaip žinia nekvaili ir tai visu tempu ją eksploatuoja. Tokį darbuotoją galima "dulkinti" per visus galus nes jis neturi kur pabėgti (=jis faktiškai vergas). Taip pat nebepriimami dirbt "normalūs" žmonės, priimami tik "vienaeuriniai". O vienaeuriniai neturi šansų iš to išsikapstyti, kaip beje ir Singapūre.

Kodėl neturi šansų išsikrapštyti? Kas neleidžia dirbti ten, kur moka geriau ir suteikia geresnes sąlygas? Apmokymai, kvalifikacijos kėlimai ir kursai juk nemokami arba didele dalimi kompensuojami valstybės. O jeigu neišeina nieko su tuo nuveikti, tai gal tiek ir teduota Dievulio? Kažkas juk turi šluoti gatves ir rinkti šiukšles. Ne visi turi vienodus sugebėjimus ir motyvaciją. Tough luck. Bet kokiu atveju, vargu ar bus geriau per dienas riogsoti lovoje ant pašalpos. Ir tai galioja tiek patiems pašalpų gavėjams (nors jie to gali ir nesuprasti), tiek valstybei.

Būtent tokioje šviesoje ir siūlau rinktis:

- mokėti pašalpas už nieko nedarymą;
- mokėti pašalpas už kažko naudingo darymą.

Pirmu atveju laukia beveik garantuota degradacija ir socialinė atskirtis, išaugęs nusikalstamumas ir pan. Apie kvalifikacijos gavimą/kėlimą gali pamiršti. Antru atveju žmogus gali išlaikyti bent kažkokį orumą ir kažkokias galimybes progresuoti ir tobulėti, net jei tos galimybės nėra didelės.

[John]

Geras pastebėjimas, pvz. Vilniuje išaiškėjo, jog kai kuriems šlavėjams iki pusės metų nemokami ir tie minimalūs atlyginimai (t.y. savivaldybė nemoka juos samdamtiems komunalininkams), tad iš kur dar atsiras pinigų šimtams tūkstančių kad ir nebrangiai apmokamoms darbo vietoms? Klaipėdos uostas negeruoja biudžetui tiek pajamų, kiek Singapūro.

O kokiu principu apmokami šlavėjai Singapūre? Na maždaug paima pinigų iš uosto ir moka algas šlavėjams ar kaip? Būtų įdomu sižinoti plačiau.

[Lettered]

O kokiu principu apmokami šlavėjai Singapūre? Na maždaug paima pinigų iš uosto ir moka algas šlavėjams ar kaip? Būtų įdomu sižinoti plačiau.

Beabejo, pvz. Lietuvoje tokia valstybinė įmonė kaip "Klaipėdos nafta", kuri uoste užsiima naftos produktų perpylimu, saugojimo ir pan. sumoka valstybei per metus virš 150 mln. Lt mokesčių. Kadangi Singapūre perkraunama pusė visos pasaulio naftos, galima tik nuspėti, kiek pajamų tai sugeneruoja

[Sula]

Žodžiu, viskas bus zjbs, tik nebeverkit plyz.

Jei ekonominės tendencijos Europos Sąjungoje nepasikeis:

• 2026 m. pagal BVP, tenkantį gyventojui, Lietuva pasieks ES vidurkį;
• Portugaliją ir Graikiją pagal šį rodiklį pralenksime jau ateinančiais (po savaitės galėsite sakyti „šiais“) metais;
• 2030 m. Lietuva bus 11-a labiausiai išsivysčiusi ekonomika ES iki to laiko pralenkdama tokį patį skaičių šiuo metu pirmaujančių šalių;
• Italiją pralenksime 2022, J. Karalystę ir Ispaniją - 2026, o Prancūziją - 2027 m;
• 2030 m. ekonominės atskirtis tarp Europos Sąjungos pietų ir šiaurės viršys dabartinę skirtį tarp rytų ir vakarų.

Tik nelabai aišku, kas "laikys" ES vidurkį. Vokietija? Lenkija? Skandinavija šaus dar labiau aukštyn?

[Aš]

Net ir tarp tų šalių, kurias grafike pranoks Lietuva, yra augančių, o ne smunkančių (vidurkio atžvilgiu). Tokių netgi dauguma, tiesa, jos mažesnės. Vidurkio atžvilgiu taip pat augti turėtų tokios išsivysčiusios ekonomikos, kaip Suomija ir Nyderlandai, Airija. Švedija turėtų laikytis stabiliai (bet gerokai virš vidurkio). Vokietijos smukimas vidurkio atžvilgiu bus labai nežymus ir 2030 toliau viršys tiek Lietuvos rodiklį, tiek vidurkį. Taip pat vidurkį palaikys visos ES naujokės, įskaitant stambiausią tarp jų - Lenkiją.

[Sula]

Net ir tarp tų šalių, kurias grafike pranoks Lietuva, yra augančių, o ne smunkančių (vidurkio atžvilgiu). Tokių netgi dauguma, tiesa, jos mažesnės. Vidurkio atžvilgiu taip pat augti turėtų tokios išsivysčiusios ekonomikos, kaip Suomija ir Nyderlandai, Airija. Švedija turėtų laikytis stabiliai (bet gerokai virš vidurkio). Vokietijos smukimas vidurkio atžvilgiu bus labai nežymus ir 2030 toliau viršys tiek Lietuvos rodiklį, tiek vidurkį. Taip pat vidurkį palaikys visos ES naujokės, įskaitant stambiausią tarp jų - Lenkiją.

Bet Italijos toks smukimas kažkaip neįtikina. Išeina taip, kad Ispanija, Graikija aplenks ES senbuves. Taip kad jūsų teiginys dėl Pietų Europos neteisingas.
Antras dalykas yra tas, kad link numatomo periodo pabaigos turi užeiti ciklinė recesija ar net krizė, nežinia kaip galėsianti sujaukti dar labiau globalesnę ekonomiką.