Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Lietuvos ekonomikos aktualijos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė andyour Rodyti pranešimą
    Mums reikia įmonių, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę. Barclay atėjo, bam - pinigų yra, specialistai uždirba kaip vakarų europoje. Ir nereikia laukti kol Rusija kada nors taps demokratiška ir mes galėsime būti transportininkais.
    Specialisto neparuoši per vieną dieną, ir net per mėnesį neparuoši. Reikalinga ilgalaikė švietimo sistemos strategija.
    O kas liečia transportą - reikia jį vystyti, nes be transpoto viskas yra niekas.
    Visi forumų moderatoriai yra forumo balastas.

    Comment


      Paslaugų centrai yra gerai, bet nereikia manyti, kad tai gelbėjimosi ratas. Mums reikia daugiau investijų į R&D, į biotechnologijas, gyvybės mokslus. Aišku, sukurti tam sąlygas kur kas sudėtingiau ir ilgiau užtrunka nei IT, bet vis dėlto pamatai ir gana stiprūs jau nulieti. Beliko tik plačiau pamąstyti ir imtis veiksmų.


      Beje, mažesnių atlyginimų išlaikymas nėra geriausias sprendimas. Imho, mokesčių, darbo santykių, verslo reguliavimo ir aplinkos tinkama ir ilgalaikė reforma galėtų prisidėti prie konkurencingumo ir eko.vystymosi.

      Comment


        Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
        Nereikėtų taip tiesiogiai lyginti Estijos ir Lietuvos atlyginimų, nes tai nėra kažkoks absoliutus matas. Toje statistikoje neatsispindi šešėlinė ekonomika, beto lietuviai 50% savo oficialių pajamų gauna visai ne iš atlyginimų. Jeigu Lietuvoje labiau apsimoka įkurti individualią įmonę ir išsimokėti sau pelną, o Estijoje UAB'ą ir mokėtis sau atlyginimą - jau vien tai gali iškreipti statistiką. Galiausiai Estijoje yra 20% didesnės kainos. Yra labai gerai, kad Lietuvoje atlyginimai yra mažesni, gerai, nes mes esam konkurencingesni. Būtų blogai, jeigu mažesni atlyginimai reikštų ir blogesnį gyvenimą, tačiau taip nėra. Pagal BVP, kuris realiai reiškia 'kiek daug mes suvartojame', mes jau lenkiame estus. O tai, kiek mes ko suvartojame apie gyvenimo lygį parodo kur kas daugiau, nei tai kokia yra statistinė neto alga, dėl to ir visi ekonomistai BVP naudoja kaip pagrindinį matą šalių ekonomikoms išmatuoti.
        Kad lengviau suprasti Estiją tereikia pažiūrėti į Graikiją. Tenais minimali alga yra didesnė, nei mūsų vidutinė, tačiau pagal BVP graikai jau nukrito žemiau mūsų. Ir realiai jie netgi su milžiniškom algom negyvena geriau, nes galiausiai viskas atsiremia į kainas ir pan. Tačiau dėl didelių atlyginimų graikai yra praradę konkurencingumą. Panašiai nutiko ir su Estija - dėl užkeltų algų jie prarado savo konkurencingumą, ko pasekoje jų ekonomika pradėjo buksuoti ir visą gyvenimą buvę aukščiau už Lietuvą visa galva jie ėmė ir nusirito. Dėl to plyz nepateikinėkit Graikijos kaip ekonominio pavyzdžio ir nepavydėkit estams, nes daug svarbiau yra užkelti konkurencingumą, kuris po to savaime pakelia ir algas, negu užkelti algas ir taip nusmukdyti konkurencingumą, kas ilgainiui reiškia prarastas ekonomikos augimo pagreitis, kas atitinkamai reiškia lėtesnį atlyginimų augimą.
        Jeigu pačiam tektų dirbti už tą vidutinį atlyginimą, tuomet kalbėtumėt kitaip ir tos mažesnės kainos ar didesnis konkurencingumas mažai džiugintų. Man asmeniškai irgi gerai, kad atlyginimai maži ir galima daug paslaugų gauti už Europos mastu mažas kainas, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai yra ne pliusas, o minusas. Visų pirma dėl demografinių priežasčių, didžiulė emigracija dėl ko nebeliks kam pigiai dirbti. Beto investicijos dėl mažesnių atlyginimų yra tik laikinos, šiuo klausimu niekada negalėsim aplenkti Azijos šalių ir tik laiko klausimas, kad tokia įmonė, kuri neperka brangių staklių, nes yra pigios darbo jėgos, išsikels ar bankrutuos. Todėl reiktų orientuotis į darbo našumą, technologijas ir savo brand'ų kūrimą, nėra turtingos ir sėkmingos šalies, kurios dirba tik aptarnaujantys kitų šalių padaliniai. Arba dar kitas variantas, dėl mažų mokesčių bandyti pritraukti kapitalą, bet čia irgi labai sunku pakeisti mokestinę sistemą, kai mūsų pensininkai yra išlaikomi tiesiogiai iš biudžeto, nes neturi nieko sukaupę.
        Paskutinis taisė Lettered; 2015.03.01, 02:21.
        Flickr

        Comment


          Aš apie Lietuvos kaip tranzito šalies potencialo išnaudojimą kalbėjau kiek platesne prasme, nei kaip kad puikia galimybe steigti trikotažo fabrikus Aš tikrai manau, kad mes galime pasiekti vidutinį vakarų Europos ekonomikos išsivystimo lygį, prie kurio jau sėkmingai artėjame pastaruosius 20 metų. Tiesą sakant prie to lygio artėja kone visa rytų Europą ir tik laiko klausimas kada rytų Europa galutinai išsilaižys socializmo žaizdas ir susilygins su vakarų Europa. Suprantama, kad tam, kad ekonomiškai prisivyti vakarų šalis Lietuvai reikės persiorientuoti į aukštesnės vertės produktų ir paslaugų kūrimą, reikės daug daugiau investuoti į mokslą, tyrimus, inovacijas. Reikės išgyvendinti korupciją ir šešėlį ir dar daug kitų namų darbų. Tai yra būtinos sąlygos išsivysčiusios šalies tapimui. Tačiau jeigu norime pasiekti ką nors daugiau, nei kad vidutinį ES lygį, tai tam jau reikėtų kažkokių įgimtų ar įgytų pranašumų. Tokie pranašumai gali būti nafta (Kataras, Norvegija, Arabų emiratai), gali būti finansiniai centrai (Liuksemburgas, Šveicarija), gali būti ekonominiai gigantai, prekiaujantys doleriais (USA) arba gali būti tranzitinės šalys (Singapūras, Honkongas, Olandija). Tai iš visų šitų variantų Lietuva realiai gali pasinaudoti tik vienu - geografine padėtimi, kuri suteikia galimybę tapti tiltu tarp rytų ir vakarų. Pvz. šiuo metu Klaipėdoje, dėl jos geografinės padėties, steigiamas konteinerių hub'as, iš kurio bus paskirstomi kroviniai po Baltijos jūros uostus. Tokį Hub'ą Baltijos jūroje kol kas turi tik Lenkija. Išvysčius konteinerių tranzitą bus sukurtas tiesioginis laivų susisiekimas su dauguma Baltijos jūros uostų, tai reikš jog koks nors Staticus, kuris fasadus gamina ne tik Quadrum'ui, tačiau daugiausiai Skandinavijos rinkai, turės puikias transportavimo galimybes. Transportas tokioje produkcijoje užima labai didelę dalį savikainos, dėl to išvystytas tranzitas ir susisiekimas yra vienas pagrindinių faktorių, reikalingų investicijoms į gamybą privilioti. O Lietuvoje vystomas ne tik konteinerių hub'as, tačiau tuoj atsiras ir pirmasis rusiškos ir europietiškos geležinkelių vėžės susikirtimas ir pan. Tai yra natūralus ir įgimtas Lietuvos geografinis pranašumas, kuris atitinkamai Lietuvai gali suteikti konkurencinį pranašumą. Ta padėtis, kai esame kryžkelėje tarp rytų ir vakarų, reiškia ne tik tranzitą, tai reiškia, kad vakarų įmonės gali steigti Lietuvoje atstovybes, kurios aptarnautų ir Rusijos rinką ir atvirkščiai - Rusijos įmonės gali steigti padalinius Lietuvoje, kad žengtų į vakarų rinką, kaip kad šiuo metu daro iš Rusijos į Lietuvą įžengę kompiuterinių žaidimų kūrėjai. Jeigu tapsime ekonominiais, politiniais ir tranzito vartais tarp rytų ir vakarų Europos - tai reikš labai didelę ekonominę naudą. O tam Lietuva turi geriausias pozicijas regione, kurias suteikia geografinė padėtis ir daugiakalbė visuomenė.

          Comment


            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
            Jeigu pačiam tektų dirbti už tą vidutinį atlyginimą, tuomet kalbėtumėt kitaip ir tos mažesnės kainos ar didesnis konkurencingumas mažai džiugintų.
            Esu keistuolis, kuris palaikė Kubiliaus žiaurius karpymus, nors nuo pastarųjų kone labiausiai ir nukentėjau. Dėl to ir atlyginimų dydį vertinu visai ne iš savų pozicijų, o iš Lietuvos potencialo. Tačiau aš nesu už mažus atlyginimus, aš esu už konkurencingus atlyginimus. Pvz. pagal tą pačią lentelę Vokietijos atlyginimai yra daug mažesni, nei prancūzų ar britų, tai ar tai reiškia, kad vokiečiai prasčiau gyvena? Ne. Tiesą sakant jie geriau gyvena, tą rodo ir BVP duomenys, ir geriau gyvena būtent dėl to, kad yra konkurencingesni, t.y. turi ne tik mažesnius atlyginimus, bet ir mažesnes kainas, o svarbiausia - konkurencingumas suteikia didesnes galimybes ekonomikos vystymuisi. Visos šalys, kurios bandė šitą taisyklę paneigti, ilgalaike prasme ekonomiškai smarkiai nukentėjo. Nukentėjo Italai, Kipriečiai, Suomiai, kurie pirmą vietą skyrė atlyginimų didinimui, o ne konkurencingumo kėlimui. Ir atvirkščiai, tos šalys, kurioms buvo svarbesnis konkurencingumo kėlimas, smarkiai išlošė - kaip kad Vokietija, Austrija, Oldandija. Tas puikiai matosi ir lyginant Lietuvą su Graikija, konkurencingumui turime būti dėkingi ir dėl to, kad pagaliau ekonomiškai aplenkėme Estiją. Tačiau sutinku dėl emigracijos. Tai išties gali turėti įtakos. Tačiau lieka atviras klausymas, kas geriau tai pačiai emigracijai stabdyti, ar su mažesniais atlyginimais tapti konkurencingais ir sparčiais žingsniais žengti ekonominės gerovės link, ar dirbtinai užkelti atlyginimus, prarasti konkurencingumą, taip sumažinant ne tik emigracijos mastus, tačiau ir ekonomikos kilimo pagreitį.

            Comment


              Tik jau nereikia aiškinti, kaip estai blogai gyvena, kaip pas juos viskas brangu ir koks didelis šešėlis.
              BVP pyrago dalį, atitenkančią dirbantiems žmonėms, puikiai iliustruoja oficialaus darbo užmokesčio ir BVP santykis. Jis parodo, kokia BVP pyrago dalis atitenka sąžiningai mokesčius mokantiems šalies darbininkams. Oficialaus darbo užmokesčio ir BVP santykis Lietuvoje 2013 m. siekė vos 44 proc. ir buvo vienas mažiausių ES (ES vidurkis – 55 proc.).
              Estijoje - 54 proc.
              Tad galima konstatuoti nemalonų faktą, kad dirbantys ir oficialiai mokesčius mokantys žmonės Lietuvoje, deja, yra tie, kuriems po chaotiškų dalybų atitenka BVP pyrago trupiniai. Jei lietuviai sugebėtų dalytis savąjį BVP pyragą kaip estai, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje išaugtų nuo 2 316 iki 2 842 litų (nuo 670 iki 823 eurų), o jei kaip šveicarai, tuomet vidutinis darbo užmokestis siektų 1 000 eurų, tai yra būtų kaip estų. Išvada paprasta: Lietuvos BVP pyragas nėra mažas – mums tereikia išmokti jį pasidalyti ir mūsų darbo užmokestis bus ne mažesnis nei estų, portugalų ar graikų.
              http://www.delfi.lt/verslas/verslas/...#ixzz3T7dwv23u
              Pagrindinė didelio BVP ir mažų darbo užmokesčių paradokso priežastis Lietuvoje vis dėlto yra ne „godūs“ darbdaviai, bet išsikerojusi šešėlinė ekonomika.

              Jos dydį puikiai iliustruoja biudžeto pajamų ir BVP santykis, parodantis, kaip efektyviai valstybė sugeba rinkti mokesčius. Statistika iškalbinga: Lietuvoje 2013 m. šis rodiklis siekė 32,3 proc. ir buvo pats mažiausias visoje ES (ES vidurkis – 45,7 proc.). Mus aplenkė ne tik kaimynės Estija (38,1 proc.) ir Latvija (35,1 proc.) ar korupcijos ir šešėlinės ekonomikos kamuojamos Rumunija (32,7 proc.) ir Graikija (37,2 proc.), bet ir itin mažus mokesčių tarifus turinčios Airija (35,9 proc.) bei Šveicarija (33,8 proc.). Mažesnės biudžeto pajamos – tai ir mažesni mokytojų, medikų bei policininkų atlyginimai, prastesnės kokybės keliai, mažesnės senatvės pensijos, didesnis biudžeto deficitas ir vis auganti valstybės skola.
              Paskutinis taisė senasnamas; 2015.03.01, 10:02.

              Comment


                Parašė Eidvis Rodyti pranešimą
                Esu keistuolis, kuris palaikė Kubiliaus žiaurius karpymus, nors nuo pastarųjų kone labiausiai ir nukentėjau. Dėl to ir atlyginimų dydį vertinu visai ne iš savų pozicijų, o iš Lietuvos potencialo. Tačiau aš nesu už mažus atlyginimus, aš esu už konkurencingus atlyginimus. Pvz. pagal tą pačią lentelę Vokietijos atlyginimai yra daug mažesni, nei prancūzų ar britų, tai ar tai reiškia, kad vokiečiai prasčiau gyvena? Ne. Tiesą sakant jie geriau gyvena, tą rodo ir BVP duomenys, ir geriau gyvena būtent dėl to, kad yra konkurencingesni, t.y. turi ne tik mažesnius atlyginimus, bet ir mažesnes kainas, o svarbiausia - konkurencingumas suteikia didesnes galimybes ekonomikos vystymuisi.
                Aš jau ne pirmą kartą pastebiu apskritai, kaip ir šitam poste, apie tai, kokie prancūzai tinginiai, socialistai ir "velfėrininkai", kurie mėgsta labiau išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti. Aišku čia šaržuoju, tačiau man stebėtina kaip galima kalbėti "iš bendro išprusimo", kai pasikėlus, kad ir senesnius darbo našumo duomenis, pamatome, kad Prancūzijoje darbo našumas yra vienas didžiausių ES ir netgi lenkią vokietukus ar pačius britus.

                Tai visgi, gal prancūzų didesni atlyginimai nėra iš piršto laužti, gerovės sistemos užkelti, ir yra konkurencingi, jeigu sugeba net už vokiečius per tą patį laiką sukurti daugiau?
                Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                Dordrechtas/Haarlemas
                Nesebaras/Plovdivas
                Kiolnas

                Comment


                  O į tuos "darbo našumo" duomenis įtraukia ir bedarbius/pašalpinius?

                  Comment


                    Parašė John Rodyti pranešimą
                    O į tuos "darbo našumo" duomenis įtraukia ir bedarbius/pašalpinius?
                    Na tada, kurmiai pasvarstykim, kaip tragiškai atrodytų JK darbo našumas išėmus council housing'o populiaciją?
                    O jeigu rimtai klausi (o ne trolini) tai nuo kada bedarbiai ir pašalpiniai dirba? Kažkoks oksimaronas...
                    Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                    Dordrechtas/Haarlemas
                    Nesebaras/Plovdivas
                    Kiolnas

                    Comment


                      Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                      Na tada, kurmiai pasvarstykim, kaip tragiškai atrodytų JK darbo našumas išėmus council housing'o populiaciją?
                      O jeigu rimtai klausi (o ne trolini) tai nuo kada bedarbiai ir pašalpiniai dirba? Kažkoks oksimaronas...
                      Tai aš suprantu, kad tada UK darbo našumas atrodytų prasčiau, nei įtraukiant tik dirbančią populiaciją. Bet tada kyla kitas klausimas: o kaip gi tokiu atveju atrodytų čia tavo šlovinamas FR "darbo našumas"?

                      nuo kada bedarbiai ir pašalpiniai dirba? Kažkoks oksimaronas...
                      Tai čia ir pointas, kad jie turbūt labiau mėgsta"išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti".

                      Ai jo, vos nepamiršau, koks FR vs UK unemployment rate?
                      Paskutinis taisė John; 2015.03.01, 12:39.

                      Comment


                        Parašė Aleksio Rodyti pranešimą
                        Specialisto neparuoši per vieną dieną, ir net per mėnesį neparuoši. Reikalinga ilgalaikė švietimo sistemos strategija.
                        O kas liečia transportą - reikia jį vystyti, nes be transpoto viskas yra niekas.
                        Manau, kad tam kapitalui aktualu, ką gali paruošti mūsų universitetai. Faktas, kad mes iš žemdirbių staiga nepatapsime inžinieriais. Bet tai yra vienintelis kelias į didesnes pajamas. Tai pat, tie kvalifikuoti specialistai pirks daug paslaugų Lietuvoje ir kels didins pajamas jų teikėjams.

                        Comment


                          Parašė John Rodyti pranešimą
                          Tai aš suprantu, kad tada UK darbo našumas atrodytų prasčiau, nei įtraukiant tik dirbančią populiaciją. Bet tada kyla kitas klausimas: o kaip gi tokiu atveju atrodytų čia tavo šlovinamas FR "darbo našumas"?
                          Šiaip tai mano šlovinamas darbo našumas apibrėžia dirbančius asmenis, bet jeigu reikėtų oficialesnio apibrėžimo iš OECD (kurių duomenys čia pateikti):
                          Labour Productivity per unit labour input is defined as real output divided by total labour input. The labour input measure used is total hours worked by those in employment for the following OECD member countries: Australia, Austria, Canada, Denmark, Finland, France, Germany, Greece, Hungary, Italy, Korea, Netherlands, Norway, Slovak Republic, Spain, Sweden and Switzerland.12 For all other countries total employment in persons is used as the labour input measure.
                          Taigi, nelabai suprantu, klausimo, nes kaip galima oficialioje statistikoje sugraibyti, kad bedarbio pašalpas gaunantys ir dirbantys šešėlyje, staiga jų gaunamos pajamos staiga patenka į oficialią statistiką ir yra apskaitomos, bei padidina produktyvumo rodiklį? Taipogi, spėčiau logiška, kad asmenys gaunantys pašalpas ir dirbantys tikriausiai sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei negaunantys pašalpos. Taigi, šalis su didžiuliu kiekiu dirbančių-pašalpinių turėtų šį rodiklį kaip tik numušti ir parodyti mažesnį darbo efektyvumą. Esmė, šio rodiklio, kad dirbanti Prancūzijos populiacija yra produktyvesnė nei Vokietijos ar JK, taipogi prancūzai dirba ilgiau nei vokiečiai ar britai. Kitas svarbus dalykas, kad iš šių trijų Prancūzijoje yra didžiausia bedarbystė (ypač jaunimo). Išvada: prancūzai iš dirbančių išspaudžia kol kas didžiausią maksimumą, todėl kalbėti apie tai, kad Prancūzijoje per daug sukelti atlyginimai yra galbūt kiek perdėti, nea?
                          Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                          Dordrechtas/Haarlemas
                          Nesebaras/Plovdivas
                          Kiolnas

                          Comment


                            Parašė Lettered Rodyti pranešimą
                            Todėl reiktų orientuotis į darbo našumą, technologijas ir savo brand'ų kūrimą, nėra turtingos ir sėkmingos šalies, kurios dirba tik aptarnaujantys kitų šalių padaliniai.
                            Nemanau, kad mūsų našumas jau smarkiai atsilieka. Ne dėl našumo vakarai turtingi. O vietinis verslas šiaip sau nepradės gaminti savo brando automobilius ir elektroniką.
                            Manau, kad Lietuvai vienintelis kelias tai ir toliau kviesti įmones - kurti paslaugų centrus(IT, R&D, finansai). Nes pinigų reikia čia ir dabar, bei tik tokiose įmonės gali gimti vietinės kilmės verslininkų, pretenduojančių patys užsiimti aukštos pridėtinės vertės kurimu.

                            Comment


                              Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                              Šiaip tai mano šlovinamas darbo našumas apibrėžia dirbančius asmenis, bet jeigu reikėtų oficialesnio apibrėžimo iš OECD (kurių duomenys čia pateikti):

                              Taigi, nelabai suprantu, klausimo, nes kaip galima oficialioje statistikoje sugraibyti, kad bedarbio pašalpas gaunantys ir dirbantys šešėlyje, staiga jų gaunamos pajamos staiga patenka į oficialią statistiką ir yra apskaitomos, bei padidina produktyvumo rodiklį? Taipogi, spėčiau logiška, kad asmenys gaunantys pašalpas ir dirbantys tikriausiai sukuria mažesnę pridėtinę vertę nei negaunantys pašalpos. Taigi, šalis su didžiuliu kiekiu dirbančių-pašalpinių turėtų šį rodiklį kaip tik numušti ir parodyti mažesnį darbo efektyvumą. Esmė, šio rodiklio, kad dirbanti Prancūzijos populiacija yra produktyvesnė nei Vokietijos ar JK, taipogi prancūzai dirba ilgiau nei vokiečiai ar britai. Kitas svarbus dalykas, kad iš šių trijų Prancūzijoje yra didžiausia bedarbystė (ypač jaunimo). Išvada: prancūzai iš dirbančių išspaudžia kol kas didžiausią maksimumą, todėl kalbėti apie tai, kad Prancūzijoje per daug sukelti atlyginimai yra galbūt kiek perdėti, nea?
                              Aš kalbu ne apie oficialią darbo našumo statistiką. Su jas viskas ok.

                              Kalbu apie tavo paties minėtus visuomenės narius, kurie mėgsta "labiau išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti".

                              FR tokių narių, kaip jau išsiaiškinome, yra kur kas daugiau, nei UK ar DE. O kodėl tu čia pradėjai kišti darbo našumo statistiką ir kalbėti vien tik apie dirbančiąją populiacijos dalį, man iki šiol yra mįslė.

                              Comment


                                Parašė tivoli Rodyti pranešimą
                                Aš jau ne pirmą kartą pastebiu apskritai, kaip ir šitam poste, apie tai, kokie prancūzai tinginiai, socialistai ir "velfėrininkai", kurie mėgsta labiau išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti. Aišku čia šaržuoju, tačiau man stebėtina kaip galima kalbėti "iš bendro išprusimo", kai pasikėlus, kad ir senesnius darbo našumo duomenis, pamatome, kad Prancūzijoje darbo našumas yra vienas didžiausių ES ir netgi lenkią vokietukus ar pačius britus.
                                Atvaizdas

                                Tai visgi, gal prancūzų didesni atlyginimai nėra iš piršto laužti, gerovės sistemos užkelti, ir yra konkurencingi, jeigu sugeba net už vokiečius per tą patį laiką sukurti daugiau?
                                gal iš buvusių kolonijų jie gauna įplaukų per ten veikiančias įmones?

                                Comment


                                  Parašė John Rodyti pranešimą
                                  Aš kalbu ne apie oficialią darbo našumo statistiką. Su jas viskas ok.

                                  Kalbu apie tavo paties minėtus visuomenės narius, kurie mėgsta "labiau išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti".

                                  FR tokių narių, kaip jau išsiaiškinome, yra kur kas daugiau, nei UK ar DE. O kodėl tu čia pradėjai kišti darbo našumo statistiką ir kalbėti vien tik apie dirbančiąją populiacijos dalį, man iki šiol yra mįslė.
                                  Say what? Eidvis rašė apie atlyginimų ir darbo našumo skirtumus tarp Prancūzijos, Vokietijos ir JK, na ir aš įkišau savo trigrąšį. O man kiek yra žinoma tai atlyginimas turėtų būti susijęs su darbo santykiais, dirbančia populiacija ir darbo našumu, o ne pašalpiniais
                                  Taipogi, tuo šaržu ""labiau išeiti su transparantais ar išgerti puslitrį vyno nei dirbti" turėjau omenyje streikus ir dirbančius asmenis, o ne banllieu bedarbių salas didžiausiuose arrodissementuose.
                                  Paskutinis taisė tivoli; 2015.03.01, 13:19.
                                  Kopenhaga/Roskildė / Stokholmas I II III IV
                                  Dordrechtas/Haarlemas
                                  Nesebaras/Plovdivas
                                  Kiolnas

                                  Comment


                                    Prelegentams priminsiu, kad čia vis tik yra Lietuvos ekonomikos aktualijų tema
                                    It's just a circle of people talking to themselves who have no f—ing idea what's going on

                                    Comment


                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Prelegentams priminsiu, kad čia vis tik yra Lietuvos ekonomikos aktualijų tema
                                      Nu šiaip jo.

                                      Tik įdomu,

                                      Parašė Tomas Rodyti pranešimą
                                      Ką apie tai mano Lee Kuan Yew?

                                      Comment


                                        Parašė Tomas
                                        Ką apie tai mano Lee Kuan Yew?

                                        O kokios Lietuvos savivaldybės darbuotojas yra tas Lee?
                                        Nepirk iš Decathlon, Philips, Nestle, KraftHeinz, Viada, Vičiūnų, Volfas Eng, Procter & Gamble / Gillette
                                        Toblerone, Milka, Dirol, Halls (Mondelez International), Hellmann's, Heineken, Mars, PepsiCo

                                        Comment


                                          Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                          Fermentas, "Broliai lazeriai" gal, bet visi kiti tėra padaliniai arba paslaugų centrai. Švedijos bankai jau dalį pelno pumpuoja į Švediją, nes (cituoju) "neranda daugiau perspekytų investicijoms".
                                          Švediškų bankų padaliniai Lietuvoje yra ne vien tik bankų skyriai lietuviams aptarnauti (kur neberanda persektyvų investicijoms). SEB perkėlė, pavyzdžiui, vidinį supportą jau prieš keletą metų. Uždarė Švedijoje ir atidarė Lietuvoje. Dabar aptarnavimo langelio moteriškė iš Stockholmo skambina į Vilnių, kai ko reikia Ir dirba jie pagal švediškas švenčių dienas, šiek tiek pramoko švediškai ir t.t. Jei gerai supratau, tai perkėlė ir backofisą (kitaip sakant, mokėjimo pavedimų technine dalim ir visokiom ten ataskaitom užsiima čia, Lietuvoje).
                                          Išvis bankai daug visokio dalyko kelia į Lietuvą, ypač IT. Kaip maždaug sakė "Baclays" viršininkas, čia yra ES, bendra situacija ir duomenų apsaugos įstatymai jiems tinka, tai ir perkėlinėja. Štai toks konkurencinis pranašumas prieš kitas pigias skyles (Indiją). Todėl man ir atrodo, kad kuo labiau visuomenė darysis panaši į švedišką, tuo ir atlyginimais bus panašesni į švediškus, nes švedam vis mažiau bus skirtumo, kur samdyti žmones.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X