Lietuvos ekonomikos aktualijos

[Eidvis]

Vokiečiai, japonai, prancūzai, amerikiečiai, žydai ir likę pusę europiečių dar gabesi, jie prie kokių priskiriami, pietiečių, šiauriečių? Arba mes, prie šiauriečių ar rytiečių? Nes pagal plaukų šviesumą, tai toli ne tik iki skandinavų, bet ir iki vokiečių ar kokių olandų. Arba tie patys "gabūs" norvegai prieš pusę amžiaus buvo skurdūs žvejai, kol naftos nebuvo rasta.

Nu juk tai taip akivaizdu, kad šiaurės šalys gyvena geriau, nei kokia afrika ir kad kuo piečiau - tuo su ekonomika praščiau. Taip akivaizdu, kad akivaizdžiau jau nebegali būti Galbūt tam yra ir kitas paaiškinimas, bet vietoj argumentų aš tik filmukus matau

Suprantama, kad yra visokių išimčių, visokių nafta ar bankais turtingų šalių, bet išimtys tendencijos vistiek nepaneigia. Japonai, vokiečiai, prancūzai ir žydai tikrai nėra turtingesni už šiauriečius, nors kai kuriuos juos jau galima būtų šiauriečiams priskirti. Su JAV yra kitokia politika, nes tai yra mega valstybė, kurios ekonomika neaišku kokiame lygyje būtų, jeigu jie būtų mažytė valstybė. Beto JAV - tai tie patys europiečiai, nes jeigu technologijų įsisavinimą lėmė evoliucija, tai tai nenutinka taip staigiai ir reikalinga kad pasikeistų ne dešimtys, o šimtai kartų. Bet ir čia aiški tendencija - tos pietų ir šiaurės amerikos šalys, į kurias atsikėlė gyventi Europos pietiečiai (ispanai, portugalai) yra kur kas mažiau išsivysčiusios, nei tos šalys, į kurias atsikėlė gyventi Europos šiauriečiai (anglai, sąlyginai prancūzai).

Apie Norvegijos ekonominę padėti iki naftos atradimo aš nežinau, o "vargšuose žvejuose" man trūksta skaičių, bet ir šiaip Norvegiją dėl naftos aš priskiriu prie išimčių. Bet šiaip pati šiaurė nėra joks gerbuvis žmonėms gyventi. Tiesa sakant atšiaurus klimatas sukelia labai daug problemų. Tačiau technologijos gali nugalėti problemas, tik nevisuomet jų yra pakankamai. Dėl to pirmosios civilizacijos kūrėsi ne šiaurėje, o pietuose, tokiuose vietose kaip Egiptas, Mesopotamija ir t.t., nes tais laikais jie dar neturėjo technologijų nusverti atšiauraus klimato minusų. Bet su laiku tai keitėsi - tobulėjo technologijos, o pažangiausios civilizacijos vis labiau slinko į šiaurę - atsirado Graikija, Romos imperija, kol galiausiai ir turbūt reikia džiaugtis, kad gyvename tuo laiku, kai pažangiausios šalys atsidūrė šiaurėje.

Plaukų šviesumas ir tavo grafikas nelabai ką paneigia, tik parodo, kad mes esame panašaus gymio, kaip ir pažangiosios šiaurės šalys. Tik žinoma vien plaukų spalva, skirstant kas pietietis, kas šiaurietis, aš nepasitikėčiau. Reikalingi genų testai, nes plaukų spalvą lemia keletas genų, kai kiekvienas mūsų jų turi dešimtis tūkstančių.

[Lettered]

Suprantama, kad yra visokių išimčių, visokių nafta ar bankais turtingų šalių, bet išimtys tendencijos vistiek nepaneigia. Japonai, vokiečiai, prancūzai ir žydai tikrai nėra turtingesni už šiauriečius, nors kai kuriuos juos jau galima būtų šiauriečiams priskirti. Su JAV yra kitokia politika, nes tai yra mega valstybė, kurios ekonomika neaišku kokiame lygyje būtų, jeigu jie būtų mažytė valstybė.

Norvegijos BPP prieš 100 metų buvo mažesnis už Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir daugelio kitų Europos to meto turtingų šalių. Iš esmės vien dėl to, kad Norvegija turėdama mažai gyventojų ir eksportuodama daug naftos produktų yra labai turtinga ir ten lietuviai važiuoja dirbti ar kažkada maigėm "noškes", prisigalvojam mitų apie gabius šiaurės europiečius (tiksliau geras socialines sąlygas imigrantams). Pasižiūrėjus į žemėlalapį, akivaizdu, jog gerovės ir tuo pačiu visų technologijų, pramonės centras yra centrinėje Europoje (vakarų, pietų Vokietija, Danija, Belgija, Prancūzija, šiaurės Italija, Šveicarija ir Austrija). Pačioje šiaurėje esančios Suomija ir Švedija niekuom ypatingai neišsiskiria, išskyrus gamtos resusrais turtingą Norvegiją.

[John]

Nei silpnas nei stiprus, tai gyvenimo faktas. Statistika rodo, kad kartą į tas girnas įveltiems žmonėms patampa įtin sunku iš ten išsikapstyt.

Tai gyventi išvis sunku. "Times are hard", kaip sako tie, kurie per Londono riot'us prieš porą metų aiškino, kodėl iš parduotuvių nešė televizorius ir kitus brangius daiktus.
Esminis klausimas yra, kas yra geriau: dirbti "šūdiną" darbą, ar nedirbti išvis jokio darbo ir gauti pinigus. Akivaizdu, kad pastarasis atvejis yra kur kas gilesnis liūnas. Ką jau kalbėti apie tuos, kurie išvis niekada (arba labai ilgai) nedirbo ir iš esmės visą gyvenimą gyvena iš visokių pašalpų ir paramos t.y. tam tikra prasme socialinio "heroino".

Pvz jau vien todėl, kad tau nepaliekama laiko nei ieškot kito darbo nei banaliai nuvykt į pokalbį arba palankyt perkvalifikavimo kursus.

Laiko visada atsiras, jeigu norėsi. Ilgas valandas dirba ne tik šiukšlių rinkėjai ir darbus kažkaip sugeba susirasti. Tokie argumentai man primena UK tinginių pasiaiškinimus, kodėl jie neturi darbo. Nes "foreigners taking our jobs mate".

Tik tu jais negali pasinaudot, nes nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro ari vienam, o neretai ir daugiau nei vienam darbe. Nes to minimumo nepakanka pragyvenmui.
Neturi laiko nei ieškot to kito geriau apmokamo darbo nei galimybės darbo metu atsiprašyt ir nueit į pokalbį.

Gali atsiprašyti ir tai visada veikia pagal sveiko proto kriterijus. Pagaliau, gali pasiimti atostogas. O ir šiaip dieną ar dvi per savaitę esi laisvas. Vėlgi, visiškai nerimtas pateisinimas.

Daeinama net iki to, kad tokie "1 euro" darbuotojai eina į darbą realiai sirgdami, nes žino, kad pasiėme biuletenį praras darbą, o kartu ir bedarbio pašalpą. Tai jau vergavimas.

Anokia čia naujiena. Tai šiais laikais yra norma praktiškai visose industrijose. Bent jau UK. Gal Vokietijoje kitokia praktika? Lietuvoje, bent jau kai kuriose srityse (visų pirma valstybės sektoriuje), kiek žinau, iki šiol neišgyvendinta "biuletenių" tvarka.

Prieš tavo siūlomą pasirinkimą pirma reikia atsakyti į esminį klausimą: ko siekiame? Kokia viso to reikalo prasmė?

Užuot laikius potencialią darbo jėgą be darbo, galima ženkliai nedidinat išlaidų už tai gauti tam tikrų paslaugų ar produktų, kuriuos jie gamintų savo darbu.

[Eidvis]

Norvegijos BPP prieš 100 metų buvo mažesnis už Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos ir daugelio kitų Europos to meto turtingų šalių. Iš esmės vien dėl to, kad Norvegija turėdama mažai gyventojų ir eksportuodama daug naftos produktų yra labai turtinga ir ten lietuviai važiuoja dirbti ar kažkada maigėm "noškes", prisigalvojam mitų apie gabius šiaurės europiečius (tiksliau geras socialines sąlygas imigrantams). Pasižiūrėjus į žemėlalapį, akivaizdu, jog gerovės ir tuo pačiu visų technologijų, pramonės centras yra centrinėje Europoje (vakarų, pietų Vokietija, Danija, Belgija, Prancūzija, šiaurės Italija, Šveicarija ir Austrija). Pačioje šiaurėje esančios Suomija ir Švedija niekuom ypatingai neišsiskiria, išskyrus gamtos resusrais turtingą Norvegiją.

Atvaizdas

Nesu tikras ką šitas žemėlapis vaizduoja, tačiau žinau BVP/gyventojui statistiką, tai ekonomiškai toliausiai pažengusios šalys yra: Liuksemburgas, Austrija, Airija, Olandija, Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Suomija.

Vienintėlė Austrija realiai bando neigti pietiečių atsilikimą (Šveicarija su savo unikalia politika priskiriama išimčiai), tačiau ir pati Austrija yra įsikūrusi kalnuose, kur klimatinės sąlygos taip pat yra sudėtingos. Tačiau kaip ir minėjau, išimčių žinoma pasitaiko visur ir suprantama, kad šiaurė-pietūs nėra vienintelis faktorius, kuris lemia šalies gerbuvį, bet kol kas aš tai matau kaip stipriausią faktorių.

O Suomija gali būti kad yra per daug šiaurėje (žr. paaiškinimą praeitame poste) arba per daug izoliuota, kad būtų super pažangi. Tačiau net ir ji yra pažangesnė už beveik visas pietines šalis (išskyrus Austrija).

Na, bet jau daugiau net nebežinau kaip ir paaiškinti, man tai tikrai atrodė akivaizdžiau, nei akivaizdu. Juk einant nuo pusiaujo, per Afriką į šiaurę, šalys vis turingėja. Žinoma, galima kabinėtis prie išimčių, bet nematyti bendro vaizdo ir tendencijos - maniau, kad neįmanoma. Visą šitą tendenciją galima laikyti tik "atsitiktinumu", tačiau manęs toks paaiškinimas netenkina.

[Lettered]

Nesu tikras ką šitas žemėlapis vaizduoja, tačiau žinau BVP/gyventojui statistiką, tai ekonomiškai toliausiai pažengusios šalys yra: Liuksemburgas, Austrija, Airija, Olandija, Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Suomija.

Vienintėlė Austrija realiai bando neigti pietiečių atsilikimą (Šveicarija su savo unikalia politika priskiriama išimčiai), tačiau ir pati Austrija yra įsikūrusi kalnuose, kur klimatinės sąlygos taip pat yra sudėtingos. Tačiau kaip ir minėjau, išimčių žinoma pasitaiko visur ir suprantama, kad šiaurė-pietūs nėra vienintelis faktorius, kuris lemia šalies gerbuvį, bet kol kas aš tai matau kaip stipriausią faktorių.

O Suomija gali būti kad yra per daug šiaurėje (žr. paaiškinimą praeitame poste) arba per daug izoliuota, kad būtų super pažangi. Tačiau net ir ji yra pažangesnė už beveik visas pietines šalis (išskyrus Austrija).

Na, bet jau daugiau net nebežinau kaip ir paaiškinti, man tai tikrai atrodė akivaizdžiau, nei akivaizdu. Juk einant nuo pusiaujo, per Afriką į šiaurę, šalys vis turingėja. Žinoma, galima kabinėtis prie išimčių, bet nematyti bendro vaizdo ir tendencijos - maniau, kad neįmanoma. Visą šitą tendenciją galima laikyti tik "atsitiktinumu", tačiau manęs toks paaiškinimas netenkina.

Aš dabar kalbu ne apie tai, kas geriau gyvena Europą padalinus į dvi dalis, pietūs ar šiaurė, o apie tai, kur yra tas Europos gerovės centras, ir jis yra kaip matom centre, o ne šiaurėje. Čia PPP žemėlapis, kuris jūsų minėtą gerovę kur kas realiau atspindi nei nominalus GDP. Taip, kad akivaizdu, jog tas gerovės centras yra centrinėje Europoje kur daugiausia violetinės spalvos, o ne šiaurėje pas UK, Airiją, Švediją, Suomiją, Islandiją, kurios yra silpnesnės už Prancūziją, Belgiją, šiaurės Italiją, Austriją, Šveicariją. Vokietijos taip pat didžiausias PPP pietuose, o ne šiaurėje.

[andyour]

Pasižiūrėjus į žemėlalapį, akivaizdu, jog gerovės ir tuo pačiu visų technologijų, pramonės centras yra centrinėje Europoje (vakarų, pietų Vokietija, Danija, Belgija, Prancūzija, šiaurės Italija, Šveicarija ir Austrija). Pačioje šiaurėje esančios Suomija ir Švedija niekuom ypatingai neišsiskiria, išskyrus gamtos resusrais turtingą Norvegiją.

Mes galime tapti aukštos pridetinės vertės paslaugų centru. Pvz. medicinos sritis. Nors būtume labai priklausomi nuo kitų valstybių rinkų, tačiau medicinos negali atsisakyti, reikalinga aukštos kvalifikacijos darbuotojų su daugiametę patirtimi, visuomenė sensta, auga sergamumas. Turtėjant atsiranda poreikis plastinei chirurgijai.

[keen]

Tukstantaji karta vel ta pati diskusija - "Siaurieciai protingesni uz pietiecius, nes skandinavai geriau gyvena uz prancuzus, o vokieciai uz italus...". Mano, nuomone reikia but neonaciu arba be smegenu, kad taip galvoti Idomu kodel iskilo Romos imperija esanti pietuose ? Ir kodel rusai negyvena kaip skandinavai ? Juk didzioji jos dalis siaureje. Saliu turtinguma lemia istekliai ir istorines aplinkybes leidziancios jais pasinaudoti, o ne genai ar geografine padetis. Jeigu tie du dalykai yra salis turtinga, jei nera - skurdi. Stai ir viskas Skirtingais laikais skirtinga svori turi vieni ar kiti istekliai.
Mesapotamija, Egiptas suklestejo del didziuju upiu sudarytu derlingu zemiu. Romos imperija del perimto techninio paveldo is senuju civilizaciju. Anglijos imperija del sekmingos karines ir komercines laivybos ir rysiu su turtinga europa. JAV del zmogiskuju istekliu, imigracijos ir sunkiosios pramones bumo antro pasaulinio karo metu. Taip pat kaip ir dabar Kinija del zmogiskuju istekliu ir lengvosios pramones bumo. Sovietu sajunga del naftos, duju, urano ir zmogiskuju istekliu.

[senasnamas]

Ar teorija "protingi šiauriečiai ir kvaili pietiečiai" veikia ir Azijoje? Pradedam žygį nuo kvailų singapūriečių, pasiekiam vidutinio proto kinus, toliau - labai protingus mongolus, o kelionę baigiam pas genialiuosius čiukčius .

[D.P]

Kas dėl japonų, tai jie priklauso unikaliai kultūrai. Įdomiausia, kad kai kurie mokslininkai ieško paralelių tarp jų ir mūsų. Jeigu manysime kad kultūra daro šiokią tokią įtaką...
"šiaurietiškumas" labai reliatyvus dalykas. Japonai skirasi nuo pietų korėjiečių ir matyt nuo daugumos kitų Azijos kultūrų.

Pvz.,
http://eia.libis.lt:8080/archyvas/vi...nis&st_id=1621

http://www.ceeol.com/aspx/issuedetai...2-e9f76fdda8ee

Tam tikra prasme, tai lemia didesnį palankumą technologijoms, inžinierijai (beje, ta paliudija sovietmetis). Pvz, lazerių ir biotechnologijų sektorius Lietuvoje. Gamtos sąlygos prie to prisideda. Esame mažiau "indoktrinuoti" radikalaus katalikškumo (i.e. lenkai), tad genų inžinierija mums nekelia galvos skausmų.
Tarp lietuvių ir suomių galima rasti nemažai paralelių, įskaitant socio-kultūrinės raidos (pvz., daugiau ar mažiau, esame valstiečiai) panašumą. Man pvz. įdomiausia, ar egizstuoja lietuviškasis "sisu"? Žydai be kita ko irgi kažką panašaus turi..

Šiaurės valstybių "pažangumas" ypač atsiskleidžia analizuojant socialinį kontekstą. Protestantiškumas ne visais atvejais prisidėjo prie jų gerovės. Jis darė įtaką, pvz. skatinant nacionalizmą, Holokaustu metu ir t.t.
Kita vertus, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Šiaurės šalys yra labai mažos lyginant su FR/Vokietija. Vienintelė Švedija turi arti dešimt milijonų gyventojų. Galbūt dėl to mes ir turime imti geriausius pavyzdžius iš šiaurinių šalių.

Mano nuomone - Danija yra labai geras pavyzdys. Net ir istoriškai sutapdavo reformos (žemės refoma, šiuo metu medicinos, gyvybės mokslų pramonė ir pan). Ir jie nėra visiškai Šiaurės valstybė, bent jau geografiškai.

[Eidvis]

Kadangi tenka daug kartotis, tai rašau paskutinį postą šia tema.

Aš dabar kalbu ne apie tai, kas geriau gyvena Europą padalinus į dvi dalis, pietūs ar šiaurė, o apie tai, kur yra tas Europos gerovės centras, ir jis yra kaip matom centre, o ne šiaurėje. Čia PPP žemėlapis, kuris jūsų minėtą gerovę kur kas realiau atspindi nei nominalus GDP. Taip, kad akivaizdu, jog tas gerovės centras yra centrinėje Europoje kur daugiausia violetinės spalvos, o ne šiaurėje pas UK, Airiją, Švediją, Suomiją, Islandiją, kurios yra silpnesnės už Prancūziją, Belgiją, šiaurės Italiją, Austriją, Šveicariją. Vokietijos taip pat didžiausias PPP pietuose, o ne šiaurėje.

Aš niekada nesakiau, kad tas "gerovės centras" ar tas optimalus klimatas yra kažkur pačioje šiaurėje, nesakiau, kad jis yra ties arktimi, pas čiukčius. Atvirkščiai, sakiau, kad jis netgi su laiku kito. (žr. pranešimą)
Tu pateiki žemėlapį, kur pats nesupranti ką jis rodo. Mes kalbam apie GDP (PPP), kas yra PPP aš nežinau. Tikrink Eurostatą, tikrink World Bank'ą, tikrink TVF ir visur rasi tą patį eiliškumą: Liuksemburgas, Austrija, Airija, Olandija, Švedija, Danija, Vokietija, Belgija, Suomija. Tavo pateiktas žemėlapis nerodo GDP (PPP), kuris yra tiksliausias ekonominis įvertinimas. Nes jeigu jau pradėsim traukti visokius pavienius rodiklius, tai tuoj čia surasim, kad kokia Rusija geriausiai gyvena.

Idomu kodel iskilo Romos imperija esanti pietuose ?

Apie tai rašiau čia.

Ir kodel rusai negyvena kaip skandinavai ?

Apie tai, kad ne tik šiaurė-pietūs, o ir kiti faktoriai dalyvauja (kaip kad socializmas, autokratizmas ir pan.), rašiau čia.

Ar teorija "protingi šiauriečiai ir kvaili pietiečiai" veikia ir Azijoje? Pradedam žygį nuo kvailų singapūriečių, pasiekiam vidutinio proto kinus, toliau - labai protingus mongolus, o kelionę baigiam pas genialiuosius čiukčius .

Tendencija veikia ir Azijoje. Dėl to tu į savo "žygį" įtraukei Singapūrą (5 mln. gyventojų) ir Mongoliją (3 mln. gyventojų), bet nepaminėjai Indijos su milijardu, Japonis ar Rusijos (nors Rusiją ir priskiriu išimtims). Dėl Singapūro unikalumo skaityti čia.

Summary: kadangi jau tenka daug kartotis, tai diskusiją baigiu. O pabaigai dar kartelį noriu pabrėžti: suprantama, kad šalių ekonomiką lemia daugybę veiksnių. Suprantama, kad tokie dalykai kaip nafta, bankai, mokesčių rojai, transporto mazgai, turistiniai centrai, autoritariniai ir autokratiniai rėžimai šalies ekonominei būklei turi kur kas daugiau įtakos, nei šiaurė-pietūs. Bet dauguma (vėlgi - tikrai yra išimčių) šalių, kurios nėra veikiamos pašalinių veiksnių, atspindi tendenciją, kad pradedant kelią nuo pusiaujo, per afriką ir einant į šiaurę, šalys darosi vis ekonomiškai stipresnės. Vidurio afrika yra silpnesnė už šiaurinę Afrikos dalį. Šiaurinė Afrikos dalis yra silpnesnė už pietinę Europos dalį. Pietinė Europos dalis yra silpnesnė už šiaurinę Europą. Tai yra tendencija, kuri man atrodo akivaizdi. Žinoma galima pirštu badyti į tas šalis, kurių ekonomiką nulemia pašaliniai veiksniai ir ignoruoti bendrą vaizdą, bet man bendro vaizdo nematyti neišeina, tendencija akivaizdi ir kol kas nemačiau nė vieno šios tendencijos paaiškinimo.

[Tomas]

Šita sistema turi keletą rimtų "pašalinių efektų".

Visų pirma, kadangi rinkoje neužimtų nišų jau senai nėra, tai valstybė tokiu būdu iš jų išstumia privatų verslą kuris neturi jokių šansų konkuruoti. T.y. realiai gatvių apželdinimas, valymas, kažkokia nekvalifikuota statybų veikla, viešas transportas, gal net kokie taksi ir t.t. taps valstybės monopoliu. Amžinai. Ar tai gera idėja - nežinau.

Yra daugybė sričių kur privatus verslas toli gražu nesiveržia.
Tame tarpe ir tas pats aplinkos tvarkymas - bent Lietuvoje nematau didelių privataus verslo pastangų savo lėšomis tvarkyti teritorijas už nuosavybės ribų.

Antra: "pavargę" minėti žmonės nebeturi nei laiko nei jėgų keist kvalifikaciją, ieškot geresnio darbo, etc. T.y. iki gyvenimo pabaigos patenki į minėtą liūną kuris taves nebepaleidžia. Nebus ir motyvacijos, toks darbas po 6 mėn. juk nepasibaigia skirtingai nuo nedarbo išmokų.

Būtent dėl to geriau kai valtybė tiesiogiai kuria darbo vietas, o ne dotuoja privatų verslą kaip Vokietijoje, nes "valdiškame" darbe žymiai mažiau paplitęs išnaudojimas.

Trečia: turint omeny, kad darbo neturi apie ~10% tautos tektų kurti milžinišką įdarbinimo industriją kuri kainuos krūvą pinigų ir bus žinomai neefektyvi.

Tai, kad bedarbių yra 10% toli gražu nereiškia, kad reiktų įdarbinti visus tuos 10%. Kadangi įdarbintiems žmonėms mokamas atlyginimas turėtų būti didesnis už bedarbio pašalpas padidėtų jų perkamoji galia ir atitinkamai visuminė paklausa ekonomikoje, kas paskatintų naujų darbo vietų kūrimą ir privačiame sektoriuje.

Singapūras daug pinigų uždirba iš savo strateginės padėties beigi dėl tų pačių priežasčių bedarbių turi ne tiek jau daug, todėl gali tai sau leisti. O kaip Lietuva su gerokai daugiau bedarbių ir be tokių valdiškų pajamų šaltinių kaip "gateway" į regioną paslaugos etc?

Abejoju ar vidutinis singapūrietis kelia sau klausimą iš kur valdžia gauna pinigų. Ir teisingai daro - tai ne jo problema.

Lietuvos vyriausybė pinigų kol kas gali gauti iš Lietuvos Banko. Aišku Lietuvai įstojus į eurozoną bet kokia progresyvi ekonominė politika taps iš principo neįmanoma.

[andyour]

Summary: kadangi jau tenka daug kartotis, tai diskusiją baigiu. O pabaigai dar kartelį noriu pabrėžti: suprantama, kad šalių ekonomiką lemia daugybę veiksnių. Suprantama, kad tokie dalykai kaip nafta, bankai, mokesčių rojai, transporto mazgai, turistiniai centrai, autoritariniai ir autokratiniai rėžimai šalies ekonominei būklei turi kur kas daugiau įtakos, nei šiaurė-pietūs. Bet dauguma (vėlgi - tikrai yra išimčių) šalių, kurios nėra veikiamos pašalinių veiksnių, atspindi tendenciją, kad pradedant kelią nuo pusiaujo, per afriką ir einant į šiaurę, šalys darosi vis ekonomiškai stipresnės. Vidurio afrika yra silpnesnė už šiaurinę Afrikos dalį. Šiaurinė Afrikos dalis yra silpnesnė už pietinę Europos dalį. Pietinė Europos dalis yra silpnesnė už šiaurinę Europą. Tai yra tendencija, kuri man atrodo akivaizdi. Žinoma galima pirštu badyti į tas šalis, kurių ekonomiką nulemia pašaliniai veiksniai ir ignoruoti bendrą vaizdą, bet man bendro vaizdo nematyti neišeina, tendencija akivaizdi ir kol kas nemačiau nė vieno šios tendencijos paaiškinimo.

Remiesi vienu aspektu - klimato sąlygomis.

Pietuose vystyti pramonę nėra patogu, nes tektų kondicionuoti ištisas gamyklas, kuriose nuo įrengimų visada ir taip karšta. Net iš šiais laikais pvz. Facebook'as duomenų centrą pastatė Švedijoje prie poliarinio rato.
Ispanijos siestos ne dėl to, kad jie tinginiai, o dėl to, kad 40 laipsnių karštyje dirbti yra net pavojinga.
Apie dar ankstesnius laikus rašyti nėra prasmės, kuomet atšiaurios sąlygos vertė ieškoti galimybių pagerinti savo gyvenimo sąlygas.
Šiais laikais technologijos vystomos siekiant dar didesnio pelno, kad milijonieriai taptų milijardieriais.

Žmonės gyvenime daro taip kaip jiems geriau. Manai, italai blogiau gyvena nei vokiečiai, plius minus? Kalbu apie šiaurią, nes pietuose tik turizmų užsiimti ir alyvuoges auginti. Tai reiškia, kad pietuose yra paklausa žemos kvalifikacijos darbuotojams.

[Sula]

Konservatoriams yra ko pavydet

Tai naciai gi - socialistai...
Konservatoriai - visokio plauko monarchistai ir pan.

[Tomas]

Pastarųjų dienų diskusija rodo kiek daug žmonėms reiškia tikėjimas. Toks retai besirodantis forumietis Wycka tvirtai tikėjo, kad gerai gyventi gali tik protestantai, o katalikai pasmerkti vargui. Eidvis tiki šiauriečių rasiniu pranašumu. Aršus ateistas Aš'as tiki skaičių magija. Pvz. viskas bus gerai, jei LT biudžeto deficitas neviršys "iš aukščiau" nurodytų 3%. Ironiška, o gal net anekdotiška tai, kad tas skaičius - 3% yra paremtas ne kažkuo kitu, o Šv. Trejybės simboline reikšme ...

[John]

Pastarųjų dienų diskusija rodo kiek daug žmonėms reiškia tikėjimas. Toks retai besirodantis forumietis Wycka tvirtai tikėjo, kad gerai gyventi gali tik protestantai, o katalikai pasmerkti vargui. Eidvis tiki šiauriečių rasiniu pranašumu. Aršus ateistas Aš'as tiki skaičių magija. Pvz. viskas bus gerai, jei LT biudžeto deficitas neviršys "iš aukščiau" nurodytų 3%. Ironiška, o gal net anekdotiška tai, kad tas skaičius - 3% yra paremtas ne kažkuo kitu, o Šv. Trejybės simboline reikšme ...

Dar kiti tiki, kad pinigų galima pasiimti tiesiog iš banko.

[Tomas]

Dar kiti tiki, kad pinigų galima pasiimti tiesiog iš banko.

Čia ne tikėjimas, čia žinojimas

[ViR2]

Tomai, as daug ir daznai galvoju, tu trolini ar tu rimtai taip galvoji O jei saudaisi nesamoningais teiginiais, tai bent pats juos pasitvritink, nes pradedu manyt, kad visgi ne trolini o rimtai taip galvoji
Del 3proc.:
http://www.ecosoc.org.au/files/File/...df)/Holmes.pdf
http://www.cbpp.org/cms/?fa=view&id=3049
http://www.uclm.es/organos/vic_inves.../pdf/spfnl.pdf
O daugiau per google scholar nesunku rast ir paciam.

Supaprastinant padesiu isverst is akademines kalbos:
3 proc. yra suristi su kontroliuojamos infliacijos ribomis, kuri yra 3proc. Todel esant maksimaliai 3 proc. infliacijai tu surenki daugiau pinigu is mokesciu, todel gali atiduoti didesne paskolos dali. Todel infliacija padidina tavo nominalias pajamas ir jei nepaleidi jos daugiau nei 3 proc. tada gali atiduoti savo skolas darniai. Biudzeto sudarymas yra labai artimai susijes su infliacija ir turetu but analizuojamas kartu su ja, o ne kaip atskiras skaicius.

O apie tavo sventa karve - valstybini kapitala nedarbui mazint - tokio but negali ir jis negali but naudojamas tokiems tikslams. Kaip minejau, valstybinis kapitalas naudojamas tik ypatingai trumpo laikotarpio greitam darbo rinkos stabilizavimui, bet ne nuolatiniam darbo vietu palaikymui ar kurimui. Ilgalaikis valdisko kapitalo naudojimas darbo rinkoje sukuria dviguba zala privataus kapitalo darbo rinkoje tame paciame sektoriuje. Todel gali buti naudojamas tik stabilizaciniais pagrindais, kas labai nepatinka ivairaus plauko komunistuojantiems socialistams

[John]

Čia ne tikėjimas, čia žinojimas

Musulmonai irgi žino, kad Alachas egzistuoja.

[Eidvis]

Pastarųjų dienų diskusija rodo kiek daug žmonėms reiškia tikėjimas <...> Eidvis tiki šiauriečių rasiniu pranašumu.

Apie kokį tikėjimą tu čia rašai? Kai aš rašiau:

Jeigu tu turi kažkokį kitokį paaiškinimą, dėl ko pasaulyje taip susiklostė, kad kuo labiau į šiaurę, tuo žmonės labiau technologiškai ir ekonomiškai pažengę, tai būtų labai įdomu jį sužinoti. Netgi būčiau labai dėkingas, jeigu tavo dėka atrasčiau kažką, ko nežinojau/nesuvokiau ir kas netgi pakeistų mano suvokimą apie tai.

Tačiau vietoj to, kad tu pateiktum kažkokius argumentus, kažkokius faktus pagrindžiančius savo nuomonę, tu tiesiog pateikinėji Hitlerio filmukus ir po to dar apkaltinimane aklu tikėjimu Na prašau - įrodyk man kitaip, aš tikrai atviras naujoms žinioms (jeigu jos bent kiek racionalios).

O tikėjimo problema čia tikriausiai yra ne mano, o tavo. Jeigu tu tiki biblija, kur rašo, kad žemė susiformavo prieš 6000 metų (kas reiškia, jog žmonės gyveno kartu su dinozaurais) - tai suprantama kur tu tikėsi kažkokia evoliucija, nors tai ir mokslinis faktas. Tau žinoma atrodo, kad žmogus buvo sukurtas pagal dievo atvaizdą ir kad jis nekinta. Tačiau žiūrint iš mokslo pusės, tai žmogus atsikraustęs į šiaurę sugebėjo pakeisti akių, plaukų spalvą, sugebėjo netgi kūno spalvą pakeisti, vien tik tam, kad vos šiek tiek pagerintų savo gyvenimo sąlygas. Natūralu, kad evoliucija veikė ne tik žmogaus akių, plaukų, ar odos spalvą - jinai veikė ir smegenis, ir prisitaikymas prie technologijų šiauriniam žmogui buvo kur kas svarbesnis, nei akių ar plaukų spalva. Tik suprantama, kad mes čia jokio konsensuso nerasim, nes norint jį surasti, tau reikėtų pirmiau perskaityti penktos klasės biologijos vadovėlį apie evoliuciją. Tik nežinau ar ir tai begalėtų padėti.

[Tomas]

Musulmonai irgi žino, kad Alachas egzistuoja.

Lietuvos banko tinklalapyje apie Alachą nieko nerašo. O apie pinigus rašo