Kauno ir Vilniaus dvimiestis

[Tomizmas]

Oho kokia tema prikelta. Šita dvimiesčio idėja iš viso dar bent kažkiek gyva?

Vienas iš pirmųjų temos pasisakymų 2005 metais:

gal po kokiu 5-10meteliu skraidysim is vilniaus y kauna ir atgal. Kam cia su ta masina tampytis

[Silber418]

Po dvidešimties metų (kur lekia laikas?) vis dar neskraidome tarp KUN ir VNO.

[Kecal]

Gyva, gyva dvimiesčio idėja. Kai/jei Kaunas pasistatys tramvajų, ateis laikas vilniečiams prašytis: priimkite mus į civilizaciją! Ir atsiras gal tas dvimiestis.

[PoDV]

Tokia fantasy mintis. Jei vystyti tikrą Vilnius-Kaunas dvimiestį, reiktų statyti naujus rajonus palei Vilnius-Kaunas geležinkelį ir Vilnius-Kaunas autostradą. Didelė kliūtis yra miškai tarp Kauno ir Rumšiškių/Pravieniškių. Tektų kirsti Praveniškių miškus tarp autostrados ir geležinkelio ir vystyti priemiesčius ten (vietoje dabar vystomų Romainių, Ringaudų ar Vaišvydavų). Vilnius panašiai tik jokios plėtros į Baltarusijos ar šiaurės kryptimi. Visa nauja statyba į Vakarus nuo Vilniaus, tik kliūtis yra vingiuojanti Neries upė. Reiktų naujo tilto per Nerį tarp Pilaitės ir autostrados į Kauną, traukinio linijos atšaka taip pat praverstų (Konstitucijos pr.-Pilaitė-Vievis?). Taip kažkas gal ir gautųsi po 100 metų, toks labai ištęstas Dvimiestis su 1,5-2 milijono žmonių ir dvejais oro uostais (o gal vienu Centriniu per vidurį?). Lietuva taptų panašesnė į Latviją ar Estiją, kur 50% gyventojų gyventų dvimiestyje, koks 20% prie jūros, o visi likę 3/4 sumažėjusiuose "paprastuose miesteliuose".

[bato_usai]

Sakyčiau, jeigu Rumunijoje Galati–Braila netapo tikru dvimiesčiu, tai jokio ten net regionino taškinio vystymosi neįsivaizduoju mažėjant populiacijai. Nebent labai riboto, norinčių pigesnio naujo NT, kur mažiau statybų ribojimo.

[Palpatine]

O kam čia apsisunkinti gyvenima kertant miškur ir pan, kai galima fokusuotis į Pravieniškių, Žiežmarių, Kaišiadorių, Žaslių, Vievio ir aplinkinių gyvenviečių vystymo bei VT integracijos į vieną sistemą. Aišku iš infra kas svarbiausia būt tai tiltas į Pilaitę, visa kita galima vystyti kad ir rytoj teikiant priorotetą. Aišku ko reiktų tai ir geresnio planavimo nei morkų lysvės dabar numatant vietos perspektyviom infros vystymui, parkam ir pan

[PoDV]

O kam čia apsisunkinti gyvenima kertant miškur ir pan, kai galima fokusuotis į Pravieniškių, Žiežmarių, Kaišiadorių, Žaslių, Vievio ir aplinkinių gyvenviečių vystymo bei VT integracijos į vieną sistemą. Aišku iš infra kas svarbiausia būt tai tiltas į Pilaitę, visa kita galima vystyti kad ir rytoj teikiant priorotetą. Aišku ko reiktų tai ir geresnio planavimo nei morkų lysvės dabar numatant vietos perspektyviom infros vystymui, parkam ir pan

Kiek pamenu kai vysčiau galvoje šią mintį, tai siejau su tuo, kad žmonės nori gyventi arčiau didelio miesto negu kažkur toliau nepaisant bet kokios susisiekimo priemonės vystymo +visa nauja plėtra vietoje plėtros visomis kryptimis yra vystoma link Vilniaus, tai neišvengiamai nukenčia miškas. Rumšiškės fiziškai suintegruojamos su Kauno miestu. Rumšiškės-Kaunas kelias virsta vidiniu miesto greitkeliu.

Toliau jau vietiniai hub'ai - Kaišiadorių+Žiežmarių, Žaslių, Elektrėnų, Vievio rimtesnė plėtra rytų/vakarų kryptimis. Taip kažkada po daug metų joms po truputį virstant ištisine užstatyta teritorija.

Šiaip sutinku, kad realybėje masinių miškų kirtimų niekas neleis, Lietuvoje ir taip nemažas šaršalas dėl to. Rumšiškės išliks labiau kaip Kaišiadorių r. gyvenvietė, o ne tiesioginis Kauno priemiestis kaip Karmėlava ar Ringaudai.

[digital]

Kaunavilnio dvimiestis: praleista proga tapti Baltijos sunkiasvoriu ar dar reali ateitis?

„Jei kiti miestai nesupyks, Kaunavilnis – Lietuvos širdis“, – tokiu šūkiu 2022 m. Kauno miesto ir MO muziejai kvietė į parodą apie du didžiausius šalies miestus. Ar Kaunavilnį iš tiesų būtų galima vadinti Lietuvos širdimi, gali būti įvairių nuomonių, tačiau akivaizdu, kad šių miestų regionai sudaro stipriausią Lietuvos ekonominę ašį. Ar ši ašis galėtų oficialiai virsti regioniniu metropoliu, dar vadinamu dvimiesčiu arba dipoliu? Vieni šią idėją vertina skeptiškai, kiti regi perspektyvą ir stebi, kaip natūraliai formuojasi Kauno ir Vilniaus dvimiestis.

STRAIPSNIS TRUMPAI

• Pasak ekonomisto A. Bartkaus, Kauno–Vilniaus dipolis jau egzistuoja „de facto“, nors formaliai ir nepaskelbtas. Tą rodo didėjanti kelio apkrova, dažnėjantys traukinių reisai ir augantis migruojančių žmonių skaičius.
• Dvimiesčio idėja Lietuvoje nėra nauja – 2002 m. ji buvo numatyta Lietuvos teritorijos bendrajame plane, siekiant sukurti integruotą aglomeraciją, kuri stiprintų Lietuvos konkurencinį pranašumą.
• Pasak ekspertų, nepaisant ankstesnių bandymų ir politinių iniciatyvų atgaivinti Kauno–Vilniaus dvimiesčio projektą, jam trūksta politinės valios, finansavimo, teisinio reguliavimo ir valdymo priemonių.
• Dvimiesčio sėkmę lemia trys veiksniai: sutrumpėjęs susisiekimas, pakankama ekonominė tarpusavio priklausomybė ir aiškus valdymas, leidžiantis spręsti regionines problemas.
• Dvimiesčio projektas turėtų būti suvokiamas kaip strateginis Vyriausybės lygmens projektas, o jo įgyvendinimas galėtų vykti plėtojant gyvenvietes tarp Kauno ir Vilniaus, skatinant viešojo transporto naudojimą.

[Stadionas]

Kaunavilnio dvimiestis: praleista proga tapti Baltijos sunkiasvoriu ar dar reali ateitis?[/LIST]

Šiaip aš už dvimestį, bet "Kaunavilnio" pavadinimas tai durnas , panašiai kaip koks būtų Bruklinyorkas.

[sleader]

Kažkokio išskirtinio plėtojimo, apjungimo ar pan. čia tikrai nereikia. Juo labiau kalbant apie abu miestus, juos bandyti "pakišti" po kažkokiu keistu pavadinimu.
Tereikia vystyti ir plėtoti susisiekimą, daugiausiai dėmesio skiriant susisiekimu geležinkeliu. O kartu apimant ir gerinant susisiekimą su visomis gyvenvietėmis tarp šių dviejų miestų. Visa kita natūraliai išsivystys į stiprų regioninį centrą.

[Efka_01]

O Šiaunevėžio/Paneulių būtų galima padaryt?

[Chiuvakas]

Šiaukla, Klašiai; Klaika; Alyka, Kaula; Kaumarija; Kaupa, Paneka; ir praleista proga įvardinti šį OG darinį - Vilka.

[liootas]

Kažkokio išskirtinio plėtojimo, apjungimo ar pan. čia tikrai nereikia. Juo labiau kalbant apie abu miestus, juos bandyti "pakišti" po kažkokiu keistu pavadinimu.
Tereikia vystyti ir plėtoti susisiekimą, daugiausiai dėmesio skiriant susisiekimu geležinkeliu. O kartu apimant ir gerinant susisiekimą su visomis gyvenvietėmis tarp šių dviejų miestų. Visa kita natūraliai išsivystys į stiprų regioninį centrą.

Papildant: svarbus ir VT susisiekimas tarp miestų, ir VT susisiekimas miestuose. Kelionė į Kauną patrumpės, kai galėsiu iš bet kokio Vilniaus kampo greitai pasiekti Stotį ir ten sėsti į (greitąjį) traukinį ir t.t.

[sleader]

Papildant: svarbus ir VT susisiekimas tarp miestų, ir VT susisiekimas miestuose. Kelionė į Kauną patrumpės, kai galėsiu iš bet kokio Vilniaus kampo greitai pasiekti Stotį ir ten sėsti į (greitąjį) traukinį ir t.t.

Savaime aišku. Bet susisiekimas miestuose VT aktualus žiūrint ne tik iš dvimiesčio ar regioninės perspektyvos.
Bet kokiu atveju yra problema, kad pas mus viskas (biudžetas, paslaugos ir kt, įskaitant VT) išskaidyta mulkiais administraciniais vienetais, tokiais kaip miesto savivaldybė, rajono savivaldybė. Nes siekiant tobulinti VT (ar bendrai susisiekimą) mieste ir priemiesčiuose reikalinga centralizacija ne administracinio vieneto apimtyje. Pvz. Vilniuje vieninga VT sistema turėtų apimti Vilniaus miestą, Vilniaus rajoną ir Trakų rajoną. Tada būtų galima pasiekti kažkokio proveržio su integruotais bilietais, miesto/priemiesčio geležinkeliu. Tada žiūrėk natūraliai Vilniaus ir Kauno "įtakos zonos" jau ribosis viena su kita.

[PoDV]

VT tarp Vilniaus ir Kauno. Geriausias variantas, požeminė Rail Baltica atšaka į Konstitucijos pr. Kaune taip pat matau perspektyvų iš Urmo bazės pabandymo padaryt geležinkelio stotį, galbūt pratęsiant iki esamos geležinkelio stoties tuneliu.

Idealu būtų kažkaip užkabint Kauno klinikas ir Santariškes geru greitu VT, nes didelis potencialas, daug vykstančių yra į ligonines, etc.

Dvimiesčio idėjos ašis būtų bendras oro uostas Elektrėnuose, pasiekimas greituoju VT.

Palaikau idėją Vilnius-Kaunas dvimiestis.

Galima bandyt tą patį daryt Šiauliai-Radviliškis-Panevėžys ir Pajūrio regionas.

Taip būtų sukuriami aiškūs gravitacijos centrai, o ne pavieniai nedideli miestai kurie gyvena kas sau.

[DSaulius]

VT tarp Vilniaus ir Kauno. Geriausias variantas, požeminė Rail Baltica atšaka į Konstitucijos pr. Kaune taip pat matau perspektyvų iš Urmo bazės pabandymo padaryt geležinkelio stotį, galbūt pratęsiant iki esamos geležinkelio stoties tuneliu.

Idealu būtų kažkaip užkabint Kauno klinikas ir Santariškes geru greitu VT, nes didelis potencialas, daug vykstančių yra į ligonines, etc.

Dvimiesčio idėjos ašis būtų bendras oro uostas Elektrėnuose, pasiekimas greituoju VT.

Palaikau idėją Vilnius-Kaunas dvimiestis.

Galima bandyt tą patį daryt Šiauliai-Radviliškis-Panevėžys ir Pajūrio regionas.

Taip būtų sukuriami aiškūs gravitacijos centrai, o ne pavieniai nedideli miestai kurie gyvena kas sau.

Idėja gera, jei kur nors rastumėt besimėtančius kelis (realiai net daugiau) miliardus eurų naujo oro uosto statybai, požeminių tunelių kasimui, infrastruktūros kūrimui, traukinių pirkimui. Pradžiai užtektų padažninti esamų traukinių skaičių tarp Kauno ir Vilniaus ir prijungti VNO prie Rail Baltica.

[PoDV]

Idėja gera, jei kur nors rastumėt besimėtančius kelis (realiai net daugiau) miliardus eurų naujo oro uosto statybai, požeminių tunelių kasimui, infrastruktūros kūrimui, traukinių pirkimui. Pradžiai užtektų padažninti esamų traukinių skaičių tarp Kauno ir Vilniaus ir prijungti VNO prie Rail Baltica.

Daugmaž turėti gerą transporto infrastruktūrą (keliai+VT įskaitant geležinkelius) iš tikrųjų reiktų gal 10 mlrd. biudžeto šiuo metu. Valstybės sąranga ne tokia, išlieka amžinos finansavimo problemos. Patys projektai būtų įgyvendinami ne vienerius metus.

Iš tokių lengviau įgyvendinamų matyčiau bendras VT bilietas Vilniaus ir Kauno regionui (o gal ir visai Lietuvai!) ir aišku minimas dažninimas.

[Wintautas]

Šitam dvimiesčiui ir visiems geležinkelį turintiems Vilniaus priemiesčiams, kalbant apie viešąjį susisiekimą, didžiausia bėda yra Vilniaus stotis ir transportas iš jos. Ji yra miesto pakraštyje, o autobusai iš stoties žiedo 1km iki MO užtrunka 8 minutes. Sprendimas vienas - metro.
Dar kyla mintis kurti labiau ekspresinius maršrutus per Drujos-Olandų g, bet manau tai būtų abejotinos sėkmės ir galėtų patenkinti tik Antakalnį ir Žirmūnus. 34 jau Žirmūnam kaip ir egzistuoja (tačiau nėra didelės naudos ir dažnio), o Antakalniui kanibalizuotų 2 troleibusą ir išsibalansuotų keleivių kiekis per maršrutą. Kitaip sakant ekspresas per Drujos-Olandų g nelabai atsipirktų.