Parašė Tomizmas
					
						
						
							
							
							
							
								
								
								
								
									Rodyti pranešimą
								
							
						
					
				
				
			
		Skelbimas
				
					Collapse
				
			
		
	
		
			
				No announcement yet.
				
			
				
	
Baltijos valstybių sostinių palyginimas
				
					Collapse
				
			
		
	X
- 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kiek žinau, už miškų priežiūrą miestas nemoka. Jie priklauso urėdijai.Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Labai paprasta paaiškinti kam jie prijungti - kad už priežiūrą mokėtu miestas o ne rajonas. Juk Vilniaus rajonas net už dyką neleidžia nieko daryti. Nei kelio statyti neleido, nei mokyklos, nors jiems patiems nereikėtu už tai mokėti.
Vilniaus rajono ilgametės rajono vadovybės gyvybės ir mirties klausimas yra kuo didesnė getizacija..
Kažkada jie jau "prarado" N. Vilnią, Salininkus ir t.t.
- 2 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
tai, kad jiems kaip tik reiktų dali Nemėžio, Zujūnų ir Nemenčinės atiduoti.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Kiek žinau, už miškų priežiūrą miestas nemoka. Jie priklauso urėdijai.
Vilniaus rajono ilgametės rajono vadovybės gyvybės ir mirties klausimas yra kuo didesnė getizacija..
Kažkada jie jau "prarado" N. Vilnią, Salininkus ir t.t.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Kol kas jie yra "jų". Ar aš kažko nesupratau?Parašė Stadionas Rodyti pranešimą
tai, kad jiems kaip tik reiktų dali Nemėžio, Zujūnų ir Nemenčinės atiduoti.
Miškus galima atiduoti adiministruoti Wilenskiui Samorządui.
							
						
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
aš ta prasme kad, Lietuvių turėtų norėt atsikratyt llra, kad ir iškeičiant į pavyzdžiui miškus.Parašė Sula Rodyti pranešimą
Kol kas jie yra "jų". Ar aš kažko nesupratau?
Miškus galima atiduoti adiministruoti Wilenskiui Samorządui.
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Na, pastoviai vis kaišiojamas pavyzdys, koks Vilnius "retas" lyginant su (dažniausiai) Paryžiumi. Tai gal būtų logiška, jeigu Vilnius pasibaigtų iš karto už (laikrodžio rodyklės kryptimi) Saulėtekio, Naujosios Vilnios (arba netgi Antakalnio), Pavilnio (arba netgi Markučių), Liepkalnio, oro uosto, Žemųjų Panerių, Gariūnų (arba netgi Lazdynų), Pilaitės, Zujūnų, Avižienių, Santariškių. Tokio grynai urbanizuoto miesto, be jokių ten miškų, laukų, kaimų ir nutolusių Grigiškių, Salininkų, Balsių, Antavilių ir t. t. tankumas būtų normalus ir pamirštume pagaliau tuos visus argumentus apie "Paryžiaus tankumą". Paryžiaus miesto administracinėse ribose nėra 34% miškų, nėra visokių laukų ir gatvinių kaimų, nutolusių sodų bendrijų. Tuo labiau, visokiems Antaviliams, Grigiškėms ar Balsiams būti Vilniuje tikrai nėra logikos (ką jau kalbėti apie visokius Pagubės ar Kelmijos sodus, Daniliškes, Trakų Vokę ir panašiai), kai nuo realiai urbanizuotos pagrindinės miesto dalies juos skiria kilometrai miškų ir laukų. Netgi Naujoji Vilnia yra labai pritemptas "Vilnius". Visame pasaulyje tai yra priemiesčiai. Kodėl pas mus norima jungti prie miesto, netgi nepaisant to, kad tarp priemiesčio ir realaus miesto yra 10 km miškų ir laukų, kurie staiga tampa "miestu" ir išpučia miesto plotą, nors nieko urbanizuoto ten nėra?Parašė Lettered Rodyti pranešimąBūtent, miesto ploto formalus sumažinimas nieko nekeistų, čia nebent kvailiams, kurie rėkia, kad nereikia tramvajaus, nes miestas formaliai per retas.
Tarp Vilniaus ir gimtojo rajono pastoviai važinėju Nemenčinės plentu, ir niekaip negaliu suvokti, kaip miestui realiai pasibaigus už Saulėtekio, iki jo ribos dar 10 km reikia važiuoti miškais, per visokius retus miške išsimėčiusius Karačiūnus, Antavilius ir t. t. kai tos gyvenvietės akivaizdžiai yra nutolę priemiesčiai. O miškai iš viso NĖRA joks miestas ir negali būti.
Pasižiūrim dabar Vilniaus seniūnijų žemėlapį. Jeigu tai priklausytų nuo manęs, nuo Vilniaus atskirčiau:
1. Visą Panerių seniūniją (nes ten vien laukai, miškai, kaimai, o pramonės vienas nutolęs, miškų atskirtas masyvas gali būti ir rajone).
2. Grigiškes (nes tai nutolusi beveik 10 km gyvenvietė).
3. Pilaitės seniūnijos vakarinę dalį (nes už Gilužio prasideda kaimai ir laukai - miestas realiai pasibaigia ties Gilužio ežeru).
4. Verkių seniūnijos didžiąją dalį (viskas, kas yra už Santariškių - tai nutolusios gyvenvietės ir sodų bendrijos, atskirtos didelio miško).
5. Antakalnio seniūnijos didžiąją dalį (viskas, kas yra už Saulėtekio, yra miškai su retomis gyvenvietėmis ir sodų bendrijomis).
6. Naujininkų seniūnijos pietinę dalį (už Kirtimų ir oro uosto prasideda laukai, miškai, sodai, kaimai, nutolę Salininkai).
7. Rasų seniūnijos pietinę dalį (už Minsko plento - laukai ir kaimai, kažkiek išsibarsčiusios logistikos, kuri gali būti rajone)
8. Naujoji Vilnia - gal... Bet kelia labai daug klaustukų.Paskutinis taisė Tomizmas; 2022.11.02, 15:06.Snowflakes will attack U <3
- 4 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Biškį pasigūglinau ta tema ir, tiesą sakant, pasidarė labai įdomu.Parašė deep'as Rodyti pranešimąŠimašius paskelbė savivaldybės įmonių ataskaitas ir įdomus faktas kad 2021 Vilniaus viešojo transporto keleivių skaičius buvo 99,6 mln, stipriai kritęs net lyginant su giliai pandeminiais 2020 kada buvo 115,5 mln, o nuo priešpandeminių 2019 išvis atitrūkęs 165,5 mln.
O bet tačiau yra ir pozityvių žinių, lyginant su Rygos skaičiais 74,3 mln keleivių 2021, Vilnius vistiek pirmauja kad ir kiek keistai tai atrodytų žinant kiek Rygoj yra sukišama pinigų į viešą transportą ir pačios Rygos metro populiaciją.
Vilniaus VT pervaža 100mln. keleivių per metus. Rygos VT, įskaičiuojant Latvijos geležinkelius, apie 80mln.
Vilniaus VT modalinė dalis yra ~20%. Rygos VT modalinė dalis yra ~35-40%
Talinas, beje, irgi perveža daugiau keleivių savo VT, nei Ryga.
Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius? O gal Rygos populiacija yra gerokai mažesnė, nei skelbiama? Ar kas gali pateikti paaiškinimą? Būtų įdomi ir dangoraižistas nuomonė. Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Nieko nežinau, bet spėju gal skiriasi skaičiavimo metodika? Man būtų įdomu sužinoti kaip suskaičiuoja VT "pervežtų" skaičių.Parašė John Rodyti pranešimą
Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.
-
- 2 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Jeigu rimtai, tai Rygoje yra būdai paskaičiuoti unikalius persėdančius keleivius (nuo taško A iki taško B su persėdimu taške T = 1 keleivis), o Vilniuje - nėra (nuo taško A iki taško T = 1 keleivis, nuo taško T iki taško B = 1 keleivis; 1+1=2 keleiviai). Tai spėju tai atsispindi ir statistikoje.Parašė John Rodyti pranešimą
Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius?
Rygoje keleiviai skaičiuojami pagal bilietus, Vilniuje - pagal daviklius virš durų.
- 2 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Jo, šitas dalykas neaiškus. Po tinklaraščio straipsniu apie modalinį kelionių pasiskirstymą esu parašęs panašų komentarą:Parašė John Rodyti pranešimą
Biškį pasigūglinau ta tema ir, tiesą sakant, pasidarė labai įdomu.
Vilniaus VT pervaža 100mln. keleivių per metus. Rygos VT, įskaičiuojant Latvijos geležinkelius, apie 80mln.
Vilniaus VT modalinė dalis yra ~20%. Rygos VT modalinė dalis yra ~35-40%
Talinas, beje, irgi perveža daugiau keleivių savo VT, nei Ryga.
Kažkaip nesusijungia taškai, nes akivaizdu, kad Rygos VT modal share yra gerokai didesnis, nei Vilniaus, bet keleivių skaičius gerokai mažesnis, nors Ryga (atseit) vis dar didesnė? Ar Ryga ir Vilnius skirtingai skaičiuoja VT keleivius? O gal Rygos populiacija yra gerokai mažesnė, nei skelbiama? Ar kas gali pateikti paaiškinimą? Būtų įdomi ir dangoraižistas nuomonė. Žinoma ir visi kiti welcome pateikti paaiškinimus, kaip čia viskas yra su tais skaičiais.
Bet šiaip įdomu, kaip skaičiuojasi mėnesinių bilietų turėtojai. Ar laikoma, kad mėnesinio bilieto turėtojas vidutiniškai važiuoja 3 kartus per dieną (t.y. 3 keleiviai per dieną)?Iš tikrųjų keista, kad pervežamų keleivių Rygoje mažiau nei Vilniuje, nors miestas didesnis. Ir net kilometrų skaičius beveik tas pats. Kaip taip gali būti?
Ką tik radau 2019 m. darytos apklausos duomenis:
■The transport mode split in Riga: 46.43% – users of trams, trolleybuses, buses and minibuses; 34.7% – car users; 7.31% pedestrians and 3.45% cyclists.
■The metropolitan area transport mode split represents journeys to and from Riga: 42% – public transport users, 38% – car users, ~3% of cyclists.
[Šaltinis: http://sumba.eu/en/article/updates-r...mulation-model ]
Pagal šituos duomenis,Rygoje VT vis tiek perveža didesnį procentą žmonių nei automobiliais (netgi be priemiestinių traukinių). Automobilis vs. VT Vilniuje 48:25, o Rygoj ~35:46 (38:42).
Kažkaip nesusiveda galai.
Ar gali būti, kad Rygoje daugiau žmonių turi tik darbo dienomis galiojančius bilietus, todėl prisiskaičiuoja mažiau dienų ir atitinkamai keleivių?100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Čia greičiausiai ir bus skaičiavimo metodikų skirtumas.Parašė Pilaitis Rodyti pranešimą
Jeigu rimtai, tai Rygoje yra būdai paskaičiuoti unikalius persėdančius keleivius (nuo taško A iki taško B su persėdimu taške T = 1 keleivis), o Vilniuje - nėra (nuo taško A iki taško T = 1 keleivis, nuo taško T iki taško B = 1 keleivis; 1+1=2 keleiviai). Tai spėju tai atsispindi ir statistikoje.
Rygoje keleiviai skaičiuojami pagal bilietus, Vilniuje - pagal daviklius virš durų.
Dar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?
p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Rigas Satiksme ir sola prieš kelis metus buvo ~300mln. Eur. Įdomu sumažėjo?Parašė deep'as Rodyti pranešimą
Čia greičiausiai ir bus skaičiavimo metodikų skirtumas.
Dar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?
p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Radau skaičius naujai iš čia https://www.rigassatiksme.lv/en/news...ransportation/Parašė John Rodyti pranešimą
Rigas Satiksme ir sola prieš kelis metus buvo ~300mln. Eur. Įdomu sumažėjo?
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Yra įdomių skaičių.Parašė deep'as Rodyti pranešimą
Radau skaičius naujai iš čia https://www.rigassatiksme.lv/en/news...ransportation/
Autobusų maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 875km
Troleibusų maršrutų ilgis:
Ryga: 166km
Vilnius: 412km
Tramvajų maršrutų ilgis:
Ryga: 69km
Bendras VT maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 2214km
Čia gal irgi kažkokią "kitokią skaičiavimo metodiką" taiko Rygoje?
							
						
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Aš atsargiai žiūrėčiau į maršrutų skaičių, žinant nesąmoningus rytų Europos tvarkaraščius. Gal geriau rida situaciją apibūdins.Parašė John Rodyti pranešimąVilnius, jei teisingai paskaičiavau, turi 107 VT maršrutus. Ryga 83. Gal ir tai turi įtakos? Rygos VT tiesiog mažiau aprėpiantis.
Ryga
The public transport of „Rīgas satiksme” (trams, trolleybuses, buses) runs a distance of about 45 million kilometres and carries nearly 140 million passengers a year.
https://www.rigassatiksme.lv/en/about-us/
Vilnius
per metus troleibusai nuvažiuoja 11,229 mln. kilometrų.
https://www.vilniausviesasistranspor...t01returnid=55
UAB „Vilniaus viešasis transportas“ – keleivių vežimo įmonė, siekianti teikti kokybiškas ir profesionalias viešojo transporto paslaugas Vilniaus mieste. Keleivius vežame 86 Vilniaus miesto ir priemiesčio maršrutais, taip pat 18 troleibusų maršrutų. Kasdien viešuoju transportu pervežama daugiau nei 0,5 mln. keleivių, o per metus nuvažiuojame iki 39,06 mln. kilometrų.
https://www.vilniausviesasistransportas.lt/keleiviams/
Bet Transrevis neįeina...
2017 m.>>> Atrinktų vežėjų autobusų metinė rida sudarys apie 4 milijonus kilometrų, arba dešimtadalį sostinėje nuvažiuojamų viešojo transporto kilometrų. Vilniaus viešasis transportas per metus iš viso nuvažiuoja apie 40 mln. kilometrų.
https://www.bernardinai.lt/2017-09-0...-atnaujinimas/
https://mobile.twitter.com/GirtsS/st...045888/photo/1100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
1. Rygoje daugiau vaikščioja pėsčiomis centre, nes jis KOMPAKTIŠKAS ir be kalnų kaip Vilniuje.
2. Mažesnis mobilumas, nes ŽYMIAI daugiau pensininkų nei Vilniuje ir daugiau vatnikų, kurie neturi ėjimo į miestą kultūros, o tik ru-tv žiūrėjimo namie kultūrą.
3. Vargingesnė liaudis, kuri mažiau turi automobilių, mažiau naudojasi VT ir kt.
4. Brangesnis VT bilietas, ne visi įperka.
5. Mažiau DIENOS gyventojų. T.y. skaičius nuolatinių miesto gyventojų + atvykusių iš aplinkinio rajono ir kt. valstybės rajonų (Lietuva turi milijonu daugiau gyventojų).
6. Vilniuje daugiau studentų, moksleivių, kurie naudojasi VT kone labiausiai, intensyviausiai.
7. Vilnius turi daugiau gyventojų nei Ryga, oficialūs Rygos skaičiai yra fake, realiai apie 550k. gyv., Vilniaus tikri nolatinių gyventojų skačiai siekia 650k.
8. Vilniuje daugiau užsieniečių gyventojų, kurie naudojasi VT (ukrainiečiai, baltarusiai ir iš viso pasaulio).
- 5 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Vilniaus satiksmė nerenka visų parkingo mokesčių kaip Ryga.Parašė deep'as Rodyti pranešimąDar vienas crazy fact. Rygos viešojo transporto pajamos 140 mln eurų, vien iš bilietų pardavimo 27 mln eurų, kai tuo tarpu Vilniaus 23 mln. iš viso. Kokias kosmines pajamas gauna Rygos viešasis transportas ko negauna VIlniaus?
p.s. skaičiai iš atminties, šiek tiek su paklaida
Gal yra ir daugiau priskirtų funkcijų (baudų rinkimas ar panašiai).
- 1 patinka
 
Comment
 - 
	
	
		
		
		
		
		
		
		
	
	
Parašė John Rodyti pranešimą
Yra įdomių skaičių.
Autobusų maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 875km
Troleibusų maršrutų ilgis:
Ryga: 166km
Vilnius: 412km
Tramvajų maršrutų ilgis:
Ryga: 69km
Bendras VT maršrutų ilgis:
Ryga: 1177km
Vilnius: 2214km
Čia gal irgi kažkokią "kitokią skaičiavimo metodiką" taiko Rygoje?
1. Autobusų maršrutų bendras ilgis yra nesąmonė, nes aš galiu padaryti du maršrutus iš vieno ir tada kilometrai dvigubėja. Vadinasi, kuo daugiau pavienių ir retai važinėjančių maršrutų, tuo ilgis bus didesnis.Vilnius, jei teisingai paskaičiavau, turi 107 VT maršrutus. Ryga 83. Gal ir tai turi įtakos?
2. Troleibusų nesąmoningas palyginimas. Statistikos portalas rašo, kad visoj Lietuvoj yra tik 326 km troleibusų linijų. Tiesa, nesusigaudau, kaip užpernai spėjo nutiesti 56 kilometrus
Vilniaus Kontaktinis tinklas 144 km >> https://www.vilniausviesasistranspor...t01returnid=55
Kaunas 126 km >> https://www.delfi.lt/verslas/transpo....d?id=72159004
144 + 126 = 270 km troleibusų kontaktinio tinklo Lietuvoje
Ryga
Rygoje – 166,5 km, skamba panašiau į teisybę.In 2021, “Rīgas satiksme” served 52 bus routes, 17 trolleybus routes and 6 tram routes with a total route network length of 1177.1 km, with the bus route length of 875.2 km, tram route length of 69.1 km and trolleybus route length - 166.5 km.
Rygoje elektrinio transporto (trol + tram) yra 235 km, Vilniuje tik troleibusai 144 km...
O koks autobusų tinklo ilgis Vilniuje (NE visų maršrutų mechaninė sudėtis), būtų įdomu sužinot. Gal kas gaudotės programavime ir galite greitai suskaičiuoti?
 
3. Kaip matom, Vilniuj ir Rygoj rida praktiškai vienoda – apie 40 mln. km per metus, bet Vilniuje yra 107, o Rygoj tik 83 maršrutai. Vadinasi, Rygoje maršrutai dažnesni ir patogesni.Paskutinis taisė taccido; 2022.11.08, 00:47.100 minčių – miestai, transportas ir idėjos
- 2 patinka
 
Comment
 
Comment