Baltijos valstybių sostinių palyginimas

[John]

O ar būtina po gatvę rankioti ir skaičiuoti, kuriame mieste daigiau/mažiau subjektyviai estetiškai nemalonių gatvių? Manau, kad įdomiau pasamprotauti, kokios vakarų gerosios praktikos gali būti nauju standartu infrastruktūrai sparčiai besivystančiame Vilniuje? Šiuo metu įspūdis toks, kad yra geros infrastruktūros salos aplink naujesnius gyvenamuosius namus, biurus ir prekybos centrus šalia apleistų pagrindinių gatvių.

Šiaip nebūtinai. Gerosios Vilties, Algirdo, Pylimo dalis, Konstitucijos pr., Ševčenkos, Didlaukio, nu ir visos kitos vietos, kur su mulčium, naujais medeliais, susiaurintom mašinų juostom ir iš šonų apsodintais krūmais vienaip ar kitaip iš kažkokio baisaus sovietinio/postsovietinio jovalo padaryta daugmaž civilizuota gatvės aplinka. Tai yra puiki praktika, kurią Vilnius daro ir už ką duodu pliusą tiems, kas taip sugalvojo. Jeigu lyginti su Ryga ar net Talinu, tai tokių vietų ten arba nėra arba aš jų nepastebėjau t.y. specifiškai, kur senos gatvės, pastatytos pagal sovietinius arba 90s/2000s standaruts yra perdaromos į kažką civilizuotesnio ir Vakarietiško, net jeigu tai iki galo ir nėra normali normalių naujų projektų Vokietijoje ar NL lygio praktika. Šiuo požiūriu Vilnius atrodo labai neblogai. Meno vienintelė baimė, kad atėjus naujai administracijai tai gali keistis į blogąją (t.y. 2000-ųjų) pusę.

[Elis]

Dėl NL lygio praktikos, tai jau ir tokios atsiranda Vilniuje, pvz. Naujamiestyje kai kurios sankryžos perdaromos taip, kad važiuojamoji dalis pakelta į šaligatvio ir dviračių tako lygį, o ne atvirkščiai kaip Lietuvoje įprasta.

[Silber418]

Salos! Būtent salos. O tarp jų - vandenynas bardako ir apleistumo. Jei atstumus tarp salų įveiki su savo nauju Poršu, na tai gali sau įsivaizduot, kad gyveni ES sostinėje.
Tik už salų neplauk.

O už salų daug orkų ir ryklių.. bei kitų negerumų. Tarp miesto planktono nardyti jaukiau.

[John]

Dėl NL lygio praktikos, tai jau ir tokios atsiranda Vilniuje, pvz. Naujamiestyje kai kurios sankryžos perdaromos taip, kad važiuojamoji dalis pakelta į šaligatvio ir dviračių tako lygį, o ne atvirkščiai kaip Lietuvoje įprasta.

Vilniuje kai kur (ant šito stiprus akcentas ) yra daroma tai, ką aš vadinčiau NL praktika lite. Iki tikros NL praktikos su atitinkamai gerai apgalvotais sprendimais be kompromisų ir NL kokybės medžiagomis, dar reikia biškučiuką (t.y. smarkiai) pasistengti. Žinoma, tai visvien yra labai gerai ir ta kryptimi reikia toliau eiti. NL juk irgi ne per naktį tapo tuo, kas yra dabar.

[Silber418]

Šiaip nebūtinai. Gerosios Vilties, Algirdo, Pylimo dalis, Konstitucijos pr., Ševčenkos, Didlaukio, nu ir visos kitos vietos, kur su mulčium, naujais medeliais, susiaurintom mašinų juostom ir iš šonų apsodintais krūmais vienaip ar kitaip iš kažkokio baisaus sovietinio/postsovietinio jovalo padaryta daugmaž civilizuota gatvės aplinka. Tai yra puiki praktika, kurią Vilnius daro ir už ką duodu pliusą tiems, kas taip sugalvojo. Jeigu lyginti su Ryga ar net Talinu, tai tokių vietų ten arba nėra arba aš jų nepastebėjau t.y. specifiškai, kur senos gatvės, pastatytos pagal sovietinius arba 90s/2000s standaruts yra perdaromos į kažką civilizuotesnio ir Vakarietiško, net jeigu tai iki galo ir nėra normali normalių naujų projektų Vokietijoje ar NL lygio praktika. Šiuo požiūriu Vilnius atrodo labai neblogai. Meno vienintelė baimė, kad atėjus naujai administracijai tai gali keistis į blogąją (t.y. 2000-ųjų) pusę.

Labai džiugi tendencija ir praktika. Jeigu infrastruktūra liks viena prioritetinių sričių naujai administracijai, galbūt nebus regreso kokybės atžvilgiu. Tarp minimų pavyzdžių nepastebiu Kalvarijų ir Ukmergės gatvių. Galbūt yra planų ir šias gatves bei jų aplinką tvarkyti?

[Silber418]

Vilniuje kai kur (ant šito stiprus akcentas ) yra daroma tai, ką aš vadinčiau NL praktika lite. Iki tikros NL praktikos su atitinkamai gerai apgalvotais sprendimais be kompromisų ir NL kokybės medžiagomis, dar reikia biškučiuką (t.y. smarkiai) pasistengti. Žinoma, tai visvien yra labai gerai ir ta kryptimi reikia toliau eiti. NL juk irgi ne per naktį tapo tuo, kas yra dabar.

Socioekonomine prasme esame 90s/2000s lygio vakarai ir infrastruktūra panašiame lygmenyje. Getting there.

[cozzamarra]

Iš wiki, gyventojų tankis:

• Vilniaus: 1392/km2 (daugmaž palyginama su Šilale);
• Ryga: 2000/km2 (daugmaž palyginama su Kaunu).

Apie NL miestus geriau net nerašyti. Kol tai nepasikeis (bet kaip suvaryti „vilniečius“ iš laukų ir grigiškių visokių į miestą??), mano mylimas Vilnius, deja, neturi šansų. Nieko daugiau neišgalvosi, nes miestas visų pirma yra žmonės.

[PoDV]

Iš wiki, gyventojų tankis:

• Vilniaus: 1392/km2 (daugmaž palyginama su Šilale);
• Ryga: 2000/km2 (daugmaž palyginama su Kaunu).

Apie NL miestus geriau net nerašyti. Kol tai nepasikeis (bet kaip suvaryti „vilniečius“ iš laukų ir grigiškių visokių į miestą??), mano mylimas Vilnius, deja, neturi šansų. Nieko daugiau neišgalvosi, nes miestas visų pirma yra žmonės.

Vilniaus admin. riba yra slidus dalykas.
Daug skylių pačiam mieste, bet galima atmesti Antakalnio seniūnijos miškingą gabalą, Panerių miškus, bei dirbamus laukus netoli Lentvario.
Tankumas gausis didesnis, gal rimtai arčiau Kauno ir Rygos.

[John]

Socioekonomine prasme esame 90s/2000s lygio vakarai ir infrastruktūra panašiame lygmenyje. Getting there.

Šitame teiginyje yra daug tiesos, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, aš daryčiau stiprų teiginį, kad Vilniaus dviračių takai yra belenkaip geresni už bet kurio Vokietijos miesto, nekalbant apie Baltijos šalių sostines, dviračių takus. Vėliau gal pasidalinsiu ir šiek tiek foto.

[Silber418]

Šitame teiginyje yra daug tiesos, bet yra niuansų. Pavyzdžiui, aš daryčiau stiprų teiginį, kad Vilniaus dviračių takai yra belenkaip geresni už bet kurio Vokietijos miesto, nekalbant apie Baltijos šalių sostines, dviračių takus. Vėliau gal pasidalinsiu ir šiek tiek foto.

Būtų smagu paskaityti mini palyginamąją analizę.

[cozzamarra]

<...>bet galima atmesti Antakalnio seniūnijos miškingą gabalą, Panerių miškus, bei dirbamus laukus netoli Lentvario.

Nežinau kaip jums, bet man juokingai skamba situacija, kai „gelbėjant“ miesto tankumą iš jo ribų reikia atmesti dirbamus laukus bei miškus. Sakyč, kad mieste nei to, nei to neturėtų būti (dėdėms su sklypais apie miestą ir politinėmis įtakomis tai nebuvo įdomu, be abejo).

Antra vertus, iš bet kurio miesto reikėtų „išmesti“ neapgyvendinamus plotus, tokių yra visur. Vilniuje trūksta žmonių, tas akivaizdu pasivaikščiojus centrinėje dalyje ne tik savaitgaliais ar kokių švenčių metu.

[taccido]

Nežinau kaip jums, bet man juokingai skamba situacija, kai „gelbėjant“ miesto tankumą iš jo ribų reikia atmesti dirbamus laukus bei miškus. Sakyč, kad mieste nei to, nei to neturėtų būti (dėdėms su sklypais apie miestą ir politinėmis įtakomis tai nebuvo įdomu, be abejo).

Antra vertus, iš bet kurio miesto reikėtų „išmesti“ neapgyvendinamus plotus, tokių yra visur. Vilniuje trūksta žmonių, tas akivaizdu pasivaikščiojus centrinėje dalyje ne tik savaitgaliais ar kokių švenčių metu.

1. Vilniaus šiaurės rytuose didžiausi miško plotai kažkodėl yra miesto savivaldybėje, o Zujūnai ne. Juokinga imti esamas administracines ribas ir pagal jas kažką spręsti apie tankumą.
2. Bendras tankumas netiksliai parodo situaciją. Reikėtų lyginti atskirų morfotipų tankumus.
3. Tankumas – tik vienas rodiklis iš daugelio. Didelis tankumas nebūtinai reiškia gyvą, žmonišką miestą ir atvirkščiai.

[Arunasx]

Prieš savaitę portalas MadeinVilnius.lt paskelbė, jog Vilnius aplenkė Rygą pagal gyventojų skaičių. Tokiu būdu Lietuvos sostinė tapo didžiausiu miestu visose Baltijos šalyse pagal gyventojų skaičių. Ši žinutė sukėlė tikrą audrą visuomenėje, o Lietuvos statistikos departamentas bandė neigti šią žinią ir pateikė žymiai mažesnius gyventojų skaičius.
„Pagal gyventojų registro tarnybos ir Latvijos statistikos skaičius, Vilniuje gyventojų jau daugiau nei Rygoje. Vilniuje – 615 tūkst. 242, Rygoje – 605 tūkst. 802“, – įraše teigė Remigijus Šimašius.
Registrų centro pirmadienį BNS suteiktais duomenimis, Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę 617 tūkst. žmonių.
Tuo metu remiantis išankstiniais liepos 1-osios Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Vilniaus mieste gyvena 575,8 tūkst., Vilniaus miesto savivaldybėje – 576,2 tūkst. gyventojų.

https://madeinvilnius.lt/savaites-kl...-tukst-zmoniu/
https://madeinvilnius.lt/naujienos/gyvenimas/tai-ivyko-vilnius-tapo-didziausiu-miestu-baltijos-salyse/
p.s. kuo gali remtis statistikos departamentas kitu nei gyvenamosios vietos deklaravimu? Gatvėje apklausti ar telefonu?

[Egiuxz]

Nežinau kaip jums, bet man juokingai skamba situacija, kai „gelbėjant“ miesto tankumą iš jo ribų reikia atmesti dirbamus laukus bei miškus. Sakyč, kad mieste nei to, nei to neturėtų būti (dėdėms su sklypais apie miestą ir politinėmis įtakomis tai nebuvo įdomu, be abejo).

Antra vertus, iš bet kurio miesto reikėtų „išmesti“ neapgyvendinamus plotus, tokių yra visur. Vilniuje trūksta žmonių, tas akivaizdu pasivaikščiojus centrinėje dalyje ne tik savaitgaliais ar kokių švenčių metu.

Jeigu jau Vilnius atrodo miręs, tai siūlyčiau pasivaikščioti po Panevėžį, kurio gyventojų tankumas teoriškai yra didesnis už Vilniaus

[Silber418]

Kažkur neseniai mačiau Rygos gyventojų skaičių: 632 614 ar pan. Galbūt sena reikšmė?

[John]

Nežinau kaip jums, bet man juokingai skamba situacija, kai „gelbėjant“ miesto tankumą iš jo ribų reikia atmesti dirbamus laukus bei miškus. Sakyč, kad mieste nei to, nei to neturėtų būti (dėdėms su sklypais apie miestą ir politinėmis įtakomis tai nebuvo įdomu, be abejo).

Antra vertus, iš bet kurio miesto reikėtų „išmesti“ neapgyvendinamus plotus, tokių yra visur. Vilniuje trūksta žmonių, tas akivaizdu pasivaikščiojus centrinėje dalyje ne tik savaitgaliais ar kokių švenčių metu.

Vilniuje trūksta žmonių ir tas akivaizdu pasivaikščiojus centre? Čia kada? 2002? Šiaip Vilnius atrodo gyvas kaip niekad ir ne tik centre, bet ir daug kur kitur. Ko, beje, negalima paskayti apie Rygą, kuri nominaliai yra tankesnė už Vilnių (realybėje taip nėra). Jūsų info arba pasenusi kokiais ~10 metų arba kalbat išvis apie kažką kita.

[Stadionas]

Antra vertus, iš bet kurio miesto reikėtų „išmesti“ neapgyvendinamus plotus, tokių yra visur. Vilniuje trūksta žmonių, tas akivaizdu pasivaikščiojus centrinėje dalyje ne tik savaitgaliais ar kokių švenčių metu.

tai kad Ryga ir per šventes mirusi, buvau Rygoj prieš pora metų rugpjūti per nepriklausomybės diena tai vaibas kaip įprasta sekmadieni Vilniuje. Čia mes lyginam Rygą su Vilniumi, o ne Vilnių su Europos sostinėm, kad Vilnius skyle daug maž ir taip aišku, tiesiog kai pradeda Ryga kuri mirštanti skyle be jokios ateities vadinti kažkokiu pavyzdžių nu čia juokinga.

[Silber418]

Puatuštės ar visai tuščios gatvės yra taip Nordiška. Ryga, matomai, greičiau tą vaibą "pagavo".

[manometras]

aš Jums net šiek tiek pavydžiu: turbūt taip smagu utėliauti visokius akligatvius prie visokių "benderių" ir po to triumfuoti griausmingai su Groznu ar dar ten kuo...

P.S. o jei rimtai, tai nesuprantu tų visų Vilniaus lyginimų su senųjų biurokratinių Europos valstybių sostinėmis. Galima piktintis, kad Lietuva ne antra Prancūzija ar Danija, bet taip jau yra - šita valstybė ir tarpukariu, ir 1990-ais ne pagal biurokratinių imperijų modelį kūrėsi, o greičiau pagal amerikietišką susiformavo su visais iš to ištekančiais pranašumais ir trūkumais. Norit solidžiai/nepajudinamai efektyvios biurkatinės sistemos - persikelkit į Berlyną; norit komandinės/lazdos biurokratijos - kelkitės per sieną į Minską. Get over it.

Kai kas iš mūsų nori, kad tiesiog tvarkytumėmės (ir nebebūtų mums dzin, kas mieste aplink, kaip su aplinkiniais gyvenam), o ne ieškotumėm, prieš ką čia jau galim pūstis, rastumėm latvius ir jungtumėm dangoraižistą.
Aišku, nemalonu visada jaustis nepakankamai gerais ir nepakankamai padariusiais, todėl ir ieškom albanijų. Bet net rusai vis tiek mato Vilniaus kiemus tokius pat, kaip apie 100 000 gyventojų turinčių Rusijos miestelių kiemai (ir kai kurie myli Vilnių ir Lietuvą už tai, kad galima jaustis kaip Rusijoj).

[dangoraižistas]

Didžiausia dalis Rygos atrodo kaip BOMŽYNAS.
https://www.delfi.lv/temas/rigas-grausti/