Politika

[bimbam]

Ekonomika be reguliacijos eina į nesibaigiantį boom bust ciklą kas visiškai nepadeda ekonomikai. Kontraciklinės reguliacijos turi smarkią teigiamą įtaką ekonomikai.

Netiesa. Net nereikia empiriškai to įrodyti kad tą žinotume. Nėra jokios priežasties kodėl viskas crashintų kas keletą metų. O jei tai ir būtų natūralus (laisvos rinkos) reiškinys, investuotojai sulygintų boom bust ciklą iki nulio, kadangi jie nuspėtų būtent kieno kaina pakils ir kieno nukris ir iš šito stabilizavimo uždarbiautų, lygiai taip pat kaip grūdų kaina yra stabili, nors ir grūdų produkcija keliais metų sezonais sustoja, nors paklausa nuolat vienoda. Tai yra investuotojų darbas ir iš esmės pagrindinė jų funkcija. Stabilumas yra ko rinkos dalyviai ir investuotojai siekia.

O boom bust ciklą sukelia žemos valdžios palūkanų normos, kurios nenatūraliai nuleidžia investavimo kainą, kas lemia perdėtinį investavimą ir vartotojiškumą, o tai sukuria trumpalaikį boomą iki kol nereikalingi investavimai natūraliai žlugsta ir nesugrįžta realybė

Su šiuo valstybės kišimusi, minėtas stabilizavimas yra beveik neįmanomas, nes valstybės nuolatinis kišimasis sudaro nenuspėjamą ateitį, kas, kartu su palūkanų normų nustatymų ir infliacija, skatina low time preference (lietuviškai "trumparegiškumą"), bei tie kurie ima paskolas ir taškosi - laimi, o tie kurie taupo ir elgiasi atsakingai - didžiąją dalimi pralaimi.

[Stadionas]

Ekonomika be reguliacijos eina į nesibaigiantį boom bust ciklą kas visiškai nepadeda ekonomikai. Kontraciklinės reguliacijos turi smarkią teigiamą įtaką ekonomikai.

žmonės už pilną ekonomikos dereguliacija yra tokie pat lunatikai kaip ir komunistai. čia kaip ir kultūriniam lygmenyje pilnai tinka pasagos teorija.

[MedinisStrazdas]

Argumentas, kad reguliacijos gali duoti kažkokios socialinės gerovės galbūt ir turi kiek svorio, tačiau kad reguliacijos spartina ekonomikos augimą yra daugiau nei absurdas.

Net radikalūs, bei ne radikalūs kairieji didžiąją dalimi sutinka, kad reguliacijos neigiamai atsiliepia ekonomikai ir kapitalizmas lemia didesnį BVP, tačiau apleidžia nematerealines vertybes, visuomenės gerovę, kas (kų manymu) yra svarbiau nei ekonomika ir materialistinis grobuoliškumas.
Tad ką tu sakai, tai yra išskirtinai neoliberali, skirta dabartinę utilitaristinę/kapitalistinę sistemą pateisinti nesąmonė, kuria tiki tik dabartinis establishment'as ir daugiau niekas - nei kairieji, nei laisvos rinkos fundementalistai.

Reguliacijos pagal sąvoką gali tik kenkti ekonomikai, nes ekonomika tai yra teritorijos bendra ūkinė veikla, o reguliacijos pagal sąvoką varžo veiklą. Žmogus visuomet sau siekia daugiau gerbūvio, kiekvienas jo veiksmas yra tuo apibrėžtas, o kiekviena reguliacija varžo žmogų daryti jo optimaliausią veiksmą.

Ekonomika be reguliacijos eina į nesibaigiantį boom bust ciklą kas visiškai nepadeda ekonomikai. Kontraciklinės reguliacijos turi smarkią teigiamą įtaką ekonomikai.

[bimbam]

Na taip, kaip ir 2007 buvo pati viršūnė, kai visi išlaidavo su negeriliuojamu banku sektoriumi, tik va to rezultatas buvo bankų griūtis 1890 ir tada buvo imtasi reguliavimo ir gamybos industrijos skatinimo.

Kalbėjome apie laikotarpį atvedusį į 1913, kad po antro pasaulinio buvo prasta situacija tai nesiginčiju. Reguliuoti reikia su saiku ir tas saikas yra skirtingas priklausomai nuo srities ir jos svarbumo gyventojų gerovei. Kur yra ideali riba yra ginčijamasi jau du šimtus metų. Ką žinome tikrai tai kad tiek visiškas nereguliavimas tiek visiškas reguliavimas neveikia.

Argumentas, kad reguliacijos gali duoti kažkokios socialinės gerovės galbūt ir turi kiek svorio, tačiau kad reguliacijos spartina ekonomikos augimą yra daugiau nei absurdas.

Net radikalūs, bei ne radikalūs kairieji didžiąją dalimi sutinka, kad reguliacijos neigiamai atsiliepia ekonomikai ir kapitalizmas lemia didesnį BVP, tačiau apleidžia nematerealines vertybes, visuomenės gerovę, kas (kų manymu) yra svarbiau nei ekonomika ir materialistinis grobuoliškumas.
Tad ką tu sakai, tai yra išskirtinai neoliberali, skirta dabartinę utilitaristinę/kapitalistinę sistemą pateisinti nesąmonė, kuria tiki tik dabartinis establishment'as ir daugiau niekas - nei kairieji, nei laisvos rinkos fundementalistai.

Reguliacijos pagal sąvoką gali tik kenkti ekonomikai, nes ekonomika tai yra teritorijos bendra ūkinė veikla, o reguliacijos pagal sąvoką varžo veiklą. Žmogus visuomet sau siekia daugiau gerbūvio, kiekvienas jo veiksmas yra tuo apibrėžtas, o kiekviena reguliacija varžo žmogų daryti jo optimaliausią veiksmą.

[MedinisStrazdas]

Kiek aš girdėjau, kaip tik kažkur 1880-ieji ir buvo pati viršūne (tik radau GDP duomenis vėlesnius), o po to judėjo tik iš momentumo ir gerų pagrindų, iki tarpukario kiek susilpnėjo, na o po antro pasaulinio su peronizmu tapo pilnai trečio pasaulio valstybė.

Tai pagal tave taip gaunas, kad sureguliavo bankus, sureguliavo gamybą, tuomet dar truputį, ir dar kažkiek, ir tapo valstybė bene daugiausiai kartų turėjusi infliacijos krizes, nuo 1945 iki 2023 vidutinė infliacija per metus 190%. Gal reikėjo daugiau ir stipriau pareguliuot, jei tai lemia didį praturtėjimą?

Na taip, kaip ir 2007 buvo pati viršūnė, kai visi išlaidavo su negeriliuojamu banku sektoriumi, tik va to rezultatas buvo bankų griūtis 1890 ir tada buvo imtasi reguliavimo ir gamybos industrijos skatinimo.

Kalbėjome apie laikotarpį atvedusį į 1913, kad po antro pasaulinio buvo prasta situacija tai nesiginčiju. Reguliuoti reikia su saiku ir tas saikas yra skirtingas priklausomai nuo srities ir jos svarbumo gyventojų gerovei. Kur yra ideali riba yra ginčijamasi jau du šimtus metų. Ką žinome tikrai tai kad tiek visiškas nereguliavimas tiek visiškas reguliavimas neveikia.

[bimbam]

1913 Argentina turtinga buvo dėl kaip tik neliberalios politikos kuri po bankų griuties 1890 metais ėmesi reguliuoti bankinį sektorių ir gamybos pramonę.

Kiek aš girdėjau, kaip tik kažkur 1880-ieji ir buvo pati viršūne (tik radau GDP duomenis vėlesnius), o po to judėjo tik iš momentumo ir gerų pagrindų, iki tarpukario kiek susilpnėjo, na o po antro pasaulinio su peronizmu tapo pilnai trečio pasaulio valstybė.

Tai pagal tave taip gaunas, kad sureguliavo bankus, sureguliavo gamybą, tuomet dar truputį, ir dar kažkiek, ir tapo valstybė bene daugiausiai kartų turėjusi infliacijos krizes, nuo 1945 iki 2023 vidutinė infliacija per metus 190%. Gal reikėjo daugiau ir stipriau pareguliuot, jei tai lemia didį praturtėjimą?

[MedinisStrazdas]

1913 Argentina turtinga buvo dėl kaip tik neliberalios politikos kuri po bankų griuties 1890 metais ėmesi reguliuoti bankinį sektorių ir gamybos pramonę.

[bimbam]

Susipažinkite su tikriausiai būsimu Argentinos prezidentu, Javier Milei. Išankstinius rinkimus laimėjo, tačiau galutiniame sekmadienį vykusiame pirmajame raunde su 30% nusileido 36.7% valdantiesiems, tačiau antrajam raundui opozicijos centro dešinės koalicija, kuri surinko 24%, paskelbė paramą Milei tam, kad nuversti paskutinius dešimtmečius Argentiną skandinantį kirčnerizmą. Tai tikriausiai reiškia, kad antrajame ture laimės Milei. Jo pagrindiniai siekiai yra centrinio banko sunaikinimas, bei dolarizacija.


Argentinos pesas per paskutinius 20 metų nuvertėjo 126 kartų, o per paskutinius 5 metus prarado 90% savo vertės ir visa tai, be abejo, yra tiesioginis socialistinės politikos, bei pinigų spausdinimo rezultatas.

Milei save vadina filosofiniu anarkistu, praktiniu minarkistu. Visus mokesčius vadina vagyste. Pirmojoje reformų linijoje centrinio banko panaikinimas, korupcijos kranelių į politikų kišenes užkamšymas, valstybės techninis optimizavimas ir darbo rinkos dereguliacija (minimalios algos panaikinimas, kaip siaubinga!)

Nelabai kas žino, tačiau Argentina prieš maždaug 120 metų turėjo vieną aukščiausių gyvenimo lygių pasaulyje (dėka liberalios politikos). 1913m. GDP per capita buvo didesnis nei Prancuzijos ar Vokietijos ir dvigubai nei Ispanijos. Tarpukaryje prancūzai turėjo posakį “turtingas kaip argentinietis” (riche comme un Argentin). Tačiau 100 metų socialistinių reformų, 70 metų peronizmo ir 20 metų kirčnerizmo padarė savo. Dabar Argentinos GDP per capita 3 kart mažesnė nei Ispanijos ir 5 nei Vokietijos.

Tai būtų realiai pirmas kartas istorijoje nuo tikriausiai 19 amžiaus kai rinkimus laimi tikros liberalios idėjos.


Keletą video:

Embedded Tweet

Embedded Tweet

Nuo 23 s

[Stadionas]

Per savivaldybių rinkimus Bačiulis už Sinicą/NS ir agitavo

mano mintis buvo kas būtų jei NS ir LKD (be TS) būtų politiniai vienetai vienu metu.

Dėl Kasčiūno svorio prieš Sinicą būčiau pritaręs prieš 2 metus. Dabar TS-LKD, pavadinkim, tautininkų ratuose gerokai prarado svorį ir neretai į Kasčiūną žiūrima kaip į liberalaus flango Trojos arklį. Atseit va žiūrėkit turim Kasčiūną, balsuokit už mus. O realiai gauni maldeikiukus, šimonytes ir t.t.

su dabartinių politiniu svoriu ir aplinkybėm Sinica aplamai yra 0, tiesiog per dideles ambicijos savo galimybėm turintis (būtų likęs partijoje gal ir tą pati Kasčiūną perspjautų, bet matyt ego neleido). kas dėl Kasčiūno, tai koks jis bebūtų (jis man nelabai įmponuoja) bet žmogus Lietuvos mastais yra politikas ir būdamas visoje aplinkoje suvokia galimybes ir savo trukumus ir jais laviruoja įgaudamas vis daugiau patirties, o mažvaikiai su "woke šudų" ir atitrūkęs senis toliau laviruoja kitoje dimensijoje.
Aplamai NS, UP filmą labiau primena, o ne politinę partiją

Būtų įdomu jei konservatoriai skiltų į TS ir LKD. Neįsivaizduoju kas surinktų daugiau - NS ar LKD.

kaip ir minėjau Sinica eitu kokių 10 numeriu į partiją ir NS matyt neliktu.

[PoDV]

Per savivaldybių rinkimus Bačiulis už Sinicą/NS ir agitavo

Dėl Kasčiūno svorio prieš Sinicą būčiau pritaręs prieš 2 metus. Dabar TS-LKD, pavadinkim, tautininkų ratuose gerokai prarado svorį ir neretai į Kasčiūną žiūrima kaip į liberalaus flango Trojos arklį. Atseit va žiūrėkit turim Kasčiūną, balsuokit už mus. O realiai gauni maldeikiukus, šimonytes ir t.t.

Būtų įdomu jei konservatoriai skiltų į TS ir LKD. Neįsivaizduoju kas surinktų daugiau - NS ar LKD.

Rimtai įdomu, kas būtų jei partijos taip pasiskirstytų TS+LP ir NS+LKD.

Atsirastų partijos pvz. Progresyvi Lietuva iš LP ir TS, o iš NS+LKD kokia nors Tautiška Lietuva.

Galbūt vis tiek nebūtų gerai miesto rinkėjui, nes tiesiog išskaidytų Vilnius-Kaunas dešinės balsus, turint omeny LSDP stiprumą provincijoje.
Nebent pavyktų kaip užsienyje NS+LKD įsitvirtintų provincijoje ir išstumtų socialdemokratus, būtų kažkas kaip lenkų PIS, ar estų EKRE. Tik koks šansas?

[Zefyras]

Bijau kad NS galiausiai bus tie, kurie visus nepolitkorektiškus dog whistle'us PiS, AfD ar MAGA stiliumi pradės vemti per ateinančius rinkimus ir atsiras visokių nusivylusių TS-LKD rinkėjų, kuriems tokių personų kaip Kasčiūno ir Bilotaitės neužteks, o už visokius marginalus ir avantiūristus a la Zuokas ar Puteikis nekils ranka balsuoti.

LKD yra daugiau tokie provincijos politikai, Seimo frakcijos eiliniai nariai, kurie neturi populiarių lyderių ir klausimas ką pasiektų rinkimuose, tuo tarpu TS nuosaikusis-liberalusis sparnas patinka žiniasklaidos elitui, Landsbergio kulto gerbėjams ir miesto rinkėjams, taip ištempdamas dalį LKD galvų per sąrašą.

[mantasm]

provincija man viskas kas nėra Vilnius ir Kaunas (pusiau provincija Klaipėda, Šiauliai Panevėžys ir Kauno,Klaipedos bei Vilniaus rajonai)

apart Verygos (kuris pats 1-2 proc pridėtu tik) visa kita yra niekas. LKD su Kasčiūnu ir Ažubaliu, ir t.t., Sinica tiek pat reikalingas, kiek jis reikalingas LP, ar jus įsivaizduojate bus LKD su Kasčiūnu pirmininku, ir Bačiūlis ar panašus į jį eis už kažkokį Sinicą balsuoti (čia jau Sinica eis parašyti pas Kasčiūną kad bent 10-ukė vietą duotu arba kokia padoresnę Vilniaus apygardą)?

Per savivaldybių rinkimus Bačiulis už Sinicą/NS ir agitavo

Dėl Kasčiūno svorio prieš Sinicą būčiau pritaręs prieš 2 metus. Dabar TS-LKD, pavadinkim, tautininkų ratuose gerokai prarado svorį ir neretai į Kasčiūną žiūrima kaip į liberalaus flango Trojos arklį. Atseit va žiūrėkit turim Kasčiūną, balsuokit už mus. O realiai gauni maldeikiukus, šimonytes ir t.t.

Būtų įdomu jei konservatoriai skiltų į TS ir LKD. Neįsivaizduoju kas surinktų daugiau - NS ar LKD.

[Stadionas]

Gūdžioj provincijoj nelabai. O dešinės hipsterių vienkiemiuose nėra didelis skaičius. Bet LSDP ir LVŽS rinkėjų yra ir miestuose tarp tokios sakykim darbininkiškos inteligentijos.
.

provincija man viskas kas nėra Vilnius ir Kaunas (pusiau provincija Klaipėda, Šiauliai Panevėžys ir Kauno,Klaipedos bei Vilniaus rajonai)

Pritariu, kad dabartinio NS sąstato lubos geriausiu atveju vos virš 5%. Įdomiau bus jei iš LKD sparno arba veryginių frakcijos perbėgs. Nors šiaip su kaupu užtektų surinkt 5% ir pageneruot triukšmo seime.

apart Verygos (kuris pats 1-2 proc pridėtu tik) visa kita yra niekas. LKD su Kasčiūnu ir Ažubaliu, ir t.t., Sinica tiek pat reikalingas, kiek jis reikalingas LP, ar jus įsivaizduojate bus LKD su Kasčiūnu pirmininku, ir Bačiūlis ar panašus į jį eis už kažkokį Sinicą balsuoti (čia jau Sinica eis parašyti pas Kasčiūną kad bent 10-ukė vietą duotu arba kokia padoresnę Vilniaus apygardą)?

[mantasm]

provincija yra darbas su tokių resursu ir tokia fantazija kokia pas NS, nieko jie apart maksimaliai 5procentu neturės (ir tai iš to pačio Vilniaus ir Kauno). Kol kas apart Shapiro pamėgdžiojimo Sinica ir NS nelabai ką pasiūlyt gali, nei asmenybių nei plano nieko, žinomas patirtis ateina ir minimalus progresas yra (žinoma aplinkybės labai geros). jai aplinkybės nesikeis gal ir perlips 5 procentus 2028

Gūdžioj provincijoj nelabai. O dešinės hipsterių vienkiemiuose nėra didelis skaičius. Bet LSDP ir LVŽS rinkėjų yra ir miestuose tarp tokios sakykim darbininkiškos inteligentijos.

Pritariu, kad dabartinio NS sąstato lubos geriausiu atveju vos virš 5%. Įdomiau bus jei iš LKD sparno arba veryginių frakcijos perbėgs. Nors šiaip su kaupu užtektų surinkt 5% ir pageneruot triukšmo seime.

[Stadionas]

Klausimas kiek tarp TSLKD yra užingridų ir kiek užkasčiūnų. Antrieji žiūrint kur Vilniuj balsus rinko NS gali nesunkiai migruot į NS.

LSDP žiūrint globalų kontekstą irgi variantas. Dešinei neblogai sekasi viliot tradicinį kairės elektoratą kuris neberūpi šampaniniams socialistams. Aišku čia klausimas kiek LSDP šampanizuosis.

Dėl terbakrauskio tai ten neblogai persimaišo su NS. Ypač kai nubyrėjo Skvernelio flangas.

DP, TT ir t.t. aišku kita istorija. Nors tas pats Nemunaitis buvo Darbo partijoje prieš NS, o dabar iš jos išmestas matyt trintis prie zuokulos. Tai ir ten judėjimas įmanomas.

provincija yra darbas su tokių resursu ir tokia fantazija kokia pas NS, nieko jie apart maksimaliai 5procentu neturės (ir tai iš to pačio Vilniaus ir Kauno). Kol kas apart Shapiro pamėgdžiojimo Sinica ir NS nelabai ką pasiūlyt gali, nei asmenybių nei plano nieko, žinomas patirtis ateina ir minimalus progresas yra (žinoma aplinkybės labai geros). jai aplinkybės nesikeis gal ir perlips 5 procentus 2028

[mantasm]

Sinicą yra labai necharizmatiškas, kad patraukti pas save Darbo partijos ar TT rinkėją (Žemaitaitis tikrai jiems patrauklesnis), o daugiau nei užingridų nei provincijos kur stiprus partijų (lsdp, dalinai skverno ir karbauskio, to labiau Lenkų) įdirbis tikrai nepajudins. todėl jiems lieka tokie kaip Bačiulis (biški labiau prakurties vidurio amžiaus krizės kamuojamas vidurio amžiaus krizės iš Vilniaus ir Kauno ir paveikti Daningo Kriugerio efekto).

Klausimas kiek tarp TSLKD yra užingridų ir kiek užkasčiūnų. Antrieji žiūrint kur Vilniuj balsus rinko NS gali nesunkiai migruot į NS.

LSDP žiūrint globalų kontekstą irgi variantas. Dešinei neblogai sekasi viliot tradicinį kairės elektoratą kuris neberūpi šampaniniams socialistams. Aišku čia klausimas kiek LSDP šampanizuosis.

Dėl terbakrauskio tai ten neblogai persimaišo su NS. Ypač kai nubyrėjo Skvernelio flangas.

DP, TT ir t.t. aišku kita istorija. Nors tas pats Nemunaitis buvo Darbo partijoje prieš NS, o dabar iš jos išmestas matyt trintis prie zuokulos. Tai ir ten judėjimas įmanomas.

[Stadionas]

Aliuzija į vieną Makaraitytės straipsnį.

Įdomu ar ties tais 3-4% pastrigs. Ar netikėtai kalbėdami apie dramblius kambaryje surinks daugiau. Tada beliks kaltint visuomenę, kad drįso tooooookius išsirinkti. Nors šiaip NS „nacionalsocializmas“ blogiausiu atveju 2005ųjų TSLKD.

Sinicą yra labai necharizmatiškas, kad patraukti pas save Darbo partijos ar TT rinkėją (Žemaitaitis tikrai jiems patrauklesnis), o daugiau nei užingridų nei provincijos kur stiprus partijų (lsdp, dalinai skverno ir karbauskio, to labiau Lenkų) įdirbis tikrai nepajudins. todėl jiems lieka tokie kaip Bačiulis (biški labiau prakurties vidurio amžiaus krizės kamuojamas vidurio amžiaus krizės iš Vilniaus ir Kauno ir paveikti Daningo Kriugerio efekto).

[mantasm]

kol kas Lietuva ir NS turi bendro apie 3-4 procentus.

Aliuzija į vieną Makaraitytės straipsnį.

Įdomu ar ties tais 3-4% pastrigs. Ar netikėtai kalbėdami apie dramblius kambaryje surinks daugiau. Tada beliks kaltint visuomenę, kad drįso tooooookius išsirinkti. Nors šiaip NS „nacionalsocializmas“ blogiausiu atveju 2005ųjų TSLKD.

[Stadionas]

Gryna naciukų Lietuva. Fašistai bando ordnungą įvest.

kol kas Lietuva ir NS turi bendro apie 3-4 procentus.

[mantasm]

Gaila tik kad tie nacionalsocialistai labai efektyviai išnaudoja gyventojų besipiktinimą saviems tikslams, komunikuoja tinkluose, kai tuo tarpu visos "tradicinės" partijos opozicijoje šiuo klausimu miega.

Gryna naciukų Lietuva. Fašistai bando ordnungą įvest.