Politika

[Sula]

Norisi galvoti, kad Lietuvoje tai po truputį atgimsta, žmonės drąsiau rodo iniciatyvą. Bet tuo pačiu jaučiu dėkingumą didžiajai daliai lietuvių už sąmoningumą, t.y. nėjimą į, po velnių, jokius rinkimus ir visišką jų ignoravimą.

Šitos sentencijos nesupratau. Pagaliau priaugsime prie to, kad nebebus rinkimų?

[cozzamarra]

Įdomu, kiek šiame forume yra aktyvių piliečių, specialistų ar administracijos darbuotojų, kurie galėtų daryti didesnę įtaką nei balsavimas rinkimuose. Deja, neturiu labai kuo pasigirti be sporadiško asmeninių skundų savivaldybei rašinėjimo (daugiausiai per jų tinklapio sistemą). Nors malonu vaikštant mieste pamatyti kai kuriuos mikropataisymus ar sutvarkymus, padarytus dėl mano pranešimų – bent nebėra visiško beviltiškumo jausmo. Liūdniau, kad labai mažai kas kitas taip daro, tai tas indėlis visumoje atrodo labai jau menkas.

Noriu padėkoti Ångstrom ir mantasm už įdomias mintis diskutuojant.

Ångstrom, šis cituojamas pranešimas įdomiai suskamba su taip pat jūsiškiu kiek anksčiau rašytu. Pirma, tai „įtakos darymas balsuojant rinkimuose“ yra bjaurūs politikų makaronai piliečiams. Nes, jeigu tavo „pilietinė pareiga“ apsiriboja X nupaišymu biuletenyje kartą per kelis metus, tai ne tu darai įtaką rinkimams, o rinkimai daro tave. Ypač su šiuolaikinėmis reklamų technologijomis, kai iki siauriausios parenkamos tikslinės auditorijos su tik jai skirtais politkų pasiūlymais, „etatinis balsuotojas“ neturi jokių galimybių objektyviai pasirinkti – jis balsuos taip, kaip jam pasakys išmanusis.

Kažkurioje iš 2020 m. rinkimų į LR Seimą per TV transliuotoje „rezultatų laukimo nakties“ laidoje žurnalistė uždavė tradicinį „tai kokių rezultatų tikitės“ klausimą A. Armonaitei. Garbanotoji ministrė ištarė „tikimės apie 100 000 balsų“ ir, kaip paaiškėjo vėliau, suklydo vos keliais procetais (iš atminties, bet lyg 107 000 balsuotojų sugraibė). Manote, balsuosiančių už Laisvės partiją skaičių, nepaisant to, jog visos prognozės, politologai, apklausos, nieko panašaus nenumatė, A. Armonaitė išgalvojo dėl neregėto savo sumanumo bei politinių procesų išmanymo? Ne, jai tokią prognozę parodė feisbukas reklamos užsakymo lange.

B. Ivanovas ar E. Aleksandravičius, o gal ir abu atskirai yra kalbėję, jog sovietmetis sugriovė bendruomeniškumą, esą buvusį labai stiprų tarpukario laikotarpiu. Čia turima omeny būrimąsi tiek pramogaujant, tiek buitį organizuojantis ir pan. Per bendruomeniškumą žmonės formuodavosi aiškias pozicijas, mokėdavo (mokėsi) priimti kitokį ir, žinoma, jausdavo savo svorį visuomenėje (kad ir siauroje visuomenės dalyje).

Norisi galvoti, kad Lietuvoje tai po truputį atgimsta, žmonės drąsiau rodo iniciatyvą. Bet tuo pačiu jaučiu dėkingumą didžiajai daliai lietuvių už sąmoningumą, t.y. nėjimą į, po velnių, jokius rinkimus ir visišką jų ignoravimą.

[mantasm]

Anaiptol, tai ne problema.

Jei politinė sistema nebesugeba atstovauti visuomenės sluoksnių ir nebevyksta politinės diskusijos - tai yra problema. Nebent politinės sistemos paskirtis yra bandymas dirbtinai unifikuoti labai platų ir įvairialypį regioną. Bet tada tai jau nebe atstovaujamoji demokratija ir išvis klausimas dėl demokratijos.

TS-LKD nėra eurofederalistai. Apskritai federalistų judėjimo Lietuvoje nėra. Tikslas – tapti lygiaverte Vakarų pasaulio dalimi ir likviduoti sovietmečio reliktus, kas dar ne iki galo įvyko.

Šiuo metu viršų paėmęs TS-LKD sparnas ganėtinai eurofederalistiškas. Aišku visada gali išsitraukt Kasčiūną ir sakyt va turim ir tokių.

Turėtume bandyti tapti vakarų pasaulio dalimi savivaldos kokybe ir visokeriopu piliečių įsitraukimu į demokratinį procesą. Tai ir būtų tikroji desovietizacija. O ne bandymas buldozeriu prastumti pavienius „vakarietiškus“ lozungus. Kas yra grynas sovietizmas.

Įdomus precedentas vyksta su maršistės Astrauskaitės grįžimu į mokyklą. Kai labai „nesovietiniai“ politikai pradėjo verkti, kad politiškai neteisingas žmogus dirbs mokykloje. Nors mokytojai nei statutiniai pareigūnai, nei politinio pasitikėjimo tarnautojai.

Tai kokia partija Europoje geriausiai įkūnija tą klasikinį liberalizmą? Ir apskritai, kodėl liberalai turi smulkintis pagal savo sroves, o kiti ne?

Vokietijoje yra visai pusėtina liberalų partija. Kitur rodos labai panašiai liberalizmas yra gilioje agonijoje.

Nesakyčiau, kad tai smulkinimasis. Progresyvas neretai prieštarauja kertiniams klasikinio liberalizmo postulatams. Sakyčiau tai dvi atskiros srovės.

[Kitas Džiugas]

Tikėtina, kad su šita diskusija mums reikia eiti į Politikos temą.

Tame ir problema, kad nesiskirsto, nors problemos ir istorinis kontekstas gerokai skiriasi. Kaip ir toje pačioje „vakarų“ europoje gerokai skiriasi sakykim Švedija ir Ispanija. Bijau, su tokia tendencija bus nuvažiuota iki JAV lygio nesąmonių. Kur vieni regionai amžinai balsuoja už vieną pan-sojūzinę partiją, o kiti už kitą. Ir tik mažoje dalyje vyksta kažkokia reali politinė diskusija. O kitur realijos taip smarkiai skiriasi, kad vietinė politika neišlenda iš vienos partijos rėmų.

Anaiptol, tai ne problema.

Beje, sakyčiau su tokiais mūsų „konservatoriais“ Sąjūdžio tikslai tik tolsta. Nu nebuvo tikslas iš vieno sojūzo periferijos tapti kito sojūzo periferija ir tiesiog vietoj vieno centriuko klausyti kito centriuko.

TS-LKD nėra eurofederalistai. Apskritai federalistų judėjimo Lietuvoje nėra. Tikslas – tapti lygiaverte Vakarų pasaulio dalimi ir likviduoti sovietmečio reliktus, kas dar ne iki galo įvyko.

Klasikinis liberalizmas gerokai skiriasi nuo amerikietiško stiliaus progresyvizmo, kurį mėgsta pavadinti liberalizmu.

Kad LRLS yra eilinis korupcinis sambūris tai taip.

Tai kokia partija Europoje geriausiai įkūnija tą klasikinį liberalizmą? Ir apskritai, kodėl liberalai turi smulkintis pagal savo sroves, o kiti ne?

[MedinisStrazdas]

Demokratiniam metodui reikia ir kitokio priėjimo prie visuomenės švietimo bei pilietinės visuomenės organizavimo. Kad mamutovai su terbakrauskiais nemanipuliuotų tamsia liaudimi.

Tikiuosi dabar žiūrėdami į elektros sąskaitas bent pavieniai elementai susimąsto.

O kam susimastyti, juk rinkimų ciklas yra 4 metai, o elektrinė statosi ilgiau.

[mantasm]

Kaip sekasi su demokratiniu metodo matėme 2012 m. spalio 14 d.

Demokratiniam metodui reikia ir kitokio priėjimo prie visuomenės švietimo bei pilietinės visuomenės organizavimo. Kad mamutovai su terbakrauskiais nemanipuliuotų tamsia liaudimi.

Tikiuosi dabar žiūrėdami į elektros sąskaitas bent pavieniai elementai susimąsto.

[MedinisStrazdas]

Negerai, kad ekofašistus pavadinu ekofašistais? Jei sutariam, kad liaudis yra neteisi ir reikia teisingos valdžios, kuri atves nesusipratėlius į šviesesnį rytojų... Tai gal nepabijom ir tam tinkamų terminų?

Ar kažkas blogai su ekofašizmu ir apskritai fašizmu?

Šiaip tai maišote autokratiją su fašizmu. Fašizmas tik vienas įmanomas autokratijos variantas.

Problema ne sprendimai, o jų priėmimo būdas.

Kai normalizuojamas priėmimo būdas apeinant demokratinį procesą, tada tiesus kelias naudoti tą patį būdą ir kitų sričių sprendimams.

Kaip sekasi su demokratiniu metodo matėme 2012 m. spalio 14 d.

[Ångstrom]

Įdomu, kiek šiame forume yra aktyvių piliečių, specialistų ar administracijos darbuotojų, kurie galėtų daryti didesnę įtaką nei balsavimas rinkimuose. Deja, neturiu labai kuo pasigirti be sporadiško asmeninių skundų savivaldybei rašinėjimo (daugiausiai per jų tinklapio sistemą). Nors malonu vaikštant mieste pamatyti kai kuriuos mikropataisymus ar sutvarkymus, padarytus dėl mano pranešimų – bent nebėra visiško beviltiškumo jausmo. Liūdniau, kad labai mažai kas kitas taip daro, tai tas indėlis visumoje atrodo labai jau menkas.

[mantasm]

Sveikas atvykęs į kompleksinę realybę.

Forumiukas tam ir yra, kad diskutuotume kaip išjudėt iš šitos realybės į geresnę pusę.

[Ångstrom]

Pala, bet čia kalbi būtent taip kaip aš buvau supratęs aną pasakymą. Pamenu kažkurio klasiko pasakymą apie Putino „valdomą demokratiją“. Kai prie demokratijos pavadinimo reikia papildomų terminų, tai jau nebe demokratija. Tai šitas priėjimas, kad atseit čia lyg ir demokratija, bet iš principo sprendimas nėra priimamas demokratiškai... Kvepia taip pat.

Bandau pašiepti ne „išsilavinusius planuotojus“. Galėtų tokių atsirasti ir VMS Bandau pašiepti bandymą išsivartyti ir autoritarinį-technokratinį valdymą pritempinėti iki demokratijos. Būtų daug produktyviau deklaruoti, kad su demokratija nepaėjo ir atvirai keisti valdymo formą. O dabar gaunasi pusiau skusta, pusiau lupta. Kas turi priėjimą - nimbinasi pilnu tempu (ML gatvė), o kam likimas nedavė turėt ryšių irba pinigų, tam teks susitaikyti su „antipopulistiniais sprendimais“

Sveikas atvykęs į kompleksinę realybę. Plutokratijos veiksnys demokratiniams procesams irgi nepadeda. Ten, kur yra pasiturinčiųjų, sėdinčių arčiau valdžios, ten, žiūrėk, ir prioritetiniai svertai apeinami, gatvė greičiau sutvarkoma, greičiau reaguojama į gyventojų nuogąstavimus. Galų gale, asocialai bendrabučių gatvėje gali metų metus skųstis ir burnoti dėl ko nors, bet jie nežino nuo ko pradėti: trūksta išsilavinimo, žinių, kur ir kaip kreiptis, bendruomeniškumo. Na, tai tokioje vietoje jau galima, pvz., drąsiau platinti gatvę, įrengiant papildomas juostas.

[mantasm]

Pasakyti paprastai reiškia pasakyti – ar žiniasklaidoje, ar administracijos posėdyje, ar viešame susirinkime. ar profesiniuose susirinkimuose, konferencijose.

Jei taip tai tada atsiimu savo žodžius. Jei sprendimas priimamas demokratiškai, o tos specialistų frazės yra tik pasiūlymai liaudies apsvarstymui.

Suprantu, kur linksti, bet ekologija ir kai kurie su tuo susiję miesto planavimo aspektai (oro, garso tarša, spūstys, eismo pavojingumas) yra pakankamai objektyvūs dalykai, o klaidos kainuoja labai daug. Visiškai pritariu, kad dabar labai prastai įtraukiama į planavimo procesus. Labai taikliai vieną tipinę „diskusiją“ dėl projektinių pasiūlymų sukritikavo E. Kriščiūnas, pakomentuodamas, kad vyko ne jokia diskusija su visuomene, bet tiesiog buvo pristatoma, kas projektuotojų suplanuota. Posėdyje dalyvavusieji atrodė kone šokiruoti, kad kažkoks pašalietis kažką ten siūlo ir kritikuoja (tokių videokonferencijų Kriščiūno kanale gana daug). Manau, turi būti ieškoma aukso vidurio tarp planavimo iš viršaus ir visuomenės įsitraukimo. Bet jei vien viską lemtų demokratinis įsitraukimas į planavimą, kiltų grėsmė vystytis NIMBYizmui (https://en.wikipedia.org/wiki/NIMBY) ir iš to išplaukiančioms problemoms.
Teoriškai turbūt galimas labai demokratinis ir teisingas miesto planavimas, tačiau turėtų būti labai atsargiai įsiklausoma ir pasveriama ne tik, sakykim, vieno kvartalo, vienos gatvės ar vieno sklypo savininkų, statytojų, vystytojų nuomonė, bet ir tų, kas juos supa. Net už kelių kvartalų gyvenantys gali būti neigiamai ar teigiamai paveikiami, todėl ir jie turi būti įtraukiami. Be to, turi būti įtraukiami ir, pvz., už miesto eismo organizavimą atsakingi asmenys, viešojo transporto įmonės ir daugelis kitų specialistų, kurie ten neturi savo nekilnojamo turto, bet yra atsakingi už viešajį interesą (eismą, gamtosaugą, paveldosaugą, žemėnaudą, ekonominį potencialą, savivaldos biudžetą, turizmą, etc.). Vien savininkų ir statytojų įtraukimo dažniausiai neužtektų, nes dauguma nežinotų, kaip naujas projektas paveiks jų namus ir aplinką dabar ir tolimesnėje ateityje. Todėl be kažkokio informavimo iš tavo pašiepiamų išsilavinusių planuotojų nematau išeities.

Pala, bet čia kalbi būtent taip kaip aš buvau supratęs aną pasakymą. Pamenu kažkurio klasiko pasakymą apie Putino „valdomą demokratiją“. Kai prie demokratijos pavadinimo reikia papildomų terminų, tai jau nebe demokratija. Tai šitas priėjimas, kad atseit čia lyg ir demokratija, bet iš principo sprendimas nėra priimamas demokratiškai... Kvepia taip pat.

Bandau pašiepti ne „išsilavinusius planuotojus“. Galėtų tokių atsirasti ir VMS Bandau pašiepti bandymą išsivartyti ir autoritarinį-technokratinį valdymą pritempinėti iki demokratijos. Būtų daug produktyviau deklaruoti, kad su demokratija nepaėjo ir atvirai keisti valdymo formą. O dabar gaunasi pusiau skusta, pusiau lupta. Kas turi priėjimą - nimbinasi pilnu tempu (ML gatvė), o kam likimas nedavė turėt ryšių irba pinigų, tam teks susitaikyti su „antipopulistiniais sprendimais“

[Ångstrom]

Kaip suprantu „pasakyti“ šitame kontekste reiškia sprendimus iš „išsilavinusių planuotojų“. Ar čia buvo mintis tik padejuot prie alaus, kad gal demokratiškai liaudis susipras, kad turi keisti gyvenimo būdą?

Pasakyti paprastai reiškia pasakyti – ar žiniasklaidoje, ar administracijos posėdyje, ar viešame susirinkime. ar profesiniuose susirinkimuose, konferencijose.

Suprantu, kur linksti, bet ekologija ir kai kurie su tuo susiję miesto planavimo aspektai (oro, garso tarša, spūstys, eismo pavojingumas) yra pakankamai objektyvūs dalykai, o klaidos kainuoja labai daug. Visiškai pritariu, kad dabar labai prastai įtraukiama į planavimo procesus. Labai taikliai vieną tipinę „diskusiją“ dėl projektinių pasiūlymų sukritikavo E. Kriščiūnas, pakomentuodamas, kad vyko ne jokia diskusija su visuomene, bet tiesiog buvo pristatoma, kas projektuotojų suplanuota. Posėdyje dalyvavusieji atrodė kone šokiruoti, kad kažkoks pašalietis kažką ten siūlo ir kritikuoja (tokių videokonferencijų Kriščiūno kanale gana daug). Manau, turi būti ieškoma aukso vidurio tarp planavimo iš viršaus ir visuomenės įsitraukimo. Bet jei vien viską lemtų demokratinis įsitraukimas į planavimą, kiltų grėsmė vystytis NIMBYizmui (https://en.wikipedia.org/wiki/NIMBY) ir iš to išplaukiančioms problemoms.
Teoriškai turbūt galimas labai demokratinis ir teisingas miesto planavimas, tačiau turėtų būti labai atsargiai įsiklausoma ir pasveriama ne tik, sakykim, vieno kvartalo, vienos gatvės ar vieno sklypo savininkų, statytojų, vystytojų nuomonė, bet ir tų, kas juos supa. Net už kelių kvartalų gyvenantys gali būti neigiamai ar teigiamai paveikiami, todėl ir jie turi būti įtraukiami. Be to, turi būti įtraukiami ir, pvz., už miesto eismo organizavimą atsakingi asmenys, viešojo transporto įmonės ir daugelis kitų specialistų, kurie ten neturi savo nekilnojamo turto, bet yra atsakingi už viešajį interesą (eismą, gamtosaugą, paveldosaugą, žemėnaudą, ekonominį potencialą, savivaldos biudžetą, turizmą, etc.). Vien savininkų ir statytojų įtraukimo dažniausiai neužtektų, nes dauguma nežinotų, kaip naujas projektas paveiks jų namus ir aplinką dabar ir tolimesnėje ateityje. Todėl be kažkokio informavimo iš tavo pašiepiamų išsilavinusių planuotojų nematau išeities.

[mantasm]

Ne, vis tiek nematau, kurioje vietoje kas nors buvo siūloma. Kad geriau suprasčiau, suabstrahavau minėtą teiginį:

Kaip suprantu „pasakyti“ šitame kontekste reiškia sprendimus iš „išsilavinusių planuotojų“. Ar čia buvo mintis tik padejuot prie alaus, kad gal demokratiškai liaudis susipras, kad turi keisti gyvenimo būdą?

[Ångstrom]

Ne, vis tiek nematau, kurioje vietoje kas nors buvo siūloma. Kad geriau suprasčiau, suabstrahavau minėtą teiginį:

kažkas turi būti adult in the room ir pasakyti: galbūt tau smagu daryti A, bet už tavo privilegiją daryti A, B moka kainą C

[mantasm]

Ekofašizmu įtarei šią citatą. Kurioje vietoje įžvelgi nedemokratinį sprendimo būdą? Aš išvis nematau jokio siūlomo sprendimo ar sprendimo būdo. Matau tik informavimą:

o mama-savivaldybė su išsilavinusiais planuotojais dažnu atveju geriau mato makro procesus ir turi ekspertizę planavimui

Savivaldybė ar atstovauja rinkėjus, ar yra „išsilavinę planuotojai“ kurie priima „antipopulistinius“ sprendimus nežiūrėdami į savivaldos gyventojų valią?

Nebent laikytum informavimą nedemokratiniu sprendimo būdu (jo pradžia). Bet čia jau žodžio laisvės ribojimų tema (kur įeina ir dezinformacija, šmeižtas, sufalsifikuoti duomenys ir kiti, nebūtinai teigiami, dalykai).

Informavimą? T.y. per diskusiją paminėjimą? Kur po to rinkimuose liaudis gali pasakyti, kad dėjom ant tavo informavimo ir gyvensim kaip norim? Ar visgi informavimą per teisinį reguliavimą su valstybės prievartos aparato priežiūra?

[Ångstrom]

1. Vienu ar kitu atveju, kad ir pinigus išleidžia vartotojas, pinigai yra švaistomi, o mama-savivaldybė su išsilavinusiais planuotojais dažnu atveju geriau mato makro procesus ir turi ekspertizę planavimui. Idealiu atveju. Kad suburbanizacija yra klaidingas pasirinkimas makro atžvilgiu tai net nėra kalbos. Tai kažkas turi būti adult in the room ir pasakyti: galbūt tau smagu gyventi priemiestyje, bet už tavo privilegiją gyventi užmiestyje visuomenė moką kainą švaistydami pinigus ekstensyviai infrastruktūrai, kamščiais, tarša ir t.t.

Ekofašizmu įtarei šią citatą. Kurioje vietoje įžvelgi nedemokratinį sprendimo būdą? Aš išvis nematau jokio siūlomo sprendimo ar sprendimo būdo. Matau tik informavimą:

kažkas turi būti adult in the room ir pasakyti: galbūt tau smagu gyventi priemiestyje, bet už tavo privilegiją gyventi užmiestyje visuomenė moką kainą švaistydami pinigus ekstensyviai infrastruktūrai, kamščiais, tarša ir t.t.

Nebent laikytum informavimą nedemokratiniu sprendimo būdu (jo pradžia). Bet čia jau žodžio laisvės ribojimų tema (kur įeina ir dezinformacija, šmeižtas, sufalsifikuoti duomenys ir kiti, nebūtinai teigiami, dalykai).

Taip taip, pripažįstu kaltę. Pats sureagavau į terminą „ekofašizmas“ ir įsitraukiau į diskusiją, neįsigilinęs į tai, kad jokio sprendimo, sprendimo būdo net nesiūloma. Klaidinga reakcija į klaidingą reakciją?

[mantasm]

Gali įvardyti, ką tu laikai (konkrečiai – kokius sprendimus) ekofašizmu ir kurioje vietoje įžvelgi autokratinės diktatūros grėsmę?

Problema ne sprendimai, o jų priėmimo būdas.

Kai normalizuojamas priėmimo būdas apeinant demokratinį procesą, tada tiesus kelias naudoti tą patį būdą ir kitų sričių sprendimams.

[Ångstrom]

Demokratija nėra gerai dėl to, kad dauguma teisinga ar neteisinga. Tiesiog demokratija leidžia nuleist garą ir +/- atitikti daugumos norus. Kas, dažniausiai, leidžia išvengti kraujo praliejimo.

Tokie ekofašizmai būtent prie autokratinės diktatūros ir veda. Iš visuomenės atimami demokratiniai svertai, nu nes jie kvaili. Sukuriamas sprendimų prastūmimo procesas apeinant demokratinius saugiklius. Ir tik laiko klausimas kada tuo pasinaudos ne tik tie, kurie patinka. Ir dar tuo pačiu legitimizuojamas autoritarizmas/fašizmas/etc. Jei viena interesų grupė gali taip elgtis, kodėl negali kitos?

Gali įvardyti, ką tu laikai (konkrečiai – kokius sprendimus) ekofašizmu ir kurioje vietoje įžvelgi autokratinės diktatūros grėsmę?

[mantasm]

Tiesa. Kaip ir demokratija nėra gerai su sąlyga, kad dauguma nėra teisinga. Seniai skaičiau Aristotelį, bet, kiek pamenu, demokratija vadino daugumos diktatūra, o autokratija – vieno žmogaus diktatūra. Jeigu man asmeniškai patiktų kuri nors iš šių diktatūrų, matyt, būčiau patenkintas, nes man atrodytų, kad viskas daroma teisingai ir nesuteikiamas šansas valdyti neteisingai daugumai ar neteisingam diktatoriui. Yra tik kelios bėdos: 1) ilgainiui kas nors pradėtų nepatikti ir nebus jokių šansų, kad diktatūra manęs klausys; 2) diktatūra nepatiks valdomai liaudžiai (autokratijoje) ar mažumai (demokratijoje); 3) diktatūra ilgainiui skils iš valdžios vidaus. Ir viskas galiausiai veda į kraujo praliejimą (revoliuciją) arba šaltą karą (ar uzurpaciją) tarp liaudies ir diktatoriaus arba mažumos ir daugumos.

Demokratija nėra gerai dėl to, kad dauguma teisinga ar neteisinga. Tiesiog demokratija leidžia nuleist garą ir +/- atitikti daugumos norus. Kas, dažniausiai, leidžia išvengti kraujo praliejimo.

Tokie ekofašizmai būtent prie autokratinės diktatūros ir veda. Iš visuomenės atimami demokratiniai svertai, nu nes jie kvaili. Sukuriamas sprendimų prastūmimo procesas apeinant demokratinius saugiklius. Ir tik laiko klausimas kada tuo pasinaudos ne tik tie, kurie patinka. Ir dar tuo pačiu legitimizuojamas autoritarizmas/fašizmas/etc. Jei viena interesų grupė gali taip elgtis, kodėl negali kitos?

[Ångstrom]

Na tai gal reikia sutart, kad diktatūra nėra blogai (su sąlyga, kad vadas teisingas) ir tada važiuot link nedemokratinių (dar vadinamų antipopulistinių) sprendimų.

Tiesa. Kaip ir demokratija nėra gerai su sąlyga, kad dauguma nėra teisinga. Seniai skaičiau Aristotelį, bet, kiek pamenu, demokratija vadino daugumos diktatūra, o autokratija – vieno žmogaus diktatūra. Jeigu man asmeniškai patiktų kuri nors iš šių diktatūrų, matyt, būčiau patenkintas, nes man atrodytų, kad viskas daroma teisingai ir nesuteikiamas šansas valdyti neteisingai daugumai ar neteisingam diktatoriui. Yra tik kelios bėdos: 1) ilgainiui kas nors pradėtų nepatikti ir nebus jokių šansų, kad diktatūra manęs klausys; 2) diktatūra nepatiks valdomai liaudžiai (autokratijoje) ar mažumai (demokratijoje); 3) diktatūra ilgainiui skils iš valdžios vidaus. Ir viskas galiausiai veda į kraujo praliejimą (revoliuciją) arba šaltą karą (ar uzurpaciją) tarp liaudies ir diktatoriaus arba mažumos ir daugumos.