Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Diskusijos apie lytis ir lytines orientacijas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

  • nnm
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Yra tiesiog lytis. Kaip kalbant apie rankų kiekį nėra poreikio tikslinti ar tai biologinės, ar socialinės rankos.
    Kokios lyties yra žmogus, turintis XX chromosomas, bet turi vyro fenotipą? Kokios lyties jis atrodys kitiems žmonėms be papildomų modifikacijų?
    Kokios lyties yra žmogus, gimęs su makštimi, bet be kiaušidžių ir gimdos? Kokios lyties jis atrodys kitiems žmonėms be papildomų modifikacijų?
    Kokios lyties yra žmogus su moterišku fenotipu, bet turintis tik X chromosomą? Kokios lyties jis atrodys kitiems žmonėms be papildomų modifikacijų?
    Kokios lyties yra žmogus su XY chromosomomis, bet turintis moterišką fenotipą bei neturintis lytinius hormonus išskiriančių liaukų? Kokios lyties jis atrodys kitiems žmonėms be papildomų modifikacijų?
    Kokios lyties žmogus, savo klyne turintis struktūrą, kuri yra arba neišsivystęs bybis arba per daug išsivystęs klitoris, o makštis yra patologiškai labai sekli? Kokios lyties jis atrodys kitiems žmonėms be papildomų modifikacijų?

    Nu ir taip toliau, dar yra visokių 20-30 variantų. Biologija gi jums patinka. Internete ir nuotraukų galima rasti.

    Čia jums vyras ar moteris? Atsakymas apačioje.



    Čia 1966 m. moterų kalnų slidinėjimo pasaulio čempionė Erik Schinegger.
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 22:49.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą
    Tyčia nenaudoji patikslinimo (biologinė ar socialinė), nes tau nepatinka socialinis konstruktyvizmas, o pats, suprantu, išpažįsti kažkokį biologinį determinizmą daugeliui socialinių dalykų paaiškinti. Nafik čia kažką bandyt diskutuot, jei labiau tamstai patinka masturbuotis su savo pastatytom šiaudinėm baidyklėm?
    Yra tiesiog lytis. Kaip kalbant apie rankų kiekį nėra poreikio tikslinti ar tai biologinės, ar socialinės rankos.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Tyčia nenaudoji patikslinimo (biologinė ar socialinė), nes tau nepatinka socialinis konstruktyvizmas, o pats, suprantu, išpažįsti kažkokį biologinį determinizmą daugeliui socialinių dalykų paaiškinti. Nafik čia kažką bandyt diskutuot, jei labiau tamstai patinka masturbuotis su savo pastatytom šiaudinėm baidyklėm?

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą
    Aš nereiškiu, ką pats manau, bet kalbu apie tikrovę. Mažai kur pasaulyje moterys rimtai ir, kiek biologiškai, demografiškai ar logistiškai racionalu, inkorporuotos į šalies gynybą. Kodėl taip yra ir kodėl šalies gynyba yra kažkoks vyriškas reikalas, tai, matyt, tegul biologai atsako.
    Šiaip jau ta pati demografija nemaža dalis yra šalies gynyba ir ten moterų indėlis eminis. Nežiūrint kiek moterų istoriškai plušėdavo aplink vyrus mūšio lauke. Kaip sakoma karus laimi logistika.

    Kad šalies gynyba yra vyriškas reikalas atrodo nebent homosovietikams, kuriems tarnyba sovietyno armijoj vis dar atrodo kaip „vyriškumo mokykla“.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą

    Vėl kažkur nukrypai nuo temos į lankas. Tu apsispręsk apie ką mes diskutuojam: apie biologiją ar socialinius dalykus.
    Apie lytis.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Žinduolių lytys toks, biški, bazinis išsilavinimo dalykas.

    Gal dar ir 2+2 reiktų nedėstyt mokykloj? Pasak vieno nepolitkorektiško anekdoto tai irgi socialinis konstruktas
    Vėl kažkur nukrypai nuo temos į lankas. Tu apsispręsk apie ką mes diskutuojam: apie biologiją ar socialinius dalykus.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
    Kodėl moterys neturėtų ginti savo šalies?
    Aš nereiškiu, ką pats manau, bet kalbu apie tikrovę. Mažai kur pasaulyje moterys rimtai ir, kiek biologiškai, demografiškai ar logistiškai racionalu, inkorporuotos į šalies gynybą. Kodėl taip yra ir kodėl šalies gynyba yra kažkoks vyriškas reikalas, tai, matyt, tegul biologai atsako.

    Visa tai yra socialinės normos ir socialiniai reiškiniai, nu ir? Pats gėjiškiausias gėjus vistiek yra vyras.
    Kodėl specifinė kalbėjimo maniera yra moteriška, o vyras kalbantis tokia maniera tampa gėjišku? Kas tai lemia? Kodėl vyras, nenorintis darytis operacijų ar hormonų terapijos, bet laikantis save moterimi pradeda kitaip rengtis, kalbėti, dažytis, augintis plaukus, o ne nieko nekeičia ir tiesiog laiko save moterimi? Čia kažokia biologija lemia, kad jo nesusitaikymas su savo lytimi ir noras būti priešingos lyties verčia jį apsivilkti suknelę?
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 22:18.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą
    Velniai žino, kur reikėtų dėstyti ir ar išvis reikėtų tiek kapstytis mokykloje. Man čia labiau atrodo pomokyklinių studijų dalykai. Aišku, jei valstybė kažkodėl nusprendžia, kad dėstyti apie socialinius konstruktus reikia mokykloje, tai čia jau būtų arčiau filosofijos (sociologijos pamokų negirdėjau, kad yra kur nors mokyklose).
    Žinduolių lytys toks, biški, bazinis išsilavinimo dalykas.

    Gal dar ir 2+2 reiktų nedėstyt mokykloj? Pasak vieno nepolitkorektiško anekdoto tai irgi socialinis konstruktas

    Komentuoti:


  • AšNeRobotas
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą

    Tai savanoriškas ėjimas ginti šalį nepadaro tavęs vyru. Bet padaro tave vyrišku. Kokiais čia biologiniais dėsniais paremtas šitas vyriškumas ir kaip jūs, „biologai“, paaiškinat tai?
    Kodėl moterys neturėtų ginti savo šalies?
    Koks biologinis paaiškinimas, kad, pvz., Egidijų Dragūną, kuris kalba kažkokia pydariška maniera, garbina visokie mačo marozėliai, nemėgstantys tokios orientacijos žmonių?
    Mano nuomone dragūnas yra degeneratas.

    Visa tai yra socialinės normos ir socialiniai reiškiniai, nu ir? Pats gėjiškiausias gėjus vistiek yra vyras.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Apie apvemtas kaliausias ne aš pradėjau.

    Esu skaitęs tiek vienos, tiek kitos srities knygų. Ir kiek pastebiu tai ganėtinai skirtingos sritys. Ar sakai apie lyčių kiekį mokiniams reiktų dėstyti ne per biologiją, o filosofiją?
    Velniai žino, kur reikėtų dėstyti ir ar išvis reikėtų tiek kapstytis mokykloje. Man čia labiau atrodo pomokyklinių studijų dalykai. Aišku, jei valstybė kažkodėl nusprendžia, kad dėstyti apie socialinius konstruktus reikia mokykloje, tai čia jau būtų arčiau filosofijos (sociologijos pamokų negirdėjau, kad yra kur nors mokyklose).

    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Kažkokius čia seksistinius stereotipus mėtai. Ginti tėvynę yra elementariai pilietiška, nei moteriška, nei vyriška.
    Apsiverk, krč ;D
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 22:05.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą

    Tai savanoriškas ėjimas ginti šalį nepadaro tavęs vyru. Bet padaro tave vyrišku. Kokiais čia biologiniais dėsniais paremtas šitas vyriškumas ir kaip jūs, „biologai“, paaiškinat tai? Koks biologinis paaiškinimas, kad, pvz., Egidijų Dragūną, kuris kalba kažkokia pydariška maniera, garbina visokie mačo marozėliai, nemėgstantys tokios orientacijos žmonių?
    Kažkokius čia seksistinius stereotipus mėtai. Ginti tėvynę yra elementariai pilietiška, nei moteriška, nei vyriška.

    Dragūnas šiaip geras pavyzdys kaip net ir taip besielgiantis vyras vis dar vyras, o ne moteris. Kaip ir Statkevičius. Atitinkamai ir Šimonytė su Grybauskaite yra moterys.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą

    Čia šiaudinę baidyklę muši, bet nustebčiau, jei esi kažką skaitęs tiek apie biologiją, tiek apie sociologiją.
    Apie apvemtas kaliausias ne aš pradėjau.

    Esu skaitęs tiek vienos, tiek kitos srities knygų. Ir kiek pastebiu tai ganėtinai skirtingos sritys. Ar sakai apie lyčių kiekį mokiniams reiktų dėstyti ne per biologiją, o filosofiją?

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
    Jeigu neamos sysioja atsisėdęs ir nešioja aukštakulnius reiškia jis daro kažką ne pagal socialines normas kurios nusako kaip turėtų elgtis vyras, bet tas jo nepadaro moterimi.
    Tai savanoriškas ėjimas ginti šalį nepadaro tavęs vyru. Bet padaro tave vyrišku. Kokiais čia biologiniais dėsniais paremtas šitas vyriškumas ir kaip jūs, „biologai“, paaiškinat tai? Koks biologinis paaiškinimas, kad, pvz., Egidijų Dragūną, kuris kalba kažkokia pydariška maniera, garbina visokie mačo marozėliai, nemėgstantys tokios orientacijos žmonių? Vieniems ta pati maniera atrodo vyriška ar bent dėl kitų savybių kažkaip anuliuojasi jos nevyriškumas, kitiems - moteriška (vyras su moterims labiau būdinga kalbėjimo maniera daugeliui atrodo homoseksualus). Yra kažkokia kultūra, kur kito vyro nučiulpimas yra labai vyriška savybė. O kalbant šia tema, tai kodėl taip mėgstama šaipytis iš homoseksualų, kad jie mėgsta kišti savo lytinius organus į rudąją ir kaip tai šlykštu, kai analinis seksas su moterimis yra priimtinas, nors rudoji gi tiek pat ruda, o kalėjimuose toks pats kišėjas net aukštesnę padėtį užsitarnauja kišdamas į rudąją kitam vyrui? Į visus klausimus atsakys biologai?

    Sori už vaizdingus pavyzdžius, jei kas per jautrūs tikrovei.
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 21:58.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Pritariu. Apie biologiją skaityti socialinių mokslų literatūroje tikrai tolygu vėmalams.
    Čia šiaudinę baidyklę muši, bet nustebčiau, jei esi kažką skaitęs tiek apie biologiją, tiek apie sociologiją.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė AšNeRobotas Rodyti pranešimą
    Jeigu neamos sysioja atsisėdęs ir nešioja aukštakulnius reiškia jis daro kažką ne pagal socialines normas kurios nusako kaip turėtų elgtis vyras, bet tas jo nepadaro moterimi.
    Tom dienom kai pasidažo lūpas - gal ir būna kokia 20% moteris.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą
    Tai kai apie maisto skonį sprendžiama ragaujant vėmalus, o ne dar neišvemtą maistą, tai todėl žmonės ir nesupranta, kodėl vienas, ragavęs tą patį maistą, sako, kad jo skonis vienoks, o kitas sako, kad kitoks.
    Pritariu. Apie biologiją skaityti socialinių mokslų literatūroje tikrai tolygu vėmalams.

    Komentuoti:


  • AšNeRobotas
    replied
    Jeigu neamos sysioja atsisėdęs ir nešioja aukštakulnius reiškia jis daro kažką ne pagal socialines normas kurios nusako kaip turėtų elgtis vyras, bet tas jo nepadaro moterimi.

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Tai kai apie maisto skonį sprendžiama ragaujant vėmalus, o ne dar neišvemtą maistą, tai todėl žmonės ir nesupranta, kodėl vienas, ragavęs tą patį maistą, sako, kad jo skonis vienoks, o kitas sako, kad kitoks.

    Yra gera indų pasaka, tinkanti 90⅜ politinių diskusijų apibūdinimui:

    Vienas žmogus jojo ant dramblio į Benaresą ir susitiko elgetas. Elgetos artėjo prie dramblio ir nesuko iš kelio.
    - Šalin iš kelio! - sušuko žmogus. - Argi jūs nematote, kad priešais dramblys? Jis jus sumindžios!
    Elgetos puolė į šalį, ir vienas iš jų tarė:
    - Iš kur mes galime žinoti, kad priešais mus dramblys? Mes neregiai nuo pat gimimo.
    O antrasis elgeta prabilo:
    - Garbingasis pone, galbūt jūs pasakytumėte, į ką panašus dramblys?
    - Prieikite ir pačiupinėkite, - pasiūlė dramblio šeimininkas. - Tada galėsite įsivaizduoti, koks puikus gyvulys tasai dramblys!
    Neregiai taip ir padarė. Jie prisiartino prie dramblio ir pradėjo jį čiupinėti. Vienas palietė uodegos galą, kitas - koją, trečiasis - ausis, ketvirtasis - straublį, penktasis - šoną.
    Kai dramblio šeimininkas nujojo, pirmasis neregys, kuris buvo palietęs dramblio uodegos galiuką, tarė:
    - Pasirodo, dramblys panašus į šluotelę!
    - Ką tu išsigalvojai? - nustebo tas, kuris buvo čiupinėjęs dramblio koją. - Dramblys panašus į koloną!
    Trečiasis neregys - jis buvo palietęs dramblio ausį - sušuko:
    - Judu niekus pliauškiate! Dramblys panašus į milžiniško lotoso lapą!
    - Niekai! - suriko ketvirtasis. - Dramblys panašus į storą lyną!
    Penktasis neregys, čiupinėjęs dramblio šoną, ėmė juoktis:
    - Jūs, matyt, taip išsigandote dramblio, kad net nebuvote prie jo priėję! Tad žinokite - dramblys panašus į tvirtovės sieną!
    - Tai jau ne! - vėl sušuko pirmasis. - Dramblys panašus į šluotelę!
    - Į koloną! - sakė antrasis.
    - Į lapą! - kartojo trečiasis.
    - Į lyną! - rėkė ketvirtasis.
    - Į tvirtovės sieną! - tvirtino penktasis.
    Saulė jau ėmė leistis, o aklieji vis tebesiginčijo. Užėjo naktis, o jie tebešūkavo:
    - Dramblys panašus į šluotelę!
    - Į koloną!
    - Į lapą!
    - Į lyną!
    - Į tvirtovės sieną!
    Atėjo kita diena, o užsispyrėliai nesitraukė nuo kelio. Sėdėdami dulkėse, jie piktai ginčijosi:
    - Dramblys panašus į šluotelę!
    - Į koloną!
    - Į lapą!
    - Į lyną!
    - Į tvirtovės sieną!
    Sako, jie iki šiol sėdi prie kelio ir ginčijasi, į ką panašus dramblys.
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 21:35.

    Komentuoti:


  • mantasm
    replied
    Parašė nnm Rodyti pranešimą

    Kalba eina apie socialinį konstruktyvizmą, o ne biologiją.

    Yra daug sociologinės, filosofinės literatūros, kur aiškinama, plėtojama ar naudojama socialinio konstruktyvizmo paradigma. Pvz., socialinių mokslų klasika tapusios knygos:

    Walter Lippman Public Opinion (1922)
    Jacques Ellul Propaganda: the formation of men's attitudes (1962)
    Peter L. Berger, Thomas Luckmann The Social Construction of Reality: A Treatise in the Sociology of Knowledge (1966)

    O šiaip apie socialinio konstruktyvizmo esmę, jei įdomu, galima ir tiesiog Vikipedijoj pasiskaityt (https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism).
    Nu va. Aš galvojau, kad kalbam apie lytis. O pasirodo apie apelsinus.

    Tai grįžtant nuo apelsinų prie lyčių, kieno Krymas?

    Komentuoti:


  • nnm
    replied
    Parašė mantasm Rodyti pranešimą

    Nu tai papasakok kuo sudėtingiau nei XY/XX/XXY.

    Ar pats perskaitei tą knygą? Galėtum trumpą pastraipą kas labiausiai patiko? Dabar atvirai sakant net nelabai žinau apie ką diskutuot. O sąrašiukas knygų paskaitymui ilgas tai galėsiu grįžt į diskusiją nebent po kelių metų.
    Kalba eina apie socialinį konstruktyvizmą, o ne gryną biologiją. Moterys aukštakulnius nešioja ne dėl kažkokio tai lėmusio biologinio determinizmo ir mūsų asociacijos ir priskyrimai aukštakulnių moterims lėmė ne kažkoks biologinis faktorius. Ne visos savybės, kurios turi vyrai ar moterys, bet kurias priskiriame vyrams ir moterims, turi biologinę kilmę. Bybio ar XY chromosomų turėjimas nelemia, kad tau turi labiau patikti futbolas negu baletas ar kad manai, jog tau makiažas netinka.

    Yra daug sociologinės, filosofinės literatūros, kur aiškinama, plėtojama ar naudojama socialinio konstruktyvizmo paradigma (ir nebūtinai apie socialinius lyčių konstruktus, bet apie įvairiausias socialines normas). Pvz., socialinių mokslų klasika tapusios knygos:

    Walter Lippman Public Opinion (1922)
    Jacques Ellul Propaganda: the formation of men's attitudes (1962)
    Peter L. Berger, Thomas Luckmann The Social Construction of Reality: A Treatise in the Sociology of Knowledge (1966)

    O šiaip apie socialinio konstruktyvizmo esmę, argumentus už, ribas ir kritiką, jei įdomu, galima ir tiesiog Vikipedijoj pasiskaityt (https://en.wikipedia.org/wiki/Social_constructionism).
    Paskutinis taisė nnm; 2025.01.22, 21:26.

    Komentuoti:

Working...
X