LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[D.P]

Dėl to išeitis yra viena:
- lenkiškų pavardžių rašymas pasuose
- lenkiškų pavadinimų rašymas ant ženklų ir prie valstybinių įstaigų.

- švietimo reikaluose nusileisti nereiktų, nes prieštaraujantys naujai tvarkai neturi stiprių argumentų, kuomet mes turime pranašumą, įrodant savo tiesą.

Dėl rašymo pasuose/ID kortelėse reikalas kaip ir išspręstas - ESTT priėmė sprendimą, jog tai yra nacionalinis valstybės reikalas ir tik retais atvejais - kada pavardės rašyba kita kalba/rašmenimis gali sukelti didelę žalą, tik tokiu atveju būtų pateisinama nacionalinės teisės atžvilgiu pavardžių rašyba nenacionaline kalba. Čia toks a la ES standartas, kad riba 0 žalos atsiradimo didelė tikimybė.
Įrodyti didelę žalą konkrečiu atveju - labai sudėtinga ir asmeniškai sunkiai įsivaizduoju kaip.

Dėl gatvių pavadinimų rašybos/ženklų prie valstybinių įstaigų manau reikia daryti tą patį kaip ir Lenkija - leisti dvikalbius, ir viskas. Juolab tai išplaukia iš dvišalės LT-PL sutarties. Ir bus baigtas tas erzilis.

Švietimo reikalai yra kąsnis yra radikalesniems lenkų politikams, ir mums. Esmė - dialogo nebuvimas su vietos bendruomene ir jo vedimas per tarpininkus, kurie vietos reikalus išmano mažiausiai. Mano nuomone, bėda - per trumpas terminas, kuris gąsdina moksleivius. Įstatymas nėra diskrimancinis, bet ir nėra "asimiliacinis".
Manau, galima kreiptis į ES institucijas dėl nuomonės pateikimo. Arba/Ir kartu pradėti dialogą su garsesniais vietos lenkų intelginetais, kurie sudarytų opoziciją Tomaševskiui. Jie ir taip jam oponuoja, galbūt tik per tyliai. Tokiu šuviu galbūt nušautumę du zuikius.

[J.U.]

Dėl gatvių pavadinimų rašybos/ženklų prie valstybinių įstaigų manau reikia daryti tą patį kaip ir Lenkija - leisti dvikalbius, ir viskas. Juolab tai išplaukia iš dvišalės LT-PL sutarties. Ir bus baigtas tas erzilis.

Tai kad niekas gal ir nelabai prieštarautų, jei lenkai rašytų gatvių pavadinimus savo šriftu neversdami jų į lenkų kalbą.
Juk jie rašo mokyklos gatvę išversdami į ulica szkolna. O tai yra visiška nesąmonė, pavyzdžiui ką daryti paštui su siuntiniais? Ką nurodyti pasuose?

[index]

Tai kad niekas gal ir nelabai prieštarautų, jei lenkai rašytų gatvių pavadinimus savo šriftu neversdami jų į lenkų kalbą.
Juk jie rašo mokyklos gatvę išversdami į ulica szkolna. O tai yra visiška nesąmonė, pavyzdžiui ką daryti paštui su siuntiniais? Ką nurodyti pasuose?

Rašyti lietuvišką versiją,lentelės juk būtų dvigubos, o ne tik lenkiškos. Visur oficialiai turėtų būti naudojamas lietuviškas variantas, o lenkiųkas tik kabėtų ant sienos dėl lenkų pasitenkinimo. Toje pačioje Lenkijoje paštas, manau, laiškus siunčia į "Punsk", o ne "Punskas", nors lentelės dvigubos.

[D.P]

Rašyti lietuvišką versiją,lentelės juk būtų dvigubos, o ne tik lenkiškos. Visur oficialiai turėtų būti naudojamas lietuviškas variantas, o lenkiųkas tik kabėtų ant sienos dėl lenkų pasitenkinimo. Toje pačioje Lenkijoje paštas, manau, laiškus siunčia į "Punsk", o ne "Punskas", nors lentelės dvigubos.

Be jokios abejonės, oficiali registracija būtų tik lietuvišku variantu, priešingu atveju...kiekvieną gatvę perregistruoti...taip tikrai nėra nei pačioje Lenkijoje, nei Šiaurės Italijoje ar kitur.

[J.U.]

Rašyti lietuvišką versiją,lentelės juk būtų dvigubos, o ne tik lenkiškos. Visur oficialiai turėtų būti naudojamas lietuviškas variantas, o lenkiųkas tik kabėtų ant sienos dėl lenkų pasitenkinimo. Toje pačioje Lenkijoje paštas, manau, laiškus siunčia į "Punsk", o ne "Punskas", nors lentelės dvigubos.

Galite garantuoti, kad po kurio laiko tomaševskininkai nepradės reikalauti, kad būtų rašomas lenkiškas variantas? Galite garantuoti, jog dvigubos lentelės su pavadinimais po kurio laiko netaps viengubomis? Viso šio knibždėjimo prasmė yra ta, kad Vilniaus kraštas po kurio laiko turėtų tapti Lenkijos provincija, de jure priklausoma Lietuvai (čia geriausiu atveju) o de facto būtų valdomas iš Lenkijos. Pirmi daigai jau yra - lenkų kortos, lenkiškų mokyklų finansavimas iš Lenkijos, labai įtariu kad ir vietos valdininkai gauna lenkišką algą vokeliuose. Lenkijos kunigai sako pamokslus bažnyčiose. Lenkija visą laiką į akis sako viena, o už nugaros daro kita.

[D.P]

Galite garantuoti, kad po kurio laiko tomaševskininkai nepradės reikalauti, kad būtų rašomas lenkiškas variantas? Galite garantuoti, jog dvigubos lentelės su pavadinimais po kurio laiko netaps viengubomis? Viso šio knibždėjimo prasmė yra ta, kad Vilniaus kraštas po kurio laiko turėtų tapti Lenkijos provincija, de jure priklausoma Lietuvai (čia geriausiu atveju) o de facto būtų valdomas iš Lenkijos. Pirmi daigai jau yra - lenkų kortos, lenkiškų mokyklų finansavimas iš Lenkijos, labai įtariu kad ir vietos valdininkai gauna lenkišką algą vokeliuose. Lenkijos kunigai sako pamokslus bažnyčiose. Lenkija visą laiką į akis sako viena, o už nugaros daro kita.

To reikaluti neįmanoma, to neparemtų nei pati Lenkija. Valstybes saisto dvišalė sutartis. Lenkija,kuri, beje, ją ir akcentuoja, pastarąjį punktą dėl užrašų kaip ir įgyvendino (Punskas..), mes pristabdėm, tačiau tokiam reikalavimui nebūtų jokio juridinio pagrindo. Nereikia persūdyti. Gali reikalauti, bet tai tebus kalbėjimas ir nei Lietuva, nei Lenkija į tokias kalbas nesiveltų, nes gana akivaizdu kaip gali būti.

[index]

Galite garantuoti, kad po kurio laiko tomaševskininkai nepradės reikalauti, kad būtų rašomas lenkiškas variantas? Galite garantuoti, jog dvigubos lentelės su pavadinimais po kurio laiko netaps viengubomis? Viso šio knibždėjimo prasmė yra ta, kad Vilniaus kraštas po kurio laiko turėtų tapti Lenkijos provincija, de jure priklausoma Lietuvai (čia geriausiu atveju) o de facto būtų valdomas iš Lenkijos. Pirmi daigai jau yra - lenkų kortos, lenkiškų mokyklų finansavimas iš Lenkijos, labai įtariu kad ir vietos valdininkai gauna lenkišką algą vokeliuose. Lenkijos kunigai sako pamokslus bažnyčiose. Lenkija visą laiką į akis sako viena, o už nugaros daro kita.

Čia tik daugybė niekuo neparemtų prielaidų (Ir lengvai pastebimas nukrypimas nuo temos per nekaltą "O kaip paštininkai susiorientuos" iki "Lenkijos provincijų", kas yra elementari demagogija ). Atsakant į klausimą: Ne, garantuoti negaliu. Kaip ir to, kad rytoj Vilniuje nenusileis marsiečiai.

[J.U.]

Valstybes saisto dvišalė sutartis.

Valstybes saistė dvišalė sutartis ir 1920 metais. Bet tai nė kiek nesukliudė Lenkijai okupuoti Vilniaus krašto. Ir aš niekada nepamiršiu močiutės, grynos vilnietės pasakojimo, kaip okupuotame Vilniuje turėjo mokykloje vaikščioti su pakabinta "gėdos" lentele, ant kurios buvo parašyta "aš mokykloje kalbėjau lietuviškai". Taigi, neturėkite jokių iliuzijų dėl Lenkijos. Ten vaikai nuo pirmos klasės mokomi lenkiško šovinizmo, kuris pas juos vadinamas patriotizmu. Nors reikia pripažinti, kad pati Lenkijos visuomenė keičiasi. Labai lėtai, bet į gerąją pusę.

[Wycka]

Švietimo reikalai yra kąsnis yra radikalesniems lenkų politikams, ir mums. Esmė - dialogo nebuvimas su vietos bendruomene ir jo vedimas per tarpininkus, kurie vietos reikalus išmano mažiausiai. Mano nuomone, bėda - per trumpas terminas, kuris gąsdina moksleivius. Įstatymas nėra diskrimancinis, bet ir nėra "asimiliacinis".

Kalbant apie švietimą Vilnijoje, lietuvių kalbos mokymas nėra apleistas. Jau esu minėjęs kitoje temoje, kad apie pusė tautinių mažumų mokinių lanko lietuviškas mokyklas. Šis procentas labai iš lėto kasmet auga. Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose (nežinau dėl Visagino) lietuvių kalba dėstoma pogrupiuose (klasė dalinama į dvi dalis, kaip ir dėstant užsienio kalbas, bet lietuvių kalbai skiriama pamokų kaip gimtajai kalbai, berods ar tik ne 5 per savaitę), dar suformuojamas de facto privalomas lietuvių kalbos modulis, t.y. viena pamoka per savaitę, kurioje nagrinėjami sunkiausi lietuvių kalbos gramatikos aspektai. Praktika rodo, kad net tie mokiniai, kurie ateina į pirmąją klasę lietuviškoje mokykloje ir visiškai nekalba lietuviškai (deja deja, dar ir taip būna, nors gana retoki atvejai), jau 5-6 klasėje šneka puikiai ir praktiškai be akcento. Deja, su rašymu jiems vis tiek lieka daug sunkumų, bet net ir kokiame Skuode gyvenantys lietuviai ne visi rašo idealiai.
Nemanau, kad įsigaliojus naujam tautinių mažumų švietimo įstatymui iškils daug esminių bėdų, nors iš pradžių jų tikrai bus (galima skirti kad ir 10 metų adaptacijai, tačiau vis tiek atsiras tokių, kuriems ir tiek bus negana). Reikėtų pamąstyti, ką mes, Lietuvos piliečiai ir Lietuvos švietimo politikai / valdininkai, galėtume padaryti, kad dar labiau sudomintume tautinių mažumų šeimas leisti mokinius į lietuviškas mokyklas. Pagaliau tam nebūtina turėti pabrėžtinai lietuviškų mokyklų, kaip pvz žydų mokykla Vilniuje. Moko toros pagrindų, kaip atskira disciplina dėstoma Izraelio istorija ir t.t., tačiau beveik visi dalykai dėstomi lietuvių kalba (nors privalomai mokoma ir jidiš/ivrito kalbos).

[Romas]

www.veidas.lt 2012.02.20

"Veido" interviu
3 klausimai Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, „Delfi“ vyr. redaktorei

VEIDAS: Jau netrukus portalas „Delfi“ planuoja paleisti lenkišką versiją. Anksčiau esate paleidę ir jau įsukę rusiškąją. Ko šiais projektais siekiate ir kokius tikslus sau keliate?
M.G.B.: (...) Žinodami, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje didesnė nei rusų, ir nusprendėme paleisti lenkišką portalą. (...)

VEIDAS: Kokią reakciją sukėlė tokie jūsų planai ir siekiai Lietuvoje bei Lenkijoje? Ar patyrėte spaudimą iš vietos lenkų ir jų žiniasklaidos?
M.G.B.: Dar net nepradėtas šis projektas jau sulaukė didelio tiek vietos, tiek Lenkijos lenkų susidomėjimo (...)
Dar norėčiau pabrėžti, kad lenkiškajame projekte mes nebandysime šios tautinės mažumos kažkaip indokrinuoti ar auklėti, tiesiog stengsimės pateikti daugiau įvairių požiūrių. Na, o jei šiuo portalu pavyks kažkiek prisidėti prie Lietuvos ir Lenkijos santykių pagerinimo, bus apskritai puiku.

VEIDAS: Bet šiuo savo projektu jūs kasatės po Lietuvos lenkų žiniasklaidos pamatais, tad ji jums trukdys visomis išgalėmis.
M.G.B.: Mes tai suprantame. Tiesą sakant, nė vienas naujas „Delfi“ projektas nebuvo sutiktas išskėstomis rankomis, bet mes juos pramušėme. Tą patį darysime ir šį kartą (...)

http://www.veidas.lt/3-klausimai

[Depeche]

Manau, kad tai yra gerai.

[J.U.]

Manau, kad tai yra gerai.

Bet jei įsigilintumėte, kam iš tikro priklauso Delfi, ko gero nemanytumėte, jog tai gerai.

[J.U.]

Priklauso estų kompanijai. Ir kuo tai blogai?

Ignalinos elektrinės atominio kuro saugyklą irgi stato vokiečių kompanija, kuri vėliau pasirodo esanti rusiška, įregistruota Vokietijoje. Ir visaip boikotuoja saugyklos statybą. Delfis lygiai taip pat yra Rusijos kapitalo portalas. Panaši padėtis yra su kai kuriomis Lietuvos komercinėmis TV ir praktiškai visomis kabelinėmis. Rusija deda daug pastangų, kad turėtų Baltijos šalių informacinį lauką savo rankose.

[Maxas]

Galite garantuoti, kad po kurio laiko tomaševskininkai nepradės reikalauti, kad būtų rašomas lenkiškas variantas? Galite garantuoti, jog dvigubos lentelės su pavadinimais po kurio laiko netaps viengubomis? Viso šio knibždėjimo prasmė yra ta, kad Vilniaus kraštas po kurio laiko turėtų tapti Lenkijos provincija, de jure priklausoma Lietuvai (čia geriausiu atveju) o de facto būtų valdomas iš Lenkijos. Pirmi daigai jau yra - lenkų kortos, lenkiškų mokyklų finansavimas iš Lenkijos, labai įtariu kad ir vietos valdininkai gauna lenkišką algą vokeliuose. Lenkijos kunigai sako pamokslus bažnyčiose. Lenkija visą laiką į akis sako viena, o už nugaros daro kita.

Tavo tokios kalbos panašios į Lukašenkos.
Pamenu jis buvo prigrasinęs lenkams, kad tie nemanytų jog Lenkijos siena eina prie Minsko

[Sula]

Tavo tokios kalbos panašios į Lukašenkos.
Pamenu jis buvo prigrasinęs lenkams, kad tie nemanytų jog Lenkijos siena eina prie Minsko

Betgi, anot Žečpospolitos, Baltarusijoje lenkų tautinės mažumos situacija "patenkinama".
Bent jau niekada nė pusės žodžio nebuvo užsiminta apie brolių (kartais - tikrąją to žodžio prasme) padėtį vos keli kilometrai už sienos.

[c2h5oh]

Kokiems lenkams? Kas jus taip paklaidina? Nuo Vilniaus iki baltarusijos pasienio 30 km ir ten pasienyje maisesi tautos,ten vieni nutauteje baltarusai gyvena tuose pasienio teritorijose. O jus lenkai,lenkai...tai gali tuomet juos vokieciai,marsieciais dar kaip nori juos vadinti-bus vienodai teisingai. Jie juk net lenkiskai nei vienas nesneka. Jie tik i savo kalba imaiso keleta iskraipytu lenkisku zodziu,o jus jau tai vadinate lenku kalba???? Lengvai jie jus vedzioja uz nosies.

Tie, kas kartoja šituos teiginius, laiko save Lietuvos patriotais. Bet jie arba trumparegiai patriotai, arba sąmoningi kenkėjai.

Pagalvokim patys, palygindami Lietuvą su Latvija. Lietuvai labai pasisekė, kad pas mus tautinės mažumos save identifikuoja kiekviena atskirai: lenkai save laiko lenkais, rusai rusais, totoriai totoriais, ukrainiečiai ukrainiečiais ir taip toliau. "Įrodydami", kad Lietuvos lenkai nėra lenkai, jūs tik sukursite naują bendruomenę - "russkojazyčnyje".

Jie garbina lenkų kalbą, kurios net nemoka? Puiku, tuo didesnės galimybės lietuvių kalbai užimti kažkokią nišą jų gyvenime.

[Eimantas]

V.Landsbergis: Vilniaus krašte tebegyvuoja tarybų valdžia LLRA asmenyje

http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=55853139

[Romas]

/\ Kai tik prabyla pats geriausias Tomaševskio agitatorius V.L. (ne Leninas), iškart LLRA pasididina lankomumą ir susirenka visus balsus.

Įdomiausia, kad ten minimą žemės skraidinimo įstatymą sugalvojo būtent konservatoriai jo valdymo laikais.

[Lettered]

/\ Kai tik prabyla pats geriausias Tomaševskio agitatorius V.L. (ne Leninas), iškart LLRA pasididina lankomumą ir susirenka visus balsus.

Ponas Landsbergis turbūt nėra nieko parašęs ar pakomentavęs nepaminėjęs Tarybų Sąjungos.

[John]

Gerbiu VL už tam tikrus jo nuopelnus ir vietą Lietuvos istorijoje, bet jam jau laikas eiti užtarnauton pensijon. Kur nors gražiame namelyje Kuršių Nerijoje ir užsiimti Čiurlionio muzika ar kultūros/meno kritika. Negi žmogus nesupranta, kad laikas baigti politiko karjerą ir aiškintis, ką ir kodėl daro LLRA ir kuo čia dėta SSRS?