LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[PoDV]

Galimai teisybė, jeigu jau protingoje literatūroje rašo. Tik mano būtų toks pastebėjimas, kad Vilniaus ir aplinkinių rajonų lietuviai labai dažnai būna šias savybes praradę (greičiausiai dėl dažnos sąveikos su lenkais ir intensyvių "kultūrinių mainų"). Kažką labai panašaus į tai, kas čia aprašyta, ne kartą pastebėjau bendraudamas su vidurinės Lietuvos gyventojais, pagrinde iš Kauno - Šiaulių - Panevėžio trikampio. Gimtojoje rytų Lietuvoje - nelabai, netgi tautiškai gana vienalytėje Ignalinoje.

Mano pastebėjimas iš praktikos: Vilniuje dirba labai daug žmonių ir iš Švenčionių, ir iš Varėnos rajonų (atstumas labai panašūs, tik į skirtingas puses). Nežinau, gal man taip tik pakliuvo, bet kiek teko bendrauti su varėniškiais - pastebėjau, kad jų bendravimas tikrai tiesus, kartais net stebinančiai tiesus, pasakant žmogui į akis kartais netgi tokius dalykus, kurie nėra labai malonūs. Aišku, gal tie žmonės neatspindi bendros gyventojų daugumos, gal tiesiog man pakliuvo tokia "chebra". Buvo situacijų, kai pasipiktinęs pagalvodavau "na va, dar sako kad dzūkai geri dūšios žmonės, o šitie iš kur tokie?" (kad dzūkai "geri dūšios žmonės", yra toks paplitęs stereotipas). Taip, ir tokiais atvejais tikrai tai truputį išmuša iš pusiausvyros, kai esi pratęs prie kiek saldesnio, nugludinto bendravimo, kai tai yra nuo vaikystės išmokta norma - tada atrodo "kas čia per naglumas?"

Kad švenčioniškis ar ignalinietis be rimtos priežasties žmogui tiesiai išdėtų ką galvoja... Man taip beveik nėra pakliuvę. Nebent jau labai rimtai išvesti iš kantrybės, rimtai pridergti ant galvos - tada išgirsi viską. Kol neprivedei iki "raudonos ribos" - labai mažai šansų.

Tiek iš mano patirties, tiek ir kitų teko nuomonių teko girdėti, kad Lietuva kultūriškai padalinta tarsi į tris dalis. Pajūris, Vidurio Lietuva su Žemaitija, Rytų Lietuva. Kažkokių kitokių dalinimų net neteko girdėti, netgi girdint stereotipus apie etnografinius regionus.

Girdėjau bent dvi nuomones (viena yra Algio Greitai), kad Vidurio Lietuva iš tiesų linkus į visokius grubumus (pvz. Algis Greitai pastebėjo, kad Kauno, Ariogalos neigiamą vaibą jam neretai išduoda tokie dalykai kaip mašinos ant fb koverio ir rusiškas hiphopas. Jis kartą iš vidinės nevilties per radiją net pareiškė, kad norėtų, kad iš Lietuvos liktų tik Rytų Lietuva ir pajūrio ruožas).

Pajūrio ruožas ir Rytų Lietuva panašesnė į jūsų aprašytą Ignalinos ar Švenčionių rajoną. Mano įspūdis, kad visa Lietuva daugmaž į Rytus nuo linijos nuo Biržai, Ukmergė, Širvintos, Varėna yra tokia kaip stereotipai apie Aukštaitiją, tokie svajokliai, daugiau žiūrintys į dangų. Pajūrio ruože (ypač apie Kretingą, Palangą) irgi panašų įspūdį paliko žmonės.

Sieju, kad tuose pakraščiuose daugiau įtakos su aplinkinėm tautom, galbūt susitaikymas, kad jei asimiliuosimės, tai asimiliuosimės, o Vidurio Lietuvoj ir Žemaitijoje kažkoks įsijungęs žūtbūtinio išlikimo instinktas, didesnę dalį galėjo lemti negera patirtis su kryžiuočiais, ypač Žemaitijoje (o labiausiai tarp Rietavo, Telšių, Plungės ir Mažeikių).

[R.D.]

Maceinai neprieštarausiu, tačiau tik atkreipsiu dėmesį, kad šiuolaikinėje kultūroje forma tapo svarbesnė už turinį, t. y. "svarbu kaip atrodo, o ne kaip yra".

[Tomizmas]

Tie aprašyti kultūriniai dalykai galimai eina iš to, kad lietuvių tauta iki gana nesenų laikų buvo kaimo žemdirbių tauta beveik be elitinio ar miestietiško gyvenimo būdo tradicijos (Lietuvos miestai buvo daugiausiai gyvenami nelietuvių, elitas nelietuviškas). O pas lenkus visa tai buvo, netgi labai. Net eiliniai žmonės Lenkijoje linkę kreiptis vienas į kitą ponais, kas Lietuvoje dažnai būtų priimta kaip pasišaipymas, "koks aš tau ponas". O jeigu jau prie ponų, tai atitinkamai, bendravimas irgi turi būti poniškas, nepasakysi kitam ponui "a tu durns", jau truputį kitaip reikia.

Bet visa tai yra labai sąlyginiai dalykai ir šiais laikais, jeigu lietuvių mentalitete tikrai yra taip kaip aprašyta, tai šitie dalykai linkę nykti.

Beje, Lenkijoje būnant kai netgi labai kokiu paprastu ir kukliu reikalu į tave kreipiasi "Pan", net kokį žureką ar fliakus pakelės užeigoje perkant, tai reikia pripažinti... Smulkmena, bet malonu

[mantasm]

Tie aprašyti kultūriniai dalykai galimai eina iš to, kad lietuvių tauta iki gana nesenų laikų buvo kaimo žemdirbių tauta beveik be elitinio ar miestietiško gyvenimo būdo tradicijos (Lietuvos miestai buvo daugiausiai gyvenami nelietuvių, elitas nelietuviškas). O pas lenkus visa tai buvo, netgi labai. Net eiliniai žmonės Lenkijoje linkę kreiptis vienas į kitą ponais, kas Lietuvoje dažnai būtų priimta kaip pasišaipymas, "koks aš tau ponas". O jeigu jau prie ponų, tai atitinkamai, bendravimas irgi turi būti poniškas, nepasakysi kitam ponui "a tu durns", jau truputį kitaip reikia.

Bet visa tai yra labai sąlyginiai dalykai ir šiais laikais, jeigu lietuvių mentalitete tikrai yra taip kaip aprašyta, tai šitie dalykai linkę nykti.

Beje, Lenkijoje būnant kai netgi labai kokiu paprastu ir kukliu reikalu į tave kreipiasi "Pan", net kokį žureką ar fliakus pakelės užeigoje perkant, tai reikia pripažinti... Smulkmena, bet malonu

Senais laikais lietuvių ir lenkų bajorai pykdavosi dėl šitų pačių stačiokiškumų ir gražbyliavimų.

[manometras]

Kai kurie (ar visi?) lietuviai jau irgi kreipiasi pone / ponia, bet mandagumą ir pagarbą įjungt pamiršta. Buvau traumatologiniame Kauno centre, stoviu su sulaužyta koja, pandemija, tos moteriškės kaip cerberės visus vaiko nuo kauko durų, kad neitų su lydinčiais, nes Covid, rėkia. Tai va, registrattūroj davė man popierių užpildyt, pildau, staiga riksmas: “Ponia!!! Ponia!!!! Ponia!!!!” Lapas užpildytas, trys parašai yra, pakeliu akis ir pasirodo, kad registratorė čia man rėkė tą ponia, nes pamatė, kad blogai pildau, o aš nereagavau, nes nu, jei taip kaukia, tai gal ta ponia už kilometro, pro duris veržiasi. Griebė lapą, demonstratyviai sulamdė ir išmetė, davė naują. Nieko nepasakiau jai, nes nu ką sakyt, neperrėksi susinervinusios.

[manometras]

Tie aprašyti kultūriniai dalykai galimai eina iš to, kad lietuvių tauta iki gana nesenų laikų buvo kaimo žemdirbių tauta beveik be elitinio ar miestietiško gyvenimo būdo tradicijos (Lietuvos miestai buvo daugiausiai gyvenami nelietuvių, elitas nelietuviškas). O pas lenkus visa tai buvo, netgi labai. Net eiliniai žmonės Lenkijoje linkę kreiptis vienas į kitą ponais, kas Lietuvoje dažnai būtų priimta kaip pasišaipymas, "koks aš tau ponas". O jeigu jau prie ponų, tai atitinkamai, bendravimas irgi turi būti poniškas, nepasakysi kitam ponui "a tu durns", jau truputį kitaip reikia.

Bet visa tai yra labai sąlyginiai dalykai ir šiais laikais, jeigu lietuvių mentalitete tikrai yra taip kaip aprašyta, tai šitie dalykai linkę nykti.

Beje, Lenkijoje būnant kai netgi labai kokiu paprastu ir kukliu reikalu į tave kreipiasi "Pan", net kokį žureką ar fliakus pakelės užeigoje perkant, tai reikia pripažinti... Smulkmena, bet malonu

Dzień dobry, pani. Moja pani prosiła pani, że by pani pożyczyła mojej pani rondel. (Laba diena, ponia. Mano ponia prašė ponios, kad ponia paskolintumėt mano poniai indą pienui.) Darė įspūdį lietuviams kaimiečiams.

[PoDV]

Kai kurie (ar visi?) lietuviai jau irgi kreipiasi pone / ponia, bet mandagumą ir pagarbą įjungt pamiršta. Buvau traumatologiniame Kauno centre, stoviu su sulaužyta koja, pandemija, tos moteriškės kaip cerberės visus vaiko nuo kauko durų, kad neitų su lydinčiais, nes Covid, rėkia. Tai va, registrattūroj davė man popierių užpildyt, pildau, staiga riksmas: “Ponia!!! Ponia!!!! Ponia!!!!” Lapas užpildytas, trys parašai yra, pakeliu akis ir pasirodo, kad registratorė čia man rėkė tą ponia, nes pamatė, kad blogai pildau, o aš nereagavau, nes nu, jei taip kaukia, tai gal ta ponia už kilometro, pro duris veržiasi. Griebė lapą, demonstratyviai sulamdė ir išmetė, davė naują. Nieko nepasakiau jai, nes nu ką sakyt, neperrėksi susinervinusios.

Čia atpažįstu sovietinių kraštų ujimo papročius. Čia galima panagrinėti visokius keliautojų blogus ir video blogus. Vyresniems žmonėms labiau būdinga, jaunesniems mažiau, arba visai nėra. Gelbėja tarptautinė paslaugų kultūra darbe.

---
Lenkų didesnį kultūringumą sieju, kad nepriklausė SSRS, atokiau buvo nuo aukso ordiškos kultūros ašies. Tikiu, kad ir lietuviams būtų buvę būdinga panašus kultūringumas jei ne sovietmetis.

Tokius dalykus kaip vėlyvas krikštas, LDK kultūrinis/ekonominis išsivystymas yra sunku įvertinti. Ne tik lietuviai buvo žemdirbių tauta, nors turėjo savo unikumų.

[Tomizmas]

Ta lenkų tradicija vadinti vienas kitą ponais yra ŽYMIAI senesnė, nei TSRS.

[manometras]

Ta lenkų tradicija vadinti vienas kitą ponais yra ŽYMIAI senesnė, nei TSRS.

Lenkijoje ji nebuvo pertraukta ir sssro laikais. O lietuviai sssro laikais tapo rėksniais. Kas nors nepatiko, apšaukite, kad ir svetimą žmogų, jei jis ne jūsų viršininkas.

[Gator]

O ar Lietuvoje yra kitoks kreipinys jei ne pone, kalbant pvz apie tą registratūros pavyzdį kur kreipiasi į žmogų nežinodami vardo.
Manau čia tas pats kas anglosaksų sir/mister.

[John]

O ar Lietuvoje yra kitoks kreipinys jei ne pone, kalbant pvz apie tą registratūros pavyzdį kur kreipiasi į žmogų nežinodami vardo.
Manau čia tas pats kas anglosaksų sir/mister.

Tamsta? Šitą ir kariuomenėje naudoja be kita ko.

[Stadionas]

Tamsta? Šitą ir kariuomenėje naudoja be kita ko.

Gerbiamasis, dar?

[Gator]

Tamsta? Šitą ir kariuomenėje naudoja be kita ko.

Gal, bet šită dažniausiai naudoja kai jau kalba su kažkuo, pvz "na žinote, tamsta". O šaukimui naudojamo kažkaip netenka girdėti civiliniam gyvenime. Bet jei išpopuliarinus, tai gal ir ok. Tik ar tai geriau nei pone?

[Aleksio]

Geriausias kreipinys yra "tu".

[Gator]

Geriausias kreipinys yra "tu".

Kam eilinį kartą nesąmones rašinėji? Juk aišku, kad kalbame ne apie "tu" ir "you", o apie "pone" ir "sir" tipo kreipinius.

[Aleksio]

Juk aišku, kad kalbame ne apie "tu" ir "you", o apie "pone" ir "sir" tipo kreipinius.

Visus šituos kreipinius apjungia vienas žodis "tu". O jeigu kažkam nepatinka toks kreipinys, tai yra jo problemos.

[PoDV]

Visus šituos kreipinius apjungia vienas žodis "tu". O jeigu kažkam nepatinka toks kreipinys, tai yra jo problemos.

Kaip dėl Ė?, arba Hey!? Dar trumpiau ir mažiau vargo negu "tu".

[MedinisStrazdas]

Kam eilinį kartą nesąmones rašinėji? Juk aišku, kad kalbame ne apie "tu" ir "you", o apie "pone" ir "sir" tipo kreipinius.

"sir" yra skirta riteriams, eiliniams piliečiams to nereikia.

[Kitas Džiugas]

"sir" yra skirta riteriams, eiliniams piliečiams to nereikia.

Ar eiliniai kareiviai irgi yra riteriai?

[Gator]

"sir" yra skirta riteriams, eiliniams piliečiams to nereikia.

Kalbam apie tai, kad jis naudojamas visiems be išimties eiliniams piliečiams Jav. Ir niekas nesako - aš gi joks seras, baik taip kreiptis.
Čia kaip analogiją ponui pateikiu. Jis nevartojamas ta senąja pono reikšme, evoliucionavo žodis.