LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[Romas]

Reikia pripažinti, kad kolegos lyginimas su Berlyno turkais buvo visiška kūrybinė nesėkmė, neturinti nieko bendro su migracijos situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte.

[Kitas Džiugas]

Kaip ten su tais Berlyno turkais?

Berlyne dauguma gyventojų vokiečiai, ne turkai.

[mantasm]

Berlyne dauguma gyventojų vokiečiai, ne turkai.

Lenkai Lietuvoj irgi ne dauguma.

[Kitas Džiugas]

Lenkai Lietuvoj irgi ne dauguma.

Šalčininkų rajone dauguma.

[mantasm]

Šalčininkų rajone dauguma.

Bet pasas tai ne Šalčininkų. O Berlyne spėju atsirastų seniūnijų atitikmenų kur dauguma ne vokiečiai.

[Kitas Džiugas]

Bet pasas tai ne Šalčininkų. O Berlyne spėju atsirastų seniūnijų atitikmenų kur dauguma ne vokiečiai.

Tai taip, Šalčininkų lenkai yra Lietuvos piliečiai, ne kokie neaiškūs imigrantai.
Berlynas kaip gyvenvietė yra vienas.

[mantasm]

Tai taip, Šalčininkų lenkai yra Lietuvos piliečiai, ne kokie neaiškūs imigrantai.
Berlynas kaip gyvenvietė yra vienas.

Didelė dalis Berlyno turkų irgi piliečiai. Ir ką?

Berlynas savo suverenumu kaip federalinė žemė arčiau LR nei Šalčininkų rajono.

[Kitas Džiugas]

Didelė dalis Berlyno turkų irgi piliečiai. Ir ką?

Berlynas savo suverenumu kaip federalinė žemė arčiau LR nei Šalčininkų rajono.

Mažumų kalbai būti oficialia daugiau suverenumo nereikia. Punsko valsčius ar Pirano savivaldybė Slovėnijoje neturi kažkokio didesnio suverenumo.

[mantasm]

Mažumų kalbai būti oficialia daugiau suverenumo nereikia. Punsko valsčius ar Pirano savivaldybė Slovėnijoje neturi kažkokio didesnio suverenumo.

Taip, mažumų kalbai paprastai reikia, kad tai būtų istoriškai tos vietos žmonių kalba. O ne imigrantai, okupantai ir t.t.

[Tomizmas]

Taip, mažumų kalbai paprastai reikia, kad tai būtų istoriškai tos vietos žmonių kalba. O ne imigrantai, okupantai ir t.t.

Kiek šimtų metų tam yra nustatyta? Nes pvz. vengrų kalba tai yra 1000 metų senumo imigrantų kalba, sugebėjusi asimiliuoti vietinius (pagrinde slavus). Anglai britų salose - 1500 metų senumo imigrantai.

O kai vertinti tokus gana dažnus atvejus, kai vietinė populiacija be jokios reikšmingos migracijos, dėl kitos didesnės tautos stiprios kultūrinės įtakos, per ilgą laiką pakeičia savo kalbą ir tapatybę?

[Romas]

Taip, mažumų kalbai paprastai reikia, kad tai būtų istoriškai tos vietos žmonių kalba. O ne imigrantai, okupantai ir t.t.

Šiaip piliečių skirstymas ir lyginimas su imigrantais kokiame Berlyne panašus į neapykantos kurstymą.

Prašom paaiškinti, kaip vietiniai gyventojai lenkai tampa "imigrantais ir okupantais", o ką tik į Vilnių ar rajoną iš Lietuvos gilumos atvykę tampa "per šimtmečius čia gyvenusiais".

[mantasm]

Šiaip piliečių skirstymas ir lyginimas su imigrantais kokiame Berlyne panašus į neapykantos kurstymą.

Prašom paaiškinti, kaip vietiniai gyventojai lenkai tampa "imigrantais ir okupantais", o ką tik į Vilnių ar rajoną iš Lietuvos gilumos atvykę tampa "per šimtmečius čia gyvenusiais".

Jei neskirstytume, reiktų leist rašyt ir kirilica bei kitomis raštų sistemomis kokių tik turime piliečių. Nepamirškime ir karaimų ar totorių, kurie daug arčiau tautinių mažumų nei „lenkai“.

P.S. Berlyno turkai juk tokie patys piliečiai, kam juos skirstyt ir vadint imigrantais.

[MedinisStrazdas]

Kiek šimtų metų tam yra nustatyta? Nes pvz. vengrų kalba tai yra 1000 metų senumo imigrantų kalba, sugebėjusi asimiliuoti vietinius (pagrinde slavus). Anglai britų salose - 1500 metų senumo imigrantai.

O kai vertinti tokus gana dažnus atvejus, kai vietinė populiacija be jokios reikšmingos migracijos, dėl kitos didesnės tautos stiprios kultūrinės įtakos, per ilgą laiką pakeičia savo kalbą ir tapatybę?

manau gera riba būtų - prieš valstybės susiformavimą. t.y. vokietijoje vietinės mažumos kalbos būtų prieš vokietijos (prusijos) susiformavimą ten gyvenusių, lietuvoje prieš lietuvos susoformavimą gyvenusių o vengrija turbūt irgi susiformavo ankščiau nei prieš tukstnatų metų?

O šiaip tai kuo mažiau kalbūt tuo geriau. Lengviau visam pasauliui susišnekėti.

[Kitas Džiugas]

Taip, mažumų kalbai paprastai reikia, kad tai būtų istoriškai tos vietos žmonių kalba. O ne imigrantai, okupantai ir t.t.

Nei Šalčininkai, nei Visaginas nėra okupuoti, o ten gyvenantys įvairių tautybių Lietuvos piliečiai nėra nei imigrantai, nei okupantai.

Jei neskirstytume, reiktų leist rašyt ir kirilica bei kitomis raštų sistemomis kokių tik turime piliečių. Nepamirškime ir karaimų ar totorių, kurie daug arčiau tautinių mažumų nei „lenkai“.

P.S. Berlyno turkai juk tokie patys piliečiai, kam juos skirstyt ir vadint imigrantais.

Kadangi lietuvių kalba rašoma lotynišku raštu, o ne graždanka, tai nelabai tamstos principai turi pagrindo, ir niekas taip nedaro.

Ir nuo kada skaitlingiausia Lietuvos tautinē mažuma neegzistuoja?

Totoriai šiaip jau paprastai kalba lietuviškai/lenkiškai, o karaimų kalba rašoma lotynišku raštu, labai panašiu į lietuvišką. Jiems problemos nėra, tai nereikia jų ir išsigalvoti.

[MedinisStrazdas]

Nei Šalčininkai, nei Visaginas nėra okupuoti, o ten gyvenantys įvairių tautybių Lietuvos piliečiai nėra nei imigrantai, nei okupantai.

Na jeigu tiksliai tai batarusių tautybės piliečiai imigravę į lietuvą okupacijos laikotarpiu, kuriems vėliau buvo suteikta pilietybė.

[Kitas Džiugas]

Na jeigu tiksliai tai batarusių tautybės piliečiai imigravę į lietuvą okupacijos laikotarpiu, kuriems vėliau buvo suteikta pilietybė.

Jie tokie patys piliečiai.

[mantasm]

Jie tokie patys piliečiai.

Pagal pasaulinę praktiką vien nuo buvimo tokiais pat piliečiais jų kalba neįgauna valstybinės svarbos. Esmė yra kaip ta kalba kalbantys žmonės atsidurė kitakalbėje aplinkoje. Kitaip kaip sakiau Berlyno turkai ar Londono pakistaniečiai turėtų kalbines teises.

[mantasm]

Kadangi lietuvių kalba rašoma lotynišku raštu, o ne graždanka, tai nelabai tamstos principai turi pagrindo, ir niekas taip nedaro.

Ir nuo kada skaitlingiausia Lietuvos tautinē mažuma neegzistuoja?

Totoriai šiaip jau paprastai kalba lietuviškai/lenkiškai, o karaimų kalba rašoma lotynišku raštu, labai panašiu į lietuvišką. Jiems problemos nėra, tai nereikia jų ir išsigalvoti.

Tai gi nelotynišku raštu rašantys tokie patys piliečiai. Kirilicos raštu rašančios mažumos Lietuvoje egzistuoja daug ilgiau ir daug natūralesniais būdais nei lenkakalbiai. Sentikiai irgi piliečiai.

Esmė ne egzistavimo faktas ir skaitlingumas, o istorinė perspektyva. Ypač kai kalba pradeda suktis apie okupacinių valdžių išduotus dokumentus.

[Romas]

Esmė yra kaip ta kalba kalbantys žmonės atsidurė kitakalbėje aplinkoje. Kitaip kaip sakiau Berlyno turkai ar Londono pakistaniečiai turėtų kalbines teises.

Vienas kitas iš kaimyninės Gardino srities atsikėlęs lenkas nekeičia fakto, kad absoliuti dauguma lenkiškai kalbančių Vilniaus ir Vilniaus krašto žmonių gyveno savo vietose.
Lietuva 1939-1945 m. atėjo pas juos, o ne lenkai migravo į Lietuvą.
Todėl jų prilyginimas Berlyno turkams geriausiu atveju yra paprasčiausias trolinimas.

[Sula]

Lietuva 1939-1945 m. atėjo pas juos, o ne lenkai migravo į Lietuvą.

Klausimas, kada Lenkija atėjo pas juos.

Įdomiausia, kad kai kurie gėdijas pripažinti, kad protėviai buvo lietuviai (rečiau - baltarusiai).
Mano antrosios eilės vienas senelis tapo lenku, kitas - baltarusiu, ir niekada neslėpė ir nesigėdyjo (išskyrus gal stalinizmo laikus Lenkijoje), kad yra lietuvių kilmės. Net tarpukario Lenkijoje tai buvo kažkaip kotiruojama! Kalba - kitas dalykas.