LT-PL. Lietuvių - lenkų santykiai. Lenkiški užrašai ir pavardės Vilniaus krašte.

[bebop]

Ojojoi, kaip toli knisat. A. Mickevičius, beje, buvo žydas (pagal motiną), tik kad krikštytas. Nežinojot? Net Vikipedija rašo...
Tai koks jis lietuvis, jei net pusiau lenkas (pagal tėvą)??? Gal pakaks čia aiškintis, kaip buvo anksčiau.
Tuo labiau, pakaks nusikalbėti, kad japonas, gerdamas lietuvišką alų ir sirgdamas už Lietuvos krepšinį, taps lietuviu...
Žiūrėkime kaip yra dabar. Nes dabarties mes negalime kurti ant kelių šimtų metų senumo realijų. Lietuva yra atkurta kaip lietuvių tautos valstybė. Tas įtvirtinta ir Konstitucijoje. Todėl bet kokios kitataučių piliečių pretenzijos besikertančios su konstitucinėmis nuostatomis, yra veikimas prieš valstybę. O kad kažkur yra kitaip, kad leidžiama dvikalbystė ir pan., tai nėra argumentas, kad taip turi būti ir pas mus.

Kad visi "lietuviai" neaiškus įvairių tautų mišinys tikrasis baltų fenotipas yra blondinas mėlynomis akimis (kaip skandinavų). Ar daug tokių matot?

[Al1]

Kad visi "lietuviai" neaiškus įvairių tautų mišinys tikrasis baltų fenotipas yra blondinas mėlynomis akimis (kaip skandinavų). Ar daug tokių matot?

Beje, tas baltiškas blondiniškas fenotipas yra pramanas. O japonas labai artimas lietuviui pagal fenotipą??? Gal genetika čia kur kas aiškiau sudėlioja tašku ant i.

[Lettered]

tikrasis baltų fenotipas yra blondinas mėlynomis akimis (kaip skandinavų). Ar daug tokių matot?

Ar tikrai?

[bebop]

Beje, tas baltiškas blondiniškas fenotipas yra pramanas. O japonas labai artimas lietuviui pagal fenotipą??? Gal genetika čia kur kas aiškiau sudėlioja tašku ant i.

Ne pramanas, o rimtas Vaidučio Kučinsko (VULSK Genetikos centro vadovo), visą savo gyvenimą paskyrusio lietuvių tautos tyrinėjimui, teiginiai Bet kaip visada, tu viską geriau žinai, nes taip sakė Kalabybiškių kaimo išminčius.

[Al1]

Ne pramanas, o rimtas Vaidučio Kučinsko (VULSK Genetikos centro vadovo), visą savo gyvenimą paskyrusio lietuvių tautos tyrinėjimui, teiginiai Bet kaip visada, tu viską geriau žinai, nes taip sakė Kalabybiškių kaimo išminčius.

Tai kad ne. Tik trečdalis yra šviesiaplaukiai. O akys šviesios, bet nebūtinai mėlynos.
Gerai, reikia grįžti prie temos. Nes tuoj ateis supykęs Romas...

[Gnoss]

Kiek jums metų? Spėju nedaug. Arba pakankamai, bet mokotes Balstogės Universitete N. Vilnioje, todėl toks angažuotas ir polonofilas. Tiesiog esu tai patyręs iš "prancūzų" ir "olandų".
Žinai, nežaisiu aš tų kvailų Tavo primetinėjamų žaidimų, kur pateikus 50 nuorodų iš pirminių šaltinių ar mokslininkų straipsnius pacitavus, atsakoma - čia netiesa; čia per anksti; čia per vėlai; čia tiesa, bet lietuviai, kurie rašėsi moką lietuvių, buvo lenkai ir vartojo lenkų, ir pamaldas laikė lenkiškai, vėliau ištraukiamas iš konteksto mažiausias skaičius ir nepaisant mokslininko pateiktų argumentų, brukama sava propoganda ir išvedžiojimai, o viskas vainikuojama vieninteliu 1916 metų surašymu, apie kurio "nešališkumą" ir jo vedimo subtilybes galima pasiskaityti Prano Bieliausko, M. Riomerio, Biržiškos ar Matulaičio dienoraščiuose.
Bet gali trolinti toliau ir išvedžioti, o kam įdomi tiesa, peržiūrės mano nuorodas ir perskaitys pacituotus mokslininkus.

Ne amžiuje problema. O tamsta bet kokia kaina ginate lietuvybę, kartais ir skaičiais, kurie parodo ką kita. Jau rodžiau tuos jūsų pavyzdžius.
Aš nesu polonofilas. Aš tik sakau, kad ta nelietuviška LDK kultūra yra pernelyg nuvertinama, nes Lietuvoje nieko kitko, kaip lietuviška, neturi būti, o apie tai nepatogu kalbėti. Na, buvo Czeslawo Miloszo metai, tik ar tie renginiai sukėlė kokį nors šurmulį? O mano jau minėtas Mickevičius dabar tapo klišė - va lenkas, tik jo atvyksta pažiūrėti lenkai iš Lenkijos.
Nes jums ir dar belekiek žmonių Lietuva - tik lietuvių kraštas.

bet lietuviai, kurie rašėsi moką lietuvių, buvo lenkai ir vartojo lenkų

Nuoširdžiai, kelintas kartas jau? Tikrai ne pirmas ir ne antras. O jūs įsikalęs sau į galvą klišę - nu i davai.

vėliau ištraukiamas iš konteksto mažiausias skaičius

Sutinku, gal ir ne 2-3 procentai, bet kas juos ten žino?
Bet ir ne dauguma, ar ne? O geriau būtų, kad būtų buvę dauguma? Nes jei būtų lietuviai darę tyrimą, tai būtų jau kiti skaičiai?
Čia iš tos pačios serijos, kaip lietuviai su rusais Žalgirio mūšį laimėjo. Juk reikia surasti kažką, kad galėtum pritempti prie savo idėjos, kurią po to pavadiname tiesa ir visus apšaukiame kvailiais. Gaila, kad cenzūros galių dar neturit.
Esu užsiėmęs, tad nesu linkęs kelti bala žino kiek citatų. Juolab kad čia laisvas pašnekesių forumas, o ne mokslinė studija. Bet pasistengsiu, kai turėsiu galimybę.
Ką ten trolinti? Kad mano ironiją suprantate tiesiogiai, tai jau ne trolinimas, o savęs apsitrolinimas.

[bebop]

Tai kad ne. Tik trečdalis yra šviesiaplaukiai. O akys šviesios, bet nebūtinai mėlynos.
Gerai, reikia grįžti prie temos. Nes tuoj ateis supykęs Romas...

Na, reikėjo parašyti, kad šviesios, o ne mėlynos. Tiesiog norėjau apibūdinti kaip tipiškus blondinus. Esmė, kad trūksta pigmento, nes toks klimatėlis.

Taip vat, realiai "tikrų" lietuvių ir pagal tave tėra trečdalis

[zep]

Na, reikėjo parašyti, kad šviesios, o ne mėlynos. Tiesiog norėjau apibūdinti kaip tipiškus blondinus. Esmė, kad trūksta pigmento, nes toks klimatėlis.

Taip vat, realiai "tikrų" lietuvių ir pagal tave tėra trečdalis

O dėl plaukų kuo toliau į šiaurę, tuo daugiau šviesiaplaukių.Dar viena citatą galiu duoti jeigu angliškai suprantate.

A theory propounded in The History and Geography of Human Genes (1994), says blond hair became predominant in Northern Europe beginning about 3,000 BC, in the area now known as Lithuania, among the recently arrived Proto-Indo-European settlers (according to the Kurgan hypothesis), and the trait spread quickly through sexual selection into Scandinavia. As above, the theory assumes that men found women with blond hair more attractive.

[bebop]

O dabar apsidairyk aplinkui ir paieškok blondinų su šviesiomis akimis. Aš taip padariau. Apytiksliai 20 - 30 proc. tokių suskaičiavau.

Ir kaip visada, teorija ir liks teorija Yra teorija, kad lietuviai yra sarmatai. Ypač įdomu kurti teorijas apie praeitį, nes sunku jas įrodyti.

O kam įdomu sužinoti apie lietuvių genus, yra jo pačio knyga Genomo įvairovė: lietuviai Europoje

[Al1]

Na, reikėjo parašyti, kad šviesios, o ne mėlynos. Tiesiog norėjau apibūdinti kaip tipiškus blondinus. Esmė, kad trūksta pigmento, nes toks klimatėlis.

Taip vat, realiai "tikrų" lietuvių ir pagal tave tėra trečdalis

Aš dar kartą kartoju, kad tas blondiniškas fenotipas yra pramanas. Viskas, grįžtame prie temos.

Kartais ir kosmopolitų laikraštpalaikis parašo kai ką teisingo...
Nors ir senstelėjęs straipsnis, bet aktualus.

Šalčininkija – Lietuvai draugiška kaimyninė šalis
Artūras Jančys 2012-10-02

http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/...nine-salis.htm

[zep]

O dabar apsidairyk aplinkui ir paieškok blondinų su šviesiomis akimis. Aš taip padariau. Apytiksliai 20 - 30 proc. tokių suskaičiavau.

Ir kaip visada, teorija ir liks teorija Yra teorija, kad lietuviai yra sarmatai. Ypač įdomu kurti teorijas apie praeitį, nes sunku jas įrodyti.

Dėl plaukų tai pritariu tikrai gal trečdalis tik su šviesiais.Dėl akių nesutikčiau aš pats mėlynom akim, o ir visa giminė taip pat mėlynakiai, o pažystamų rate tik vienas rudaakis.

[bebop]

Dėl plaukų tai pritariu tikrai gal trečdalis tik su šviesiais.Dėl akių nesutikčiau aš pats mėlynom akim, o ir visa giminė taip pat mėlynakiai o pažystamų rate tik vienas rudaakis.

Bet jeigu tik akys mėlynos, tavęs nelabai pavadinsi blondinu (nors savęs ir nevadini)

Kaip ir sakė A|1, grįžtame prie temos

[J.U.]

Visa ginčas yra beprasmis manyčiau. Vieni laiko svarbiausiu dalyku rasės grynumą, kiti Lietuvos gyventojų pilietiškumą. Aš save priskirčiau prie pastarųjų. Manau, kad šimtą kartų geriau Lietuvai turėti tokį lenką kaip prof. Römeris nei tokį lietuvį kaip Burokevičius.

[Al1]

Lenkai lietuvių tautos kraujo grynumui jokio pavojaus nekelia.

[Sula]

Įdomus intriguojantis pasikapojimas

[Romas]

Tai kad ne. Tik trečdalis yra šviesiaplaukiai. O akys šviesios, bet nebūtinai mėlynos.
Gerai, reikia grįžti prie temos. Nes tuoj ateis supykęs Romas...

Ačiū už pastabumą ir vidinių stabdžių buvimą.
Prasitrinkit patys šiukšles neturinčias nieko bendro su tema. Taip bus mažiau emocijų.

[Gnoss]

Ką ką kitą? Tai, ką norite matyti, gurkšnodamas arbatą Varšuvoje - istoriškai grynai lenkišką Vilnių?
Aš pateikiau faktus prieš jūsų lietuvių istorijos ir kultūros juodinimą ir tiek.



Oi, paprašyčiau,. Nereikia čia tų komedijų - ne polonofilas. Kuria kalba meldžiates?

Tik tarp kitko - aš grynakraujis lietuvis, maišytas aukštaitis ir suvalkietis

O kieno? Gal mazoviečių, slavų?

tai pagal jus, tiksliau pagal kažkurį akademiką, visi aplinkui baltai. Tai apie kokius slavus kalbate?

Tai ir yra tiesa. Paklauskite bet kurio lenko turisto Vilniuje, ką jis lankė, ir ar žino, kad Rasose dar kas nors be Pilsudskio širdies ir kitų lenkų kultūros veikėjų ilsisi. Atsakys, kad ne. Daug lenkų turistų Vilniuje bus girdėję apie Petrą Vileišį ar Vaclau Lastouski? Bet į Mickeivičiaus muziejų nueis.

Na ir tegu eina, negu uždrausi. Nes jiems nėra įdomu. O pats ar nueitumėte Varšuvoje ant kokio nusipelnusio lenkų tautai žmogaus kapo? Aš spėju, kad ne. Nes aš tai neičiau.

Tai kas čia ką nuvertina? Pats apdergei lietuvių kultūrą.
Tai Žmogau, parodžiau, kad lietuvių kultūros ir kalbos universitete buvo -va tiek- ir -dar va tiek- buvo, tai tada vėl puolei su tuo "kaimiškumu" ir "visi jie kalbėjo lenkiškai", bei kaltinimais, kad parodydamas, jog buvo daugybė lietuvių, nuslepiau kažkokią "tiesą" ir "įžeidžiau tik lenkišką Wilno".
Kiek galima cituoti tą patį. Štai net 18 amžiaus pabaigoje:

Čia reikia prisiminti, kad kad dalis kunigų buvo ruošiama Prūsijai, Latvijai ir tai reikalavo vokiečių kalbos mokėjimo.

Bet universitetas vistiek grynai lenkiškas...

Tai kas čia ką pritempinėja, kas čia ką menkina, kas čia kažko bijo, kažkokia "įsivaizduojama visuomenė bijo"? Kas melavo, jog lietuvių nebuvo universitete, jog lietuvių kalbos nebuvo, jog lietuviai negalėjo studijuoti universitete? Visiems forumo nariams akivaizdu kas.

Aš nesakiau, kad jų nebuvo. Bat pagal jūsų pateiktus skaičius - ne absoliuti dauguma, be to, jie mokėsi ne lietuviškai, nes dar 1822 m. Kazimieras Kontrimas siūlė įsteigti Lietuvių kalbos katedrą VU, bet pasiūlymas buvo nepriimtas. Aš nesu tikras dėl dėstomosios kalbos, bet kad lietuvių filologų iki to laiko universitetas neruošė - faktas.

Teisingai, visi mokslininkai - Rabikauskas, Zinkevičius, Balinskis, Ulčinaite, Lebedys yra melagiai ir šarlatanai (įskaitant ir daugybę lenkų kaip Ochmanskis ar Jan Safarewicz ir kt.), o visos jų mokslų studijos yra pritemptos, visi pateikti pirminiai šaltiniai yra klastotės, o šimtai lietuvių raštijos darbuotojų ar lietuviakalbių bajorų nuo 16 iki 20 amžiaus yra išsigalvojimai ir, kaip sakėt, "išimtys". Užtat jūs vienas ir be mokslinių tyrimų žinote tiesą, kurios visi labai bijo pripažinti,- tai, kad lietuvių Vilniaus mieste, Universitete, Vilniaus krašte niekada nebuvo, o tik lenkai.

Oi kaip lengva įsikalti sau į galvą ir kartoti be galo be krašto. Nu raskit nors vieną mano sakinį, kuris sakytų, kad aplink Vilnių ir Vilniuje lietuvių nebuvo. Aš tik kalbėjau apie bajorijos nutautėjimą.
Tai jūs man populiariai paaiškinkit, kaip ir kodėl nutautėjo Vilniaus kraštas. Sakykim, aš nesuprantu.

Gal pakomentuosiu Paulių Rabikauską:

Kad taip iš tikrųjų buvo, tai yra, kad buvo savitų lietuviškų pasireiškimų, liudija vienos iš pirmaujančiųjų Lietuvos didikų šeimos nario pasisakymas. Mikalojus Kristupas Radvilas Našlaitėlis 1577 metais (taigi, dvejus metus prieš universiteto įsteigimą) lenkiškai rašytame laiške savo broliui Jurgiui, tuomet Vilniaus vyskupui koadjutoriui, įsakmiai priminė: "Wasza Miloše Litvvin, nie Polak — Jūsų Malonybe, esi lietuvis, ne lenkas Laikykis, Jūsų Malonybe, savo tautos, to neslėpdamas.

Na va. Pirmasis sakinys. buvo savitų lietuviškų pareiškimų. Vien šis sakinys parodo, jog jeigu jų buvo, vadinasi, nepakankamai, kad tai tuo laiku būtų buvę įprasta. O be to, ar tik ne Mikalojus Kristupas Radvilas Našlaitėlis 1555 m. Breste įkūrė spaustuvę, kuri spausdino lenkiškai, o 1563 m. organizavo lenkiškos Biblijos spausdinimą?
Tai kaip ir parodo, kad Radvilos buvo sulenkėję. O kad rašė broliui lietuviškai, tai parodo, jog jie buityje vartojo lietuvių kalbą.

Apie du trečdalius sudarydavo studentai nelietuviai ir nežemaičiai. Tai studentai, kilę iš rytinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sričių, vadinamieji 'rudieni', t. y. gudai, šiandien Lietuvoje vadinami baltarusiais.

Tai jums populiariai čia lygu lenkams. Originaliai - gudai, bet dėl polonizacijos sulenkėję.
O pavardės dar XIX amžiuje buvo lenkinimas: štai Antanas Strazdas savo Giesmėse, svietiškose ir šventose, pasirašinėjo kaip Untanas Zdazdawskas.

O Lietuvos jėzuitų provincija (kuri, kaip minėjome, 1608 m. tapo savarankiška, nuo Lenkijos nepriklausoma provincija) buvo gana mišrus konglomeratas, susidedąs iš keturių stiprokų grupių: lietuvių su žemaičiais, prūsų, gudų ir mozūrų. Būdavo taip pat ir latvių, ukrainiečių ir po vieną kitą kitų kaimyninių ar tolimesnių tautų atstovų. Kadangi Lietuvos provincijos jėzuitų katalogų didžiausioji dalis išliko iki mūsų laikų, juos paanalizavus, būtų galima gauti įdomių duomenų ir apie Vilniaus akademijos profesorių ir kitų prie jos gyvenusių jėzuitų kilmę, išsilavinimą ir kai kuriais laikotarpiais net apie kiekvieno iš jų kalbų mokėjimą.

Įdomiau, kokia kalba buvo vedami tie katalogai. Tikriausiai kad ne lietuviškai, daugiausia šansų, jog lotyniškai.

Likusieji aštuoni buvo lietuviai. Pirmasis lietuvis, užėmęs šią atsakingą vietą, buvo Jonas Gruževskis (1618 - 25 ir 1641 - 42). Su antruoju lietuviu rektorium, iš Kauno kilusiu Albertu Kojalavičium prasideda ilga septynių, vienas paskui kitą sekusių lietuvių Vilniaus universiteto rektorių serija: tai žemaitis Žygimantas Liauksminas (1656-57), daugiau negu metus kaip vicerektorius rūpinęsis rusų ir kazokų nusiaubtais akademijos pastatais; po jo rektorium buvo Kazimieras Kojalavičius (1657-62), minėtojo Alberto brolis, sunkiomis aplinkybėmis pradėjęs milžinišką sunaikinto universiteto atstatymo darbą; žemaitis Mykolas Ginkevičius (1662-63), kuriam jau po metų mirtis nutraukė gražiai pradėtą darbą; po jo sekė vėl žemaitis Danielius Butvilas (1663-66); toliau ėjo iš įtakingos lietuvių didikų šeimos kilęs Andrius Valavičius (1666-69) ir pagaliau šaltiniuose taip pat 'lituanus' vadinamas Stanislovas Tupikas (1669-72). Taigi, iš 27 Vilniaus universiteto rektorių pirmą jo veiklos šimtmetį aštuoni, o pridėjus jau minėtą Paulių Boksą — devyni, tai yra visas trečdalis, buvo lietuviai. Žinant, kad tokioms pareigoms eiti tinkamų lietuvių jėzuitų pradėjo rastis tiktai praėjus apie 40 metų nuo universiteto įsteigimo, per likusius 60 metų tie, kurie šaltiniuose vadinami 'lituanus' arba 'samogita', sudarė net pusę visų to meto rektorių.

Taigi, lietuvis Albertas Kojalavičius. Kokia kalba parašė Lietuvos istoriją (Historiae Lituanae pars prior)? Lotyniškai. Dar rašė ir lenkiškai, bet ne lietuviškai. Tarp kitko, Daukša Postilėje irgi galėjo rašyti lietuviškai. Bet ne, rašė lenkiškai. Kodėl?

Iki šio šimtmečio aštuonių rektorių trys (Andrius Ribskis, Kazimieras Pseciševskis ir Antanas Skorulskis) buvo kilę iš Žemaitijos. Kiti penki buvo: nuo Gardino kilęs ir visuomet save lietuviu laikęs Jokūbas Hladovickis; taip pat antrajame XVIII a. dešimtmetyje sėkmingai rektoriavęs Kristupas Limantas; po jo — Kristupas Garšvila; jau antroje to amžiaus pusėje — Jonas Juraha ir Kazimieras Vazgirdas. Prie šių dar galima pridėti Vladislovą Daukšą, kilusį nuo Volkovsko, bet save kažkodėl vadinusį 'ruthenus', t. y. gudas.

Na man asmeniškai Pseciševskis neprimena jokios lietuviškos pravardės. Nors ir samogitus, bet vien iš savo pavardės užrašymo nepanašu, kad vartotų viešajame gyvenime lietuvių kalbą.

Tačiau grynai tautiniu požiūriu šitoks jėzuitų įstaigų ir teritorijų paskirstymas buvo mažiau palankus lietuviškumo vystymuisi. Bet tai, man atrodo, buvo mažesnė blogybė — minus malum, nes priešingu atveju, kaip jau tai pramatė Brokas, Vilniaus universitetas greičiausiai būtų visiškai sužlugęs. Dabargi, kaip aukščiau matėme, ir tokiomis aplinkybėmis buvo gražių lietuviškumo prošvaisčių, ypačiai apie XVII amžiaus vidurį.

Kaip jau minėjau, lietuviai nebūtinai vartojo gimtąją kalbą. Vartojo pamaldose - logiška, juk Vilniuje lietuvių gyveno, o Vilnius buvo Lietuvos DK sostinė, kad ir kokia sulenkėjusi bajorija bebuvo, tautinis jausmas vis dėl to egzistavo.

[Gnoss]

Lietuviškai iš jų mokėjo 158. Kadangi dar 22 nelietuviai ir nežemaičiai vartojo lietuvių kalbą, bendras lietuviškai mokančiųjų skaičius tais metais susidarė 180, arba 27% (prieš 9 metus buvo 30%)

Tikriausiai vaikais būdami mokėsi pradinėse mokyklose lietuviškai, na arba kaip autorius rašo, namų aplinkoje. Lietuvių vis dėl to buvo.

Tai
— lietuviški katekizmai, evangelijos, maldaknygės, postilės, giesmynai, pamokslų knygos, net žodynas ir vėliau lietuvių kalbos gramatika, — visa tai daugiausia universiteto lietuvių profesorių ir studentų paruošta, išleista, išplatinta. Ir profesorė-Viktorijos Skrupskelytės paskaita apie Slavočinskio giesmyną leido nutuokti, kokia brandi turėjo būti tuomet (apie 1640-50 metus) Vilniaus universitete lietuviškumo aplinka, kad ji išugdė tokį ir kalbos, ir stiliaus ir eilėdaros atžvilgiais nepaprastą lietuvišką kūrinį, nors jis tėra eilinis giesmių ir psalmių iš kitų kalbų vertimas.Pažymėtina, kad Slavočinskio giesmynas pasirodė kaip tik tuo prieštvaniniu laikotarpiu [nes rusų ir švedų antpuolių XVII a. viduryje laikotarpis taip ir vadinamas istorijoje 'Tvanu', lenkiškai 'Potap'], kai universitete lietuviškumas visomis kryptimis buv pasiekęs savo viršūnę. Tais leidiniais naudojosi visa Lietuvos dvasiškija, Lietuvoje apaštalavimo darbą dirbusios vienuolijos (pranciškonai, bernardinai, domininkonai, karmelitai ir kt.).

Būtent kad Lietuvoje. Bet bajorija, glaudžiai susijusi su Lenkija, vartojo lenkų arba lotynų kalbas. Arba lietuvių tarpusavio (lietuvių) pašnekesiams. Kaip kad Vytautas su Jogaila (Laiškas Jogailai, 1429 m. gegužės 3 d.).

Tai va. Užtrukau marias laiko vien atsakinėdamas.
kiek jūs, miestas, užtrunkate laiko ieškodamas visų nuorodų?
Galbūt bent dalį to laiko paskirkite įsiskaitymui į žodžius, o ne tik į antis, iš kurių galima pūsti burbulą.
Apskritai ši diskusija nuvažiavo į lankas. Man tik įdomu, kaip ir kodėl, pagal jus, tie lietuviai nutautėjo. Ar kad lietuvių būta ir dab. Baltarusijos žemėse, parodo, jog tik jie čia ir buvo. Juk niekur nėra nukirsta - va į kairę tokie, o į dešinę tokie. Aš esu linkęs prie teorijos, jog šiais kraštais tiesiog eina baltų/slavų riba, kuri, kaip rodo vietovardžiai, kadaise buvo toli, bet vis traukėsi ir traukėsi.

[Sula]

miestas ir Gnoss, o jums neatrodo, kad nutautėjimas "keistai" sutampa su pačios tautos sąvokos pasikeitimais?

[Gnoss]

Aš nebematau prasmės atsakinėt į eilinę tiradą, kuri absoliučiai nesiskiria nuo praėjusių. Juolab kad ir prasmingesnės veiklos turiu.
Visiškai ignoruojate lotynišką raštvedystės kultūrą. Tai gal Sarbievijus vis dėl to lotynas buvo? O ir ar lenkų, ar lotynų, jums tas pats.
Jūs gal politikas? Panašių kaip jūs pilnos politinės pokalbių laidos.
Tačiau užmečiau akį, net pasidomėjau, kas tas Zigmas Zinkevičius. Šiaip mane tas nutautėjimo klausimas visada labai domino, bet manęs neįtikina teorija, jog viskas įvyko XIX-XX amžiais.
Štai Z. Zenkevičius:

Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo Lietuvos padarinys.

http://www.balsas.lt/naujiena/534055/zigmas-zinkevicius-ar-v-tomasevskis-teisus

Toliau. Miestas pateikė Muravjovą, Pilsudskį, spaudos draudimą.
Pagalvokim logiškai. Jeigu Vilniaus kraštas buvo lygiai taip pat tautiškas, kaip ir likusi etninės Lietuvos dalis, tai kodėl tada ta kita dalis (Žemaitija, Vidurio Lietuva, Suvalkijos kitos priežastys) atsilaikė, o štai Vilnija - ne?
Ir be to. Ar kompetetingai skamba, kai žymus baltistas ir etninės tautos tyrinėtojas, tiesiogiai teigia, jog 19 metų pakako kraštui visiškai nutautėti?
Lietuva 40 metų po spaudos draudimu buvo, ir išsilaikė, o štai čia lenkai pyst ir nutautino. Neatrodo įtartina?
Pasistengsiu paieškoti kiek kitokių nuomonių, juolab kad čia niekas, kas ne visados gražiai skamba, nepasiūlysi.