Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Rodos, kad nebuvo dar. Kalbama globaliai apie viso pasaulio švietimo sistemas, bet iš esmės viskas tinka ir mums. Daug įdomių minčių ir labai įdomiu būdu pateikta, rekomenduoju visiems:

    Comment


      Parašė amiko Rodyti pranešimą
      Taip pat nuolaidas transportui rajone, priklausomai nuo savivaldybės, gauna ir pedagogai bei socialiniai darbuotojai.
      Nuo 2009m. vasaros tik su sąlyga, kad kelionė į darbą ir iš darbo yra daugiau negu 40km. Bet ir ta kompensacija nepadengia visų transporto išlaidų, todėl dabar tai yra itin reti atvejai. Bet tai nėra lengvatos, kaip mes populiariai suprantame (moka visą kainą, vėliau, kito mėnesio pradžioje darbovietė dalį išlaidų kompensuoja).
      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

      Comment


        Parašė Wycka Rodyti pranešimą
        Nuo 2009m. vasaros tik su sąlyga, kad kelionė į darbą ir iš darbo yra daugiau negu 40km. Bet ir ta kompensacija nepadengia visų transporto išlaidų, todėl dabar tai yra itin reti atvejai. Bet tai nėra lengvatos, kaip mes populiariai suprantame (moka visą kainą, vėliau, kito mėnesio pradžioje darbovietė dalį išlaidų kompensuoja).
        Na taip, tai yra kompensacija.
        www.nvtka.lt - Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija. Tapk ir tu jos dalimi!

        Comment


          Pagaliau...

          Keičiantis tendencijoms darbo rinkoje, keičiasi ir požiūris į profesines mokyklas, dabar jos vertinamos daug geriau.
          Priminsime, jog dar prieš penkerius metus Lietuvoje vyravo nuomonė, esą į profesines mokyklas stoja tik negabūs mokiniai, kuriems vėliau sunku įsitvirtinti darbo rinkoje, nes darbdaviai pageidauja, kad net darbininkai būtų įgiję aukštąjį išsilavinimą. Bet dabar tiek pačių jaunuolių, tiek dabardavių požiūris į šias mokyklas jau visiškai kitoks. “Šiandien neįsidarbina tik 4 proc. jaunuolių, baigusių mūsų centrą”, – sako Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė Laimutė Anužienė.
          Pasak jos, nemažai yra net tokių mokinių, kurie į profesines mokyklas ateina mokytis po studijų universitete, nes darbdaviams reikalingi žmonės, išmanantys amatą. Šiuo metu paklausiausios yra poilsio paslaugų agento, paramediko, socialinio darbuotojo padėjėjo, sporto klubo organizatoriaus, dailiųjų amatų, apsaugos darbuotojo profesijos. “Mes orientuojamės į darbo rinką. Visos naujos specialybės pradedamos dėstyti darbdavių užsakymu”, – sako L.Anužienė. O tokie anksčiau paklausūs specialistai, kaip operatoriniai ir trikotažo siuvėjai, audėjai, verpėjai, jau seniai neberengiami.
          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

          Comment


            Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip ir neįvardina, nuo kurio amžiaus tarpsnio reikėtų pradėti vaikams sistemingai 'šviesti'. Ignoruojamas švietimas šeimoje, nors pripažįstu, kad vaikų namuose toks sistemingas švietimas iš tikrųjų yra labai reikalingas, gal net būtinas.


            Vaikų seksualinis švietimas būtinas dėl to, kad jie galėtų saugotis išnaudojimo, sako vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
            Anot jos, šiuo metu problemų šioje srityje kelia tai, kad Lietuva nėra ratifikavusi konvencijos dėl seksualinės prievartos. Dėl to kontrolieriaus įstaiga diskutuoja su ministerijomis ir parlamentarais.
            “Toje konvencijoje viena iš dalių yra seksualinis švietimas. Vaikus šviesti būtent, kad jie suvoktų, jog jų kūnas yra tam tikras objektas, kuris galėtų būti išnaudotas netinkamai”, – sakė E.Žiobienė.
            “Vaikams turi būti prieinamas tokio pobūdžio švietimas, kad jie suvoktų, kas yra, kodėl taip gali būti ir kas atsitinka, ir ypatingai per tą konvenciją eina ne tai, kad paskatinti seksualinį aktyvumą vaikų, iš esmės, kad paskatinti vaikus suvokti ir saugotis. Iš saugojimosi pusės galbūt po tokių pamokų galima po trupučiuką atskleisti tuos atvejus”, – svarstė ji.
            E.Žiobienės teigimu, ją nustebino tai, kad Panevėžio moterų kalėjime yra nepilnamečių mergaičių, kurios teisiamos už išžaginimą: “Tai reiškia, kad iš esmės jos dalyvavo tuose veiksmuose, ir kyla abejonių, gal jos pačios yra buvusios aukos prieš tai”.
            Anot kontrolierės, seksualinę prievartą patyrę vaikai tai dažniau nuslepia, jei jie auga globos namuose.
            “Jei vaikas patiria seksualinę prievartą iš išorės, šeima iš karto reaguoja, o kada vaikas auga globos namuose, yra gana sudėtinga, jei suaugusieji nepastebi, o vaikas nesako, nesiskundžia, nesupranta. Gali nesuprasti tų veiksmų, kas su juo daroma, arba gali bijoti išsiduoti, bijoti pasekmių. Laukia labai didelis darbas su vaikais, kad jie suvoktų, kas jie tokie yra, ko negalima su jais daryti”, – pasakojo E.Žiobienė.
            Anot jos, pastaraisiais mėnesiais nepadaugėjo skundų dėl prievartos globos namuose: “Gavome pora skundų, ir atrodo, kad abiem atvejais pradėti tyrimai, jie pasitvirtins arba ne”.
            Tuo metu, pasak kontrolierės, pasitaiko skundų dėl patėvių išnaudojamų vaikų.
            “Laikas nuo laiko atsiranda vienas kitas skundas, daugiausia – netikrieji tėčiai, patėviai. Skirtingose Lietuvos vietose, ir natūralu, kad visi šitie tyrimai yra atiduodami prokuratūrai, (…) kol kas nežinome atgalinio ryšio”, – sakė ji.
            E.Žiobienė pastebi, kad aktyvesnė šioje srityje pasidarė visuomenė.
            “Gavome skundą, kuris nebuvo anoniminis – žmogus mieste priėjo prie verkiančių mergaičių, pasikalbėjo ir mums paskambino”, – sakė kontrolierė.
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              Reikėtų pasistengti, kad paskaitos vėl būtų paskaitos, o ne pamokos


              Lietuvos aukštojo mokslo sistema modernėja, tačiau dalis problemų, tokių kaip didžiulis mokymo įstaigų skaičius ar studentų motyvacijos trūkumas, įsišaknijusios labai giliai.
              Prieš dvejus metus pradėta aukštojo mokslo reforma šiemet bus tęsiama toliau be kardinalių pakeitimų. “Didieji pokyčiai įvyko 2008-aisiais, kai kurios korekcijos – pernai. Dabar aukštosioms mokykloms norisi stabilumo”, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.
              Toliau bus tęsiami sisteminiai pokyčiai: mokslas labiau integruojamas į taikomąją veiklą, aukštosios mokyklos tobulina studijų kokybės priežiūros sistemą, pertvarkomos studijų programos, investuojama į laboratorijų, auditorijų, bendrabučių atnaujinimą.
              “Universitetai ir kolegijos pradeda daugiau dėmesio skirti studentui ir ypač abiturientui, nes yra suinteresuotos jų pritraukti, o paskui išlaikyti, nes jie gali keisti studijų programą ar nutraukti studijas, jei netenkins kokybė. Studentai tampa daug svarbesne universitetų varomąja jėga, nei buvo anksčiau”, – tikina N.Putinaitė.
              Viceministrė pabrėžia, kad ministerija reformą vertina labai teigiamai. Tačiau pati akademinė visuomenė mato daugybę erdvės tobulėti.
              Ar Lietuva pajėgi turėti 22 kokybiškus universitetus
              “Reforma? Kokia reforma? Tai, kad iš Kauno medicinos universiteto ir Veterinarijos akademijos sukurtas bendras Sveikatos mokslų universitetas? O kas daugiau?”– ironizuoja Kauno technologijos universiteto gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis.
              Iš tiesų susijungimų būta ir daugiau: Klaipėdoje jėgas suvienijo dvi kolegijos, prie Vytauto Didžiojo universiteto prisijungė Stasio Šalkauskio kolegija. Tačiau tai menkos žuvys Lietuvos aukštųjų mokyklų jūroje.
              AIKOS duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 22 universitetai ir 23 kolegijos, kuriose rudenį studijas pradėjo 30,4 tūkst. studentų. Viena vertus, tai sudaro geras sąlygas aukštojo mokslo prieinamumui užtikrinti – vienam pagrindinių reformos tikslų. Tačiau abejotina, ar Lietuvoje užtenka finansinių ir intelektinių resursų tokiam skaičiui studentų ir mokymo įstaigų iškelti aukštą kokybės kartelę.
              “Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete seminarai vyksta 30–60 žmonių grupei ir maždaug pusė studentų per metus neprataria nė žodžio”, – asmenine patirtimi dalijasi Kernius Kuolys, metęs jo netenkinusias studijas Vilniaus universitete ir šiuo metu studijuojantis Škotijos Šv. Andriaus (St Andrews) – trečiame geriausiame Didžiosios Britanijos universitete. “Čia kassavaitiniai seminarai vyksta grupėse nuo trijų iki dešimties žmonių. Būtent per juos aš išmokstu daugiau nei per paskaitas”, – sako jis.
              Dar viena didelio studento skaičiaus pasekmė – menka solidžios dalies studentų motyvacija. “Kiek studentų Lietuvoje laisvalaikiu savo iniciatyva domisi sritimi, kurią studijuoja? Kiek iš jų apskritai studijuoja tai, kas juos tikrai domina?” – retoriškai klausia K.Kuolys.
              “Motyvuotų studentų būtų daugiau, jei keistųsi visuomenės požiūris, kad baigus mokyklą būtinai turi iš karto eiti į universitetą. Neik, kol nežinai, kur nori nueiti. Didžiojoje Britanijoje daugybė abiturientų renkasi laisvus metus (angl. “gap year”), per kuriuos keliaudami ir savanoriaudami skirtingose pasaulio vietose įgauna gyvenimo patirties ir suvokimo, kas iš tiesų juos domina”, – sprendimą siūlo studentas.
              Didelė studentų ir mokymo įstaigų gausa susijusi ir su kitomis Lietuvos aukštojo mokslo problemomis: per dideliu dėstytojų darbo krūviu, prastu studentų paskaitų lankymu, dažnais sukčiavimo per egzaminus atvejais, mažomis studentų stipendijomis, dideliu bedarbių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, skaičiumi ir kt.
              Kita vertus, Mykolo Romerio universiteto (MRU) kanclerio Sauliaus Spurgos teigimu, nėra akivaizdu, kad studentų, universitetų ir kolegijų skaičius siejasi su aukštojo mokslo kokybe. “Rodos, jei neturima aiškių aukštojo mokslo vertinimo kriterijų, griebiamasi aukštųjų mokyklų skaičiavimo, – svarsto socialinių mokslų daktaras, manantis, kad pernelyg užaštrinti aukštųjų mokyklų konkurencijos Lietuvoje nereikėtų. – Bendradarbiavimas ir telkimasis neišvengiamas. Tik aš to tiesiogiai nesiečiau su universitetų skaičiumi”, – teigia S.Spurga.
              Universitetai jau tariasi bendrai vykdyti kai kurias studijų programas, keistis dėstytojais, bendradarbiauja rengdami bendrus mokymo modulius.
              Tačiau ir daugelyje kur kas turtingesnių valstybių nėra tiek universitetų, kiek Lietuvoje, nes visur skaičiuojami ir finansiniai ištekliai, ir universitetinio išsilavinimo žmonių poreikis, be to, rūpinamasi, kad kiekybė nemenkintų universitetinio išsilavinimo kokybės.
              Sąmyšis dėl protų nutekėjimo neturi pagrindo?
              S.Spurgą piktina peršama nuomonė, kad prasčiausias Vakarų universitetas geresnis už geriausią Lietuvos universitetą. “Nėra tokių “vakarietiškų universitetų”, nes ir Vakaruose galima rasti labai didelės įvairovės”, – tvirtina MRU kancleris.
              Nėra didelio pagrindo ir panikai, kad “geriausi šalies protai išvyksta” studijuoti. 2010-ųjų pabaigoje Švietimo ir mokslo ministerija per ambasadas ir kitas atsakingas institucijas surinko duomenis apie visose studijų pakopose užsienyje studijuojančius lietuvius. Iš Didžiosios Britanijos gauti duomenys parodė, kad tokių studentų yra 2000, Lenkijoje – apie 800, kitose šalyse mažiau. Tiesa, šie skaičiai atskleidžia 2009 m. padėtį. “Palyginti su kitomis šalimis ir Europos Sąjungos vidurkiu, mūsų išvykusieji studijuoti sudaro labai nedidelį procentą. Mums čia, Lietuvoje, galbūt atrodo tragedija, kad kažkas išvyksta, bet jei matysime mobilumo situaciją ES šalyse, tai tikrai nėra dideli skaičiai”, – sako N.Putinaitė.
              Prestižinės KTU gimnazijos direktorius B.Burgis taip pat nelinkęs sureikšminti abiturientų emigracijos. “Baigusių mūsų gimnaziją abiturientų, vykstančių studijuoti į užsienį, skaičius gana stabilus – jų maždaug trečdalis. Tik reikia pabrėžti naują tendenciją: anksčiau studijas užsienyje rinkdavosi tik pažangiausieji, o dabar išvažiuoja net tie, kuriems Lietuvos universitetai durų neatveria. Ir tegu važiuoja, tiesa?” – svarsto KTU gimnazijos direktorius.
              Kitas klausimas, kaip reikėtų vertinti studentų pasirinkimą studijuoti užsienyje. “Nelaikau gabių žmonių siekio studijuoti užsienyje problema. Atvirkščiai – tą, kuris skatintų žinių ir naujų patirčių trokštantį abiturientą niekur nevažiuoti ir likti Lietuvoje, kaltinčiau gyvenimo žlugdymu. Kokia nauda Lietuvai protingą žmogų, ką tik baigusį mokyklą, per ketverius metus universitete paversti vidutinybe? Neteigiu, kad studentas Lietuvoje negali tobulėti, bet tai jam padaryti daug sunkiau, palyginti su sąlygomis, sudarytomis užsienyje”, – tikina K.Kuolys.
              Raktas į teigiamus pokyčius — globalizacija
              Vis dėlto daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų negali prilygti turtingesniems ir kitaip pranašesniems užsienio konkurentams. Tai rodo ir pasauliniai universitetų reitingai, kuriuose aukščiausią iš lietuviškų mokymo įstaigų poziciją turintis Vilniaus universitetas šiemet pirmąkart pateko tarp 500–550 geriausių pasaulio universitetų. Globalizacijos ir masinio aukštojo mokslo amžiuje Lietuvos universitetams ir kolegijoms reikia būti konkurencingiems, kad pritrauktų ne tik Lietuvos, bet ir užsienio studentų. Kaip to pasiekti?
              “Kai ką galima padaryti, o kai ko ne, nes tam prireiktų šimtmečių. Ar galima įsivaizduoti, kad Kembridžo universitetas palauks, kol jį nukonkuruos Šiaulių universitetas? Bet reikėtų pasistengti, kad mūsų universitetai būtų atviri viso pasaulio jaunimui, kad paskaitos vėl būtų paskaitos, o ne pamokos, kad net norintys, bet nepajėgiantys studijuoti būtų šalinami iš universitetų, kad universitetų autonomija būtų gražiai suderinta su visuomenės teise uždaryti nenaudingus universitetus”, – “vaistus” siūlo B.Burgis.
              Dar vienas kelias tobulėti – Lietuvos mokymo įstaigose diegti užsienyje studijavusių ir grįžusių studentų patirtį. “Jau dabar pirmoji banga lietuvių, po įstojimo į ES baigusių studijas užsienyje, po truputį grįžta į tėvynę ir susiranda darbus. Taip atsiranda žmonių, pažįstančių pasaulį – žinančių, kaip yra kitose šalyse ir kaip gali būti Lietuvoje. Grįžę jie gali kartu atvežti ir vakarietišką požiūrį į mokslą, perduoti jį kitoms kartoms. Kažkas turi išvykti ir sugrįžti, kad kitiems išvykti nebereikėtų”, – svarsto K.Kuolys, šiuo metu studijuojantis Škotijoje, tačiau po studijų planuojantis grįžti į Lietuvą.
              “Lietuvos aukštasis mokslas – ta sritis, kuri bene labiausiai integruota į atitinkamas Europos ir pasaulio struktūras. Vyksta intensyvūs dėstytojų, mokslininkų mainai, Lietuvoje per įvairias programas studijuoja tūkstančiai ES šalių studentų”, – tikina MRU kancleris S.Spurga, turintis ir studijų Harvarde (JAV) patirties.
              Taigi pagrindo teigti, kad Lietuvos aukštojo mokslo padėtis gerėja, yra, tačiau įsisenėjusių ydų sąrašas vis dar ilgas. Matant neproporcingai didelį aukštojo mokslo tinklą Lietuvoje akivaizdu, kad esminiai pokyčiai užtruks ir tam prireiks didelių tiek studentų, tiek mokslininkų, tiek iš užsienio patirties parsivežusių absolventų, tiek aukštojo mokslo politiką lemiančių institucijų pastangų.
              I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
              Parama Siaurojo geležinkelio klubui

              Comment


                Lietuvos universitetai ketina studentus ugdyti jau nuo darželio
                Kai kurie Lietuvos universitetai būsimus studentus žada rengti nuo darželio. Mokslininkai tirs, ko trūksta, kad vaikų kelias į mokslą ir adaptacija mokyklose, universitetuose taptų lengvesnė.

                Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai įsitikinę, kad glaudesnis aukštųjų mokyklų ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimas palengvins moksleivių prisitaikymą pertvarkant mokyklų tinklą, be to, kels švietimo darbuotojų kvalifikaciją.

                Bendradarbiavimo sutartį su Mykolo Romerio universitetu pasirašyti ketinantis Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius tikisi, kad bendradarbiavimas su aukštąja mokykla padės mokiniams lengviau prisitaikyti gimnazijoje, sąmoningiau rinktis tolesnį kelią, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“.

                „Tikimės daug gauti kaip mokykla, visų pirma – tai mokytojų kvalifikacijai bendradarbiaujant. Tikimės, kad pavyktų glaudžiau bendradarbiauti su gimnazijom, lengvesnis mokiniams būtų adaptacijos, perėjimo periodas“, – kalbėjo Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos direktorius Jonas Bendžius.

                Aukštųjų mokyklų partnerystės su kolegijomis, profesinėmis mokyklomis ir licėjais Lietuvoje prasidėjo prieš maždaug 4 metus. Tačiau kai kurios aukštosios mokyklos žada plėsti bendradarbiavimą ir būsimus studentus augintis nuo vaikų darželio.

                „Tą daro netgi Turkija. Universitetai turi darželius ne tik savo darbuotojams, bet tai yra ir tam tikra kūrybinė laboratorija, kurioje yra kuriami būdai, kaip sėkmingai turi veikti darželiai. Tai daro ir Izraelis, tai daro ir Europos Sąjungos šalys, tarkim, Danija. Tie dalykai yra paplitę daug kur pasaulyje“, – pastebi M. Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto dekanas Algirdas Monkevičius.

                Bendradarbiaujant su vaikų darželiais, žadama daugiau dėmesio skirti tyrimams – ko trūksta, kad vaikų keliais į mokslą ir adaptacija mokyklose taptų lengvesni. Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, tokia parterystė naudingiausias regionų vaikams.

                „Dažnai tinklo pertvarka yra suprantama kaip mokyklos uždarymas. Sudėtinga žmonėms, tėvams paaiškinti, kad tai yra daroma tam, kad būtų garantuojama kokybė visiem mokiniam. Pridėtinė vertė didesnėje mokykloje ir miesto mokykloje yra didesnė“, – teigė Švietimo ir mokslo ministerijos Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento direktorius Arūnas Plikšnys.

                Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pernai pagal gyvenvietes mažiausiai stojančiųjų, gavusių studijų krepšelius universitetuose ir kolegijose, buvo iš Trakų – kiek daugiau nei 47 proc., tačiau daugiausiai – taip pat iš provincijos regionų: Telšių (per 80 proc.) ir Naujosios Akmenės (daugiau nei 60 proc.), kai tuo metu į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose pavyko įstoti tik kas antram Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklų abiturientui.

                Tačiau mažesniųjų miestelių sėkmę konkuruojant dėl valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose esą lemia ne aukštesnis ugdymo lygis, bet tai, kad ten apskritai yra mažiau abiturientų.
                Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                Comment



                  Dar pernai Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai tikino, kad nuo šių metų pradžios pradėti dalyti ikimokyklinio ugdymo krepšeliai bus didelis paskatinimas kurtis privatiems darželiams, mat vieno darželinuko krepšelis sudaro 2555Lt. Tačiau jau dabar aišku, kad krepšeliai neišspręs darželių trūkumo didžiuosiuose Lietuvos miestuose problemos. Nes beveik visos privačios ugdymo įstaigos, teikiančios vaikų priežiūros paslaugas, oficialiai yra užregistruotos kaip dienos centrai, kuriems krepšeliai nepriklauso. Norint, kad jie atkeliautų į privačias įstaigas, reikia turėti privataus darželio statusą, suteikiamą tik tuomet, jei įstaiga atitinka itin griežtas higienos normas.
                  Rudenį duris atvėrusio “Vaikystės sodo” įkūrėja Austėja Landsbergienė sako, kad jų darželis iki šiol neturi higienos paso, nes vaikučiai miega belgiškose lovytėse be užtvarėlių. Nors jos naudojamos daugelyje ES šalių, pas mus vadinamos nesaugiomis. Be to, darželyje privalo būti po du komplektus kojų rankšluosčių, atskira patalpa nešvariems skalbiniams rinkti ir rūšiuoti, valgymo salė, kurioje kiekvienam vaikui būtų skiriama ne mažiau kaip 1 kv/m ploto. Ir tokių punktų yra 113.
                  “Lietuvoje akcentuojamos ne ugdymo programos, o higienos normos. Valdininkai sako, kad tai dėl vaikų gerovės, bet juk tėvai, mokantys pinigus, yra pagrindinis saugiklis”, – teigia A.Landsbergienė ir priduria, kad pas mus nėra net aiškios tvarkos, pagal kurią būtų tvirtinamos privačių darželių programos. Jos nuomone, visos problemos kyla dėl to, kad valdininkai nesiremia kitų šalių patirtimi.
                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                  Comment


                    Pasaulio universitetų reitinguose tarp Lietuvos universitetų pirmauja KTU, VGTU ir VU
                    „Ranking Web of World Universities“ paskelbė pasaulio aukštųjų mokyklų reitingus. Lietuvoje šiuo metu pirmauja KTU (923 vieta pasaulio reitinge), antroje vietoje – VGTU (931 vieta pasaulio reitinge), trečioje vietoje šį kartą liko – VU (972 vieta pasaulio reitinge).

                    Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius prof. Romualdas Ginevičius teigia, kad šis įvertinimas – kryptingo darbo rezultatas. „Studijų kokybės gerinimas, universiteto prestižo kėlimas – mūsų prioritetai, ties kuriais nuolat dirbame. Džiugu, kad rezultatai yra pastebėti ir įvertinti. Kalbant apie pačius reitingus, tikimės, kad greitai pasieksime pagrindinį tikslą – pateksime tarp 500 geriausių pasaulio aukštųjų mokyklų“, - teigia rektorius.

                    Taip pat buvo paskelbti „Ranking Web of World Bussiness Schools“ pasaulio verslo mokyklų reitingai. Iš daugiau nei 1500 verslo mokyklų Vilniaus Gedimino technikos universiteto Verslo vadybos fakultetas (VGTU VVF) šiame reitinge užima 566 – ąją vietą, Lietuvoje jis antras tarp visų verslo mokyklų ir pirmasis tarp valstybinių. Pirmoje vietoje tarp Lietuvos verslo mokyklų – ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas, trečioje – KTU Ekonomikos ir vadybos fakultetas. VU Tarptautinio verslo mokykla liko ketvirtoje vietoje, paskutinėje – penktoje – buvo V. A. Graičiūno aukštoji vadybos mokykla.

                    „Ranking Web of World Universities“ ir „Ranking Web of World Bussiness Schools“ yra Consejo Superior de Investigaciones Científicas (CSIC), didžiausio tyrimų centro Ispanijoje, inicijuotas projektas, kurio rezultatai vertinami visame pasaulyje. Visą Lietuvos reitingą galite rasti: http://www.webometrics.info/rank_by_...asp?country=lt
                    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                    Comment


                      Kiekvienais metais "OECD Programme for International Student Assessment (PISA)" sudaro statistiką apie mokinių (atrodo 15-mečių) sugebėjimus skaityme, matematikoje ir moksle (science). Ši statistika labai vertinama. Taigi prašau "pasigrožėkite" Lietuvos rezultatais. Liūdnoka. Raudona reiškia, kad žemiau vidurkio.

                      REZULTATAI
                      Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                      Comment


                        Parašė bebop Rodyti pranešimą
                        Kiekvienais metais "OECD Programme for International Student Assessment (PISA)" sudaro statistiką apie mokinių (atrodo 15-mečių) sugebėjimus skaityme, matematikoje ir moksle (science). Ši statistika labai vertinama. Taigi prašau "pasigrožėkite" Lietuvos rezultatais. Liūdnoka. Raudona reiškia, kad žemiau vidurkio.

                        REZULTATAI
                        Jooo... palyginus su kaimynais estais ir lenkais tai, sakyčiau, tragedija

                        Comment



                          Kuršėnų moksleiviai pirmieji Lietuvoje mokosi su „iPod“ delninukais
                          Kuršėnų, kuriuose gyvena vos 13 tūkst. gyventojų, moksleiviai turi kuo pasigirti: visai neseniai jie įkūrė „Apple klubą“, o kiek vėliau su mokytojomis įgyvendino savo svajonę ir tapo pirmąja „iPod klase“ Lietuvoje, rašoma pranešime spaudai.

                          „Šiuolaikinėje mokykloje turi būti mokoma šiuolaikiškai. Tai priartina ugdymo procesą prie mokinių gyvenimo būdo, kuris neįsivaizduojamas be mobilių technologijų ir skatina mokinių motyvaciją, nes jie mokosi naudodamiesi savo kartos priemonėmis, o ne pasenusiais metodais ar prieš dešimtmetį kurtomis kompiuterinėmis programomis“, – teigia šio mobilaus mokymosi idėjos autorė, Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos mokytoja Staselė Riškienė.

                          8A klasės auklėtoja bei anglų kalbos mokytoja pasakoja, kad tokia galimybė atsirado tik dėl jų pačių didelio noro: „Kai rudenį Lietuvoje viešėjo skaitmeninių technologijų ekspertas iš Didžiosios Britanijos Jonas White‘as, pristatęs mobilaus mokymosi idėją, supratome, kad naujieji „iPod touch“ geriausiai atitiktų mūsų poreikius. Užteko tik vieno entuziastingo laiško su idėjomis Švietimo Informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojui Mantui Masaičiui, kuris inicijavo „iPod klasės“ programą. Mes tapome mobilaus mokymosi, naudojantis „iPod touch“ delninukais, pradininkais Lietuvoje.“

                          Šiuolaikinėje mokykloje turi būti mokoma šiuolaikiškai. Tai priartina ugdymo procesą prie mokinių gyvenimo būdo, – teigia S.Riškienė.Pirmiausia delninukus vaikai išbandė mokydamiesi anglų kalbos, vėliau jie buvo panaudoti ir kuriant muziką, piešiant. Be to, „iTunes“ programa siūlo mokymuisi skirto turinio dalinimosi paslaugą „iTunes U“, kurioje gausu nemokamų pamokų, pavyzdžiui, kaip mokytis groti gitara. Dauguma muziejų taip pat turi savo aplikacijas, todėl mokiniai gali virtualiai aplankyti parodas bei susipažinti su žymiausiais meno darbais.

                          Kasdien vis labiau technologijomis besidominčiais vaikais džiaugiasi ir jų tėvai, iš savo atžalų sužinantys ne tik technologijų naujienas. „Kai paskutinio tėvelių susirinkimo metu buvo aptariama rūkymo problema mokykloje, su tėvais pasidžiaugėme, kad mūsų klasės mokiniai nerūko. Tuomet vienas tėvelis pajuokavo: „Kaip jie rūkys, jei neturi kada – juk per pertraukas jie skuba groti elektroniniais būgnais“, – prisimena „iPod klasės“ auklėtoja S.Riškienė.

                          Pasak pedagogės, šiuo metu mokykloje įrenginėjama itin moderni skaitykla. Planuojama, kad joje bus galima naudotis pačiomis naujausiomis informacinėmis technologijomis, tarp jų – ir planšetiniais kompiuteriais „iPad“.
                          Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                          Comment


                            Šitokį dalyką reiktų pareklamuoti ir plačiau. Nors naujiena ir nėra labai svarbi, bet formuotų teigiamą įvaizdį apie šalį "Ei, ten jie mokyklose mokosi su iPad".
                            Post in English - fight censorship!

                            Comment


                              Parašė index Rodyti pranešimą
                              Šitokį dalyką reiktų pareklamuoti ir plačiau. Nors naujiena ir nėra labai svarbi, bet formuotų teigiamą įvaizdį apie šalį "Ei, ten jie mokyklose mokosi su iPad".
                              O informaicjos/žinių visuomenėse pirmokėliams sutiekiami asmeniniai kompiuteriai.
                              Exp@nding h¤rizons

                              Comment


                                Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                O informaicjos/žinių visuomenėse pirmokėliams sutiekiami asmeniniai kompiuteriai.
                                Duok pinigų - bus ir kompiuteriai
                                Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                                Comment


                                  Parašė bebop Rodyti pranešimą
                                  Duok pinigų - bus ir kompiuteriai
                                  Nesu politikas arba koks žymus verlsininkas. Tiesiog sureagavau į idėją tokiu būdu gerinti šalies įvaizdį.
                                  Paskutinis taisė Silber418; 2011.03.02, 19:45.
                                  Exp@nding h¤rizons

                                  Comment


                                    Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                    Nesu politikas arba koks žymus verlsininkas. Tiesiog sureagavau į idėją tokiu būdu gerinti šalies įvaizdį.
                                    Matai, norint reklamuoti nebūtina iš tikro būti geriausiu toje srityje. Reikia pabrėžti privalumus ir nutylėti trūkumus. Ar labai svarbus ir aktualus dalykas yra "Estijoje galima eglutę nusipirkti internetu", kas buvo išpūsta per visas informacines priemones ir pasąmoningai formuoja gerą šalies įvaizdį. Ar geriau dejuotis, kad "Pas mus kompiuterių už dyką neduoda, patiems nusipirkti reikia" ir niekam šiukštu nesakyti jei yra kas gero. Taip lietuviška.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Parašė index Rodyti pranešimą
                                      Matai, norint reklamuoti nebūtina iš tikro būti geriausiu toje srityje. Reikia pabrėžti privalumus ir nutylėti trūkumus. Ar labai svarbus ir aktualus dalykas yra "Estijoje galima eglutę nusipirkti internetu", kas buvo išpūsta per visas informacines priemones ir pasąmoningai formuoja gerą šalies įvaizdį. Ar geriau dejuotis, kad "Pas mus kompiuterių už dyką neduoda, patiems nusipirkti reikia" ir niekam šiukštu nesakyti jei yra kas gero. Taip lietuviška.
                                      Viskas galima, tik reikia mokėti pateikti.
                                      Exp@nding h¤rizons

                                      Comment


                                        Parašė Silber418 Rodyti pranešimą
                                        Viskas galima, tik reikia mokėti pateikti.
                                        Tai taip, bet tą daryti reikia. Bet reguliariai transliuojant tokias nelabai svarbias žinutes, bet su teigiama potekste po kokių poros/trejeto metų susiformuotų tikrai geresnis šalies įvaizdis.
                                        Post in English - fight censorship!

                                        Comment


                                          http://baltasisvaiduoklis.popo.lt/20...tajam-mokslui/

                                          Kaip supratau, tai žmonės FB bando organizuotis revoliucijai

                                          Comment

                                          Unconfigured Ad Widget

                                          Collapse
                                          Working...
                                          X