Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Švietimas Lietuvoje

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Česlovas Šimkevičius. Mokslo rezultatai reitingų labirintuose

    Lietuvos valdžia jau senokai nusprendė tiksliai suskaičiuoti mokslininkų pasiekimus ir suskaičiavusi įvertinti atskiras institucijas. Tačiau šiame kelyje vis atsiranda kokių nors akibrokštų ir nenumatytų atvejų.

    Ne taip seniai šoką patyrė Lietuvos universitetai, pamatę 2011 m. sausio mėnesio Ispanijos Nacionalinės mokslinių tyrimų tarybos (Consejo Superior de Investigaciones Cientificas (CSIC) paskelbtus Webometrics sistemos, kuri fiksuoja universitetų matomumą internete, rezultatus. Pagal jį, pirmaujantys Lietuvos universitetai savo reitingų nepagerino, o Vilniaus universitetas nukrito į 3-čią vietą tarp Lietuvos universitetų (972 vieta), praleisdamas į priekį Kauno technologijos universitetą (923 vieta) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetą (931 vieta).

    O štai dabar paskelbtas SCImago tyrimų grupės universitetų ir mokslo institucijų reitingas. SCImago yra kelių Europos institucijų (daugiausia Ispanijos) suformuota tyrimų grupė, kuri remiasi Scopus duomenų bazėje referuojamų publikacijų analize. Dabar paskelbtas 2004–2008 m. rezultatų tyrimas. Jis taip pat taip pat gali sukelti daug prieštaringų minčių.

    Kaip žinome, Scopus (oficialiai vadinama SciVerse Scopus) yra Elsevier leidyklos sukurta duomenų bazė, kurioje referuojama maždaug 18000 mokslo žurnalų. 2003–2004 m. Lietuvos mokslų akademijos ir universitetų bibliotekos galėjo nemokamai naudotis šia baze, bet vėliau, kai reikėjo mokėti už naudojimąsi, Švietimo ir mokslo ministerija kažkodėl nusprendė neprenumeruoti šios duomenų bazės. Buvo nutarta naudotis vien JAV firmos Thomson Reuters sukurta ISI Web of Science duomenų baze. Nuo to laiko Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei atskirų mokslininkų mokslinio darbo vertinimas remiasi šia duomenų baze. Čia, be abejo, iškyla klausimas dėl skaidrumo, viešumo ir kitų dalykų, kurių nepanoro nagrinėti Lietuvos Konstitucinis Teismas, spręsdamas klausimą dėl šių duomenų naudojimo pagrįstumo, suteikiant mokslo laipsnius Lietuvoje. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad ISI Web of Science duomenų bazė yra mažesnė už Scopus ir apima apie 11200 mokslo žurnalų, joje yra gerokai mažiau Rusijos, Ukrainos, Baltijos šalių mokslo žurnalų.

    Minėtame SCImago reitinge pateiktos 2833 institucijos, kurios 2008 metais publikavo daugiau kaip 100 straipsnių Scopus duomenų bazėje įtrauktuose mokslo žurnaluose. Institucijos pateikiamos straipsnių skaičiaus mažėjimo tvarka. Pirmas tris vietas užima Kinijos mokslų akademija (130267 straipsniai per penkerius metus), Prancūzijos Nacionalinis mokslinių tyrimų centras (Centre National de la Recherche Scientifique – 125478 straipsniai) bei Rusijos mokslų akademija (87850 straipsnių). Ketvirtą vietą užima JAV Harvardo universitetas. Žinoma, absoliutūs skaičiai mažai ką pasako, nes tyrėjų skaičius šiose institucijose yra labai nevienodas.

    Įdomesni yra tyrimo duomenys apie straipsnių kokybę ir cituojamumą. Vienas iš indeksų yra tarptautinio bendradarbiavimo indeksas IC, kuris parodo, kokia dalis (procentais) straipsnių yra parašyta bendradarbiaujant su kitų šalių mokslininkais. Čia yra tam tikra problema, nes šiame reitinge vienodai vertinamas, pavyzdžiui, straipsnis, kurio autoriai yra keturi Vilniaus universiteto darbuotojai ir vienas iš Harvardo universiteto, ir straipsnis, kurio autoriai yra keturi kitų ne Lietuvos institucijų autoriai ir vienas Vilniaus universiteto darbuotojas.

    Kitas indeksas Q1 parodo, kokia dalis (procentais) visų institucijos publikuotų straipsnių yra išspausdinta pačiuose prestižiškiausiuose žurnaluose, kurie sudaro 25 procentus labiausiai cituojamų tos mokslo srities žurnalų. Indeksas NI yra apibendrintas straipsnių citavimo rodiklis, kuris nustatomas palyginant straipsnio cituojamumą su tos mokslo srities vidutiniu cituojamumu. Jei šis indeksas yra vienetas, vadinasi, straipsnis yra pacituotas tiek pat kartų, kiek ir vidutiniškai tos mokslo srities straipsnis.

    Lentelėje yra pateikti visų Baltijos šalių mokslo ir studijų institucijų, įtrauktų į SCImago reitingą, duomenys. Joje yra 7 universitetai (4 Lietuvos, 2 Estijos, 1 Latvijos) ir vienas Lietuvos mokslinių tyrimų institutas – Puslaidininkių fizikos institutas. Pirmiausia krinta į akis didelis trijų didžiųjų universitetų ir minėto instituto IC indeksas, kuris yra nuo 61 % (Latvijos universitetas) iki 48 % (Tartu universitetas). Tuo tarpu techniškųjų ir medicinos universitetų IC indeksas yra gerokai mažesnis (nuo Talino technikos universiteto 36 % iki VGTU 10 %). Didelis IC pirmiausia parodo aukštą vykdomų tyrimų tarptautinį lygį. Kita vertus, galima daryti prielaidą, kad daugeliu atvejų norima pasinaudoti kitų šalių mokslininkų prestižu ir užsienio institucijų technine baze vykdant tyrimus. Tai demonstruoja ir akivaizdus ryšys tarp IC ir Q1 indeksų, atsirandantis, matyt, dėl to, kad dauguma straipsnių prestižiniuose žurnaluose yra publikuojama kartu su užsienio bendraautoriais. Tuo tarpu cituojamumo rodiklis NI neturi akivaizdaus ryšio su kitais rodikliais, nes geriausius rezultatus čia pasiekė Tartu universitetas ir VGTU, kurie yra priešingose pozicijose pagal Q1 ir IC indeksus.



    Tai, kad reitinge yra tik viena mokslinių tyrimų institucija, rodo, kad Baltijos šalyse buvo sėkmingai baigta mokslo institucijų reforma, pagal kurią dauguma valstybinių mokslinių tyrimų institutų (daugiausia taikomųjų mokslų) buvo sunaikinta ir siekiama mokslą koncentruoti universitetuose (JAV ir Jungtinės Karalystės mokslo modelis). Universitetų profesoriai ir docentai, apkrauti dideliu pedagoginio darbo krūviu, nebeturi laiko moksliniams tyrimams. JAV universitetų dėstytojų pedagoginio darbo krūviai yra gerokai mažesni negu pas mus, todėl lieka daug laiko profesiniam tobulėjimui ir moksliniam darbui. Be to, JAV prie universitetų veikia daug įvairių institutų ir mokslinių laboratorijų, kurių darbuotojai visai nedėsto universitete, arba dėsto labai mažai.

    Kaip jau minėjau, pats SCImago reitingas beveik nieko nereiškia, nes institucijų žmogiškasis potencialas labai smarkiai skiriasi. Visai kitaip rezultatai atrodytų, jei pabandytumėme įvertinti dėstytojų, mokslininkų ir kitų tyrėjų produktyvumą. 2 lentelėje tai bandyta padaryti, išdėstant pirmoje lentelėje pateiktas institucijas pagal produktyvumą. Darbuotojų skaičius keičiasi kasmet, bet nesmarkiai, todėl paimti 2004-ųjų duomenys, nes tų metų Lietuvos institucijų duomenis apie darbuotojų skaičių pavyko lengvai surasti (žr. Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Lietuvoje. Žinynas, Vilnius, 2004). Produktyvumui apskaičiuoti 2-oje lentelėje pateikiamas santykis NP/NT, kuris parodo, kiek vienas potencialusis straipsnių „rašytojas“ parašė jų per penkerius metus nuo 2004 iki 2008-ųjų. Paskutiniame stulpelyje parodytas tas pats santykis, padalytas iš 5, kas reikštų vidutinį straipsnių skaičių per metus.




    Matome gana apgailėtinus visų „Baltijos tigrų“ rezultatus. Universitetus galima suskirstyti į dvi grupes: pirmąją sudaro TTU, VGTU ir TU (0,36–0,39 straipsnių per metus), antrąją – visi kiti (0,19–0,26 straipsnio per metus). Išsiskiria tik Puslaidininkių fizikos institutas, kurio NP/NT rodiklis siekia daugiau kaip 0,9 per metus, t. y. vienas mokslininkas parašo beveik vieną straipsnį per metus. Natūralu, kad mokslinių tyrimo institucijos mokslininkų produktyvumas yra didesnis už universitetų, bet nereikia pamiršti, jog iš 111 instituto mokslininkų ir kitų tyrėjų 2004-aisiais daugiau kaip 30 dirbo pedagoginį darbą Lietuvos universitetuose.

    Palyginimui galima paimti JAV Harvardo universitetą, kurio publikacijų skaičius Scopus referuojamuose žurnaluose sudarė 60022. Faktinį NT skaičių Harvardo universitete sužinoti praktiškai neįmanoma, tačiau pasinaudojus 2004–2005 m. Harvardo universiteto Faktų knygos duomenimis, galima įvertinti, jog minėtas skaičius 2004 m. sudarė apie 9500. Tai reiškia, kad metinis NP/NT rodiklis yra 60022/9500/5 = 1,26, t. y. vienas tyrėjas per metus parašo vieną ir dar ketvirtį straipsnio.

    Mokslo ir studijų reforma Lietuvoje tęsiama. Bandoma jungti universitetus ir steigti didelius Valstybinius mokslinių tyrimų institutus (centrus) sujungiant kelis anksčiau buvusiuosius. Tai gali duoti tik vieną rezultatą: atsiras daugiau institucijų, kurios patenkins SCImago reitingų reikalavimus. Tačiau mokslininkų produktyvumui tai beveik neatsilieps, nes dėstytojai ir toliau bus labai apkrauti pedagoginiu darbu, o mokslinių tyrimų institutų tyrimų bazė mažai pagerės, nes didelė dalis Europos Sąjungos struktūrinės paramos atsidurs universitetuose arba bus užkasta po slėnių pastatų pamatais.

    Apibendrinant galima padaryti išvadą, kad „Baltijos tigrai“ nelabai mėgsta ir puoselėja mokslą. Kaip rodo statistika, tos šalys, kurios neskatina mokslinių tyrimų, pagal bendrojo vidaus produkto nuosmukį finansinės krizės metais yra tarp autsaiderių. Pagal JAV Centrinės žvalgybos valdybos Metų faktų knygos (World Factbook) duomenis, 2009-aisiais bendrojo vidaus produkto metinis nuosmukis pasaulyje buvo didžiausias Latvijoje (–18,0 %), antra nuo galo buvo Lietuva (–15,0 % ), o ir Estija (–14,1 % ) buvo tarp autsaiderių.
    Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

    Comment


      Šaunieji Lietuvos studentai...
      Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

      Comment


        Vilnius – tarp sėkmingiausių chemijos ir psichologijos mokslų miestų

        Chemijos ir psichologijos mokslų raida Lietuvoje atitinka pasaulinius standartus, tačiau to negalima pasakyti apie fiziką, atskleidė dviejų Europos mokslininkų atliktas lyginamasis mokslo darbų citavimo ir jų publikacijų skaičiaus tyrimas.



        Maxo Plancko draugijos Miunchene (Vokietija) mokslo darbuotojas dr. Lutzas Bornmannas ir Amsterdamo universiteto (Nyderlandai) mokslininkas Loetas Leydesdorffas sudarė pasaulio miestų, kuriuose sėkmingiausiai plėtojamas fizikos, chemijos ir psichologijos mokslas, žemėlapį. Lietuvos mokslininkus jis turėtų nustebinti: paaiškėjo, kad Vilnius jame buvo pažymėtas dėl pasaulinio lygio pasiekimų chemijos ir psichologijos moksluose, tačiau dabartinė fizikos mokslo padėtis čia yra prasta.


        Fizikos mokslo pasiekimų žemėlapis

        Kuo remiasi tokio tyrimo išvados? L. Bornmannas ir L. Leydesdorffas rėmėsi bendru mokslinių publikacijų, paskelbtų konkrečiuose miestuose, skaičiumi. Taip pat jie nagrinėjo, kiek mokslo darbų yra patekę į 10 proc. labiausiai moksliniuose straipsniuose visame pasaulyje cituojamų šios srities publikacijų. Jei į šiuos 10 proc. patekdavo daugiau nei 10 proc. konkrečiame mieste paskelbtų mokslo darbų, autorių sudarytame pasaulio žemėlapyje toks miestas buvo pažymimas žaliu rutuliuku. Priešingu atveju miestas buvo žymimas raudonai. Rutuliuko dydis yra proporcingas statistiniams rezultatams.


        Chemijos mokslo pasiekimų žemėlapis

        Ruošdami sėkmingiausių mokslo plėtojimo prasme pasaulio miestų žemėlapį tyrimo autoriai rėmėsi prielaida, kad mieste, kuriame mokslas plėtojamas pagal šiuolaikinius standartus, kas dešimtas mokslinis straipsnis turėtų patekti į pasaulinį dažniausiai cituojamų mokslo darbų indeksą. Tai reiškia, kad mokslinių darbų kokybė atitinka pasaulinį lygį.


        Psichologijos mokslo pasiekimų žemėlapis

        Tyrimo autoriai, lygindami paskelbtų mokslo darbų skaičių ir santykį su dažniausiai cituojamų straipsnių indeksu, šį kartą apsiribojo fizika, chemija ir psichologija. Kaip ir buvo galima tikėtis, pažangiausi šių mokslų plėtros požiūriu buvo Šiaurės Amerikos ir Europos miestai. Tačiau šis žemėlapis pateikė ir didelių netikėtumų: pavyzdžiui, paaiškėjo, kad sovietiniais laikais teorinės fizikos bei kitų fizikos mokslo šakų pasiekimais garsėjusi Maskva šiuo metu yra blogiausioje padėtyje lyginant su kitais pripažintais pasauliniais mokslo centrais. Labai prastai „fizikos miestų" žemėlapyje atrodo ir Kijevas.

        Vilnius fizikos pasiekimų žemėlapyje pažymėtas raudona spalva – skirtingai nuo Gdansko, Torunės, Varšuvos, Krokuvos, Helsinkio, Stokholmo, Malmės ir kitų kaimyninių šalių miestų. Beje, fizikos pasiekimų žemėlapyje nėra nei Rygos, nei Talino, nei Minsko.

        Tačiau pasauliniame psichologijos mokslo žemėlapyje Vilnius išsiskiria žalia spalva. Taip pat pažymėtas Talinas, Tartu, Poznanė, Linkopingas, Malmė ir net toks didmiestis kaip Hamburgas.

        Tyrimo rezultatai liudija, kad Vilnius yra ir pasauliniame chemijos mokslo pasiekimų žemėlapyje. Čia jis vienintelis žalia spalva pažymėtas Baltijos valstybių miestas. Talinas šiame žemėlapyje pavaizduotas raudonai.

        Išsamiau apie žemėlapius sudariusių mokslininkų naudotą metodiką, šaltinius ir statistiką galima sužinoti šiame tinklalapyje.
        Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

        Comment


          Parašė bebop Rodyti pranešimą
          Šaunieji Lietuvos studentai...
          VGTU elektronikos fakultetas čia. Šito dėstytojo nežinau, tačiau tame pačiame fakultete yra ir pora "šaunių" dėstytojų, kurių tikrai neturėtų ten būti... Ir ne vien studentai kalti dėl tokių rezultatų, o mokymo programos. Kam šiais laikais pvz. reikalinga mokytis sudėtingus integralus skaičiuoti. Formulių reikalinga jiems daug, laiko mokantis sugaištama be galo daug, o visa tai dabar daro milijonai programų. Ar aš pabaigęs universitetą imsiu formulyną į rankas, senus užrašus, bandysiu prisiminti kaip skaičiuojamas integralas, ar paprasčiausiai suvesiu duotą sąlygą į Mathcad? Galbūt ne į temą čia parašiau, tačiau užkliuvo švelnus "traukimas per dantį".

          Comment



            Po mėnesio, paskelbus aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą, kai kurie šalies universitetai gali būti priversti jungtis. Apie tai užsimena švietimo ir mokslo ministras.
            (...)
            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

            Comment


              VGTU mokslininkas gavo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos Jaunojo išradėjo apdovanojimą

              Balandžio 12 – ąją, antradienį, pirmą kartą Lietuvoje buvo įteiktas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (The World Intellectual Property Organization) Jaunojo išradėjo apdovanojimas. Jį gavo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto docentas dr. Alvydas Zagorskis.

              "Šis apdovanojimas – mano veiklos ir darbo rezultatų įvertinimas ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuva stengiasi tapti aukštųjų technologijų ir naujų idėjų šalimi, aš labai palaikau tokią kryptį ir kiek galėdamas stengsiuosi, kad Lietuvos vardas ir toliau būtų girdimas išradėjų ir naujųjų technologijų srityje", - teigė laimėjimą gavęs dr. Alvydas Zagorskis.

              Vertinant pretendentus, buvo atsižvelgiama į patentų ir paraiškų skaičių patentui gauti tarptautiniu ir Lietuvos mastu, kitą mokslinę Jaunojo išradėjo veiklą.

              Jaunojo išradėjo apdovanojimo tikslas – skatinti jaunimo išradybos veiklą ir atkreipti akademinės visuomenės dėmesį į intelektinės nuosavybės teisių apsaugą.

              Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija buvo įkurta 1967 metais. Tai – specializuota Jungtinių tautų agentūra, kurios tikslas yra kurti ir vystyti subalansuotą ir visiems prieinamą tarptautinę intelektinės nuosavybės sistema. Organizacija įvertina kūrybingumą, skatina naujoves ir prisideda prie ekonominės plėtros, taip pat rūpinasi viešojo intereso apsauga.
              Paskutinis taisė bebop; 2011.04.13, 17:02.
              Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

              Comment


                Jau gerus 10 metų mokinukams sekasi — panaikinti stojamieji egzaminai, lengvinami brandos egzaminai, kalbama apie mokyklinių programų lengvinimą.
                I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                Comment


                  Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                  Jau gerus 10 metų mokinukams sekasi — panaikinti stojamieji egzaminai, lengvinami brandos egzaminai, kalbama apie mokyklinių programų lengvinimą.
                  Mokyklą baigiau prieš kelis metus ir ką galiu pasakyt jau ir dabar programos palengvintos, pavyzdžiui devintoj klasėje Pimajam pasauliniam karui buvo skirtos 4 pamokos dabar tik viena, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybei - 3 , dabar tik viena, septintokam sumažintas pamokų skaičius senosioms civilizacijoms (persams, finikiečiams ir pan.) Aštuntoje klasėje Bizantijos imperijai beliko dabar viena pamoka (prieš kelis metus buvo 4 - 5 pamokos Mano nuomone jau tikrai nebėra tikrai ką jau lengvint
                  Paskutinis taisė Kristinėlė; 2011.04.14, 21:32.

                  Comment


                    Parašė Kristinėlė Rodyti pranešimą
                    Mokyklą baigiau prieš kelis metus ir ką galiu pasakyt jau ir dabar programos palengvintos, pavyzdžiui devintoj klasėje Pimajam pasauliniam karui buvo skirtos 4 pamokos dabar tik viena, 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybei - 3 , dabar tik viena, septintokam sumažintas pamokų skaičius senosioms civilizacijoms (persams, finikiečiams ir pan.) Aštuntoje klasėje Bizantijos imperijai beliko dabar viena pamoka (prieš kelis metus buvo 4 - 5 pamokos Mano nuomone jau tikrai nebėra tikrai ką jau lengvint
                    Tas tiesa. Tačiau tas senąsias "plačiąsias" programas mokytojai patys apkarpydavo. O kokioj mokykloj tiek daug istorijos duodavo? Aš irgi prieš porą metų baigiau mokyklą, bet jau buvo nedaug ką mokytis tos istorijos.. Nieko praktiškai

                    Comment



                      Visą gegužės mėnesį sostinės savivaldybės pareigūnai gaudys mokyklų prieigose rūkančius moksleivius. Jauniesiems rūkaliams arba jų tėvams gresia baudos po kelias dešimtis litų.
                      Gegužę sostinėje skelbiama akcija „Sudrausmink kiemo rūkalių“. Tiesa, rūkaliai bus gaudomi ne visuose miesto kiemuose, o tik ugdymo įstaigų prieigose.
                      Kaip teigė Vilniaus savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento direktorius Rimantas Ramanauskas, akcijos metu ketinama gaudyti ir bausti rūkančius moksleivius. Anot jo, rūkalių medžiokle pirmiausiai rūpinsis už švietimą atsakingi savivaldybės tarnautojai bei uniformuoti Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai.
                      „Gaudys tuos rūkalius prie mokyklų, per pertraukas. Skirs baudas už šiukšlinimą, rūkymą“, - kalbėjo R. Ramanauskas. Baudos bus skiriamos arba patiems jauniesiems rūkaliams, arba jų tėvams – priklausomai nuo pričiupto moksleivio amžiaus. „Jeigu vaikui 16 metų arba daugiau, bauda bus skiriama jam pačiam, jaunesnių moksleivių tėvai gaus baudas už vaikų nepriežiūrą.
                      Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos – apie 20 litų“, - pridūrė pašnekovas.
                      Pasak jo, kol kas savivaldybės pareigūnai aktyviai negaudė mokyklų prieigose rūkančių vaikų.
                      Akcija „Sudrausmink kiemo rūkalių“ tęsis iki mokslo metų pabaigos. R. Ramanausko teigimu, jei medžioklė pasiteisins, ji gali būti rengiama ir rugsėjį.

                      P.S.: kaip supratau, ir toliau niekas net nebandys aiškintis, iš kur nepilnamečiai gauna cigarečių (kas nupirko, kur patys nusipirko, iš ko pavogė, kas pavaišino, etc.).
                      I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                      Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                      Comment


                        Labiausiai tiko šiai temai:

                        Šiais laikais daugelis paauglių namie neturi beveik jokių pareigų. Vienas kitas susitvarko kambarį, išsiskalbia kojines ar išsiplauna indus. Daugybę kitų darbų už juos atlieka buitinė technika ir tėvai. Tad auga išlepusi karta, kuri ekstremaliomis sąlygomis sunkiai išgyventų.
                        Dabartiniai tėvai kala vaikams į galvą, jog pagrindinė jų pareiga – mokytis, kad įgytų gerą profesiją, užsidirbtų daug pinigų ir galėtų patogiai gyventi. Tada nereikės rūpintis prakiurusiu vandens čiaupu, sukti galvos dėl išklibusių spintelės durų ar sugedusio kelnių užtrauktuko, nes tokias problemas gali išspręsti meistras. Formuojasi nuostata, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Juk šiandien nebūtina mokėti pasisiūti sijono, išsivirti uogienės ar susiremontuoti automobilio, kaip sovietmečiu, kai nebuvo galima nusipirkti drabužių, maisto pusfabrikačių.
                        (...)
                        Vaikai auga matydami, kad sumokėjus pinigus viską už tave gali padaryti kitas. Taip jie nesijaučia šeimos dalimi, neišmoksta dalytis užduotimis, planuoti laiko. Ir, žinoma, nesusiformuoja buitinės saviruošos įgūdžių, todėl auga ištižusi, bejėgė karta.
                        Namų ruošos darbai – beprasmiai
                        Šešiolikmetis Kristijonas Gudauskas prisipažįsta, kad jeigu jam reikėtų pakabinti paveikslą, nežinotų, kaip tą padaryti. Vaikinas niekada nėra taisęs jokio sulūžusio daikto, gaminęs vakarienės ir skalbęs drabužių rankomis. “O kam? Man neįdomu kalti vinis ar taisyti čiaupą. Bjauru būtų net jį atsukti. Kai kas nors sugenda, atvažiuoja meistras ir suremontuoja. O tvarkytis namie aš neturiu laiko. Po pamokų lankau papildomus matematikos ir anglų kalbos užsiėmimus, tris kartus per savaitę einu į dailės mokyklą”, – pasakoja Kristijonas.
                        Jo vienintelė pareiga – kartą per savaitę susitvarkyti daiktus savo kambaryje. Nešvarius drabužius paaugliui tereikia įmesti į skalbinių dėžę, nes į skalbyklę viską sudeda mama. Ji nuvalo ir dulkes, išneša šiukšles, gamina maistą, plauna indus. “Kristijonas po įvairių užsiėmimų grįžta pavargęs, todėl nenoriu užkrauti jam dar ir buities darbų. Svarbiau, kad jis gerai mokytųsi ir puikiais pažymiais išlaikytų egzaminus, o dirbti dar suspės. Kai reikės, išmoks ir vinį įkalti, ir sriubos išsivirti”, – mano Auksė Gudauskienė.
                        Vilnietė Neringa Maskvytienė taip pat neverčia savo vaikų imtis buities darbų. “Mano vienuoliktokas sūnus labai domisi chemija, dalyvauja olimpiadose, kuriose jam gerai sekasi. Manau, kad laimėjimai šitoje srityje Rokui bus naudingesni. Be to, nežinau, kaip jį sudominti buities darbais. Vyras praėjusią vasarą dėjo namie parketą, tačiau Rokas tėčiui padėjo tik paduodamas dailylentes, ir už tai mes jam dar mokėjome po 10 Lt per dieną. Nors vyras tokio amžiaus su dėde jau mūrijo namą”, – pasakoja N.Maskvytienė.
                        (...)
                        Psichologė-psichoterapeutė Genovaitė Petronienė sako, kad prie buities darbų vaikus reikia įpratinti dar iki paauglystės, nes vėliau tą padaryti vis sunkiau. Ir vien tėvų pavyzdžio neužtenka. “Vaikai jau pradinėse klasėse turi žinoti konkrečias savo pareigas namuose. Kai viskas padaroma už vaiką, jis jaučiasi, lyg turėtų aptarnaujantį personalą, nesuvokia, kad yra šeimos dalis ir privalo prisiimti dalį bendrų rūpesčių”, – paaiškina G.Petronienė.
                        Pasak psichoterapeutės, jaunuolis, kuris gyvendamas su tėvais tinginiavo, pradėjęs savarankišką gyvenimą nemoka susitvarkyti su užgriuvusiais darbais. Neįpratę prie rutinos, kai yra laikas dirbti, o paskui ilsėtis, jauni žmonės vis dažniau daug dirba be atostogų, o paskui viską meta ir pusmetį nieko neveikia. Be to, jie jaučiasi nesaugiai, nes persekioja nerimas, kad nespės laiku atlikti užduočių arba jas atliks blogai.
                        Nyksta darbštumo kultas
                        Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros vedėjas Gediminas Merkys pastebi, kad Lietuvoje nyksta tradicinė vertybė – darbštumas. Kaip ir visoje Vakarų Europoje, paprastiems fiziniams darbams jaučiama net panieka, nes jie prasčiau atlyginami. “Vartotojiškoje visuomenėje pabrėžiama, kad viską galima nusipirkti, tad neliko motyvacijos dirbti kasdienius darbus. Prie to prisidėjo ir buities prietaisų modernizacija. Šiandien nei šeima, nei mokykla, nei žiniasklaida nediegia darbštumo kulto, nors daug dirbti lietuviai buvo įpratę nuo seno”, – primena G.Merkys.
                        Dar XX a. pradžioje pati šeima turėjo ne tik nudirbti visus žemės ūkio darbus, bet ir pasigaminti nagines, drabužius, net siūlus. Pirkdavo tik geležį. Sovietiniais metais vyras mokėjo sienas dažyti, obliuoti, susiremontuoti automobilį, moterys – konservuoti, megzti, siūti. Kad tėvai viską spėtų, vaikai jiems daug padėdavo ir taip patys išmokdavo visus darbus. Šiandien retai kuriuose namuose suaugusieji dirba kartu su savo atžalomis.
                        (...)
                        “Mokykloje darbinio ugdymo instrumentai taip pat sunaikinti. Sovietiniais metais vaikai eidavo į kapines grėbstyti lapų, sodindavo prie mokyklos gėles. Dabar mokiniai gali apkaltinti pedagogus išnaudojimu. Tokią situaciją sukūrė fetišizuotos vaikų teisės. Be to, beveik neliko jaunųjų technikų, medžio drožinėtojų būrelių. Popamokinė veikla tapo neformaliuoju švietimu”, – apgailestauja G.Merkys.
                        Pasak sociologo, vaikai šiandien ir mokykloje, ir ilsėdamiesi prie kompiuterio operuoja tais pačiais simboliais, todėl nepailsi. O juk geriausias būdas pailsėti ir vaikams, ir suaugusiems – pakeisti protinę veiklą fizine. Tai įprasmina laisvalaikį, nes pataisęs išklibusią durų rankeną, sukalęs inkilėlį ar net švariai nuvalęs buto langus žmogus gali pasididžiuoti savo atliktu darbu.
                        (...)
                        Labai svarbu leisti vaikui pačiam nuspręsti, ar jis plaus indus, ar neš šiukšles. Jau dvylikametis parduotuvėje gali išrinkti grietinę ar vaisių visai šeimai. Taip jis jaučia vidinę motyvaciją ir atsakomybę, kad visiems būtų gerai. Vaikas jaučiasi šeimos dalimi, todėl stengiasi dėl jos. Ateityje jis bus labiau disciplinuotas, mokės susidėlioti prioritetus ir organizuoti savo veiklą.
                        I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                        Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                        Comment


                          Pirmoji „Classmate PC“ klasė Lietuvoje mokymosi procesą priartins prie Vakarų šalių

                          Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą. Dvidešimt keturi šios mokyklos mokiniai ugdymo procese naudoja edukacinius nešiojamuosius „Classmate PC“ kompiuterius.

                          Šiuos kompiuterius mokyklai skyrė bendrovė „Intel“. Lietuvos Respublikos (LR) Švietimo ir mokslo ministerija papildomai nupirko 48 nešiojamuosius kompiuterius, kurie leido projektą išplėsti į dar dvi pagrindines mokyklas. Mokyklų atranką vykdė Ugdymo plėtotės centras.

                          Švietimo ir mokslo ministerijos remiamu projektu siekiama integruoti informacines technologijas ir mokymo procesą kiekvienam mokiniui klasėje suteikiant kompiuterį, prieigą prie interneto ir šiuolaikišką, daugialypės terpės forma pateikiamą mokymo turinį. Prieiga prie šiuolaikinių technologijų ankstyvame mokymo etape, gebėjimas naudotis jomis kaip žinių ieškojimo ir gilinimo priemone – pagrindinis žinių visuomenės kūrimo elementas. Be to, šios priemonės leidžia suvienodinti Lietuvos ir daugelio Vakarų šalių, kur mokymasis integruojant kompiuterius į ugdymo procesą tampa standartu, moksleivių galimybes.





                          Edukaciniai „Classmate PC“ nešiojamieji kompiuteriai su „Intel® Atom™“ procesoriais specialiai sukurti švietimo tikslams ir yra skirti pradinių klasių mokiniams. Atitinkamai pritaikyta apliejimams atspari klaviatūra, prieiga prie belaidžio tinklo ir papildomai sutvirtintas, smūgiams atsparus korpusas sėkmingai dirba ypatingomis mokymosi sąlygomis. Ilgas baterijos darbo laikas ir galimybė prijungti prie belaidžio tinklo įvairiuose mokyklos ar namų plotuose leidžia dirbti be įkyrių laidų.

                          Kiekvienas Lietuvos mokyklose naudojamas mokymosi rinkinys susideda iš 24 mokiniams skirtų nešiojamųjų kompiuterių, sukurtų remiantis „Intel Classmate PC“ projektu, mokytojui skirto nešiojamojo kompiuterio ir edukacinės programinės įrangos, belaidžio tinklo infrastruktūros ir specialios spintos, kurioje galima laikyti ir pakrauti nešiojamųjų kompiuterių baterijas.

                          Kasdienių užsiėmimų metu, pasitelkęs kompiuterį ir belaides technologijas, mokytojas gali pilnai stebėti, kaip mokiniai naudojasi kompiuteriais. Kompiuteriai ir belaidis tinklas užtikrina galimybes naujais būdais įvertinti žinias ir gebėjimus bei mokinių pasiekimus, pavyzdžiui, pasitelkiant trumpus nuotolinius testus iš karto tikrinami rezultatai. Be edukacinės programinės įrangos, kurią pateikė bendrovė „Young Digital Planet“, mokslo procese taip pat naudojami interneto ištekliai, tarp kurių – edukacinių išteklių portalas „Intel skoool™“ (skoool.com).



                          „Intel skoool“ – „Intel“ sukurta pažangi edukacinė priemonė, kurią sudaro naujausi matematikos ir gamtos mokslų mokymuisi skirti interneto daugialypės terpės ištekliai. Be interaktyvumo didžiausias „skoool“ privalumas yra lankstumas, nes tinklalapio išteklius lengva panaudoti įvairiuose pasaulio regionuose, įvairiomis kalbomis ir panaudojant skirtingas įrangos platformas. Šiandien Vilniuje vykstančio renginio metu Ugdymo plėtotės centro atstovai pasirašė supratimo memorandumą, kuris susijęs su „Intel skoool” edukacinių išteklių portalo diegimu ir adaptavimu Lietuvoje.



                          „Šiandien perduodami mokyklai nešiojamuosius kompiuterius ne tik pradedame bandomąjį projektą ir esame pasirengę nuolat plėtoti „Intel skoool“ portalą, bet ir patvirtiname mūsų įsitraukimą į švietimo procesą. Planuojame tolimesnius žingsnius, dalijimąsi gerąja patirtimi, siūlome nenutrūkstamą paramą ir turtingą patirtį, paremtą visame pasaulyje realizuojamais panašiais projektais“, – teigė Ramūnas Domarkas, „Intel Vilnius“ generalinis direktorius.

                          Lietuva ir pasaulinė IT inovacijų lyderė „Intel“ diegiant pažangias technologijas į mokymo procesą aktyviai bendradarbiauja nuo praėjusių metų. 2010 m. liepą LR Švietimo ir mokslo ministerijos bei „Intel“ atstovai pasirašė memorandumą, kurio pagrindu numatyta skatinti informacinėmis komunikacijos technologijomis grįstą mokymą. „Intel“ Lietuvos mokykloms dovanojo lokalizuotą pedagogų apmokymo programą „Intel Teach“ bei kompiuterius, skirtus technologijų pažinimui pradinėse klasėse. Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių įsitraukė į technologijų taikymo švietimo sistemoje programą.
                          Nepatinka dirbti už mažai? Dirbk už daug.

                          Comment


                            Parašė bebop Rodyti pranešimą
                            Pirmoji „Classmate PC“ klasė Lietuvoje mokymosi procesą priartins prie Vakarų šalių

                            Sostinės „Vyturio“ pradinė mokykla tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje įgyvendinant bandomąjį pradinio ugdymo projektą pamokos vedamos naudojant integruotą „Classmate PC“ sprendimą.
                            Galbūt ir pirmoji, naudojanti integruotą „Classmate PC“ sprendimą, bet tikrai nebe pirmoji mokykla, turinti e-klasę. Bėda ta, kad dauguma tėvelių prisibijo leisti vaikus į klasę, kur dauguma dalykų dėstomi per PC.
                            I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                            Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                            Comment


                              Parašė Wycka Rodyti pranešimą
                              Galbūt ir pirmoji, naudojanti integruotą „Classmate PC“ sprendimą, bet tikrai nebe pirmoji mokykla, turinti e-klasę. Bėda ta, kad dauguma tėvelių prisibijo leisti vaikus į klasę, kur dauguma dalykų dėstomi per PC.
                              Aš irgi nenorėčiau leist, nes gadinasi regėjimas ir vystosi priklausomybė.

                              Comment


                                Motyvuotų jaunuolių profesinėse mokyklose dar mažoka

                                Comment


                                  Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
                                  Aš irgi nenorėčiau leist, nes gadinasi regėjimas ir vystosi priklausomybė.
                                  Matai, dėl regėjimo, pamokos taip išdėstomos, kad būtų ne daugiau kaip 2 iš eilės prie kompiuterio (pertraukų metu irgi vejama nuo kompiuterio). tarp tokių pamokų įterpiama kūno kultūra, menai, etika/tikyba, tachnologijos (ex darbai), etc.. Dėl priklausomybės, na taip, tikimybė yra, bet priklausomybė gali taip pat atsirasti ir buityje nuo televizoriaus ar mobilaus telefono. Jeigu būtų viskas blogai ir tik blogai, tokios klasės net nebūtų kuriamos.
                                  I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                  Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                  Comment


                                    Parašė Egiuxz Rodyti pranešimą
                                    Aš irgi nenorėčiau leist, nes gadinasi regėjimas ir vystosi priklausomybė.
                                    Priklausomybė greičiau atsirastų mokantis įprastai, nes tada laisvalaikis irgi būtų prie kompiuterio, žaidimai ir t.t.

                                    Iš asmeninės patirties. Tada kai pagrindinis darbas pasidarė prie kompiuterio tai daugiau su juo tik naujienas ir forumą teskaitau ir stengiuosi nuo jo kuo greičiau pabėgt kai tik įmanoma.
                                    Post in English - fight censorship!

                                    Comment


                                      Bet vaikus nuo pat mažens mokykloje sodinti prie kompiuterio, mano nuomone, yra kažkoks sunkiai protu suvokiamas dalykas. Projektorius ar elektronines lentas užskaitau, bet tik ne po kompiuterį kiekvienam.

                                      Priklausomybė namuose gali būt kontroliuojama tėvų. Kol negalima namie prieit - nelabai daug ir alternatyvų atsiranda, o dabar - atsisėdės mokykloj. O ir toks klasės išdėstymas, kuomet mokytojas nemato ką daro su iKnygom vaikai - biški nesąmonė. (Atsiimu šituos žodžius apie išdėstymą, nes buvau praleidęs eilutę apie belaides technologijas)
                                      Paskutinis taisė Egiuxz; 2011.05.05, 18:54.

                                      Comment


                                        Parašė index Rodyti pranešimą
                                        Priklausomybė greičiau atsirastų mokantis įprastai, nes tada laisvalaikis irgi būtų prie kompiuterio, žaidimai ir t.t.

                                        Iš asmeninės patirties. Tada kai pagrindinis darbas pasidarė prie kompiuterio tai daugiau su juo tik naujienas ir forumą teskaitau ir stengiuosi nuo jo kuo greičiau pabėgt kai tik įmanoma.
                                        Užtat vakai laisvalaikiu žaidžia kompiuterinius žaidimus. Nuolatinis sėdėjimas fiziškai žaloja žmogų. O pamokų metu vistiek sėdėti reikia, ar prie knygų ar prie kompo.

                                        Comment



                                          Iš dviženklio valstybinių universitetų skaičiaus padaryti vienženklį. Tokį tikslą kelia švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, nepatenkintas lėtoku aukštųjų mokyklų jungimųsi. Kas ir su kuo turi jungtis, turės pasakyti Švietimo ir mokslo ministerijos sukviesti ekspertai.
                                          „Siekis – turėti konkurencingesnį ir stipresnį mūsų aukštojo mokslo sektorių jau artimiausiu metu. Natūralu, kad turėdami fragmentuotą keliolikos universitetų skaičių, per artimiausius keletą metu norėtume matyti suvienytas pajėgas – nuo dviženklio skaičiaus mes galėtume ateiti iki vienženklio, pavyzdžiui, 9”, - penktadienį žurnalistams sakė G. Steponavičius.
                                          Šiuo metu Lietuvoje veikia 14 valstybinių universitetų.
                                          Pasak G. Steponavičiaus, dveji pirmieji reformos metai buvo geras laikotarpis pamatyti, kiek aukštojo mokslo sektorius geba veikti konkurencijos sąlygomis. Visgi per šį laikotarpį lauktas aukštųjų mokyklų jungimasis pagreičio neįgavo - „žiedus sumainė“ tik Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija, tapę Sveikatos mokslų universitetu. Susijungė ar į universitetus integravosi kelios kolegijos.
                                          Kad šis procesas būtų paspartintas, artimiausiu metu iš nepriklausomų ekspertų, aukštųjų mokyklų atstovų ketinama suburti darbo grupę, kuri teiks pasiūlymus dėl aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos Vilniuje ir Kaune. G. Steponavičiaus teigimu, ekspertai atsižvelgs į ŠMM vykdomą išorinį aukštųjų mokyklų vertinimą, galimą sinergiją, efektyvesnį resursų naudojimą, naujų ambicingesnių tikslų, programų atsiradimą.
                                          „Visa tai darys profesionalai, ne politikai“, - tikino G. Steponavčius, tačiau tiesiogiai neatsakė į klausimą, ar ekspertų siūlymai universitetams bus privalomi. Jis užsiminė, kad pertvarkant aukštųjų tinklą reikės tartis su universitetų steigėju – Seimu.
                                          „Neabejoju, kad politinė valia tokiems sprendimams bus – svarbu, kad tai būtų išmintingi sprendimai. (...) Kaip ministras noriu pasakyti – sistemiškai vertindami aukštųjų mokyklų būklę, laiko laukti toliau neturime“, - kalbėjo G. Steponavičius.
                                          Ministro teigimu, aukštosios mokyklos jungiasi, veiklą konsoliduoja ir taip stiprėja net pasiturinčiose šalyse – pavyzdžiui, Skandinavijoje.
                                          I'm worse at what I do best and for this gift I feel blessed...
                                          Parama Siaurojo geležinkelio klubui

                                          Comment

                                          Working...
                                          X