Švietimas Lietuvoje

[JlL]

galbut kai ateis tam laikas tikrai eisiu destytojaut.

ne, pacituoti negaliu, nes as nedirbu literaturos mokytoju.

O vat jei buciau teisininkas ir sakyciau darbdaviui, kad zinai as vat dirbu 20 valandu, o tu man mokek uz 40, nes matai man reik atostogu metu vis paskaityt istatymus, kad ju nepamirsciau. Kaip galvoji ka man darbdavys i tai atsakytu?

Idomu gydytojam irgi moka uz daugiau valandu nei realiai dirba nes jie namie teorija kartojasi?

O inzinieriams ar projektuotojams irgi moka uz tai, kad atostogu metu kartotusi ir taisykliu nepamirstu?

[Wycka]

galbut kai ateis tam laikas tikrai eisiu destytojaut.
ne, pacituoti negaliu, nes as nedirbu literaturos mokytoju.
O vat jei buciau teisininkas ir sakyciau darbdaviui, kad zinai as vat dirbu 20 valandu, o tu man mokek uz 40, nes matai man reik atostogu metu vis paskaityt istatymus, kad ju nepamirsciau. Kaip galvoji ka man darbdavys i tai atsakytu?
Idomu gydytojam irgi moka uz daugiau valandu nei realiai dirba nes jie namie teorija kartojasi?
O inzinieriams ar projektuotojams irgi moka uz tai, kad atostogu metu kartotusi ir taisykliu nepamirstu?

Kas per ilgai ruošiasi, tas niekada neprisiruošia
Kiek žinau, teisininkams, medikams ir daugeliui kitų specialistų moka algą už etatą — tai yra atidirbai 8h / pamainą ir dumk namo. Pasiruošimas darbui (pvz reikiamo įstatymo/poįstatyminio akto susiradimas ir analizė, ligos istorijos analizė, pasiruošimas operacijai) vyksta darbo valandomis, kurios yra apmokamos. Be to, paprastai nei teisininkams, nei medikams, nei inžinieriams ar projektuotojams nebūtina kasdien bendrauti su minia nepilnamečių, kuriems realiai nėra jokios atsakomybės (tik dalinė atsakomybė jų tėvams), bet krūva teisių. Tarkime jeigu tave nepilnametis pasiųs 'ant trijų raidžių', pati maksimaliausia bausmė jų tėvams yra 100Lt (bet pirmą kartą skiriamas tik įspėjimas, o antrą kartą švelnesnė bausmė), o jeigu mokytojas — jau direktorius gali jį legaliai atleisti iš darbo, kaip nerandančio kontakto su savo klientais. Tarkime abu apsižodžiavote. Kaip pasiaiškinsi? Iš vaiko pasiaiškinimo niekas neprašys, nes jis teisiškai už tai nepakaltinamas (tėvai neša tik dalinę atsakomybę, nes jie patys nieko neleistino nedarė), o pats? Gyneisi? Ta prasme vietoje teigiamo pavyzdžio nusileidai iki jo lygio? Vadinasi, esi neatsakingas kaip ir tas vaikas, ir tau tokio darbo dirbti nevalia. Jau nebenagrinėkime atvejų, kai mokiniai pereina prie fizinio kontakto. Net jei per pamoką vienas mokinys įžeidė ar tyčiojosi iš kito, vis tiek atsakysi tu, nes tu vienintelis toje klasėje esi suaugęs + visiškai atsakai už mokinių fizinį ir psichologinį saugumą.
Tokioje situacijoje ko čia stebėtis, kad mokyklose pusę darbuotojų sudaro studentai ir pensininkai? net studenčiokas, baigęs mokslus dar pabūna metelius kitus ir neša kudašių, nes kitame darbe jam moka net daugiau ir tiesioginės atsakomybės mažiau. Lieka tik 'pašauktieji', kurie kaip kunigai dirba tiesiog iš idėjos. Bėda ta, kad kaip ir kunigų, taip ir mokytojų vis labiau trūksta. Štai netrukus po Lietuvos įstojimo į ES net dvi mano pažįstamos anglistės išvyko dirbti į Europarlamentą vertėjomis, nors dirbo mokytojomis. Dar viena neapsikentusi pasiėmė patentą ir moko anglų kalbos suaugusiuosius. Neseniai delfyje buvau radęs straipsnį, kuriame rašoma, kad po LTU įstojimo į ES kasmet apie 40 anglų kalbos mokytojų išvyksta iš Lietuvos į UK dirbti... anglų kalbos mokytojais. Taip taip, moko anglų vaikus jų pačių kalbos, nes ir UK jaučiamas mokytojų trūkumas. Ir tas vyksta su visais mokytojais, nebent išskyrus lituanistus, bet ir tie gauna darbo UK, Airijos ar Ispanijos lietuvių emigrantų mokyklose. Reiktų pastebėti, kad UK neduoda licenzijos dirbti mokytojams be patirties ir tinkamo išsilavinimo, taigi išvyksta geriausi iš geriausiųjų. Kas lieka? Ogi studentai ir pensininkai. Taigi dar mažinkime mokytojams atlyginimus, kad šiems apsimokėtų išvykti į užsienį dirbti žemės ūkyje, statybose ar geriausiu atveju vaikų auklėmis. Palikime mokyklose diletantus ir nepritapėlius, kurie mokys ir auklės JlL vaikus būti tokiais kaip jie patys Geras mokytojas turėtų ne tik turėti daug dalykinių ir psichologinių žinių bei mokėti jas taikyti, bet ir sklidinas charizmos, kad vos jį pamačius mokiniams nekiltų net minties pasiųsti ant...

[Silber418]

Gana nelinksma realybė:

Į vieną Vilniaus mokyklų mokiniai patenka tuneliu

"Vilniuje, Žemuosiuose Paneriuose gyvenantys mokiniai norėdami nueiti į Vaduvos mokyklą-darželį jau apie 40 metų yra priversti lįsti per siaurą, beveik 100 metrų ilgio tunelį.<...>"

Pilnas straipsnis: http://www.alfa.lt/straipsnis/104063...10-09-01_19-19

[Wycka]

Į vieną Vilniaus mokyklų mokiniai patenka tuneliu

Tai kuo tas tunelis yra negerai? Straipsnyje tik tokie argumentai:

Tunelyje yra tamsu ir šlapia.

...problema yra dar didelė ir ta, kad vaikai laisvalaikiu tuo tuneliu naudojasi, juos jis vilioja, nes ten, kaip mokiniai pasakoja, gyvena ir šikšnosparniai, ten yra smalsu, ten yra įdomu.

[Wycka]

Lietuva gali išlaikyti 2-3 regionų universitetus

Lietuva yra pajėgi išlaikyti du ar tris regionų universitetus, trečiadienį lankydamasi Šiauliuose sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
“Kultūrinių regionų, mokslinių regionų išlikimas yra labai svarbus, juoba kad kalbame apie du-tris universitetus. Tikrai esame pajėgūs, kad jie išliktų”, – žurnalistams sakė prezidentė.
Praėjusią savaitę susitikusi su švietimo ir mokslo ministru Gintaru Steponavičiumi D.Grybauskaitė pabrėžė, kad tik rinkos dėsniais grįstas krepšelių pasidalijimas iš dalies kelia pavojų, kad regioniniai universitetai arba specializuotos švietimo įstaigos ateityje gali išnykti.
Šiemet pasibaigus priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetams sunkiai sekėsi rinkti pirmakursius. Šiose aukštosiose mokyklose buvo daugiausia studijų programų, nesurinkusių studentų.
“Norėčiau, kad Lietuva nebūtų tik vienas miestas, nors pati esu vilnietė ir jame gimiau. Bet tikrai didžiavomės, kad Lietuva turi daug gražių miestų ir daug žmonių, kurie gimę iš tų vietų, ir norėčiau, kad Lietuvoje išliktų daug gražių regioninių centrų, kurie būtų ne tik malonūs žmonėms gyventi, bet jie rastų ten darbą, žinias ir kultūrą”, – trečiadienį kalbėjo D.Grybauskaitė.

Mano komentaras. Šiaip prezidentė yra kaip ir teisi, tik ji matyt dėl PR'o visiškai neužsimena apie pačių regioninių universitetų atsakomybę už esamą situaciją. Jeigu KU ruošia specialistus, kurių negali parengti kiti universitetai (su jūra susijusios studijos), tai ŠU dauguma studijų programų dubliuoja VPU. Čia tiktų VU KHF pavyzdys — jame yra studijų programų, kurių nerasime net kituose fakultetuose Vilniuje (pvz.: finansų informatika, kultūros vadyba).

[Wycka]

Iš elektroninių dienynų daromas verslas

Vis daugiau mokyklų pereina prie elektroninių dienynų, tad tėvams žinių apie savo vaikų pažymius tenka ieškoti internete. Vieni tėvai dienynais naudojasi už dyką, o kiti moka privalomą rinkliavą.
Elektroninė sistema “Mano dienynas”, kuria naudojasi apie 50 Lietuvos mokyklų, dar neseniai buvo nemokama. Tačiau dabar naudojimasis šiuo dienynu kiekvienai šeimai kainuoja po 10 litų per metus. Tokią rinkliavą įvedė sistemą valdanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras, tačiau kai kuriose mokyklose dėl to kilo maištas, rašo “Vilniaus diena”.
“Tėvai nenori, nemoka. Be to, pas mus yra beveik 150 vaikų iš socialiai remtinų šeimų, jie neturi pinigų”, – dienraščiui sakė sostinės Grigiškių mikrorajone įsikūrusios “Šviesos” mokyklos direktorius Jonas Komičius.
Tuo tarpu Vilniaus Martyno Mažvydo vidurinės mokyklos auklėtinių tėvai sutiko mokėti už galimybę matyti savo atžalų pažymius. Šios mokyklos direktorius Eugenijus Manelis prisiminė, jog anksčiau “Mano dienynas” buvo nemokamas, tačiau dienyno šeimininkai paslaugas apmokestinti nutarė dėl to, kad nutrūko finansavimas iš sostinės savivaldybės.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys dienraščiui teigė, kad mokamas dienynas nėra nusikaltimas, tačiau mokyklų vadovai turėtų atsižvelgti į moksleivių tėvų nuomonę.
“Neabejoju, kad mokykla apsispręsdama turėtų Įvertinti galimybes ir atsiklausti savo bendruomenės. Jeigu reikalingas papildomas mokestis, manau, bendruomenė turėtų įvertinti savo vaikų šeimų galimybes Čia reikia elgtis atsakingai”, – kalbėjo V.Stundys
“Mano dienyną” administruojanti bendrovė Nacionalinis švietimo centras tikina, kad apmokestinti dienyną privertė konkurencinė aplinka. Esą konkurentai gauna valstybės paramą ir gali sau leisti teikti nemokamas ar labai pigias paslaugas, o Nacionalinis švietimo centras tokių galimybių neturi.
“Iš niekur jokio finansavimo negauname, kažkaip turime gyventi. Kitos įmonės apmokestina mokyklas, o mes mokestį už paslaugas imame iš tėvų. To dienyno valdytojai, kurie neima iš mokyklų pinigų, gauna finansavimą iš ministerijos arba rėmėjų. Jų tokia strategija”, – dienraščiui teigė bendrovės direktorius Justas Urbonas.
Elektroninę sistemą dienynas.lt valdančios viešosios įstaigos Nacionalinės administravimo ir valdymo agentūros direktorius Darius Prialgauskas dienraščiui teigė, esą elektroniniai dienynai negali būti verslo subjektas.
Savosios sistemos, naudojamos per 100 mokyklų visoje Lietuvoje, Nacionalinė administravimo ir valdymo agentūra neapmokestino ir teigė neketina apmokestinti. D.Prialgausko teigimu, dienynas.lt gyvuoja iš labdaros fondų ir rėmėjų lėšų.

[Sula]

Tai kuo tas tunelis yra negerai? Straipsnyje tik tokie argumentai:

Tuo, kad tai ne pėsčiųjų tunelis, o technologinė pralaida. Aš tai stebiuosi grandiozinėmis požeminėmis perėjomis gyvūnams (kas nėra blogai), kai žmonėms nieko nedaroma. Štai prie Maximos Bazės kasmet "nukalama" keliolika žmonių...

[c2h5oh]

Kas per ilgai ruošiasi, tas niekada neprisiruošia
Kiek žinau, teisininkams, medikams ir daugeliui kitų specialistų moka algą už etatą — tai yra atidirbai 8h / pamainą ir dumk namo. Pasiruošimas darbui (pvz reikiamo įstatymo/poįstatyminio akto susiradimas ir analizė, ligos istorijos analizė, pasiruošimas operacijai) vyksta darbo valandomis, kurios yra apmokamos.

Jil paprasčiausiai sutapatina "darbą" ir "sėdėjimą darbo vietoje". Todėl jeigu mokytojas sėdi savo darbo vietoje (klasėje) "tik" 20 valandų per dieną, jam atrodo, kad nedirba.

[Wycka]

Jil paprasčiausiai sutapatina "darbą" ir "sėdėjimą darbo vietoje". Todėl jeigu mokytojas sėdi savo darbo vietoje (klasėje) "tik" 20 valandų per dieną, jam atrodo, kad nedirba.

Jooo, čia kaip renginių vedėjai, neva dirba tik 3-5 valandas per savaitę. Sovietmečiu nedaug trūko, kad ir TV laidų vedėjų ir diktorių darbo laikas būtų apskaitomas tik pagal laiką, kiek juos matome eteryje.
Įdomu, ar J|L sugebėtų iš anksto nepasiruošęs ir pastatytas prieš 30 nenustygstančių asmenų minią vaizdžiai paaiškinti radioaktyvumo prigimtį???

[JlL]

jei JlL butu fizikas ir dirbtu mokytoju tai tikrai taip.

[JlL]

Jil paprasčiausiai sutapatina "darbą" ir "sėdėjimą darbo vietoje". Todėl jeigu mokytojas sėdi savo darbo vietoje (klasėje) "tik" 20 valandų per dieną, jam atrodo, kad nedirba.

man atrodo kad jei sedi 16 valandu tai uzskaityti galima butu apie 20, bet ne 40.

[vap]

man atrodo kad jei sedi 16 valandu tai uzskaityti galima butu apie 20, bet ne 40.

16 pamokų != 16 darbo valandų. Dabar jau nebeužtenka į žurnalą įrašyti, kad per pamoką atlikta tiek ir tiek. Reikia "šiek tiek daugiau" popierių užpildyti.

[JlL]

/\ ka tu tuom norejai pasakyt?

[Lettered]

jei JlL butu fizikas ir dirbtu mokytoju tai tikrai taip.

Tai eik, jei dar ir uždarbis tenkina. Tik kai reikės pradėti iš tiesų ruoštis pamokoms ir visą savaitgalį taisyti sąsiuvinius, spėju noras lengvai ir daug uždirbti greitai dingtų.

[vap]

/\ ka tu tuom norejai pasakyt?

Tą ir norėjau pasakyti, kad prie 16 pamokų prisideda dar apie 50% pamokų laiko „biurokratinis darbas“, į kurį dar neįskaitomi sąsiuvinių taisymai, bendravimai su tėvais, ruošimasis pamokoms.

Tiesa, nežinau kaip yra su pradinių klasių mokytojais. Gal ten mažiau visko yra.

p.s. J|L tu sprendi apie viską turėdamas vieną pavyzdį, bent jau taip atrodo iš šono.

[Carnifex]

Žinoma, lengva sakyti, kad mokytojų darbas be atsakomybės, kai gydytojų klaidas po savaitės ar kelių paslepia žemė, o mokytojų klaidas tik po dešimties metų - kalėjimas Ir čia aš tik apie auklėjamąjį mokytojo darbo aspektą, kuris labai svarbus, nes nemažą dienos dalį nepilnamečiai praleidžia būtent mokykloje, o ne su tėvais. O ką kalbėti apie tai, kad visokie nuo plūgo sustoję į universitetus nežino, kam lygus 30 laipsnių sinusas (o kai kurie sinuso apskritai nepažįsta), ir juos reikia permokyti matematikos iš naujo? Argi čia ne mokytojo atsakomybė, kad žmogus turėtų kažkokias žinias tolimesnėms studijoms ir visam likusiam gyvenimui?

[Wycka]

16 pamokų != 16 darbo valandų. Dabar jau nebeužtenka į žurnalą įrašyti, kad per pamoką atlikta tiek ir tiek. Reikia "šiek tiek daugiau" popierių užpildyti.

/\ ka tu tuom norejai pasakyt?

Nu gerai, nors ir nelabai norėdamas, aš J|L'ui pabandysiu paaiškinti
Pirmiausiai kiekvienai klasei privalai parašyti metinį planą. Kiekvienam tokiam planui parašyti kol nepatyręs sugaiši apie 3h, po kokių 5-7 metų įgusi susisukti per 2h, gal net iki 1,5h. Tokių planų metams parašyti paprastai reikia nuo 3 iki 7 (bet jeigu dėstai dalyką, kuriam skirta mažai savaitinių pamokų, pvz dailė, muzika, informatika, tikyba, etika, kūno kultūra, technologijos/darbai; tokių planų reikės gerokai daugiau, net virš 10). Toliau, ypač iš naujokų reikalaujama pamokos plano. Vienam pamokos planui parašyti sugaiši (priklausomai nuo patyrimo) nuo 30min. iki valandos. Jeigu per dieną turi 6 pamokas — rašysi 6 planus, nebent kelios klasės dubliuojasi (tarkim turi 2 ar 3 pamokas tą pačią dieną su penktokais, taigi dėstysi tą patį). Dabar visi šitie planai atima nemažai laiko, bet ir tai su sąlyga, kad iškart gerai parašei. Labai dažnai tokie planai yra atmetami kaip netinkami (forma arba turiniu), ir turi vėl gaišti laiką juos rašydamas iš naujo. Pernykščius planus vargiai panaudosi, nes programos beveik kasmet taisomos, koreguojamos, kai kada net atšaukiamos ir priimamos naujos, keičiasi vadovėliai ir t.t..). Po pamokos vėl turi atsiversti praėjusios pamokos planą ir įrašyti pastabas (ką įvykdei, ko neįvykdei, kodėl neįvykdei ir ką daryti kad kitą kartą tai įvykdyti arba atsisakyti tam tikrų dalių). Toliau pildai dienyną po kiekvienos pamokos (surašai lankomumą, pažymius, pamokos temą, pasirašai), kai kuriose mokyklose viską dar sudubliuoji e-dienyne (nors jau kai kur atsisakoma popierinių dienynų, taigi nebeliks ir dubliavimo). Jeigu turi kokį burelį (neformalusis ugdymas) — visa šitų planų litanija atitinkama. Tiesa, retokai, bet gali prisireikti parašyti pastabą ar pagyrimą į pažymių knygelę. Pasibaigus ar besibaigiant mokslo metams vėl rašai ataskaitas (ką papildomo nuveikei per mokslo metus, ką pats pasiekei), rašai planuojamų įsigyti daiktų sąrašą (vadovėliai, žemėlapiai, baldai, remontas, plakatai, cheminės medžiagos, USB raktai, etc.). Tai čia tik ilinis popierizmas eiliniam mokytojui, klasės auklėtojui jis maždaug dvigubas.
Toliau, dalyvauji metodiniuose susirinkimuose, tėvų susirinkimuose (privalai dalyvauti, jeigu bent vieno mokinio tėvai nors žodžiu išreiškė pageidavimą su tavimi susitikti, o jie paprastai užtrunka net iki 21h), mokyklos bendruomenės susirinkimuose. Taip pat vyksta metodinės savaitės, kai to paties dalyko mokytojai privalo netradiciškai skatinti susidomėjimą jų dėstomu dalyku. Taip pat jau esu minėjęs, kad yra toks dalykas kaip „langai“, ir už visus šiuos išvardintus dalykus alga nemokama.
Jeigu Seimo nariai gauna po kelis tūkstančius litų „kanceliarinėms išlaidoms“, tai mokytojas viską perkasi pats. Ir tušinukus (o jų reikia labai daug, nes ir rašoma labai daug), ir pratybas (o kaip nenusipirkęs dirbsi?), neretai ir vadovėlius, ir padalomąją medžiagą (dažniausiai tam reikia balto arba spalvoto popieriaus lapų), ir užrašų knygeles (nes informacijos labai daug, ir eilinių sugebėjimų žmogus tiek nesugeba įsiminti). Iš viso vidutiniškai per mėnesį tam išeina ~15Lt, taigi per mokslo metus tam išleidi ~150Lt.
Dar, jeigu mokytojas nenori būti užsidaręs stuobrys, jis privalo eiti į viešumą. Juk niekas nenori, kad jų vaikus mokytų siauro pažinimo asmuo. Taigi tiesiog privalai nors kartą į metus apsilankyti kine, teatre, parodoje, perskaityti nors 1 nepigią/nepopsinę knygą. Aišku, tas pats galiotų ir Seimo nariams, bet vos ne taisyklė, kad jie į tokius renginius kviečiami nemokamai, arba už tai, kad perkerpą juostelę.
Žinoma, atsiranda mėginančių prikaišioti, kad mokytojai ilgai atostogauja — net 56 dienas per metus. Aišku, tai yra mokamos atostogos, bet už atostoginius susimoki į priekį mokesčius už butą/namą, nueini į vieną kitą kultūrinį renginį, nusiperki kokią vieną kitą knygą ar nors žurnalą, nuvažiuoji prie jūros ar kokio ežero savaitei, tada apsižiūri, kad dar reikia pasilikti likusioms atostogoms maistui, t.p. rugsėjui, kai dar prisideda ir transportas. Visos kitos atostogos skiriamos mokiniams, o ne mokytojams.
Tai kur ta darbo romantika? Kodėl trūksta mokytojų? Šiuo metu vien Vilniuje trūksta 6 mokytojų, tačiau ne visos mokyklos informaciją skelbia labai viešai — nenori 'atmušinėti' visų studentų ir išvis „per klaidą“ užklydusius. Išbandykite savo laimę, tik pasiimkite su savimi didesnį maišą, kad kuo daugiau pinigų tilptų

[Wycka]

G. Steponavičius žada didinti mokinio krepšelį kaimo mokyklose

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad mokinio krepšelis nedidelėse kaimo mokyklose bus didinamas. Kelti krepšelio koeficientą už paramą valdančiajai koalicijai prašė Valstiečių liaudininkų sąjunga.
Penktadienį po Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio pasitarimo su VLS valdybos pirmininku Broniumi Rope ministras žurnalistams teigė, kad valdantieji ir valstiečiai liaudininkai yra “jau finalinėje stadijoje dėl sutarimų”.
Anot B.Ropės, valstiečiai liaudininkai prašė “dėl krepšelio metodikos netobulumų padidinti finansavimo galimybę – ar tiesiai mokyklai, ar per savivaldybę”.
“Prieš savaitę paruoštas variantas (…) Jeigu tai bus pasiekta, bus šiek tiek pakeisti koeficientai, kurie užtikrins ugdymo procesą, ir dar suteiktos papildomos galimybės savivaldybėms prireikus kritiniu atveju padėti mokyklai, kad dėl vieno kito vaiko nebūtų ji uždaryta”, – teigė valstietis liaudininkas.
“Esame sutarę ir pasiūlę konkrečius sprendimus tiek dėl šiek tiek didesnių koeficientų krepšeliams mažose kaimiškose mokyklose, tiek ir galimybes savivaldybėms išlyginamuoju būdu perskirstant lėšas lanksčiau tai tvarkyti”, – B.Ropei antrino ministras.
Anot G.Steponavičiaus, ir šiuo metu nedidelių kaimo mokyklų mokinio krepšelis beveik dvigubai didesnis nei miestuose: 5-8 klasių – atitinkamai per 7100 ir 3700 litų, 9-10 klasių – per 9000 ir 4600 litų. Nepaisant to, kaimo vietovėse mokinio krepšelį ketinama didinti.
“Matome galimybes dar numatyti šiek tiek didesnius mažose mokyklose koeficientus, nes, kai pradedi skaičiuoti kaštus, kiek pavėžėjimas ir kiti dalykai kainuoja, toks išlyginimas leistų išlaikyti maksimaliai prie vaikų priartintą mokyklų tinklą”, – sakė ministras.
Anot jo, pastaraisiais metais kaimo mokyklų mažėjo dešimtimis, tačiau esą dabar situacija stabilizavosi.

[Carnifex]

Dar vienas punktas: kas sako, kad mokytojo darbas yra lengvas, nėra stovėjęs prieš 30 lodorių, kurių nemažai daliai ant tavęs yra nusispjauti, ir jie aktyviai trukdo tau atlikti savo darbą. Triukšmas, nesuvaldomi paaugliai - visa tai yra kenksmingos darbo sąlygos, kur reikia geležinių nervų, savitvardos, ir tai suvokiant, jiems ir skiriamos atitinkamai ilgesnės mokamos atostogos, o ne šiaip sau, iš dyko buvimo.

[Wycka]

Nors šis straipsnis ne apie Lietuvą, tačiau potekstė pakankamai aiški — Lietuva taip pat neturi gausių naudingųjų iškasenų, yra maža rinka, apie pusę lietuvių gyvena užsienyje.

Čekuolis: Izraelio auksas

Izraelis — vienintelė Artimųjų Rytų šalis, neturinti gamtos turtų, ir šį trūkumą kompensuojanti sparčia aukštųjų technologijų raida. Į mokslinius tyrimus kasmet investuojama 5 proc. šalies pajamų - tai pasaulio rekordas.
Tokie pinigai leidžia Izraeliui sukurti daug technologinių naujovių. Pavyzdžiui, internetinis komunikatorius, kuris gimė Izraelio firmoje ICQ, o po dvejų metų buvo nupirktas Amerikos giganto AOL, arba internetinis telefonas, kuriuo naudodamiesi apsukrūs kompiuterininkai gali kalbėtis su visu pasauliu ir nieko nemokėti. Izraelio firma „Scitex“ sukūrė vaizdo skaitmeninio skaidymo technologiją, būtiną aukštos kokybės vaizdui perduoti ir t.t.
Kodėl apie šiuos Izraelio laimėjimus žinoma palyginti nedaug? Ogi todėl, kad ši šalis ir jos rinka nedidelė, išplėsti gamybos negalima, todėl lieka vienintelė išeitis - daryti svarbius išradimus ir juos parduoti.
Yosi Vardi, gyvoji Izraelio aukštosios technologijos legenda, sukūręs ICQ, susidariusią padėtį paaiškina žydišku anekdotu: „Našlė žydė prisimena savo mirusį sutuoktinį: „Ui, koks nuostabus vyras buvo! Gal nedidelis, užtat greitas.“
Išsivysčiusiose šalyse studentai vis mažiau domisi inžinerija ir gamtos mokslais, nes tų dalykų mokytis nelengva. Izraelis prieš 12 metų reformavo aukštąsias mokyklas, ir studijuojančiųjų technikos mokslus patrigubėjo.
Teigiamą vaidmenį suvaidino ir emigrantų iš buvusios Sovietų Sąjungos antplūdis. Iš ten atvyko per milijoną žmonių, pusė jų - su aukštuoju išsilavinimu. Dabar Izraelyje kas penktas žmogus turi aukštosios mokyklos diplomą - dar vienas pasaulio rekordas. Izraelio universitetai vertinami ir už mokslo kokybę, o tai - lemiamas faktorius. Sovietų Sąjunga girdavosi, kad išleidžia daugiau inžinierių negu bet kuri kita šalis. Iki šiol Rusijos ir Ukrainos universitetai jų parengia daugiau nei Amerika. Ir kas iš to?
Tradicijos - taip pat milžiniškos svarbos faktorius. Kai II a. po Kristaus gimimo sukilę prieš Romą žydai buvo nugalėti ir išblaškyti po visą imperiją (Palestinoje neliko nė vieno), emigracijoje atsidūrę rabinai įsakė: kiekvienas žydų berniukas turi būti raštingas. Tai buvo vykdoma, nors ir tada, ir viduramžiais, raštingų žmonių kitose tautose buvo labai mažai. Du tūkstančiai raštingumo metų negalėjo praeiti be pėdsako.
Svarbi ir kita aplinkybė, mažai suprantama pašaliečiams: žydė - motina. Jau minėtas Yosi Vardi net nelabai ironiškai pasakoja:
„Motina žydė kasdien kala savo vaikui: „Ar už visa tai, ką dėl tavęs padariau, tikėtis, kad gausi Nobelio premiją, yra per daug?“
Izraelis beveik visą laiką kariauja su jį supančiu Islamo pasauliu, todėl labai svarbų stimulą technologijų plėtrai duoda kariniai užsakymai. Izraelyje atsirado nepilotuojami kovos lėktuvai, labai našios raketos. Žydai turi ir branduolinį ginklą, nors tai ir neigia. Karo tikslams Izraelyje buvo sukurti pranešimų gavikliai, taip pat labai tobula šifravimo ir pasiklausymo technika. Kai kariuomenei tie žaisliukai nusibosta, jie išslaptinami bei paleidžiami į prekybą. Ir paklausa didelė, ir kainos aukštos.
Izraelitai visada buvo žinomi kaip gabūs verslininkai, bet tie gabumai nenukrito iš dangaus. Jų kultūroje verslininkas arba bet kurios kitos srities atstovas, pradėjęs ką nors naujo ir pralaimėjęs, nėra visuomenės smerkiamas. Priešingai. Izraelyje, kaip ir Jungtinėse Valstijose, nesėkmė pradėjus ką nors nauja laikoma augimo ir brandumo požymiu. Tik akademinėje terpėje universitetų dėstytojai į aktyvų dalyvavimą praktinėje veikloje dar prieš 10 metų žiūrėjo iš aukšto. To jau irgi nebėra. Dabar Izraelis pagal mokslo ir gamybos bendradarbiavimą užima penktąją vietą pasaulyje - po Suomijos, Islandijos, Singapūro ir JAV. Persilaužti padėjo vyriausybės politika, kuri visokiais būdais skatino užsienio ir nacionalines investicijas į mokslą, o tas sritis, kurios privatininkams atrodė pernelyg rizikingos, valstybė ėmė finansuoti pati. Šiuo metu tai biotechnologija ir nanotechnologija.
Ne viskas tobula. Izraeliui niekaip nepavyksta sukurti didelių, globalių korporacijų. „Didžiosios galvos“ svajoja apie naują, gają firmą, kurią galėtų parduoti investuotojui, arba bent jos akcijas pardavinėti Niujorko, o pastaruoju metu ir Londono bei Singapūro biržose, ir taip pralobti.
Tai nėra labai nevykusi strategija. Pernai Amerikos gigantas HP nupirko Izraelio bendrovę „Mercury Interactive“ už 4,5 mlrd. dolerių. Už tokius pinigus galima finansuoti pusšimtį naujų įmonių, ieškančių dar neatrastų kelių ir neužimtų nišų.
Analizuojant Izraelio laimėjimų priežastis negalima užmiršti ir didelio šios tautos judrumo. Jos atstovai mokosi geriausiuose JAV ir Jungtinės Karalystės universitetuose. Beje, jokiam gabiam ir darbščiam žmogui ten niekada nebuvo daroma kliūčių. Pavyzdžiui, šiuo metu šiose aukštosiose mokyklose daugiausia mokosi kinų.
Nėra protinga manyti, kad „žydai laiko savo kišenėje visą pasaulį“. Pasaulis perdaug didelis ir įvairus, kad tilptų į kieno nors kišenę. Be to, nėra žydų tautos kaip etnijos. Žydus vienija tikyba, tačiau ir religijos klausimais jie labai susiskaldę. Didelė dalis jų - ateistai. Tačiau istorija išmokė žydus remti vienas kitą, ir priešo akivaizdoje jie visada susivienija.
Didelę įtaką žydų kilmės žmonės turi pasaulio finansų institucijose ir žiniasklaidoje, ypač Jungtinėse Valstijose, nors ten jie taip pat nėra vieningi.
Be abejo, pasaulio žydai visokiais būdais remia Izraelį. Tai kaip atsarginiai namai. Pasimokę iš rūsčios istorijos žydai žino, kad tokie namai reikalingi. Tačiau ta parama būtų beprasmiška (ji nieko gero neduoda Afganistanui, Somaliui ar Egiptui), jeigu pats Izraelis nemokėtų gerai tvarkytis savo šalyje.