Parašė liutass
Rodyti pranešimą
2. Ne į bet kokią, o į miesto stotelę. Labiausiai man patinka būtent momentas, kai tolimojo susisiekimo autobusas stabteli miesto stotelėje išlaipinti keleivių, o joje laukiantys - į jį įlipti negali.
3. Teisingai, Klaipėdoje buvome su mama. Dar galėjote paminėti Ukmergės r. (kaimas), Skuodas, dabar dar prisidėjo Mažeikiai ir Joniškis (pastarieji 3 susiję su mano kelionėmis autobusais).
7. Mano gyvenama gatvė per siaura autobusams, laukiu fūros, o ne autobuso. Ta didybė, kai padedu žmogui, vairuojančiam tokią didžiulę mašiną... Tai nenusakomas jausmas.
8. Spyris-Dūris... Pakopypeistinsiu savo pranešimą, kur aną vasarą rašiau:
2016-2017 m.m., kai buvau dešimtokas, kiekvieną darbo dieną po pamokų važiuodavau dviem panašiais maršrutais, ten būdavo pastoviai tas pats vairuotojas su tuo pačiu autobusu. Kaip ir įprasta Vilniuje - rusakalbis, tai aš vis svarstydavau, kokia gali būti jo pavardė. Sukrapščiau 2 variantus:
1. Kravčionok(as). Pavardę parinkau pagal krakšinčius garsus, kurie sklinda jam perjunginėjant posūkių lemputes su ta lazdele šalia vairo.
2. Spyris-Dūris. Šitą sugalvojau todėl, kad dar vasarą, kai buvau bepradedąs atradinėti tą kryptį, man rodos dirbo irgi jis, o gal ir ne jis, bet tą vakarą parėjus namo per LRT buvo laidos "Duokim garo!" kartojimas, kur kažkokia kapela iš Tauragės su vadovu Albinu Batavičiumi priešakyje, uždainavo "Spyri dūri kupra stati, susirietus kap gyvati - Tyriririririririm!".
Comment