
Tuo pat metu viena pensininkė ruošėsi važiuot namo su prekėm:
Iš principo, ekologiškas apsipirkimas gali būti dvejopas.
Pirma, eini 5-10 min. pėsčiomis į artimą parduotuvę. Tada minusas yra maišo nešimas. Turbūt idealiu atveju reikėtų dviejų maišų abiem rankom. Bet kokiu atveju reikia žiūrėt, kad maišas būtų normalios formos. Kartą nusivyliau vienos parduotuvės firminiu daugkartiniu maišu – pridėjus daugiau prekių jis išsiplečia į visas puses ir nešant daužosi į kojas. Greičiausiai sukurtas automobilininkam...

Antras pasirinkimas – važiuoti dviračiu. Dviračiu gali pasiekt ir labiau nutolusias parduotuves, todėl išeina daugiau pasirinkimo.
Aš jau metus darau taip: jeigu mažai laiko, einu pėsčiom į artimą parduotuvę. O kai atsibosta ir norisi įvairovės, arba noriu daugiau visko prisipirkt, varau dviračiu į tolimesnę parduotuvę.
Kaip galima įsivaizduoti, kad prekių pristatymas yra kažkoks šventasis gralis, kuriuo nesinaudoja tik nevykėliai? Žinoma, jeigu gyveni kažkur laukuose ir turi 3 vaikus, tai prekių pristatymas gal ir patrauklus variantas. Bet realiai gyvenant mieste to prekių pristatymo nereikia. Plius važiuojant dviračiu dar papildoma fizinė veikla.
Komentuoti: