Mes, kaip vilniečiai, turime reikalauti, kad VMS pradėtų rimtai planuoti gyvenamųjų kvartalų plėtrą, o ne atiduotų viską laisvai rinkai. Viešinant naujų daugiabučių projektus reikia reikalauti analizės dėl socialinių paslaugų prieinamumo. Kol mietiečiams tai bus dzin, tol teks stovėti kamščiuose. Kita vertus, neatsistebiu kai kuriais tėvais, kurie net gimnazistus vežioja į mokyklas (labai dažnai stebiu tokį reiškinį, kai net į mokyklos kiemą su savo griozdais važiuoja, kad vaiką kuo arčiau durų paleist). Tai čia labai ryškus mentaliteto dalykas. Jei gyveni Salininkuose, o mokykla Justiniškėse, tai gal užtenka tą vaiką pavežt iki stotelės, kurioje stoja 2G, o ne visą kelią.
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus plėtra
Collapse
X
-
Taip, bet klausimas turėtų būti kodėl apskritai iš Salininkų vaikus reikia vežti į Justiniškes, neskaičiuojant pavienių atvejų, kai išsikraustoma paskutiniais metais ir nenorima staiga keisti mokyklos ar pan. Ir tuose pačiuose Salininkuose, kaip ir Paupyje, Perkūnkiemyje, etc. turėtų būti mokykla. Prieš kelias dienas per LRT kaip tik buvo reportažas, kad niekas negimdo vaikų - ekspertai ir politikai kalba apie kažkokias išmokas, mokesčius, ilgas motinystės atostogas (taip, pastarasis dalykas yra svarbus, bet tai tik pirmi dveji metai iš aštuoniolikos). Mokyklos yra esmių esmė ir kad joms statyti nėra rezervuojami sklypai statomuose rajonuose - yra tikrų tikriausias skandalas. Išplėtus mokyklų tinklą ir pagerinus viešąjį transportą, iškart išsispręstų didžiausios susisiekimo Vilniuje problemos.Parašė abruo Rodyti pranešimąJei gyveni Salininkuose, o mokykla Justiniškėse, tai gal užtenka tą vaiką pavežt iki stotelės, kurioje stoja 2G, o ne visą kelią.
- 3 patinka
Comment
-
Dalijimosi paslaugos yra nerealus problemos sprendimas, nes vietoje to, kad kieme stovėtų 10 automobilių, kurių pusė naudojama gal kartą per savaitę, galėtų stovėti 2-3 dalijimosi paslaugos automobiliai, kurie būtų nuolat naudojami.Parašė eigh Rodyti pranešimąDalijimosi paslaugos apskritai nėra jokia išeitis, nes jokios problemos nesprendžia - užima vietą kiemuose ir gatvėse.
- 6 patinka
Comment
-
Keistas komentaras, nes iškart nueita į kraštutinumus. Kiek žmonių išsikrausto paskutiniais metais ir nenori staiga keisti mokyklos? Skaičiuosime vienos ar dviejų rankų pirštais? Geresnį "edge case" pavyzdį būtų sunku sugalvoti. Ar rašymas, kad -20 visą žiemą.Parašė eigh Rodyti pranešimą
Taip, bet klausimas turėtų būti kodėl apskritai iš Salininkų vaikus reikia vežti į Justiniškes, neskaičiuojant pavienių atvejų, kai išsikraustoma paskutiniais metais ir nenorima staiga keisti mokyklos ar pan. Ir tuose pačiuose Salininkuose, kaip ir Paupyje, Perkūnkiemyje, etc. turėtų būti mokykla. Prieš kelias dienas per LRT kaip tik buvo reportažas, kad niekas negimdo vaikų - ekspertai ir politikai kalba apie kažkokias išmokas, mokesčius, ilgas motinystės atostogas (taip, pastarasis dalykas yra svarbus, bet tai tik pirmi dveji metai iš aštuoniolikos). Mokyklos yra esmių esmė ir kad joms statyti nėra rezervuojami sklypai statomuose rajonuose - yra tikrų tikriausias skandalas. Išplėtus mokyklų tinklą ir pagerinus viešąjį transportą, iškart išsispręstų didžiausios susisiekimo Vilniuje problemos.
Mokyklų trūkūmas yra akivaizdi miesto problema, kurios sprendimai vėluoja dešimtmečius. Tik ji gerokai mažesnė mieto branduolyje, nes nuo tų pačių Markučių ar Paupio kokių 1.5 km spinduliu yra ne viena švietimo įstaiga. Tas pats ir Perkūnkiemyje ir t.t. Kas lengvai pasiekiama be automobilio. Taip, reikia tai plėsti įstaigas, bet nepamirškime, kad neretai miesto centre didelę vietų dalį užima būtent priemiesčių vaikai. Pasižiūri kai kurių mokyklų priskyrimo ribas, tai tiesiog mokslinė fantastika kokie plotai priskirti. Antakalnio Progimnazija varo iki Antavilų, Senvagė - Naujaneriai, Pliateryė - Balsiai ir t.t. Kalbame apie atstumus priskyrimui po 15 km nuo mokyklos. Didele dalimi mokslo įstaigų trūkūmas yra būtent užmiesčių problema. Būtų galima plėstis apie mokslo įstaigas, bet ir taip jau offtopic ribose.
- 3 patinka
Comment
-
Tuo pačiu ir priemiesčių problema, ir ne. Jei tie priemiesčiai neegzistuotų ir tie patys vaikai gyventų, sakykim, miegamuosiuose rajonuose - būtų ta pati problema su vietų trūkumu.Parašė Skeptikas Rodyti pranešimąMokyklų trūkūmas yra akivaizdi miesto problema, kurios sprendimai vėluoja dešimtmečius. Tik ji gerokai mažesnė mieto branduolyje, nes nuo tų pačių Markučių ar Paupio kokių 1.5 km spinduliu yra ne viena švietimo įstaiga. Tas pats ir Perkūnkiemyje ir t.t. Kas lengvai pasiekiama be automobilio. Taip, reikia tai plėsti įstaigas, bet nepamirškime, kad neretai miesto centre didelę vietų dalį užima būtent priemiesčių vaikai. Pasižiūri kai kurių mokyklų priskyrimo ribas, tai tiesiog mokslinė fantastika kokie plotai priskirti. Antakalnio Progimnazija varo iki Antavilų, Senvagė - Naujaneriai, Pliateryė - Balsiai ir t.t. Kalbame apie atstumus priskyrimui po 15 km nuo mokyklos. Didele dalimi mokslo įstaigų trūkūmas yra būtent užmiesčių problema. Būtų galima plėstis apie mokslo įstaigas, bet ir taip jau offtopic ribose.
O dėl transportavimosi į mokyklas būdų, tai priemiestinės mokyklos (pvz Balsių ar Riešės) visai neblogai atrodo su krūvom apiparkuotų dviračių. Aišku su dviračiu važinėt į tą pačią Senvagę ar Pliaterytę jau kitos istorijos
Bet čia vėlgi problema mokyklų trūkumo, o ne priemiesčio savaime.
Comment
-
Suburbijos idėja Lietuvoje ne tokia ir sudėtinga.
Valstybė yra blogis. Nieko teisingai nesureguliuos, "tik pavogs". Tada žmonės kaip sau gyvena, aceit statosi tuos priemiesčius ir važinėja iš bbž kur. Tokie kurie aceit "nieko nesugeba" ir gal reikalinga rimtesnė pagalba tai arba emigruoja, arba kenčia.
Įdomi kultūra. Išėję iš to rusiško chaotiško totalitarizmo, ateina į tą amerikietišką frontier "laimės kalvio" logiką, kuris bbž kiek suveiks Europos valstybėje, nors gali atrodyti romantiškai.
Suprantu, kad gali būti noras "gyventi kaime", bet kur tada karvės? ožkos? tvartas? nuosavas traktorius?
Tai mano nuomone, gyventi galima mieste arba kaime, o tarpinis variantas, sorry, bet juda į fail. Bent taip nujaučiu.
Mintis iš interneto:
Amerikos dvasia gimė iš naujakurių nuolatinio judėjimo į Vakarus („frontier“). Teritorijos, kartu ir galimybės, atrodė beribės. Iš čia kilo „amerikietiškos svajonės“ filosofija – veik ir pasieksi. Laisvė čia suprantama kaip negatyvioji laisvė: laisvė nuo valstybės, nuo apribojimų, nuo tradicijų. Tai beribių galimybių mąstymas.Paskutinis taisė PoDV; 2026.02.17, 22:05.
- 3 patinka
Comment
-
Nėra suburbija kažkoks kosmosas, kad ją reiktų visais būdais bandyti panaikinti, bet kaip teisingai parašei, mūsų suburbija amerikietiška, išaugo kolektyvinių sodų vietoje, tokia individualizmo iliuzija, kuri paremta automobiliu ir viešosiomis paslaugomis kažkur kitur. Aš tik pageidaučiau, kad priemiesčiai patys savo infrastruktūrą statytų, ir nereiktų miestui švaistyti brangių lėšų ekstensyviai infrastruktūrai.Parašė PoDV Rodyti pranešimąSuburbijos idėja Lietuvoje ne tokia ir sudėtinga.
Valstybė yra blogis. Nieko teisingai nesureguliuos, "tik pavogs". Tada žmonės kaip sau gyvena, aceit statosi tuos priemiesčius ir važinėja iš bbž kur. Tokie kurie aceit "nieko nesugeba" ir gal reikalinga rimtesnė pagalba tai arba emigruoja, arba kenčia.
Įdomi kultūra. Išėję iš to rusiško chaotiško totalitarizmo, ateina į tą amerikietišką frontier "laimės kalvio" logiką, kuris bbž kiek suveiks Europos valstybėje, nors gali atrodyti romantiškai.
Suprantu, kad gali būti noras "gyventi kaime", bet kur tada karvės? ožkos? tvartas? nuosavas traktorius?
Tai mano nuomone, gyventi galima mieste arba kaime, o tarpinis variantas, sorry, bet juda į fail. Bent taip nujaučiu.
Mintis iš interneto:
- 9 patinka
Comment
-
Nesakyčiau, kad šiai dienai tokie jau amerikietiški mūsų priemiesčiai. Nebepalyginsi su 2005ais kai iš tiesų buvo pavienės triobos laukuose. Per paskutinius 10 metų labai pasikeitė vaizdas. Paskutinis dalykas ko trūksta - daugiau valstybinių mokyklų/darželių. Ir šitoj vietoj tiek miestas, tiek rajonas stabdo dėl skirtingų priežasčių.Parašė Zefyras Rodyti pranešimą
Nėra suburbija kažkoks kosmosas, kad ją reiktų visais būdais bandyti panaikinti, bet kaip teisingai parašei, mūsų suburbija amerikietiška, išaugo kolektyvinių sodų vietoje, tokia individualizmo iliuzija, kuri paremta automobiliu ir viešosiomis paslaugomis kažkur kitur. Aš tik pageidaučiau, kad priemiesčiai patys savo infrastruktūrą statytų, ir nereiktų miestui švaistyti brangių lėšų ekstensyviai infrastruktūrai.
O dėl miesto lėšų švaistymo ne kartą sakiau. Priemiesčiai turėtų būti atskiros savivaldybės su savo biudžetais.
Comment
-
Reiktų pažiūrėti kaip sekasi suburbijai Amerikoje - o sekasi taip, kad be automobilio neįmanoma (lygtais teismas gali leisti net 15 vairuoti automobilį jeigu šeimoje daugiau niekas negali), iš suburbijų gyventojų surenkamų mokesčių neužtenka net esamai infrastruktūrai išlaikyti.
Mažas gyventojų tankis skurdina savivaldybes, suburbijos turi būti ribojamos.
- 11 patinka
Comment
-
Ir kuo jie taip stipriai pasikeitė nuo 2005? Kaip buvo padrika statyba taip ir kilo.Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Nesakyčiau, kad šiai dienai tokie jau amerikietiški mūsų priemiesčiai. Nebepalyginsi su 2005ais kai iš tiesų buvo pavienės triobos laukuose. Per paskutinius 10 metų labai pasikeitė vaizdas. Paskutinis dalykas ko trūksta - daugiau valstybinių mokyklų/darželių. Ir šitoj vietoj tiek miestas, tiek rajonas stabdo dėl skirtingų priežasčių.
O dėl miesto lėšų švaistymo ne kartą sakiau. Priemiesčiai turėtų būti atskiros savivaldybės su savo biudžetais.
Comment
-
Šioks toks pokytis gal kad atsirado ir didesnės parduotuvės priemiesčių kvartaluose. Bet iš esmės, plačiausios teritorijos numatytos konversijai, o viešojo transporto aptarnavimas yra išskirtinai savivaldybių užtikrinama paslauga, kuriai netaikomi jokie privalomi normatyvai, todėl iš esmės ir gimė naujos gyvenvietės be normalaus susisiekimo.
Comment
-
Padrika statyba susijungė į ištisinius plotus. Iš to atsirado pakankamas tankis prekybcentriams, smulkiam verslui, šaligatviams/dvirtakiams, darželiams/mokykloms (deja dažniausiai privatiems), sveikatos priežiūros įstaigoms (deja vėlgi privačioms). Kultūrinės veiklos irgi atsiranda tiek savivaldybės kultūrkėse, tiek privačiom iniciatyvom. Viešas transportas irgi pagerėjo/atsirado.Parašė Skeptikas Rodyti pranešimą
Ir kuo jie taip stipriai pasikeitė nuo 2005? Kaip buvo padrika statyba taip ir kilo.
Comment
-
Tokių pačių individualių namų statyba tankio nedidina nėkiek, jis išlieka toks pat. Tankiui didinti reikia minimum kotedžų, geriausia - daugiabučių.Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Padrika statyba susijungė į ištisinius plotus. Iš to atsirado pakankamas tankis prekybcentriams, smulkiam verslui, šaligatviams/dvirtakiams, darželiams/mokykloms (deja dažniausiai privatiems), sveikatos priežiūros įstaigoms (deja vėlgi privačioms). Kultūrinės veiklos irgi atsiranda tiek savivaldybės kultūrkėse, tiek privačiom iniciatyvom. Viešas transportas irgi pagerėjo/atsirado.
- 2 patinka
Comment
-
Visi statytojai mielai stato ištisus kvartalus, o daugiau nieko nenumato - net sovietmečiu urbanistika buvo geresnė, visada numatydavo kur gyventojai eis apsipirkti, mokytis, dirbti.Parašė Zefyras Rodyti pranešimąŠioks toks pokytis gal kad atsirado ir didesnės parduotuvės priemiesčių kvartaluose. Bet iš esmės, plačiausios teritorijos numatytos konversijai, o viešojo transporto aptarnavimas yra išskirtinai savivaldybių užtikrinama paslauga, kuriai netaikomi jokie privalomi normatyvai, todėl iš esmės ir gimė naujos gyvenvietės be normalaus susisiekimo.
- 4 patinka
Comment
-
Skamba gražiai, o realybeje kur tai yra? Kalnėnuose (ir tai miniu su DIDELIU kreditu į ateities planus, kurie dar klausimas ar bus visi įgyvendinti)? Tai, kad atsiranda kokia parduotuvė tiek kokiu plentuku, nes 2-3 km spinduliu pristatyta trobų, tai anokia čia naujiena, tai buvo ir prieš 20 metų. Ir dar prisišlieja prie kautuvės kokia Bon Pizza, kuri realiai skirta bolt/wolt išvežiotojams ir čia jau "rajono centras" ir "infrastruktūra".Parašė mantasm Rodyti pranešimą
Padrika statyba susijungė į ištisinius plotus. Iš to atsirado pakankamas tankis prekybcentriams, smulkiam verslui, šaligatviams/dvirtakiams, darželiams/mokykloms (deja dažniausiai privatiems), sveikatos priežiūros įstaigoms (deja vėlgi privačioms). Kultūrinės veiklos irgi atsiranda tiek savivaldybės kultūrkėse, tiek privačiom iniciatyvom. Viešas transportas irgi pagerėjo/atsirado.
https://www.google.com/maps/@54.6471...oASAFQAw%3D%3D
https://www.google.com/maps/@54.7105...oASAFQAw%3D%3D
https://www.google.com/maps/@54.7122...oASAFQAw%3D%3D
Mokslo įstaigos dažniausiai juokingos - koks dažleis įkaltas privataus namo viduje. Jei pasiseka, tai būna koks brangesnis ir rimtesnis palekiui pagrindiniame kelyje link miesto. Jo, kaip ir asfalto ir pesčiųjų takų (kurie dažniausiai padrikai atsiranda/nutrūksta) yra kiek daugiau nei prieš 20 metų, bet esmė liko abosiučiai ta pati. Gyvenimo būdui įtaka yra minimali. Nėra jokių realių vietinių centriukų, parkų, laisvalaikio vietų, sporto aikštynų ar išvis plotų vaikams leisti laiką (jei dar namai prie laukų ar miško, tai dar nusimeta kokius plytgalius, kad galėtų spardyti kamuolį ar susukonstruoja kokį štabą). Apie kultūrinę programą ar bendrijos auginimą net prieš 20 metų buvo geresnė situacija, nes tie besikuriantys rajonai dažnai buvo prie vietų, kurios turėjo savo bibliotekas, kultūros namus ir pan.
- 4 patinka
Comment
-
Tai ir yra esmė šito klausimo kad statytojams LEIDŽIAMA taip statyti. Jiems nebūtina "numatyti" socialinės infrastruktūros, nes čia savivaldybės kompetencija. Jiems užtenka nurodyti, kur artimiausia mokykla ir poliklinika. Gatvių remontas, platinimas irgi savivaldybės darbas.Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
Visi statytojai mielai stato ištisus kvartalus, o daugiau nieko nenumato - net sovietmečiu urbanistika buvo geresnė, visada numatydavo kur gyventojai eis apsipirkti, mokytis, dirbti.
Žemės naudojimas numatytas nedetalus, toks, kad gali statyti daugiabučius ar komercines patalpas. Už sklypus visus metus atsakinga būdavo NŽT, kuri teritorijų planavime niekaip nedalyvauja. Tai dabar savivaldybės, jeigu gali ką vystyti, tai tik padrikai, ir tik turimoje žemėje, nes niekas strateginių vietų neketina išpirkinėti ar pasiimti visuomenės poreikiams. O privatus verslas investuos tik tam, kas aptarnaus tiesioginius gyventojus. Tai kai važiuoja ant miegamųjų rajonų kad ten nieko nevyksta, suburbai ir yra gryniausi miegamieji rajonai, kur nieko nepasieksi pėsčiomis.
- 1 patinka
Comment
-
1 namas tarp bulvių laukų ir bulvių laukų konversija į 100 namų tankį didina.Parašė Savitarnos kasa Rodyti pranešimą
Tokių pačių individualių namų statyba tankio nedidina nėkiek, jis išlieka toks pat. Tankiui didinti reikia minimum kotedžų, geriausia - daugiabučių.
Aišku tai nebus daugiabučių tankis. Ir vietoj 3 parduotuvių 200m spindulių lieka 1 parduotuvė puskilometrio spinduliu.
Comment
-
Prieš 20 metų prekybcentrių kiekis buvo geroooooookai kitoks. Dar koks kabakas prie to prekybcentrio ir yra „infrastruktūra“. Ne senamiesčio lygis ir kiekis? Ne senamiesčio.Parašė Skeptikas Rodyti pranešimąSkamba gražiai, o realybeje kur tai yra? Kalnėnuose (ir tai miniu su DIDELIU kreditu į ateities planus, kurie dar klausimas ar bus visi įgyvendinti)? Tai, kad atsiranda kokia parduotuvė tiek kokiu plentuku, nes 2-3 km spinduliu pristatyta trobų, tai anokia čia naujiena, tai buvo ir prieš 20 metų. Ir dar prisišlieja prie kautuvės kokia Bon Pizza, kuri realiai skirta bolt/wolt išvežiotojams ir čia jau "rajono centras" ir "infrastruktūra".
Mokslo įstaigos dažniausiai juokingos - koks dažleis įkaltas privataus namo viduje. Jei pasiseka, tai būna koks brangesnis ir rimtesnis palekiui pagrindiniame kelyje link miesto. Jo, kaip ir asfalto ir pesčiųjų takų (kurie dažniausiai padrikai atsiranda/nutrūksta) yra kiek daugiau nei prieš 20 metų, bet esmė liko abosiučiai ta pati. Gyvenimo būdui įtaka yra minimali. Nėra jokių realių vietinių centriukų, parkų, laisvalaikio vietų, sporto aikštynų ar išvis plotų vaikams leisti laiką (jei dar namai prie laukų ar miško, tai dar nusimeta kokius plytgalius, kad galėtų spardyti kamuolį ar susukonstruoja kokį štabą). Apie kultūrinę programą ar bendrijos auginimą net prieš 20 metų buvo geresnė situacija, nes tie besikuriantys rajonai dažnai buvo prie vietų, kurios turėjo savo bibliotekas, kultūros namus ir pan.
Dėl sporto aikštynų tai mano apylinkėse neseniai bendruomenės pastangom įrengtas stadionas. Treniruoklių irgi pamėtyta keliose vietose. Parkas yra, bet realiai nelabai naudojamas kai aplink miškai ir ežerai. Buvo bandymas parkui įpūst gyvybės su kažkokiu maisto furgonėliu, bet kiek teko girdėt neįsivažiavo.
Dėl kultūrinės programos prieš 20 metų nelabai galiu kalbėt iš savo patirties. Bet per paskutinius 10 metų judesio daugėja. Nebent gal prieš 20 metų buvo daugiau, o dabar tik atsigavinėja, nežinau. Nors mano apylinkėse kiek žinau seniau kultūrkių nebuvo, o dabar yra tiek valdiška, tiek privačių.
Dėl bendrai dėl vietinių centriukų sakyčiau ne tiek priemiesčių bėda, kiek bendrai Vilniaus ar išvis lietuviško mentaliteto. Nepastebėjau, kad „miegamuosiuose“ rajonuose būtų kažkokie vietiniai centriukai. Norinčių pasižmonėt srautas vienodai suplaukia į senamiestį ar iš priemiesčių, ar iš kitų miesto dalių. Priemiesčiuose pasižmonėjimas nebent pasivaikštant po rajoną ir paspoksant ką naujo kaimynai pasisodino kieme
Kiek teko gyvent „miegamuosiuose“, net ir šito nelabai būna.
Comment
-
Jį padidina nuo "matavimo paklaida" iki "niekinis".Parašė mantasm Rodyti pranešimą
1 namas tarp bulvių laukų ir bulvių laukų konversija į 100 namų tankį didina.
Aišku tai nebus daugiabučių tankis. Ir vietoj 3 parduotuvių 200m spindulių lieka 1 parduotuvė puskilometrio spinduliu.
Aš iš viso būčiau už atskirą tikslinį infrastruktūros mokestį (mažinant mokesčius kur nors kitur, pvz., kokį PVM iki 20 proc.), kuris būtų nustatomas proporcingai pagal gyventojų tankį ir tai, kokios infrastruktūros vietinė bendruomenė pageidauja. Nori gyventi 20a sklype dviese su sugyventiniu IR turėti šaligatvius su gatvių apšvietimu, kelių valymu ir kt. "pribumbasais" - OK, mėnesinis infrastruktūros mokestis bus 400 Eur. Gyveni daugiabučių kvartale, kur atitinkamame plote yra 20 gyvenamųjų patalpų - OK, infrastruktūros mokestis (už tą pačią infrastruktūrą) bus 20 Eur. Skaičiai čia iš lempos tik iliustraciniai, nelinčiuokite manęs prašau.
- 6 patinka
Comment
-
Aš ne kartą tą patį sakiau. Turi būti atskiros priemiesčių savivaldybės ir tegu patys darosi infrastruktūrą. Kiek GPM susirinks, tiek ir turės.Parašė Riedutis Rodyti pranešimą
Jį padidina nuo "matavimo paklaida" iki "niekinis".
Aš iš viso būčiau už atskirą tikslinį infrastruktūros mokestį (mažinant mokesčius kur nors kitur, pvz., kokį PVM iki 20 proc.), kuris būtų nustatomas proporcingai pagal gyventojų tankį ir tai, kokios infrastruktūros vietinė bendruomenė pageidauja. Nori gyventi 20a sklype dviese su sugyventiniu IR turėti šaligatvius su gatvių apšvietimu, kelių valymu ir kt. "pribumbasais" - OK, mėnesinis infrastruktūros mokestis bus 400 Eur. Gyveni daugiabučių kvartale, kur atitinkamame plote yra 20 gyvenamųjų patalpų - OK, infrastruktūros mokestis (už tą pačią infrastruktūrą) bus 20 Eur. Skaičiai čia iš lempos tik iliustraciniai, nelinčiuokite manęs prašau.
- 4 patinka
Comment
Comment