Interviu su Vilniaus miesto muziejaus direktore dr. Rasa Antanavičiūte. Yra nemažai įdomių dalykų. Pvz., apie Tauro kalną:
Gali būti, kad tokiu simboliu taps išsvajoti „Tautos namai“ – naujoji Nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno. Ji bus įkurdinta gerai matomoje, tikrai reprezentatyvioje vietoje, be to, nuo jos atsivers panoraminis miesto vaizdas. Įdomu tai, kad jau daugiau nei šimtą metų įvairiausios žmonių grupės vis siūlo, kaip galima būtų įprasminti Tauro kalną, t. y. išnaudoti jo matomumą kokiai nors idėjai reprezentuoti.
Praeito amžiaus pradžioje ten buvo sumanyta statyti „Lietuvių tautos namus“. Vėliau, tarpukariu, buvo pradėtas statyti stadionas, tačiau jis taip ir nebuvo pabaigtas. Po Antrojo pasaulinio karo ant Tauro kalno turėjo atsirasti pergalės paminklas. Dėl to vyko net keli konkursai, išrinkti laimėtojai.
Stalino laikais buvo numatyta kaip reikiant pakeisti visą kalno landšaftą – suformuoti simetriškus laiptus, terasas, fontanus ir visa kita, kas priklausė pagal neoklasicistinę programą. Pagaliau ten atsirado Profsąjungų kultūros rūmai, bet jie taip pat buvo įgyvendinti ne iki galo: projekte buvo numatyta įveiklinti ir kalno šlaitą, kad rūmai būtų reprezentatyvesni, į juos vestų simetriški takai ir gėlynai.
Taigi vieta ant Tauro kalno – jau pritrepsėta, ne tuščia. Tiesa, 10-ajame dešimtmetyje, jau po nepriklausomybės atkūrimo, architektas Algimantas Nasvytis savo iniciatyva šiai vietai irgi buvo paruošęs „Tautos namų“ projektą. Tai buvo labai ambicingas, įdomus projektas – viršukalnėje turėjo atsirasti į stiklinę Luvro piramidę panašus statinys, kuris tarsi deimantas turėjo žibėti tamsiu paros metu; į kalną iš Lukiškių aikštės turėjo kelti eskalatoriai.
Praeito amžiaus pradžioje ten buvo sumanyta statyti „Lietuvių tautos namus“. Vėliau, tarpukariu, buvo pradėtas statyti stadionas, tačiau jis taip ir nebuvo pabaigtas. Po Antrojo pasaulinio karo ant Tauro kalno turėjo atsirasti pergalės paminklas. Dėl to vyko net keli konkursai, išrinkti laimėtojai.
Stalino laikais buvo numatyta kaip reikiant pakeisti visą kalno landšaftą – suformuoti simetriškus laiptus, terasas, fontanus ir visa kita, kas priklausė pagal neoklasicistinę programą. Pagaliau ten atsirado Profsąjungų kultūros rūmai, bet jie taip pat buvo įgyvendinti ne iki galo: projekte buvo numatyta įveiklinti ir kalno šlaitą, kad rūmai būtų reprezentatyvesni, į juos vestų simetriški takai ir gėlynai.
Taigi vieta ant Tauro kalno – jau pritrepsėta, ne tuščia. Tiesa, 10-ajame dešimtmetyje, jau po nepriklausomybės atkūrimo, architektas Algimantas Nasvytis savo iniciatyva šiai vietai irgi buvo paruošęs „Tautos namų“ projektą. Tai buvo labai ambicingas, įdomus projektas – viršukalnėje turėjo atsirasti į stiklinę Luvro piramidę panašus statinys, kuris tarsi deimantas turėjo žibėti tamsiu paros metu; į kalną iš Lukiškių aikštės turėjo kelti eskalatoriai.
Komentuoti: