Aš iš savo pusės pridėčiau, kad gal ir gerai, jog sovietai planuoti nemokėjo, nes dabar vietoj NMC turėtumėm kokias Karoliniškes tik tai žinoma nereiškia, kad ir toliau mes turim nemokėti planuoti.
Mokėjo planuoti, todėl ir paliko vietos NMC (tik viena Lietuva pastatyta su CUP ir NDG).
Susumavus gaunasi 539.027 Vilniaus gyventojas.
Įdomu, kiek dar šiame apskritime yra ir Vilniaus rajono gyventojų (kurių iš viso yra apie 100.000)? Kokie 50.000-60.000?
Be to dar Vilniuje gyvena ir kitų Lietuvos miestų gyventojų. Galbūt apie 50.000?
Sumoje Vilniuje gautume tada apie 650.000 gyventojų?
Susumavus gaunasi 539.027 Vilniaus gyventojas.
Įdomu, kiek dar šiame apskritime yra ir Vilniaus rajono gyventojų (kurių iš viso yra apie 100.000)? Kokie 50.000-60.000?
Be to dar Vilniuje gyvena ir kitų Lietuvos miestų gyventojų. Galbūt apie 50.000?
Sumoje Vilniuje gautume tada apie 650.000 gyventojų?
Pradėjome rengti bendrąjį planą, kuris nubrėš miesto strategiją, tad įvairių duomenų vis jums pamėtėsiu.
O ši diagrama - labai iliustratyvi. Iš jos akivaizdu, kad miestas buvo plėtojamas netolygiai beveik visomis kryptimis. Ir išvados bus rimtos, o strategija ryžtinga.
Aš iš savo pusės pridėčiau, kad gal ir gerai, jog sovietai planuoti nemokėjo, nes dabar vietoj NMC turėtumėm kokias Karoliniškes tik tai žinoma nereiškia, kad ir toliau mes turim nemokėti planuoti.
Problema, kad jis turėtų būti gan aukštas, iškilęs ne tik virš upės, bet ir virš tos žaliosios erdvės, o gal net upės gatvės, o tai reikštų, kad stipriai blokuotų vaizdą ir ta žalioji erdvė gautus tokia kaip kišenė tarp dviejų tiltų, kas gali nebūti labai jauku. Antravertus sutinku, kad jeigu būtų surastas koks nors super duper įmantrus architektūrinis sprendimas, tai tą žaliąją erdvę gal net pagyvintų. Tačiau čia atsiranda grėsmė, kad mūsų valdininkai pagailėtų tam pinigų ir netgi negailint pinigų gali ne visai taip gautis. Žodžiu - labai kontraversinis ir slidus dalykas tas tiltas.
Galėtų pvz tiltą į stiklinį tunelį įvilkti. Ir vaizdą galimą gerą padaryti ir garsą panaikinti.
Problema, kad jis turėtų būti gan aukštas, iškilęs ne tik virš upės, bet ir virš tos žaliosios erdvės, o gal net upės gatvės, o tai reikštų, kad stipriai blokuotų vaizdą ir ta žalioji erdvė gautus tokia kaip kišenė tarp dviejų tiltų, kas gali nebūti labai jauku. Antravertus sutinku, kad jeigu būtų surastas koks nors super duper įmantrus architektūrinis sprendimas, tai tą žaliąją erdvę gal net pagyvintų. Tačiau čia atsiranda grėsmė, kad mūsų valdininkai pagailėtų tam pinigų ir netgi negailint pinigų gali ne visai taip gautis. Žodžiu - labai kontraversinis ir slidus dalykas tas tiltas.
Na, Kernavės tiltą galima daryti architektūriškai įdomų ir traukiantį akį, jis galėtų puikiai įsilieti į bendrą vaizdą. Nebūtinai tai turi būti Pedagoginio tilto analogas. O ir žalioji erdvė būtų perkirsta jos gale, t.y. ne prie Baltojo tilto, kur renkasi daugybė žmonių, o kiek tolėliau. Tavo geltona linija tą puikiai rodo.
Problema, kad jis turėtų būti gan aukštas, iškilęs ne tik virš upės, bet ir virš tos žaliosios erdvės, o gal net upės gatvės, o tai reikštų, kad stipriai blokuotų vaizdą ir ta žalioji erdvė gautus tokia kaip kišenė tarp dviejų tiltų, kas gali nebūti labai jauku. Antravertus sutinku, kad jeigu būtų surastas koks nors super duper įmantrus architektūrinis sprendimas, tai tą žaliąją erdvę gal net pagyvintų. Tačiau čia atsiranda grėsmė, kad mūsų valdininkai pagailėtų tam pinigų ir netgi negailint pinigų gali ne visai taip gautis. Žodžiu - labai kontraversinis ir slidus dalykas tas tiltas.
Tame ir esmė, kad jeigu baltojo tilto rekonstrukciją, paleidžiant ten ir mašinas, visuomenė sunkiai primtų, tai du tiltai toje vietoje (baltasis ir kernavės) būtų juo labiau sunkiau priimami. Tame tarpe būčiau ir aš, nes galvoju, kad Kernavės tiltas būtų perteklinis, bereikalingas viešųjų erdvių paaukojimas, kai tą patį rezultatą galima būtų pasiekti ir su vienu tiltu, ne dviem atskirais. Jeigu toje vietoje paprasta pieva geba pritraukti tiek žmonių - vadinas toje vietoje yra didžiulis rekriacinis potencialas ir būtų labai džiugu, kad jeigu jis šiuo metu nėra dar pilnai išnaudojamas, tai bent jau bandyti išsaugoti tai ateičiai, kada atsiras tinkamų idėjų/pinigų/noro ir pan.
Na, Kernavės tiltą galima daryti architektūriškai įdomų ir traukiantį akį, jis galėtų puikiai įsilieti į bendrą vaizdą. Nebūtinai tai turi būti Pedagoginio tilto analogas. O ir žalioji erdvė būtų perkirsta jos gale, t.y. ne prie Baltojo tilto, kur renkasi daugybė žmonių, o kiek tolėliau. Tavo geltona linija tą puikiai rodo.
Nelabai yra tikslo pastatyti tik tiltą transportui ir visą rekreacinę zoną perpjauti pusiau, kamštis dabar Konstitucijos pr. per visą ilgį vakarais, Geležinio vilko g. taip pat visa užsikišus, žodžiu pagrindinė problema nėra tik pervažiuoti tiltą, reikia pagrindinius mazgus rekonstruoti (viadukas virš pedagoginio žiedo ir Žalgirio/Ukmergės g.)
Kernavės tiltas su Konstitucijos pr. neturėtų jungtis niekaip. Jis turėtų palįsti po juo ir jungtis su Kernavės g., kuri turėtų vesti teisiai į Ozo g. (vėliau ir toliau).
Reikia ziuret ir i Vilniaus r. sav. U dalies BP. Aplink Vilniu ten geltona, geltona, o jau toliau nuo miesto vsio basta. Drausi statyt mieste, visi pustysis padus i rajona. Norint tankinti miesta, reikejo urbanistinems galvoms spaust rajona, kad kurtu ir aplink miesta visokius gamtinius karkasus, rekreacines vietoves, apsauginius zeldynus, kad ir zemes uki ir pan. O viska maksimaliai koncentruot tuose 400 kv. km.
Istrauka kaip pvz.
Ta gelsva - trioboms muryt Atvaizdas
Nerandu, kuo skiriasi šitie paveiksliukai
Šaip tai troboms mūryti oficialiame miesto centre apribojimų daug. Pats su tuo susidūriau. Statant priemesčiuose ženkliai sutaupai sklypo kaina ir gauni apribojimų nebuvimą. Netgi Šeškinės soduose ir kai kuriose kitose "blatnose" vietelėse, pažiūrėkite, dygsta kotedžai, kurių už kelių šimtų metrų miesto prievaizdai ir kaimynai jokiu gyvu neleistų statyti. T.k. viskas yra biurokratų rankose.
Nelabai yra tikslo pastatyti tik tiltą transportui ir visą rekreacinę zoną perpjauti pusiau, kamštis dabar Konstitucijos pr. per visą ilgį vakarais, Geležinio vilko g. taip pat visa užsikišus, žodžiu pagrindinė problema nėra tik pervažiuoti tiltą, reikia pagrindinius mazgus rekonstruoti (viadukas virš pedagoginio žiedo ir Žalgirio/Ukmergės g.)
Tame ir esmė, kad jeigu baltojo tilto rekonstrukciją, paleidžiant ten ir mašinas, visuomenė sunkiai primtų, tai du tiltai toje vietoje (baltasis ir kernavės) būtų juo labiau sunkiau priimami. Tame tarpe būčiau ir aš, nes galvoju, kad Kernavės tiltas būtų perteklinis, bereikalingas viešųjų erdvių paaukojimas, kai tą patį rezultatą galima būtų pasiekti ir su vienu tiltu, ne dviem atskirais. Jeigu toje vietoje paprasta pieva geba pritraukti tiek žmonių - vadinas toje vietoje yra didžiulis rekriacinis potencialas ir būtų labai džiugu, kad jeigu jis šiuo metu nėra dar pilnai išnaudojamas, tai bent jau bandyti išsaugoti tai ateičiai, kada atsiras tinkamų idėjų/pinigų/noro ir pan.
Nelabai yra tikslo pastatyti tik tiltą transportui ir visą rekreacinę zoną perpjauti pusiau, kamštis dabar Konstitucijos pr. per visą ilgį vakarais, Geležinio vilko g. taip pat visa užsikišus, žodžiu pagrindinė problema nėra tik pervažiuoti tiltą, reikia pagrindinius mazgus rekonstruoti (viadukas virš pedagoginio žiedo ir Žalgirio/Ukmergės g.)
Nu dėl Baltojo tilto manau būtų gal ir mažiau šaršalo nei dėl Kernavės, bet tikrai vargu ar visuomenė lengvai priims tokį pasiūlymą.
Tame ir esmė, kad jeigu baltojo tilto rekonstrukciją, paleidžiant ten ir mašinas, visuomenė sunkiai primtų, tai du tiltai toje vietoje (baltasis ir kernavės) būtų juo labiau sunkiau priimami. Tame tarpe būčiau ir aš, nes galvoju, kad Kernavės tiltas būtų perteklinis, bereikalingas viešųjų erdvių paaukojimas, kai tą patį rezultatą galima būtų pasiekti ir su vienu tiltu, ne dviem atskirais. Jeigu toje vietoje paprasta pieva geba pritraukti tiek žmonių - vadinas toje vietoje yra didžiulis rekriacinis potencialas ir būtų labai džiugu, kad jeigu jis šiuo metu nėra dar pilnai išnaudojamas, tai bent jau bandyti išsaugoti tai ateičiai, kada atsiras tinkamų idėjų/pinigų/noro ir pan.
Tai jau prie Zuoko Kernavės tilto nebeliko ir liko tik planas daryti tiesų tiltą į Mečetės g. (ir dar papieštas tiltas šalia Green Hall). Posūkių daugiau, bet tikslas (srauto nukrovimas) vis tiek pasiekiamas, o ir VT atsiranda nauja arterija iš V. Tumo-Vaižganto g.
Nu dėl Baltojo tilto manau būtų gal ir mažiau šaršalo nei dėl Kernavės, bet tikrai vargu ar visuomenė lengvai priims tokį pasiūlymą.
Kita vertus nematau bėdų įgyvendinti tavo geltoną juostą. Keletas atstovų yra minėję, kad kreivas tiltas būtų per brangus, todėl reikėtų tiesti tiesų. O tiesus trumpiausias ir būtų kaip tavo pažymėta. Nepamirškime, kad pagrindinis principas būtų Kernavės tilto įsijungimas į Kernavės g. einant po Konstitucijos pr. Todėl oranžinis variantas vargiai pagerintų situaciją, mėlynas irgi su klaustuku. Juk Kernavės g. būtų pagrinde skirta eismo nukrovimui nuo Kalvarijų g. Bent toje dalyje pro Šnipiškes.
/\
Mane tokia nuojauta kankina jau seniai, pamačius kaip išpopuliarėjo balto tilto prieigos. Kernavės tilto statybos susilauktų nemažo rezonanso visuomenėje, gal net protestų, o tai yra kirvis bet kuriam politikui ir vargu ar atsiras tokių drąsuolių, kurie tai palaimintų. Išknisau brėžinuką, kurį buvau papaišęs forume prieš 3 metus, kas atrodo vienintelė įgyvendinama alternatyva - baltojo tilto rekonstrukcija paleidžiant ten ir mašinas. Mano supratimu toks sprendimas būtų kompromisinis variantas tarp viešųjų erdvių išsaugojimo ir transporto problemų sprendimo.
Komentuoti: