Vilniaus miesto bendrasis planas

[MedinisStrazdas]

Skirtingai nei miesto bendrasis ar detalusis planas, urbanistinė koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tai – gairės ir diskusijų platforma, padedanti kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų kaitą, užtikrinant darnų augimą ir išvengiant chaotiško užstatymo.

Vadinasi ta koncepcija bus bedantė ir ją statytojai ignoruos kaip buvo su infrastruktūros mokesčiu kol nebuvo įteisinta.

[digital]

Vilnius kuria naują miesto planavimo sistemą

Vilnius imasi naujo požiūrio į miesto planavimą – pradėtos rengti urbanistinės koncepcijos, apimančios didesnes miesto teritorijas nei vienas ar keli sklypai. Tai naujas dokumentų tipas, užpildantis ilgai jaustą spragą tarp miesto bendrojo plano ir detaliųjų planų.

„Miesto plėtojimas daugiausia remiasi dviem planavimo lygmenimis: bendruoju planu, apibrėžiančiu miesto raidą makro lygmenyje, ir detaliaisiais planais, nustatančiais atskirų sklypų užstatymo sąlygas. Šiuo metu trūksta vidurinio planavimo sluoksnio, kuris leistų holistiškai pažvelgti į ištisus miesto kvartalus ar rajonus. Urbanistinės koncepcijos padės nagrinėti plėtros potencialą turinčias Vilniaus teritorijas ir leis susitarti dėl jų plėtojimo krypčių su įvairiomis suinteresuotomis šalimis: nekilnojamo turto plėtotojais, vietos bendruomene, įvairių sričių ekspertais“, – teigia vyr. miesto architektė Laura Kairienė.

Pasak L. Kairienės, urbanistinės koncepcijos leis matyti miestą kaip visumą – nuo istorinio centro iki sparčiai besivystančių priemiesčių – ir užtikrinti, kad kiekvienas miesto pokytis prisidėtų prie bendro tikslo: kurti gyvybingą, integralų ir žmogui patogų Vilnių.

Skirtingai nei miesto bendrasis ar detalusis planas, urbanistinė koncepcija nėra teritorijų planavimo dokumentas. Tai – gairės ir diskusijų platforma, padedanti kompleksiškai valdyti didesnių teritorijų kaitą, užtikrinant darnų augimą ir išvengiant chaotiško užstatymo.

Kokios urbanistinės koncepcijos jau ruošiamos?

Viena pirmųjų parengtų koncepcijų – Naujųjų Pašilaičių urbanistinė koncepcija, kurią 2025 m. pristatė Vilniaus vystymo kompanijos Urbanistikos skyrius.

Šiuo metu pradėtos rengti dar dvi urbanistinės koncepcijos: Pilaitės Piliakalnio kvartalo formavimo urbanistinė koncepcija ir Naujamiesčio pietinės dalies urbanistinės gairės.

Artimiausiu metu planuojama pradėti rengti Dūmų fabriko prieigų Naujoje Vilnioje, Vilkpėdės, Kalnėnų, išmaniosios pramonės klasterio pietinėje miesto dalyje ir Šiltnamių (Lazdynėlių) urbanistines koncepcijas. Šiose teritorijose pastebimi tiek aktyvėjantys chaotiški procesai, tiek neišnaudotos transformacijos galimybės, todėl vietoje pavienių detaliųjų planų būtinas kompleksinis, visumą apimantis planavimas.

[dondc]

Lūžių parkas, Viršuliškės.

Spėju žmonės pasiskundė, kad bus tranzitas, o gal dėl to, kad VT nepatogu būtų išjudėt iš stotelės, dar medžius reiktų kirsti – tai naikins vieną iš dviejų (pietinį) įvažiavimą į parką iš Justiniškių g. Nagrinėja gretimą teritoriją – galima teikt siūlymus per 10 d.:

[mantasm]

Ar nereikalaujama, kad tai atsispindėtų ir senuose žemėlapiuose?

Prieš 10-20 metų nebuvo tokio reikalavimo. Buvo bandyta įvesti tokį reikalavimą prie berods Mažeikos Skvernelio laikais. Bet nespėjo, o atėjęs Gentviliukas šitą projektą nukišo giliai į stalčių. Berods iki pat kadencijos pabaigos taip ir nepriėmė.

[dziugas99]

Senai atidirbta schema. Pirma atvežami akmenys ir sudedami. Paliekama susigulėt kelis metus. Po to koks archeologas su mažiau skrupulų randa pamatus. Yra tekę matyt tokias reinkarnacijas minant po miškelius aplink Vilnių.

Ar nereikalaujama, kad tai atsispindėtų ir senuose žemėlapiuose?

[mantasm]

Kita vertus, toliau miške keistai atsiranda privatūs namai, neaišku kokiais dokumentai remiantis. Gal 1929 m. pamatai likę?

Senai atidirbta schema. Pirma atvežami akmenys ir sudedami. Paliekama susigulėt kelis metus. Po to koks archeologas su mažiau skrupulų randa pamatus. Yra tekę matyt tokias reinkarnacijas minant po miškelius aplink Vilnių.

[Zefyras]

Gal tai ir turėjo omenyje kad laukuose numatytas užstatymas, pvz. Skersinės-Riešės pievos, Aukštasis Pavilnys-Rokantiškės, Kriaučiūnai-Platiniškės už Pilaitė, pievos palei Lydos plentą ir t.t.

[Lettered]

BP taip, bet RC dokumentuose kokia jų kategorija? Dar neseniai mano sodas skaitėsi kaip ž.ū. paskirties žemė.
Tai gal tuomet šneka apie priemesčius, kurie apskritai už Vilniaus savivaldybės teritorinių ribų? Tuomet neįsivaizduoju, kaip VMS gali juos paveikti. Nors kažkokie mechanizmai turėtų veikti.
Kaip pvz. Vilniaus savivaldybės pakraštyje šalia Lentvario statomi terminalai ir gamyklos, o kitoje gatvės pusėje Trakų rajone - gana dideli gyvenamieji kvartaliukai.

BP yra planavimo dokumentas, faktiškai dabar sodai gal ir skaitosi kaip ž.ū. paskirties žemė, bet miestas leidžia keisti paskirt ir statyti.

[Sula]

Taigi aiškiai matosi, kad visi sodai pažymėti kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, miškuose irgi niekas nieko nestato, 40% miesto teritorijos yra miškai dar koks 15% želdiniai ir statyba leidžiama tik ten, kur geltona spalva pažymėta.

BP taip, bet RC dokumentuose kokia jų kategorija? Dar neseniai mano sodas skaitėsi kaip ž.ū. paskirties žemė.
Tai gal tuomet šneka apie priemesčius, kurie apskritai už Vilniaus savivaldybės teritorinių ribų? Tuomet neįsivaizduoju, kaip VMS gali juos paveikti. Nors kažkokie mechanizmai turėtų veikti.
Kaip pvz. Vilniaus savivaldybės pakraštyje šalia Lentvario statomi terminalai ir gamyklos, o kitoje gatvės pusėje Trakų rajone - gana dideli gyvenamieji kvartaliukai.

[Lettered]

Įtariu, kad sodų bendrijos yra laikomos kaip žemės ūkio paskirties žemės. Nors realiai taip nėra.
Planai ir reguliavimas irgi sustabarėję, vėluoja nuo realijų. Pvz. buvo planas statyti kvartalą prie Lazdynų (prie Gudelių, netoli Lidlo), kur jau seniai miškas auga, o planuose jo nebuvo.
Laime, pavyko atkovoti.
Kita vertus, toliau miške keistai atsiranda privatūs namai, neaišku kokiais dokumentai remiantis. Gal 1929 m. pamatai likę?

Taigi aiškiai matosi, kad visi sodai pažymėti kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, miškuose irgi niekas nieko nestato, 40% miesto teritorijos yra miškai dar koks 15% želdiniai ir statyba leidžiama tik ten, kur geltona spalva pažymėta.

[Sula]

Čia ji kažką meluoja, atsidarau Vilniaus miesto bendrąjį planą ir nematau, kur ta žemės ūkio paskirties žemė ant kurios neva statomi gyvenamieji namai?

Įtariu, kad sodų bendrijos yra laikomos kaip žemės ūkio paskirties žemės. Nors realiai taip nėra.
Planai ir reguliavimas irgi sustabarėję, vėluoja nuo realijų. Pvz. buvo planas statyti kvartalą prie Lazdynų (prie Gudelių, netoli Lidlo), kur jau seniai miškas auga, o planuose jo nebuvo.
Laime, pavyko atkovoti.
Kita vertus, toliau miške keistai atsiranda privatūs namai, neaišku kokiais dokumentai remiantis. Gal 1929 m. pamatai likę?

[Tomizmas]

Čia ji kažką meluoja, atsidarau Vilniaus miesto bendrąjį planą ir nematau, kur ta žemės ūkio paskirties žemė ant kurios neva statomi gyvenamieji namai? Ji numatyta tik pietinėje dalyje šalia kelio į Druskininkus, kur iš tikrųjų yra dirbama žemė ir namai ten nestatomi. Nei viena plyta mieste nepadedama ten, kur ji negali būti padėta pagal bendrąjį planą ir pačios savivaldybės išduotus leidimus (nekalbant apie išskirtinius nelagalios statybos atvejus).

Pasižiūrėjus BP, prie miesto derėtų prijungti dar daugiau visokių miškų, laukų ir ypač - dirbamų žemių, nes dabar labai jau mažai. Išplėskim Vilniaus plotą dar dvigubai, ir turėsim žaliausią pasaulio sostinę su mažiausiu gyventojų tankumu ir klestinčia žemdirbyste. Tvarumas valdo!

[ejs-ejs]

Kai kuriose Vilniaus gimnazijoje (gal ir progimnazijose, bet užtikrintai žinau tik apie kelias gimnazijas) elementariai neužtenka kabinetų pamokoms vesti (tenka vesti aktų, sporto salėse, koridoriuose, lauke). Savivaldybė verčia priimti daugiau mokinių, nei mokyklos pastatas gali sutalpinti. Argi ne puikiame mieste gyvename?

Mano manymu, naujos mokyklos turi būti statomos ten, kur bus demografiškai užtikrintas pastovus mokinių srautas. Priemiesčių namai to neužtikrina, ten stipriai juntamas demografinis 'bangavimas'. Tokiose teritorijose galbūt tiktų darželis + pradinė mokykla, kurių plotus būtų galima perskirstyti pagal poreikį.

Be abejo, būtina plėsti esamas mokyklas ir pritaikyti jas šiandienos poreikiams. Ko gero niekas nebenori antros pamainos?

[Lettered]

Iš Kairienės pasakymo:

,,Apie 80 proc. visų statybos leidimų išduodami vienbučių namų statybai tose miesto teritorijose, kur anksčiau nevyko jokia urbanistinė plėtra. Dauguma šių teritorijų – žemės ūkio paskirties, kurios bendrajame plane nėra įvardijamos kaip prioritetinės. Tai reiškia, kad savivaldybė artimiausiu metu ten neplanuoja investuoti į infrastruktūrą, todėl patys gyventojai turėtų rūpintis jos plėtra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labai menka tikimybė, kad tose vietose artimiausiu metu iškils naujos švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi ir turime užprogramuotą konfliktą – būsimi gyventojai bus priversti nuolatos važinėti į kitą artimiausią rajoną ir ten ieškoti jiems reikiamų paslaugų.''

Tiesiog fantastika... Tai kaip apskritai galima išduoti statybos leidimus prie tokių sąlygų? Maždaug, mes matome, kad namai statosi, bet oh well, na ką mes bėdžiai galime padaryti.

Čia ji kažką meluoja, atsidarau Vilniaus miesto bendrąjį planą ir nematau, kur ta žemės ūkio paskirties žemė ant kurios neva statomi gyvenamieji namai? Ji numatyta tik pietinėje dalyje šalia kelio į Druskininkus, kur iš tikrųjų yra dirbama žemė ir namai ten nestatomi. Nei viena plyta mieste nepadedama ten, kur ji negali būti padėta pagal bendrąjį planą ir pačios savivaldybės išduotus leidimus (nekalbant apie išskirtinius nelagalios statybos atvejus).

[Vinecko]

Kai kuriose Vilniaus gimnazijoje (gal ir progimnazijose, bet užtikrintai žinau tik apie kelias gimnazijas) elementariai neužtenka kabinetų pamokoms vesti (tenka vesti aktų, sporto salėse, koridoriuose, lauke). Savivaldybė verčia priimti daugiau mokinių, nei mokyklos pastatas gali sutalpinti. Argi ne puikiame mieste gyvename?

Dauguma mokyklų įsirengia stiklines klases, dalina patalpas į du mažesnio ploto kabinėtus tik tam, kad visi tilptų. Bet reikia nepamiršti, kad mokinių nuo to nemažėja. Geriausiais būdas tiesiog griauti ir statyti naują senos vietoje, o kol statoma nauja ir erdvesnė mokykla, mokiniai mokosi nuotoliu.

[abruo]

Todėl kad mokykla ar darželis - ne vien tik pastatas. Kaliniai gyvena geriau, lyginant su kai kuriomis mokyklomis, o dar norite pribarstyti naujų.

Kai kuriose Vilniaus gimnazijoje (gal ir progimnazijose, bet užtikrintai žinau tik apie kelias gimnazijas) elementariai neužtenka kabinetų pamokoms vesti (tenka vesti aktų, sporto salėse, koridoriuose, lauke). Savivaldybė verčia priimti daugiau mokinių, nei mokyklos pastatas gali sutalpinti. Argi ne puikiame mieste gyvename?

[bato_usai]

Todėl kad mokykla ar darželis - ne vien tik pastatas. Kaliniai gyvena geriau, lyginant su kai kuriomis mokyklomis, o dar norite pribarstyti naujų.

Aš lygtai miniu rentabilumą ir pastovumą, kas toli gražu neapsiriboja pastatu, o būtent, kad ten kur kuriasi gyventojų populiacija, tai ir vietiniai darbuotuojai, ir vietiniai vartotojai, kurie tiek vieni, tiek kiti nevažinėja po pusę miesto piko valandomis, nes gyvenamoje vietoje paslaugų naudojimo galimybės neegzistuoja.

Tai, kad miestas dvidešimt metų neinvestavo pasak vyr. architektės, ir niekaip neprisiteisė tų sumų skolos susigrąžinimo iš valstybės, kur buvo perskirstyti kitų savivaldybių trinkelizacijai, neturėtų būti dabar sprendžiama tvarkant vien tiktai tą backlogą ir dabar kuriant naują kitiems 20 ar dabar kad ir mažiau, dėl didesnio liekančio procento, metų į priekį, nes taip politiniai balsų skaičiavimai pigesni per išleistą biudžeto eurą gaunasi.

[ejs-ejs]

Tikslus klausimas turėtų būti, kaip jau rašiau šiandien ir kitoje temoje, kodėl VMS jaučiausi neįgali statyti soc. infrastruktūrą į vietoves, kur bus pasiekiamas atitinkamas gyventojų kiekis tokių paslaugų rentabilumui/pastoviam naudojimui?

Todėl kad mokykla ar darželis - ne vien tik pastatas. Kaliniai gyvena geriau, lyginant su kai kuriomis mokyklomis, o dar norite pribarstyti naujų.

[bato_usai]

Tikslus klausimas turėtų būti, kaip jau rašiau šiandien ir kitoje temoje, kodėl VMS jaučiausi neįgali statyti soc. infrastruktūrą į vietoves, kur bus pasiekiamas atitinkamas gyventojų kiekis tokių paslaugų rentabilumui/pastoviam naudojimui? Ypatingai na visur pasitvirtinant, kad vienbučius namus paprastai renkasi auginantys vaikus, o jeigu ne, tai bent jau šeimų ūkiai, ateityje tokių pačių paslaugų, tikėtina, aplikuosiantys.

Suprantu, kad galima kažkiek kalbėti apie norą dar labiau neskystinti miesto suburbija ir nekelti dar daugiau gyventojų rajono sav. ribose šalia miesto, bet juk čia labai pamatuojamas dalykas ar bus pakankamai žmonių pagal išduodamus planus. Tai jeigu bus, tai ir tie mini dydžio lokalūs centrai irgi turi būti viešosioms funkcijoms sukuriami...

[spekas]

Iš Kairienės pasakymo:

,,Apie 80 proc. visų statybos leidimų išduodami vienbučių namų statybai tose miesto teritorijose, kur anksčiau nevyko jokia urbanistinė plėtra. Dauguma šių teritorijų – žemės ūkio paskirties, kurios bendrajame plane nėra įvardijamos kaip prioritetinės. Tai reiškia, kad savivaldybė artimiausiu metu ten neplanuoja investuoti į infrastruktūrą, todėl patys gyventojai turėtų rūpintis jos plėtra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labai menka tikimybė, kad tose vietose artimiausiu metu iškils naujos švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi ir turime užprogramuotą konfliktą – būsimi gyventojai bus priversti nuolatos važinėti į kitą artimiausią rajoną ir ten ieškoti jiems reikiamų paslaugų.''

Tiesiog fantastika... Tai kaip apskritai galima išduoti statybos leidimus prie tokių sąlygų? Maždaug, mes matome, kad namai statosi, bet oh well, na ką mes bėdžiai galime padaryti.