Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Vilniaus miesto bendrasis planas
Collapse
X
-
Reikia RC korupcijos pavyzdžių? Prašau:
Valstybinėje žemėje už sklypo ribų be projekto pastatytas „Artis“ priestatas.
Dar vienas susitarimų pavyzdys yra „Sostinės turgus“ Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje, kur RC buvo užregistruoti nelegaliai pastatyti turgaus paviljonų statiniai. Jie tebestovi, o aplink vyksta totalus bardakas.
- 1 patinka
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Girulių g. 25 ir šalia esantis didelis sklypas be adreso. 2021 Vilniaus apylinkės teismas pritaikė laikinas apsaugos priemones sklypui. 2022 naujas savininkas sugebėjo pakeisti paskirtį, kaip paaiškėjo tiesiog susitarė RC kad nereikia neįrašytu teismo priemonių naujame dokumente. Vietinė bendruomenė pastebėjusi padavė naują savininką į teismą, kur dabar ir užstrigęs reikalas.
Be to, žiūriu kad BP ten visur leidžia statybas, žemės ūkio paskirties su žiburiu nerasi. Išvis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje žemės ūkio veikla BP numatyta tik laukuose tarp Vaidotų ir Keturiasdešimt Totorių.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
Gal išeitų atskleisti bent vieno iš aferinių sklypų adresą? Tikiu, kad būna tokių atvejų, bet įdomu pačiam būtų panagrinėti.
- 2 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
Šaltinis yra gyvenime matant kaip yra daromos aferos tikraja to žodžio prasme kaimyniniuose sklypuose.
- 3 patinka
Komentuoti:
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
Šaltinis? Suprantu, kad korupcija egzistuoja, bet jeigu būtų taip paprasta pakeisti paskirtį, kur jos keitimas bendrajame plane nenumatytas, žemės ūkio paskirties sklypai greičiausiai nekainuotų 5-10x pigiau, nei analogiški namų valdos sklypai.
Parašė Vinecko Rodyti pranešimą
«Alio, Valdai? Čia tau vystytojas x skambina. Mes čia nupirkome sklypą laukuose, taip į Vilniaus admin. ribas įeina. Ar galėtum paskirtį pakeisti į gyvenamąją? Mes tada gatvę šalia paremontuosim. Ok, sutarta, lauksim”
Ar jūs tikrai manote, kad taip daroma?
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
visi, kas tik nori, tas ir stato. Juk ne kartą buvo paaiškėje kad paskirtį pakeisti sklypams net su teismo prierašais yra vienas niekas, užtenka registrų centre susitarti ir paskirtis magiškai tampa kita.
Ar jūs tikrai manote, kad taip daroma?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimą
visi, kas tik nori, tas ir stato. Juk ne kartą buvo paaiškėje kad paskirtį pakeisti sklypams net su teismo prierašais yra vienas niekas, užtenka registrų centre susitarti ir paskirtis magiškai tampa kita.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
Kaip, kas ir kur žemės ūkio paskirties žemėje stato gyvenamuosius namus? Dabar ūkininko sodybos statybai reikalingas mažiausiai 2ha sklypas ir bent tris metus deklaruojamos pajamos iš žemės ūkio veiklos.
Komentuoti:
-
Juokinga visa tai girdėti, nuo architektės, kuri uždraudė statybas Šnipiškėse - centrinėje miesto dalyje
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimą
Man neįdomus tų namų teisinis statusas. Svarbu yra tai, kad faktiškai gyvenamieji namai atsiranda faktiniuose dirbamų laukų ir ganyklų plotuose be jokios infrastruktūros ir sukuria daugybę problemų.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tai dėkui Pakalniui. Kiek dešimtmečių ir valdžių šis kadras išsilaikė... Ir net šiandien vis dar kažkur reiškiasi, pasakoja koks turi būti miestas.
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąMan neįdomus tų namų teisinis statusas. Svarbu yra tai, kad faktiškai gyvenamieji namai atsiranda faktiniuose dirbamų laukų ir ganyklų plotuose be jokios infrastruktūros ir sukuria daugybę problemų.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė dziugas99 Rodyti pranešimą
Kaip, kas ir kur žemės ūkio paskirties žemėje stato gyvenamuosius namus? Dabar ūkininko sodybos statybai reikalingas mažiausiai 2ha sklypas ir bent tris metus deklaruojamos pajamos iš žemės ūkio veiklos.
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Parašė abruo Rodyti pranešimąVėl daug gražių pliurpalų, kaip ir Pakalnio atveju, kurie greičiausiai ir liks tik pliurpalais. Kaip statė namus žemės ūkio paskirties žemėje, taip ir statys, negi uždrausi?
- 1 patinka
Komentuoti:
-
Tame interviu daug kalbama apie neracionalų miesto išsidriekimą. Ir nė žodžio apie senuosius miesto rajonus ir jų tvarkybą bei plėtrą. Man rods, tai susiję. Kai 30 metų nekreipi dėmesio į gyvenamuosius rajonus arba - dar blogiau - juos menkini, paskatini žmones ieškoti iš pažiūros patrauklesnių, bet miesto plėtros ir funkcionavimo požiūriu visiškai neracionalių sprendimų. Kuriasi atitolusios, beveidės, be jokios infros gyvenvietės, nei tai miestas, nei tai ne. Žinomi dalykai. Žo, tikėjausi išgirsti bent sakinį apie tai.
- 7 patinka
Komentuoti:
-
Vėl daug gražių pliurpalų, kaip ir Pakalnio atveju, kurie greičiausiai ir liks tik pliurpalais. Kaip statė namus žemės ūkio paskirties žemėje, taip ir statys, negi uždrausi?
- 5 patinka
Komentuoti:
-
Vilniaus vyr. architektė apie besiplečiantį miestą: „Daugiau nei 30 metų gyvenome chaose“
„Esame be galo išsiplėtęs miestas. Tam tikru metu kaimų ir žemės ūkio paskirties teritorijas pavertėme statybomis. Mano manymu, mums to nereikėjo daryti. Vietoje to galėjome nuosekliai plėstis nuo centro į pacentrinius rajonus. Tačiau nė vienas bendrasis planas nebuvo sąlyginis – nebuvo numatyta, kad plėtra gali vykti tik užpildžius vieną teritoriją, o kai kurios zonos apskritai būtų neliečiamos. Neturėdami aiškios tvarkos, daugiau nei 30 metų gyvenome chaose, kurį šiandien priimame kaip kažkokią duotybę“, – interviu LRT.lt apie chaotišką Vilniaus plėtrą kalbėjo Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė.
– Esame užfiksavę pagrindinius pokyčius, kurie visiškai nepasikeitė nuo 2021-ųjų. Vis dar tęsiasi drieka į priemiesčius, intensyviai statomi vienbučiai gyvenamieji namai. Tokia statyba – prabangus ir brangus būdas plėsti miestą tiek energetiniu, tiek socialiniu požiūriu. Vienbučių įrengimas lemia didesnes anglies dvideginio (CO2) emisijas ir skatina plėsti socialinę infrastruktūrą neprioritetinėse miesto vietose.
Apie 80 proc. visų statybos leidimų išduodami vienbučių namų statybai tose miesto teritorijose, kur anksčiau nevyko jokia urbanistinė plėtra. Dauguma šių teritorijų – žemės ūkio paskirties, kurios bendrajame plane nėra įvardijamos kaip prioritetinės. Tai reiškia, kad savivaldybė artimiausiu metu ten neplanuoja investuoti į infrastruktūrą, todėl patys gyventojai turėtų rūpintis jos plėtra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, labai menka tikimybė, kad tose vietose artimiausiu metu iškils naujos švietimo ar sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi ir turime užprogramuotą konfliktą – būsimi gyventojai bus priversti nuolatos važinėti į kitą artimiausią rajoną ir ten ieškoti jiems reikiamų paslaugų.
Manau, kad koreguodami bendrąjį planą galėsime tiksliau išskirti prioritetines miesto teritorijas, kuriose pačiai savivaldybei būtina investuoti. Kadangi socialinės infrastruktūros plėtrai skirtas biudžetas yra ribotas, negalime išbarstyti investicijų po visą miestą ir tikėtis pozityvaus rezultato. Siekdami „atrakinti“ tam tikras teritorijas, turime taikyti kryptingą strategiją, kuri aiškiai parodytų, kuriuose miesto rajonuose galėtume įtvirtinti policentrus.
Kalbant konkrečiau apie policentrus, tai Pilaitės rajono prieigose, prie Vilniaus spaudos rūmų, visiškai galimas policentras. Be kita ko, policentrą įsivaizduojame išilgai viso Šiaurinės gatvės perimetro. Šią gatvę vertiname ne tik kaip kelių infrastruktūrą, bet ir kaip potencialią plėtros bei konversijos ašį. Išilginis policentras čia galėtų formuoti naują užstatymą, patogesnę aplinką ir papildyti Šeškinės dalį reikalingomis funkcijomis. Tai galėtų tapti svarbiu proveržiu.
- 13 patinka
Komentuoti:
-
Panašiai buvo cituojama BP ataskaita ir apie naująją VT rūšį atitinkamoje forumo temoje, ale "duomenų nelabai turime, bet poreikiai tikrai patenkinami ir keisti nieko nereikia".
Būtų juokinga, jei nebūtų liūdna.
- 4 patinka
Komentuoti:
-
-
Gal kas dalyvavo gyvai ir matė pilnai nuo pradžių iki pabaigos? Koks bendrai įspūdis/nuomonės?
Komentuoti:
Komentuoti: