-
Rotušės antrojo aukšto langai iš Didžiosios gatvės pusės buvo su apvadais, šiuo metu jų nebėra, įdomu kam juos pašalino, gal tai vėlesnės XIX a. rekonstrukcijos palikimas.
-
1838-1840 m. klasicistinės gimnazijos rekonstrukcijos projektas. Sunku pasakyti ar 1838 m. dar buvo renesansinis pastato fasadas, jau nebėra įvažiavimo vartų į kiemą, (reikėtų atlikti architektūrinius tyrimus) užkėlus aukštą čerpėmis dengtą stogą pastatas turėtų reformatų gimnaziją menantį fasadą. Dabartinis fasadas te primena kad 1918-1940 m. buvo gimnazija.
A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004Paskutinis taisė laimutis; 2015.02.18, 15:16.Komentuoti:
-
Čia Senosios Rinkos aikštė, iš pastatų teliko du mūriniai "plytų stiliausParašė oivej
" namai. https://maps.google.lt/maps?q=K%C4%9...58.05,,0,-2.24Komentuoti:
-
Dabar matomas Šviesiosios gimnazijos pagrindinis fasadas buvo sukurtas XX a. pradžioje pastatą norint priderinti prie kitų naujai pastatytų "tipinių kareivinių". Pastato architektūra nieko bendro neturi ne tik su XVII-XVIII a. veikusia gimnazija bet ir su XIX a. pastatu kada architektas Greipelis 1840 m. atliko klasicistinę gimnazijos rekonstrukciją: http://www.miestai.net/forumas/showp...80&postcount=8Parašė miestasRenesansinė Šviesioji gimnazija atrodo lyg 19 amžiaus pabaigos carinis pastatas. Per paskutinę "restauraciją" taip pat tik užtėkštas naujas tinkas... Turbūt tų renesansinių pastatų ir taip per daug turime, kad dar vargtume
Renesansu kažkiek dvelkia tik kiemo arkados ir tai prilipdžius naujus laiptus ir stiklinį kiemo stogą.
Nesuprantu kas sutrukdė atkurti renesansinį pagrindinį fasadą su įvažiavimo vartais, aukštu stogu, tinke paieškoti renesansinių langų ir fasado architektūrinių detalių.
Dabar atvykęs turistas pamato šlykštų Rusijos carinės imperijos pastato fasadą niekuo neišsiskiriančio iš kitų aplinkiniu namų, pagalvoja va čia tai XVII a. Šviesioji gimnazija.Komentuoti:
-
Depeche Kėdainių senamiestyje ne vien rotušė atstatyta ne pagal ikonografiją. Šalimais stovintys du namai (vienas su frontonu) visiškai atstatyti iš "lempos" nors yra XX a. pr. nuotrauka. Didžioji žydų sinagoga su skardiniu stogu ir stoglangiais, kai turėtų būti čerpinis stogas. Tokių pvz; galima surasti nemažai, tokie vaizdai senamiestį daro nepatrauklų ir naujovišką.Parašė Depeche Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Pastebėjau, kad Kėdainių rotušė yra atkurta kiek keistokai. Šioje prieš I pasaulinį karą darytoje nuotraukoje matyti rotušė, kuri buvo išlaikiusi daugelį senųjų bruožų, aukštas gražus stogas, kuris turėtų kaip tik atitikti pastato proporciją, stogai pavyzdžiui XVII a. (ne bažnyčioms) paprastai buvo daromi pusę pastato pločio. Štai dabartinės rotušės stogas yra, kaip matyti, kiek per aukštas ir visiškai tiesiu nuolydžiu. Be to prieš pirmą pasaulinį karą pastato langai (skirstymas) taip pat nebuvo panašūs į carinį laikotarpį, dabar jie kitokie. Beje ir pačiam pastatui trūksta dvasios.
Dabartinis vaizdas
http://static.panoramio.com/photos/large/50943501.jpgKomentuoti:
-
Rūmai tikrai įspūdingi. Man keista kaip kokios "Lifosos" nenori prisidėti prie atkurimo, ypač žinant, jog tai viena didžiausių Lietuvos įmonių.Parašė Zaliakalnis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Maniau, kad jie per I pasaulinį susprogdintiParašė Zaliakalnis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Vermachto kariai žygiuoja pro geležinkelio tiltą Kėdainiuose, apie 1941 m.
ebay.de
Komentuoti:
-
Neįtikėtini kadrai. Jau antra kino kronika per trumpą laiką apie Kėdainius išlenda..Parašė Zaliakalnis Rodyti pranešimąKomentuoti:
-
Paminklo savanoriui Povilui Lukšiui atidengimo iškilmės Taučiūnuose, šalia Kėdainių. Architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, 1929 m.
Komentuoti:
-
Komentuoti:
-
Bendras Šv. Jurgio bažnyčios vaizdas. Apie 1930 m.
Dešiniojo kranto miesto fragmentas. Apie 1930 -1935 m.
Geležinkelio stotis. Apie 1935 m.
Fotografo J.Skrinsko nuotraukos iš www.delcampe.net, užrašai iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga 2004Komentuoti:
-
Pažiūrėjus į Mažosios Lietuvos medinius namus nesimato kad jie buvo nugyvenami ir netvarkomi, čia gal mūsų apsileidimas ir skurdas yra. Bet lietuvių ūkininkų sodybos, namai kaimuose ir miesteliuose prieškarių tvarka pasižymėjo.Parašė oivejKomentuoti:
-
Aplink Senąją rinką ir aplinkinėse gatvėse gyveno vien žydų tautybės gyventojai. Tie patys namai ir vėliau nebuvo geros būklės ir išvaizdos, po karo namai buvo šluojami nuo žemės paviršiaus nes nebe atitiko gyvenimo sąlygų, o remontuoti ir saugoti nebuvo noro ir lėšų. Pažiūrėjus į kitų Lietuvos miestų ir miestelių žydų medinius namus neatrodo kad jie būtų remontuojami ir tvarkomi. Kas tai apsileidimas ar skurdas?Parašė oivej
nežinia ar pagal namo stovį įmanoma savininko tautybę nustatyti, bet tas įgriuvęs stogas pačiam aikštės vidury nekaip atrodė; turbūt turėjo šiek tiek laiko po 1PK praeiti kad visi ant kojų atsistotų;
galėtų prie sinagogų tą namuką su saulės laikrodžiu atstatyti ir užbaigti ansamblį.
Atvaizdas
forward.com
Nuorodos: Varniai https://www.facebook.com/media/set/?...6776975&type=3
Kražiai https://www.facebook.com/media/set/?...2.221806776975Komentuoti:
-
Įdomus filmukas. Vienas pastebėjimas, mediniai žydų namai labai prastai atrodo, sienos nedažytos, pasvirusios, stogai kai kurie sugriuvę, dvelkia skurdu ir apsileidimu. 1929 m. pakeisti statybos įstatai, pagal kuriuos buvo leista griauti blogos būklės bei vaizdo pastatus. Iki 1939 m. buvo nugriauta jų tūkstančiai, dėl to pagerėjo daugelio miestų ir miestelių vaizdas.Parašė oivejKomentuoti:
-
Komentuoti:
akpool.de
Komentuoti: