Kėdainių elektrinė (medinis pastatas) 1924 m. B.Mikštavičiaus nuotr.
1931 m. pastatyta miesto mūrinė elektrinė (1938 m. nuotr. iš H.Grinevičiaus kolekcijos)
1931 m. elektrinės interjero fragmentas (nuotr. iš H.Grinevičiaus kolekcijos)
Po nepriklausomybės atgavimo iki 1921 m. miestas neturėjo elektrinės. Ligoninė, kitos įmonės turėjo nelabai galingus generatorius. Tuo metu veikė mažo galingumo privati elektrinė, priklausiusi bendrovei "Pramonė", su kuria miesto savivaldybė 1921 m. pasirašė sutarti dvidešimt ketveriems metams. Pirmoji elektrinė buvo medinė ji iškilo žemėje prie Nevėžio ir Skongalio gatvėje. Iki 1931 m. buvo pastatyta mūrinė elektrinė dengta cinkuota skarda, ji buvo įvertinta 123 000 litų. Elektrinėje buvo pastatyti vokiški bei angliški dyzeliniai ir elektrinė dirbo stabiliai.
1944 m. liepos 25 d. vokiečiai šią elektrinę susprogdino, bet tuojau po karo jos vietoje buvo pastatyta kita, nesilaikant buvusios architektūros. Dabar čia įrengti laidojimo namai.
Jucevičius Jonas Kėdainių krašto architektūra 2011.
1648-1650 m. pastatyta medinė cerkvė Kėdainiuose (M.Joffės XX a. pr. nuotrauka)
Jonušas XI Radvila savo žmonai - stačiatikei Moldovos kunigaikštytei Marijai Mogilaitei - naujoje miesto dalyje Knypavoje 1648-1650 m. pastatė nedidelę medinę švento Andriejaus vardo cerkvę. Pastatas stovėjo prie Knypavos rinkos, prie Josvainių ir Cerkvės (dabar S.Jaugėlio-Telegos) gatvių sankryžos. Šalia cerkvės pastatytame stačiatikių vyrų vienuolyne gyveno iš Vilniaus pakviesti keturi stačiatikių vienuoliai, kurie buvo išlaikomi dvaro lėšomis. 1718 m. šis vienuolynas sudegė, o cerkvė veliau suseno, sunyko ir jos pagalbiniai pastatai. XIX a. cerkve naudojosi čia dislokuotos rusų artilerijos brigados kariai ir rusų dvasininkai. Tačiau 1904 m. cerkvė vėl buvo apdeginta žaibo.
XX a. pr. cerkvė buvo perkelta į Kėdainių stačiatikių kapines, pastatas buvo neatpažįstamai perdirbtas, todėl sunku dabar įrodyti, kokios jos formos buvo pradžioje ir kaip jos ilgainiui pakito. Pokariu cerkvės interjeras suniokotas vandalų. XX a. 2 pusėje cerkvė išardyta ir perkelta į Rumšiškių buities muziejų kur ir dabar guli sandėliuose.
Jucevičius Jonas Kėdainių krašto architektūra 2011.
Dešinėje provizoriaus R.Stančiaus namas pastatytas 1920 m. jame veikė didelė moderni vaistinė ir vartotojų kooperatyvo parduotuvė "Nevėžis". 1944 m. liepos 30 d. vokiečių kareiviai tyčia susprogdino šį namą ir gretimais stovėjusi Lietuvos Banko ir "Dirvos pastatus".
[/URL][/url]
Šiokie tokie chronologiniai neatitikimai. Stančius naują ir modernią vaistinę pasistatė jau griaudžiant IIPK ir būtent ją susprogdino vokiečiai.
Josvainių gatvė, vaizdas nuo Didžiosios gatvės pusės į Knypavos rinkos aikštę
Dešinėje provizoriaus R.Stančiaus namas pastatytas 1920 m. jame veikė didelė moderni vaistinė ir vartotojų kooperatyvo parduotuvė "Nevėžis". 1944 m. liepos 30 d. vokiečių kareiviai tyčia susprogdino šį namą ir gretimais stovėjusi Lietuvos Banko ir "Dirvos pastatus".
Liūdnas likimas kairėje esančio pastato (pažymėjau) pastatyto 1930 m. advokato Mykolo Kolio. Neįprastas fasadų papuošimas mūsų krašto architektūroje niekur daugiau neaptinkamas. Pokaryje jame veikė rajoninis bankas, o, atgavus Lietuvai nepriklausomybę, nepaisant pastato išliekamosios vertės, 2000 m. nugriautas. Šalia buvo pakankamai laisvo ploto, bet naujieji šeimininkai vietoj seno namo pastatė "dėžės" tipo "Swedbanko" pastatą.
Turėtu būti tas ilgas baltas vieno aukšto pastatas už didžiosios sinagogos - kažkas kažkur yra rašęs maždaug taip: "buvęs žydų gaisrinės pastatas šiuo metu yra neatpažįstamai perstatytas". Tikslių šaltinių kol kas neturiu.
Jonas Jucevičius rašo: Paeismilgio gatvėje, galu į Senosios Rinkos aikštę, stovėjo pailgo plano, vienaaukštis, mūrinis pastatas, kuriame buvęs prieškario gaisrininkų klubas. Pokario metais pastatas pritaikytas kultūros namams, o dabar privatizuotas.
Kuris čia pastatas būtų dabar? https://www.google.lt/maps/@55.28741...odNyskOMyw!2e0
Komentuoti: