Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Kėdainiai apie 1835 m. J. Ozemblovskio litografija.



Tai seniausia miesto panorama.Piešta iš šiaurės rytų pusės, litografijoje išryškintos keturios dominantės : evangelikų reformatų ir katalikų Šv. Juozapo bažnyčios centre,Šv.Jurgio bažnyčia kairiajame upės krante ir evangelikų liuteronų bažnyčia Janušavoje.Be to tarp namų matyti stačiatikių cerkvės bokštelis,gimnazijos pastatas,mūrinė sinagoga.Panoramos pirmajame plane pavaizduota Juozapavos palivarko vienaukščių pastatų grupė.

[laimutis]

1821 m. miesto planas(iš A.Miškinio knygos)



1821 m.sudarytas Kėdainių dvaro ir miestelio planas,ji sudarė Kauno apskrities matininkas Mikalojus Januškevičius.Plane gan tiksliai užfiksuoti visi elementai,miestelio gatvės bei aikštės,tuščia senosios dvaro sodybos vieta vakarų pusėje ir naujoji dvaro sodyba atokiau į šiaurę nuo apstatytos teritorijos ribos.

[laimutis]

1757 m.miesto tikrosios būklės plano schema



1757 m. sudaryta Kėdainių dešiniojo kranto dalies tikrosios būklės plano schema-ankstyviausias autentiškas šio pobūdžio dokumentas.Jame gana tiksliai pažymėti Nevėžis ir Smilga,o schematiškai-pagrindinės gatvės,visos 4 aikštės ir prie jų stovinčių pastatų juostos.Išskirti ir įvardyti tik 5 pastatai-cerkvė,abi evangelikų reformatų,evangelikų liuteronų ir katalikų bažnyčios(kai kurios pažymėtos netiksliai). Dar keliolika pastatų neįvardyta.Tuo metu miestui 1759 m.patvirtintos magdeburginės teisės.1765 m. mieste buvo 305 sodybos,iš jų dešiniajame Nevėžio krante 144,kairiajame-61.Tai tesudarė tik apie 50% visų 1663 m. užfiksuotų sodybų.

[laimutis]

Seniausias išlikęs Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčios piešinys XVIII a. pradžia



Kėdainiuose buvo dvi reformatų bažnyčios. Viena bažnyčia stovėjo Jonušavoje, o kita - miesto centre, prie Didžiosios rinkos aikštės. Pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1629 m. ir iki šių dienų neišliko.Ji nugriauta 1785 m. Antroji bažnyčia pastatyta 1652 m. Bažnyčios statybą 1631 m. fundavo Kristupas Radvila, o 1652 m. užbaigė jo sūnus Jonušas Radvila.Bažnyčia stačiakampio plano,be presbiterijos.Priekiniame fasade yra keturkampiai,o užpakaliniame-cilindriniai bokštai su renesansiškais šalminiais kupoliukais.Kupolas kilo ir virš stogo,nei jo,nei bokštelių kupoliukų neišliko.Bažnyčios fasadai suskaidyti masyvių piliastrų,viršuje sujungtų lėkštomis arkomis.Vidaus vienanavę erdvę įvairina dekoruotos chorų galerijos,skliautuose iš renesansinių braukų susidaro trikampių,pailgų aštuoniakampių ir apskritimų raštas.Tarp piliorių-ložės didikams.

[laimutis]

XVIII a. pradžios Kėdainių reformatų gimnazijos planas

[/U

1625 m. Kristupas Radvila įsteigė mokyklą.1629 m. ji tapo keturklase,1631 m. vidurinė,o 1640 m. tapo svarbiausia protestantiška mokykla Lietuvoje,vadinta "Collegium Nobilium ".1652 m. gimnazija persikėlė į puošnų renesansinio stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje.

[laimutis]

1661 m. miesto centrinės dalies abrisas



Tai seniausias miesto ikonografinis šaltinis,abrisas sudarytas miesto atstatymo reikalams tvarkyti,jame užfiksuota Didžioji rinka su aplink ją buvusiomis valdomis,be rytų šono.Rytinė aikštės dalis prie Nevežio upės iki XVIII a. nebuvo apstatyta,buvo naudojama prekybai. Iš 19 pažymėtų sklypų 10 priklausė škotų tautybės miestiečiams,tai pat pažymėta evangelikų bažnyčia,rotušė,šventoriaus perimetru stovėjusios krautuvėlės.Pirmieji škotai reformatai Kėdainiuose pasirodė apie 1628 - 1629 m. Šios, atrodytų, tolimos ir egzotiškos tautos atstovų pasirodymas Lietuvoje nebuvo atsitiktinis. Tuo metu škotai prekiavo Lenkijoje, Rytų Prūsijoje ir Skandinavijos šalyse. Daug škotų karių tarnavo samdiniais Skandinavijos valstybių kariuomenėse.Kėdainių škotų bendruomenė buvo labai įtakinga,jie užimdavo aukščiausias miesto vadovų pareigas,bendruomenė išsiskyrė tuo,kad nemažai škotų sulietuvėjo įsitraukė į lietuviškos raštijos kurimą.1637 m. į reformatų bažnyčią pamokslauti atvyko anglų pamokslininkas John Douglas.
Vietiniai kėdainiškiai škotų nemėgo, kadangi jie buvo turtingi ir įtakingi. 1666 m. miesto inventoriaus sąraše minimas 31 škotams priklausęs namas ir 5 sklypai.XVIII a. karai ir suirutės sumažino škotų bendruomene.Nuo 1750 m. škotų pavardžių Kėdainių dokumentuose jau neaptinkama, todėl galima spėti, kad bendruomenė sunyko.

[laimutis]

Šiame forume daug dabartinių Kėdainių miesto vaizdų ir aprašymų, bet visai nėra parodyta seniausia miesto ikonografija, piešiniai, planai, nuotraukos. Šioje temoje noriu parodyti kaip miestas atrodė praeityje, pradedant seniausia išlikusia ikonografine medžiaga, piešiniais,planais, miesto nuotraukomis, ir baigti tema pokarinio miesto vaizdais iki 1990 m.
Istorinių žinių apie miesto istorija pasisėmiau iš A.Miškinio knygos Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga, A.Bumblausko Senosios Lietuvos Istorija, knygos Istoriniai miestai Sena ir šiuolaikiška, Lietuvos architektūros I tomo, iš kompaktinės plokštelės Kėdainiai Istorija. Daugelis senųjų miesto vaizdų iš Kėdainių krašto muziejaus ir A.Miškinio knygos.
Pirmą kartą Kėdainių vardas paminėtas Hermano Vartbergės kronikoje 1372 m. Terra Gaydine. Archeologiniai miesto tyrinėjimai atskleidė dar ankstesnę gyvenvietės buvimą. Ankstyviausia gyvenvietė įsikūrė XIV a.pradžioje ant užpelkėjusios žemutinės dešiniojo Nevėžio kranto terasos, toje vietoje, kur dabar kertasi Radvilų ir Skongalio gatvės. Buvo atkasti stačiakampiai mediniai 6 m pločio pastatai galais stovėję vienoje 4 m pločio mediniais pusrąsčiais grįstos gatvės pusėje. XIV a. gyvenvietė nebuvo didesnė už aplinkines gyvenviete. Iki XV a.vidurio Kėdainiai priklausė didiesiems kunigaikščiams, o po to atiteko Radviloms, kurie XV a.antroje pusėje įkūrė dvarą. Dvaras pastatytas kairiajame upės krante šalia Šv. Jurgio bažnyčios. XV a.pabaigoje Kėdainiai vadinami miestu (oppidum Kieidany). 1520 m. surašyti 145 namai. Tapęs Žemaičių seniūnu Jonas Radvila perkėlė savo dvaro sodybą į dešinįjį Nevėžio krantą. Dvaras pastatytas ant terasos buvo aukštesnėje nei miestas vietoje. 1544 m.per vedybas miestas atiteko Kiškoms. Apie 1555 m. mieste įsigali evangelikai reformatai. 1614 m. visas miestas perėjo į Radvilų rankas, jiems valdant miestas ypač suklestėjo. XVII a. viduryje Kėdainiai iš kitų Lietuvos miestų išsiskyrė savo daugiatautiškumu, jame gyveno lietuviai, lenkai, vokiečiai, škotai, žydai, gudai turėję savo maldos namus ir mokyklas. Lietuviai sudarė žymią miestiečių dalį, jos elitas dalyvavo lietuviškos raštijos kūrime, į jos kūrimą įsitraukė net lenkų ir škotų kilmės žmonės-tai liudijo šių bendruomenių lietuvėjimą. Miesto augimą nutraukė XVII a. vidurio karai ir suirutės, po jų miestas atsikūrė bet nebepasiekė prieškarinio miesto didybės. XVIII a. miestas perėjo į katalikų Radvilų valdas, jų pastangomis mieste įsigalėjo katalikai, reformatų parapija palaipsniui mažėjo, kol XVIII a pabaigoje jų teliko apie 300 žmonių. 1811 m.miestas atiteko Čapskiams. XIX a.Kėdainiai buvo Raseinių apskrities miestelis, 1871 m. nutiesus geležinkelį miestelis pradėjo augti, bet vyravo mažoji prekyba, pramonės beveik nebuvo. 1866 m. Kėdainių dvaras atiteko generolui grafui Edvardui Totlebenui. 1919 m. Kėdainiai tapo apskrities centru, 1923 m. išparceliuotas dvaras. 1932 m. Kėdainiams suteiktos II eilės miesto teisės. 1944 m.rugpjučio 1 d. palikdami miestą nacių kariuomenė susprogdino dvaro rūmus, gimnaziją, banką, naujają ligoninę, tiltus.
Pokario metais prasidėjo paminklų naikinimas, senamiestis nors ir paskelbtas urbanistikos paminklu, bet tai jo neišgelbėjo nuo senųjų pastatų griovimo, jų vietoje kilo mūriniai penkiaaukščiai namai labai subjauroję miesto peizažą, iki pat 1990 m. tebuvo restauruota tik keletas senųjų pastatų.