Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Ačiu Stepai už patikslinimus,įdomius komentarus,pats surinkau įvairią informaciją,o pasirodo ne viskas ir knygose rašoma tiksliai.
Gal žinote,kur stovėjo senasis paštas?Yra nuotrauka įdėta,bet tokio dabar neteko matyti.

[Stepas]

Žiauriai gaila tokio įspūdingo dvaro... Galbūt kada nors ateityje atsiradus dar vienam milijonieriui-entuziastui mieste, šis dvaras bus atstatytas?

Ką turi omenyje "dar vienam"? Kur yra tas pirmasis milijonierius-entuziastas? Savivaldybė iš milijoninio parko tvarkymo projekto neskyrė nei cento buvusios dvarvietės patyrinėjimui, ką jau čia kalbėti apie atstatymą.

Na gal kada ir bus atstatytas,jei yra išlikusių brėžinių ir planų,jei to nėra tai tik išorinę pusę galimėtų atstatyti.Kaip rašo A.Miškinis rūmai buvo gan kuklių formų ir išorėje ir viduje,E.Totlebenas buvo gynybinių įtvirtinimų inžinierius,pats prisidėjo prie rūmų projektavimo.
Keisčiausia,kad naciai nesusprogdino miesto bažnyčių,sinagogų ir kareivinių,nes kitų pastatų nepagailėjo.Gal paprasčiausiai nebespėjo,reikėjo trauktis nuo artėjančios sovietų armijos.

Jokių interjero planų beveik nėra, tad čia būtų Valdovų rūmai-2. Miškinis gal painioja Čapskio rūmus, kurie buvo gana kuklūs. Po Totlebeno rekonstrukcijos juos kukliais gana sunku pavadinti.
Naciai nenaikindavo religinių pastatų, net sinagogas labai retai griaudavo. Kėdainių sprogdintojų dalinys tikriausiai suspėjo viską, ką planavo, nes išsprogdino objektus netgi nuošaliausiuose užkampiuose.

Beje, darant nuotraukas panašu buvo apversti negatyvai - tikrovė veidrodiškai atvirkščia.

Čia tikriausiai matau jau pataisytą vaizdą, nes yra taip, kaip reikia.

Kėdainių senamiestis užima apie 92 ha plotą,yra trečiasis respublikoje.Jame išsidėstę apie 350 pastatų,iš kurių virš 70 turi architektūros paminklo statusą.Iki 1990 m. senamiestyje restauruoti vos 7 paminkliniai pastatai.Pirmasis senamiesčio regeneracijos projektas parengtas 1975 m. iki 1990 m. nebuvo atlikta net pusės darbų.Visą pokarį tesėsi senujų medinių namų griovimas,keletas senujų medinių namų nugriauta ir dabar.
Architektūros paminklų naikinimas tebėra gyvas kaip sacialinis reiškinys.Turime gilesnes jų griovimo nei tvarkymo bei saugojimo tradicijas.

Ką reiškia trečias, pagal plotą ar kokius kitus faktorius? Kiek iš tų 350 yra saugomi pagal senamiesčio apsaugos reglamentus? Ačiū D., bent jau minėtas 1975 regeneracijos projektas nepraėjo, kitaip apie senamiestį nebebūtų ko šnekėti. Teisinga pastaba, kad nuo pokario vyksta senamiesčio griovimas, ir matyt drąsiai galima teigti, kad tokiais pat tempais, o gal net ir smarkiau, jis naikinamas ir dabar. Tik dabar tai daroma subtiliau - namas taip perdaromas, kad lieka tiktai tūris, be jokio senamiesčio pėdsako.
Visiška teisybė dėl griovimo tradicijų.

.Ypač centrą subjaurojo iškilęs daugiaaukštis Tarybų rūmų pastatas,jis perskyrė senamiestį ir Janušavos turgaus aikštę į dvi dalis,senamiestyje pradėjo dominuoti naujieji pastatai,.

Reiktų pridurti, kad pastatas pastatytas ant reformatų kapinių, netoli buvusios bažnyčios.

[Stepas]

Vaizdinga miesto istorijos iliustracija, spaudžiu dešinę laimučiui. Kelios pastabos tam, ką radau permetęs akimis.

Dabar nuotraukose Kėdainių miesto vaizdai ir pastatai.
C.Davinghoffas,šis fotografas turėjo padaryti daugiau nuotraukų,gal ir miestelio vaizdų,Totlebenai turėjo nuotraukų albumą,tik neaiškus jo likimas.Paskutinis dvaro savininkas Nikolajus Totlebenas 1940 m.pasitraukė į Vokietiją,su kitais daiktais turėjo pasiimti ir rūmų albumą.

Po pirmojo pasaulinio karo minaretas ėmė irti.Apie 1932 m. buvo nugriautas medinis paviljonas su kupolu,o 1944 m. dingo paauksuotas pusmėnulis.

Nikolajus Totlebenas į Vokietiją pasitraukė 1944 m. Nebūtinai albumą turėjo jis - jis turėjo dar 7 seseris...
Po I pasaulinio minaretas dar atrodė puikiai - stovėjo ir mečetė, ir aivanas. Visa tai buvo galutinai nuniokota ir nugriauta sovietmečiu.

O minareto kompleksas buvo tik dekoratyvinis (kas jame tada buvo įsikūrę)? Ar ten buvo veikianti mečetė (Nes iš išorės labai panašų į mažytę mečetę )?

Civiui - tamstos pastangos atsakyti į šį klausimą vertos pagyrų, tačiau nuoširdžiai patariu - niekada nesiremk internetiniu puslapiu skambiu pavadinimu www.musupaveldas.lt ar panašiais į jį - taip išvengsi apsikvailinimo ir kitų žmonių klaidinimo.

bei saulės laikrodis (kuris yra Kėdainių rotušės vidiniame kiemelyje. o dar seniau stovėjo Monkutės Marks muziejuje-galerijoje.
O jeigu ir yra likę pamatai, tai jie užkąsti, nes Miesto parkas sutvarkytas ir visur žolytė auga...

Saulės laikrodis niekada nestovėjo galerijoje, nes tuo metu galerijos dar visai nebuvo. Buvusio Juozapavo palivarko rūmuose ilgą laiką buvo muziejus, jo kiemelyje ir stovėjo laikrodis.
Miesto parkas sutvarkytas tik formaliai. Gavo lėšų, mikliai įsisavino ir dingo.

Kėdainių senamiestis yra autentiškesnis už Vilniaus ir Kauno senamiesčius, pagal jų išlikomo lygį ir autentikos išsaugojimą. Deja, velėsni pramoniniai objektai pavertė Kėdainius pramonės centru.

Kėdainių senamiesčio negalima lyginti nei su Kauno, juo labiau - su Vilniaus senamiesčiais. Jokios autentikos jame seniai nebėra, o apie saugojimą ir kalba neina. Pramoniniai objektai buvo statomi toli nuo senamiesčio, tad įtakos jo raidai neturėjo.

1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę,o netrukus prasidėjus kovoms dėl jos,Kėdainiai nepatyrė nei bolševikų,nei lenkų ar bermontininkų okupacijos.

Namas iki šių dienų mažai pasikeitė,išlaikė senuosius fasadus ir autentišką patalpų išplanavimą,nesenai pastatas buvo atrestauruotas.

Kėdainiai okupacijų nepatyrė, bet mūšiai palei Kėdainius buvo žiaurūs ir juose sprendėsi visos valstybės likimas. Tą liudija ir kitas paveldo objektas - Savanorių kapinių memorialas - pusiau sunaikintas, naikinamas iki šiol, bet dar įspūdingas.
Dėl Arnetų namo - jam niekada nevyko restauracija, tikriausiai turi omenyje renovavimą-rekonstrukciją, tai iki jos užbaigimo irgi labai toli.

[egisaugis]

Ypač man kyla abejonės dėl A.Miškinio spėjimo,kad Šv.Juozapo bažnyčios bokštai pristatyti XIX a.pirmoje pusėje,o barokiniai šalmai padaryti prieš 1940 m. Pokarinėse bažnyčios nuotraukose bokštai tik su kryžiais,be kupoliuku.
Tad iš kur tada sugalvojo ant bokštų uždėti barokinius šalmus,gal jie sunyko jau XIX a. labai įdomu butu sužinoti,gal kas žino?

Šv.Juozapo bažnyčios bokštus be barokinių šalmų galima įžiūrėti ir 1889 metų Kėdainių nuotraukoje, darytoje iš Šv.Jurgio bažnyčios bokšto, ir visose vėlesnėse iki bažnyčios restauracijos po sandėlio joje panaikinimo (seniausia Šv.Juozapo bažnyčios bokštų su barokiniais šalmais nuotrauka, kurią pavyko greituoju rasti, datuojama 1991 metais ir ja iliustruotas A.Jankevičienės straipsnis "XVIII amžiaus žemaičių medinių bažnyčių architektūra", išspausdintas straipsnių rinkinyje "Kultūros paminklai, 3", 1996 metais). Kodėl restauracijos metu bokštai buvo užbaigti būtent tokiais barokiniais šalmais, šiuo metu informacijos neturiu.

[laimutis]

Jei kalbėti apie senąjį malūną Radvilų g. 13, tai šiuo adresu įsikūrę UAB "Kėdainių restauratoriai", bet kokiai paskirčiai naudojamas šis raudonų plytų mūro pastatas (toje teritorijoje yra dar keletas pastatų, turinčių būdingų malūnams bruožų, bet jie tinkuoti) sunku pasakyti.

Malūnas Skongalio g. 7 taip pat anksčiau priklausė tai pačiai įmonei, bet minėtuose straipsniuose rašoma, kad jį yra atsiėmę buvę savininkai ir taip pat sunku pasakyti, kokiai paskirčiai jis šiuo metu naudojamas (tiesa jis vis dar atlieka reklaminių skydų, jau keletą metų bjaurojančių jo fotogeniškumą, palaikymo funkciją).

Beje, A.Miškinio knygoje yra nuotrauka su užrašu "Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės. 1917 m. atvirukas", bet aš joje nei vieno iš čia minėtų malūnų nematau.

Esu įdėjęs nuotrauką-"Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės",jokio malūno čia ir negali matytis,ir daugiau yra klaidų A.Miškinio knygoje : stačiatikių senoji cerkvė neteisingai įvardyta,Ozemblovskio graviura neteisingai dotuota,veidrodiniu budu apversta nuotrauka su sinagogomis,įdėta Šv.Juozapo bažnyčios dabartinė nuotrauka o po ja parašyta 1939 m.
Ypač man kyla abejonės dėl A.Miškinio spėjimo,kad Šv.Juozapo bažnyčios bokštai pristatyti XIX a.pirmoje pusėje,o barokiniai šalmai padaryti prieš 1940 m. Pokarinėse bažnyčios nuotraukose bokštai tik su kryžiais,be kupoliuku.
Tad iš kur tada sugalvojo ant bokštų uždėti barokinius šalmus,gal jie sunyko jau XIX a. labai įdomu butu sužinoti,gal kas žino?

[egisaugis]

Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.

Dar šiek tiek apie nuotrauką, kurioje užfiksuoti archeologiniai kasinėjimai: 1992 m. rugpjūčio 6 d. Kėdainių garse yra interviu su tyrimams toje vietoje vadovavusiu archeologu A.Juknevičiumi, o remdamasis jų rezultatais A.Miškinis savo knygoje parašė "nustatyta, kad ankstyviausia gyvenvietė "įsikūrė XIV a. pradžioje ant užpelkėjusios žemutinės Nevėžio terasos, toje vietoje, kur dabar kertasi Radvilų ir Skongalio gatvės"."

[egisaugis]

Dėkui už informacija,apie šio malūno istoriją ne ką težinojau.O kas dabar malūne įsikurę,ar nieko,apleistas stovi?

Jei kalbėti apie senąjį malūną Radvilų g. 13, tai šiuo adresu įsikūrę UAB "Kėdainių restauratoriai", bet kokiai paskirčiai naudojamas šis raudonų plytų mūro pastatas (toje teritorijoje yra dar keletas pastatų, turinčių būdingų malūnams bruožų, bet jie tinkuoti) sunku pasakyti.

Malūnas Skongalio g. 7 taip pat anksčiau priklausė tai pačiai įmonei, bet minėtuose straipsniuose rašoma, kad jį yra atsiėmę buvę savininkai ir taip pat sunku pasakyti, kokiai paskirčiai jis šiuo metu naudojamas (tiesa jis vis dar atlieka reklaminių skydų, jau keletą metų bjaurojančių jo fotogeniškumą, palaikymo funkciją).

Beje, A.Miškinio knygoje yra nuotrauka su užrašu "Bendras miestelio centro vaizdas su malūnu iš pietryčių pusės. 1917 m. atvirukas", bet aš joje nei vieno iš čia minėtų malūnų nematau.

[laimutis]

www.mokslai.lt patalpintame referate "Kėdainių krašto istorija" teigiama, kad šią koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse grafas M.Čapskis pastatė 1845 metais. Z.Zokaitytės straipsnyje "Koplyčią ir kolumbariumą galima panaudoti dabarties reikmėm" (Kėdainių garsas, 2006 m. spalio 17 d.) minima, kad prieš Antrąjį Pasaulinį karą joje vykdavo Šv.Mišios, o 2009 10 19 www.lrytas.lt patalpintame K.Stankevičės straipsnyje "Apsižioplinusi bažnyčia Kėdainiuose koplyčią gali tik išsinuomoti" rašoma, kad Šv.Juozapo bažnyčios kunigai planuoja šią veiklą atnaujinti. Minėti straipsniai iliustruoti dabartinėmis suremontuotos koplyčios nuotraukomis.

Ačiu egisaugi už informacija,kai dar ko reikės paklausti žinosiu ko paklausti,dėkui už nuorodas.

[egisaugis]

19 temos puslapyje yra fotografija-grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse.Nežinau,kada pastatyta kažkur iki XIX a. vidurio,nes M.Čapskis ištremtas į Sibirą,po 1863 m. sukilimo.
Ar tebėra ši koplyčia?

www.mokslai.lt patalpintame referate "Kėdainių krašto istorija" teigiama, kad šią koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse grafas M.Čapskis pastatė 1845 metais. Z.Zokaitytės straipsnyje "Koplyčią ir kolumbariumą galima panaudoti dabarties reikmėm" (Kėdainių garsas, 2006 m. spalio 17 d.) minima, kad prieš Antrąjį Pasaulinį karą joje vykdavo Šv.Mišios, o 2009 10 19 www.lrytas.lt patalpintame K.Stankevičės straipsnyje "Apsižioplinusi bažnyčia Kėdainiuose koplyčią gali tik išsinuomoti" rašoma, kad Šv.Juozapo bažnyčios kunigai planuoja šią veiklą atnaujinti. Minėti straipsniai iliustruoti dabartinėmis suremontuotos koplyčios nuotraukomis.

[laimutis]

19 temos puslapyje yra fotografija-grafų Čapskių koplyčia Dotnuvos gatvės kapinėse.Nežinau,kada pastatyta kažkur iki XIX a. vidurio,nes M.Čapskis ištremtas į Sibirą,po 1863 m. sukilimo.
Ar tebėra ši koplyčia?

[laimutis]

Panašu, kad dėl čia minimo malūno įrengimo buvusios sviesto mušyklos pastate 1896 metais Šlapoberskiai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybos statybos komisiją ir 1899 metais leidimą gavo, o šio malūno pastatas stovi Radvilų gatvės 13-ajame sklype (tiesa geriausiai matosi iš Skongalio gatvės).



Šis malūno pastatas ypatingas tuo, kad yra fachverkinis ir ... statytas be leidimo ir projekto, už ką savininkei O.Ruževičienei buvo iškelta byla ir paskirta bauda. Spaudoje yra duomenų, kad pastatas statytas tarp 1922-1930 metų.

Informacija iš straipsnių:
Iš malūnų istorijos / V.Burbulienė / Kėdainių garsas, 1996 m. rugsėjo 10 d.;
Kaimynistėję buvę malūnai / J.Žebrauskaitė / Kėdainių garsas, 2000 m. rugsėjo 9 d..

Beje, panašu, kad 1996 metų straipsnis iliustruotas ta pačia nuotrauka. Jei taip, tai čia pateikta V.Berlėtaitės nuotrauka, daryta daugiau nei prieš 13 metų.

Dėkui už informacija,apie šio malūno istoriją ne ką težinojau.O kas dabar malūne įsikurę,ar nieko,apleistas stovi?

[egisaugis]

XIX a. pabaigoje pačiame miesto centre,už Didžiosios rinkos,prie Skongalio gatvės iškilo mūrinis garo malūnas su didoku sandėliu,jis tapo reikšmingu,bet neestetišku akcentu nuo Nevėžio pusės.

Panašu, kad dėl čia minimo malūno įrengimo buvusios sviesto mušyklos pastate 1896 metais Šlapoberskiai kreipėsi į Kauno gubernijos valdybos statybos komisiją ir 1899 metais leidimą gavo, o šio malūno pastatas stovi Radvilų gatvės 13-ajame sklype (tiesa geriausiai matosi iš Skongalio gatvės).

Nepaminėjau šio pastato,tai motorinis malūnas Skongalio g. 7 nuotrauka nesena.

Šis malūno pastatas ypatingas tuo, kad yra fachverkinis ir ... statytas be leidimo ir projekto, už ką savininkei O.Ruževičienei buvo iškelta byla ir paskirta bauda. Spaudoje yra duomenų, kad pastatas statytas tarp 1922-1930 metų.

Informacija iš straipsnių:
Iš malūnų istorijos / V.Burbulienė / Kėdainių garsas, 1996 m. rugsėjo 10 d.;
Kaimynystėję buvę malūnai / J.Žebrauskaitė / Kėdainių garsas, 2000 m. rugsėjo 9 d..

Beje, panašu, kad 1996 metų straipsnis iliustruotas ta pačia nuotrauka. Jei taip, tai čia pateikta V.Berlėtaitės nuotrauka, daryta daugiau nei prieš 13 metų.

[irisine_Wysnia]

Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.

To medinio namo jau nebėra... o Biblioteka šiuo metu rekonstruojama, bet darbai sustojo, nes nėra tam lėšų...

[laimutis]

Nepaminėjau šio pastato,tai motorinis malūnas Skongalio g. 7 (http://kvr.kpd.lt/heritage/).



XIX a. pabaigoje pačiame miesto centre,už Didžiosios rinkos,prie Skongalio gatvės iškilo mūrinis garo malūnas su didoku sandėliu,jis tapo reikšmingu,bet neestetišku akcentu nuo Nevėžio pusės.

[laimutis]

Archeologiniai kasinėjimai vykdomi prie Didžiosios Rinkos aikštės esančiame sklype (prisegtoje tarpukario nuotraukos iškarpoje kasinėjimų vietoje stovi medinis namas, taip pat matyti identifikaciją leidžianti įvažiavimo arka į dabar rekonstruojamos M.Daukšos bibliotekos kiemą). Šiuo metu toje vietoje pieva.

Tikrai panašu į M.Daukšos bibliotekos pastatą,namas dar nerestauruotas,ačiu už informaciją.

[egisaugis]

Nežinau kokia čia gatvė ar aikštė.

Archeologiniai kasinėjimai vykdomi prie Didžiosios Rinkos aikštės esančiame sklype (prisegtoje tarpukario nuotraukos iškarpoje kasinėjimų vietoje stovi medinis namas, taip pat matyti identifikaciją leidžianti įvažiavimo arka į dabar rekonstruojamos M.Daukšos bibliotekos kiemą). Šiuo metu toje vietoje pieva.

[irisine_Wysnia]

Rašyti, kad šiuo metu šio pastato nebėra nėra visiškai tikslu, nes SEB "Vilniaus bankas" įsikūrė rekonstruotame buvusio kino teatro "Nevėžis" pastate, kuriame iki banko įsikūrimo dar veikė prekybos centras, berods pavadinimu "Sandra".

hmz.. tuomet persiprašau bet reikės pasidomėti ir pasiklausinėti tėvų ar ten kažkas dar buvo apart kino teatro

[egisaugis]

Ten Kino teatras "Nevėžis", o šiuo metu to pastato nebėra, o vietoje jo stovi SEB "Vilniaus bankas"

Rašyti, kad šiuo metu šio pastato nebėra nėra visiškai tikslu, nes SEB "Vilniaus bankas" įsikūrė rekonstruotame buvusio kino teatro "Nevėžis" pastate, kuriame iki banko įsikūrimo dar veikė prekybos centras, berods pavadinimu "Sandra".

[irisine_Wysnia]

Čia matosi Universalinės parduotuvės kampas ir man nežinomas pastatas,parašykit komentaruose tai ko nežinau,nes nuotraukos be pavadinimų.

Ten Kino teatras "Nevėžis", o šiuo metu to pastato nebėra, o vietoje jo stovi SEB "Vilniaus bankas"

[laimutis]

Archeologai Kėdainių senamiesčio kultūrinį sluoksnį pradėjo kasinėti nuo 1985 m.



Nežinau kokia čia gatvė ar aikštė.