Kėdainiai praeityje

[laimutis]

1934 m. lapkričio 7-9 d. , savanorio, generalinio štabo pulkininko J. Kibirkščio laidotuvės. Garbės sargyba ir procesijos pradžia nuo šv. Jurgio bažnyčios Kauno gatve lig kapinių. Įžiūrimas karstas ant lafeto.

Dėkui egisaugi ir Stepai už informaciją. Įkelių tą antrąją nuotrauką.

[Stepas]

Tų pačių laidotuvių, tik iš kitos vietos darytą fotografiją galima rasti 1934 m. žurnalo "Kardas" 22 nr. (galima peržiūrėti per www.epaveldas.lt).

1934 m. lapkričio 7-9 d. , savanorio, generalinio štabo pulkininko J. Kibirkščio laidotuvės. Garbės sargyba ir procesijos pradžia nuo šv. Jurgio bažnyčios Kauno gatve lig kapinių. Įžiūrimas karstas ant lafeto.

[egisaugis]

Nuotraukoje matomas Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ pastatas Gedimino gatvėje, 1944 m. susprogdintas nacių.

Šioje nuotraukoje taip pat matomas ir nacių susprogdintas banko pastatas (identifikuojamas lyginant su 2010.05.22 patalpinta banko pastato nuotrauka pagal iškilusį stoglangį, plokštumą virš langų gatvės fasade ir už lengvojo automobilio esantį elektros stulpą).

[laimutis]

www.ebay.de

Nuotraukoje matomas Žemės ūkio kooperatyvo „Dirva“ pastatas Gedimino gatvėje, 1944 m. susprogdintas nacių.

[egisaugis]

Iš kur tokios žinios, gal turite šią fotografiją? Kelinti tai metai?

Tų pačių laidotuvių, tik iš kitos vietos darytą fotografiją galima rasti 1934 m. žurnalo "Kardas" 22 nr. (galima peržiūrėti per www.epaveldas.lt).

[Soldat]

Plikas turėjau galvoje, jog paminklinė lentelė tik ir teišlikusi. O kaip butu gražu restauruoti pagal tarpukario vaizdą. Tiesa tuos kario atributus ir nuvoktu greitai, kaip Knypavos aikštei fontano skulptūros dalis. Girdėjau ir vieną iš agurkų buvo nuniokoję, bet šito bent negaila.

[laimutis]

Nors ir traukinių stotis buvo susprogdinta karo metu, bet paminklinis akmuo išliko, tiesa nuniokotas. 1989 uždėta lentelė su Tautinės giesmės ištrauka, taip pat uždėtos puošmenos. Dabar paminklas stovi plikas, pasenęs ir neremontuotas, visiškai praradęs pirminį grožį. Nauja lentelė ant stoties prikalė, jog iš čia žmonės vežti į tremtį, o už kampo esančio istorinio paminklo valdžia nemato.. Jau geriau miestą apdėti balvoninėmis agurko skulptūromis, štai tokia trumparegiška politika.

Dėkui už informacija. Keista kad paminklas apleistas. Dar viena nuotrauka iš Kėdainių muziejaus fondų. Metai nežinomi.

[Soldat]

Nors ir traukinių stotis buvo susprogdinta karo metu, bet paminklinis akmuo išliko, tiesa nuniokotas. 1989 uždėta lentelė su Tautinės giesmės ištrauka, taip pat uždėtos puošmenos. Dabar paminklas stovi plikas, pasenęs ir neremontuotas, visiškai praradęs pirminį grožį. Nauja lentelė ant stoties prikalė, jog iš čia žmonės vežti į tremtį, o už kampo esančio istorinio paminklo valdžia nemato.. Jau geriau miestą apdėti balvoninėmis agurko skulptūromis, štai tokia trumparegiška politika.

[laimutis]

delcampe

[laimutis]

Knygos ieškokite Kėdainių dailės mokykloje - kontaktai: http://www.daile.kedainiai.lm.lt/#/kontaktai

Dėkui už informaciją.

[egisaugis]

Nesenai išleista knyga. Ar kam jau teko ją vartyti, gal žinote kur būtų galima knygą nusipirkti?

Knygos ieškokite Kėdainių dailės mokykloje - kontaktai: http://www.daile.kedainiai.lm.lt/#/kontaktai

[Aukselis]

Cia yra video is knygos pristatymo:
http://www.kedainietis.lt/kedainiu-v...hitekturaquot/

[laimutis]

Jucevičius, Jonas (1930-)
Kėdainių krašto architektūra / Jonas Jucevičius. - Kėdainiai : Spaudvita, 2011 . - 559, [1] p. : iliustr., žml. ; 25 cm. - Santr. angl. - Bibliogr.: p. 530-545. - Vietovardžių ir asmenvardžių r-klės: p. 546-556. - Tiražas 1000 egz. - ISBN 978-9955-637-69-1 http://www.lrytas.lt/-13212762961319...%ABr%C4%85.htm



Knygos turinys: http://menas.lnb.lt/turinys11.htm

Nesenai išleista knyga. Ar kam jau teko ją vartyti, gal žinote kur būtų galima knygą nusipirkti?

[Soldat]

Turi neviena apie tunelius, viena žinomiausių legendų tai jog iš Šv. Jurgio bažnyčios eina tunelis per Nevėžį iki Evangelikų reformatų bažnyčios.. taip pat jog tuneliais sujungti Totlebeno rūmai ir miesto senamiestis, kažkada čia buvo įgriuvus eilinė gatvė mieste, tai nevienas šnekėjo, va matai tunelis įgriuvo, reiškia ištikro jie yra..

[Ioan]

Beje, gal kartais turi Kėdainiai kokias nors pasakas-padavimus-legendas? Apie užkastus lobius, prasmegusias bažnyčias, prakeiktą škotą, požeminius tunelius iki Vilniaus ir pan.?

[laimutis]

delcampe

[Ioan]

Mstislav Dobužinskij. Kėdainiai. 1933

[Ioan]

Iš 19 pažymėtų sklypų 10 priklausė škotų tautybės miestiečiams,tai pat pažymėta evangelikų bažnyčia,rotušė,šventoriaus perimetru stovėjusios krautuvėlės.Pirmieji škotai reformatai Kėdainiuose pasirodė apie 1628 - 1629 m. Šios, atrodytų, tolimos ir egzotiškos tautos atstovų pasirodymas Lietuvoje nebuvo atsitiktinis. Tuo metu škotai prekiavo Lenkijoje, Rytų Prūsijoje ir Skandinavijos šalyse. Daug škotų karių tarnavo samdiniais Skandinavijos valstybių kariuomenėse.Kėdainių škotų bendruomenė buvo labai įtakinga,jie užimdavo aukščiausias miesto vadovų pareigas,bendruomenė išsiskyrė tuo,kad nemažai škotų sulietuvėjo įsitraukė į lietuviškos raštijos kurimą.1637 m. į reformatų bažnyčią pamokslauti atvyko anglų pamokslininkas John Douglas.
Vietiniai kėdainiškiai škotų nemėgo, kadangi jie buvo turtingi ir įtakingi. 1666 m. miesto inventoriaus sąraše minimas 31 škotams priklausęs namas ir 5 sklypai.XVIII a. karai ir suirutės sumažino škotų bendruomene.Nuo 1750 m. škotų pavardžių Kėdainių dokumentuose jau neaptinkama, todėl galima spėti, kad bendruomenė sunyko.

Toks škotas Patrick Gordon savo atsiminimuose mini, kad Jonušas Radvila turėjęs apsaugos (?) kuopą, beveik visą sudarytą iš škotų.

[Ioan]

Ačiū už nuorodą.

Statybų liekanų, ankstesnių nei XX a. I pusė iškastame plote nėra.
Archeologinių kasinėjimų duomenys liudija, kad pietinėje Kultūros centro teritorijos dalyje, XVII-XIX a. buvo dvarvietės kiemas, o XX a. I pusėje pradinės mokyklos kiemas. Sprendžiant iš kasinėjimų ir istorinių šaltinių, Kėdainių dvaro rūmai ir dvaro ūkiniai pastatai stovėjo už dabartinės Kultūros centro teritorijos. Jie stovėjo į pietus nuo dabartinės teritorijos už XX a. I pusėje statmenai Dvaro gatvei suplanuoto skersgatvio, kuris Kultūros centro teritoriją skiria nuo privačių sklypų.

Taigi, 1655 m. Lietuvos ateitis buvo sprendžiama čia:

[laimutis]

Jūs kalbat apie Čapskių/Totlebeno rūmus? O iš Radvilų rūmų (dvaro), jei teisingai supratau, nelikę nė tiek? Gaila...
O gal žinoma nors kokių detalių? Kada sunyko ar buvo sunaikintas? Gal yra vis tik kokie pėdsakai likę? Tais laikais buvo priimta dvarus įtvirtinti bastioninio tipo gynybiniais įrenginiais - taisyklingų formų gilūs grioviai, aukšti pylimai ir pan?
Beje, Didžioji gatvė buvo vadinama dar ir Pilies? Tai kur gi ta pilis buvo? Ar tai:
- Radvilų "pirmasis" (įtvirtintas?) dvaras-pilis kairiajame krante, dabartinės šv. Jurgio bažnyčios vietoje, ar
- Radvilų "antrasis" dvaras, iškart už miesto vartų (Janušava?).

p.s. Laimuti, už triūsą - didelis AČIŪ!!!

Pirmasis dvaras buvo kairiajame Nevėžio krante įkurtas XV a. Radvilos Astikaičio, jo spėjama vieta ten kur mūrinė mokykla šalia Šv.Jurgio bažnyčios. Kėdainius valdant Jonui Radvilai Žemaitijos seniūnui dvaras perkeltas į dešinę upės pusę, ant aukštos terasos prie Didžiosios-Pilies gatvės. XVII a. pradžioje minimi dvaro pastatai buvo mediniai. Jonušas Radvila rūmus rekonstravo, bet prasidėjęs Tvanas darbus sustabdė. Rūmai turėjo būti mūriniai, juos XVIII a. pradžioje sugriovė švedai. Pasak amžininkų, rūmų liekanos styrojo iki XIX a. pabaigos. Jokių ikonografinių šaltinių ir planų nėra.
Šiais laikais bandyta ieškoti Radvilų rūmų pamatų, bet nesėkmingai, jų vietoje stovi gyvenamieji namai ir mokykla.

2007 m. archeologiniai kasinėjimai buvusioje Kėdainių dvarvietėje, sklype J.Basanavičiaus g. Nr. 24
http://www.kedainiumuziejus.lt/Pub/d...age=ResearchLT