Miesto stadiono prieigose centrinę J.Basanavičiaus gatvę tarsi įrėminantis geležinkelio viadukas statytas ne taip jau seniai – kai tarpukariu buvo sumanyta iš Kėdainių tiesti naują kelią į Panevėžį.
1998 m. sausio 13 d. "Kėdainių garsas" laikraštyje yra Vytauto Sakalausko straipsnis "Kėdainių viadukui greit bus 60 metų", kuriame nurodoma:
"1936 m., pradėjus tiesti Aukštaičių plentą, kuris turėjo sujungti Kėdainius su Panevėžiu ir užtikrinti netrukdomą judėjimą, ties ta vieta, kur geležinkelis kerta plentą, buvo nuspręsta pastatyti viaduką."
"1938 m. spalio 6 d. buvo užbaigti viaduko betonavimo darbai."
"Lapkričio 6 d. pirmasis traukinys sėkmingai pervažiavo viaduką ir nuo tos dienos viaduką pradėjo eksploatuoti."
"Manoma, kad šis viadukas, kuris stovi šiandien, statytas pagal pirmojo viaduko projektą. Pirmąjį viaduką 1944 m. rugpjūčio mėnesį vokiečiai, besitraukdami iš Kėdainių, susprogdino. Vėliau, užėjus rusų armijai, vokiečių belaisviai pastatė laikiną, medinį, kuriuo galėjo važinėti traukiniai."
Senieji statiniai gali liudyti apie daug svarbių įvykių
Miesto stadiono prieigose centrinę J.Basanavičiaus gatvę tarsi įrėminantis geležinkelio viadukas statytas ne taip jau seniai – kai tarpukariu buvo sumanyta iš Kėdainių tiesti naują kelią į Panevėžį. O pats geležinkelis mena kur kas senesnius carinės Rusijos laikus. Jis pradėjo veikti 1871-aisiais ir turėjo didelės įtakos gana apsnūdusio provincijos miestelio atgimimui.
Standartiniai karo dėsniai - jei ne mums, tai niekam. Tik Kėdainiams nepasisekė su itin stropiais įsakymo vykdytojais. Kitur jie nebuvo vykdomi taip uoliai. Čia paminėti ne visi sprogdinimai - dar naujoji vaistinė, malūnai, dvarai ir t.t.
1940 m. vasarą Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą,Kėdainių plėtra sustojo.1941 m. birželio pabaigoje mieste jau šeimininkavo vokiečių kariuomenė.1941 m. rugpjūčio 28 d. naciai ir jų talkininkai lietuviai sunaikino Kėdainių žydų bendruomene.Artėjant sovietinei armijai,naciai traukdamiesi 1944 m.susprogdino geležinkelio stotį, naująją gimnaziją, parke stovėjusius dvaro rūmus, “Dirvos” kooperatyvo pastatą, banką, apskrities ligoninę ir visus tiltus.
Kėdainių dvaro rūmų, susprogdintų nacių Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, griuvėsiai.
Spėju kad šie pastatai kaip ir kiti senieji namai nugriauti pokario metais. Juk ir nemažai senųjų pastatų išgriauta prie Senosios rinkos aikštės, joje buvo ir spėjamos senosios XVI a. rotušės liekanos sienos.
Senieji miesto mūriniai namai, kurie nesudegė IPK gaisre, daugumoje sėkmingai išgyveno iki IIPK pabaigos. Vokiečiai praktiškai naikino naujos statybos moderną. O jau sovietmečiu buvo prasinešta per visą senamiestį. Vertingiausi pastatai buvo restauruoti ar atkurti, kai kurie prifantazuojant (Stiklių namas). Tačiau dažnai viskas buvo atliekama urminiu būdu, beveik nepaliekant autento, nušluojant visas perdangas, keičiant vidinius išplanavimus. O apie 80 metus buvo parengtas regeneracijos planas, kurį įgyvendinus, apie senamiestį būtume žinoję tik iš nuotraukų. Ačiū Dievui, sistema bankrutavo ir sugriuvo, nespėjusi tų planų įgyvendinti.
"Facebook.com / Lietuva senose fotografijose / Kėdainiai" yra nuotrauka, datuota 1956 m., kurioje šio pastato taip pat jau nėra.
Spėju kad šie pastatai kaip ir kiti senieji namai nugriauti pokario metais. Juk ir nemažai senųjų pastatų išgriauta prie Senosios rinkos aikštės, joje buvo ir spėjamos senosios XVI a. rotušės liekanos sienos.
Dėl nugriovimo metų:
J.Jucevičiaus knygoje "Kėdainių krašto architektūra" yra 1945 m. senamiesčio dalies planas, kuriame pavaizduoti po karo išlikę, apgriauti ir sugriauti pastatai (pvz. sugriautas "Dirva" kooperatyvo pastatas ir sugriauti Lietuvos banko rūmai tarpukario Gedimino gatvėje) - šiame plane šis pastatas pažymėtas kaip išlikęs. O Jūratės Nekrašienės straipsnyje "Tiltas per Nevėžį" (http://www.knypava.lt/2012/05/17/tiltas-per-nevezi/) yra 1959 m. tilto nuotrauka, fotografuota greičiausiai iš Reformatų bažnyčios bokšto, kurioje matyti, kad šio pastato jau nebėra. Tokiu būdu jis turėtu būti nugriautas sovietmečiu, 1945-1959 m.
Vienoje mažoje Kėdainių miesto nuotraukėlėje su vaizdu į tiltą nuo Šv.Jurgio bažnyčios, kurioje yra ir šis pastatas, kitoje pusėje pieštuku užrašyta 1948 m., bet šią datą dar reiktų patirinti.
Beje, šis pastatas stovėjo ne greta aikštės, o pačioje aikštėje, dėl ko ji ilgą laiką turėjo "L" raidės formos planą. Galbūt dėl to ir nugriautas.
Dėkui už informaciją, įdomius straipsnius ir nuotraukas www.knypava.lt.
Šis mūrinis namas stovėjo šalia tilto per Nevėžį. Iš namo frontono apatinės dalies galima spręsti, kad tai XVIII a. baroko epochos pastatas.
Labai įdomu kelintais metais šis namas nugriautas, paskutinis vaizdas kur matomas šis pastatas yra 1941 m. fotografija. Reikėtų šį namą atstatyti, nes dabar ši aikštės dalis tuštokai atrodo.
Dėl nugriovimo metų:
J.Jucevičiaus knygoje "Kėdainių krašto architektūra" yra 1945 m. senamiesčio dalies planas, kuriame pavaizduoti po karo išlikę, apgriauti ir sugriauti pastatai (pvz. sugriautas "Dirva" kooperatyvo pastatas ir sugriauti Lietuvos banko rūmai tarpukario Gedimino gatvėje) - šiame plane šis pastatas pažymėtas kaip išlikęs. O Jūratės Nekrašienės straipsnyje "Tiltas per Nevėžį" (http://www.knypava.lt/2012/05/17/tiltas-per-nevezi/) yra 1959 m. tilto nuotrauka, fotografuota greičiausiai iš Reformatų bažnyčios bokšto, kurioje matyti, kad šio pastato jau nebėra. Tokiu būdu jis turėtu būti nugriautas sovietmečiu, 1945-1959 m.
Vienoje mažoje Kėdainių miesto nuotraukėlėje su vaizdu į tiltą nuo Šv.Jurgio bažnyčios, kurioje yra ir šis pastatas, kitoje pusėje pieštuku užrašyta 1948 m., bet šią datą dar reiktų patirinti.
Beje, šis pastatas stovėjo ne greta aikštės, o pačioje aikštėje, dėl ko ji ilgą laiką turėjo "L" raidės formos planą. Galbūt dėl to ir nugriautas.
Komentuoti: