Kėdainiai praeityje

[laimutis]

Didžiosios Rinkos aikštė. XX a. pr.



http://www.turizmas.lt/puslapiai/lan...A1t%C4%97/8017

[laimutis]

Didžioji rinka apie 1920 m.

Atvaizdas

Šaltinis: http://dubletai.lt/forum/viewthread.php?thread_id=12

Jonas Jucevičius knygoje Kėdainių krašto architektūra rašo:
Tada XVII amžiaus 2-ame ketvirtyje buvo pastatytas ir tuometinio miesto burmistro Jurgio Andersono namas, kuris XIX a. rekonstruotas, labai pakeista jo išvaizda. Pradžioje tai buvęs siauras ir ilgas mūrinis namas, stovėjęs galu į Didžiąją rinką, turėjęs renesanso stiliaus frontoną. Po XIX a. rekonstrukcijos yra iki šiol nepakitusio vaizdo. Dabar jis yra nevykusios seno renesansinio pastato rekonstrukcijos pavyzdys. Tik pietvakariniame fasade virš pirmo aukšto trijų pakopų išlikęs karnizas primena, jog tai - pirmasis mūrinis XVII a. renesansinis pastatas.

Namo, vad. Burmistro Jurgio Andersono namu ŠR ir ŠV fasadai. Nuotraukos autorius: Sabina Strazdienė



http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVR...ang=lt&MC=1403

[egisaugis]

tikrai idomu. Idomu, gal kur galima kreiptis del informacijos apie pastata? ar ja taip dalina? p.s Tauciunuose kazkada klausinejau... tai jie daugiau apie Aristavos dvara zino, apie si nelabai.. Manau, kad dvaro buta nemazo... zemiau upelyje vandens maluno griuvesia yra, taipogi jokios naudingos informacijos negavau apie ji....

Galbūt čia apie tą patį:

http://www.epaveldas.lt/object/recor...B/C10001293205

[Kelmas]

O gal yra žinoma ar Kėdainiai turi lietaus kolektorius?

[Stepas]

Arba bent nurodykite kur paskaityti?

A. Juknevičius „Kėdainių senamiesčio rūsiai“ .

Taip pat gal yra kas tiksliau žino kur veda užmūrytos požeminės arkos Kėdainių miesto parke kur stovėjo rūmai?

Niekur. Lygiai, kaip bulvių rūsys x neveda į kitą bulvių rūsį y.

Esu girdėjęs, kad seniau buvo įėjimas į požemius šalia Jurgio bažnyčios. Deje...

Įėjimas į vieną buvusią kriptą tebėra.Iš kart nuleisiu garą, kad ten tuščia ir nieko ypatingo. O štai kita kripta yra intriga. Ji ir dabar yra, net matosi iš šventoriaus. Šventovių kriptos dar tebelaukia tyrėjų, nes tik Dotnuvos yra tyrinėta archeologų, visose kitose senųjų bažnyčių vietose jų likimas nežinomas. Net iššluotos ev.reformatų kriptų sienos tebeturi intrigą.

Kada nors, kai mūsų archeologai turės modernesnę aparatūrą... Arba tie, kurie jau dabar ją Lietuvoje turi, susidomės istorija...

[Kelmas]

Turi neviena apie tunelius, viena žinomiausių legendų tai jog iš Šv. Jurgio bažnyčios eina tunelis per Nevėžį iki Evangelikų reformatų bažnyčios.. taip pat jog tuneliais sujungti Totlebeno rūmai ir miesto senamiestis, kažkada čia buvo įgriuvus eilinė gatvė mieste, tai nevienas šnekėjo, va matai tunelis įgriuvo, reiškia ištikro jie yra..

Gal būtų galima kažką plačiau išgirsti? Arba bent nurodykite kur paskaityti? Domina viskas apie Kėdainių požemius, nuotekų kolektorius jei tokie yra. Taip pat gal yra kas tiksliau žino kur veda užmūrytos požeminės arkos Kėdainių miesto parke kur stovėjo rūmai?
Esu girdėjęs, kad seniau buvo įėjimas į požemius šalia Jurgio bažnyčios. Deje tada dar buvau labai mažas, o šiuo metu, man žinomas įėjimas yra užverstas...

[Stepas]

As kreipiausi i Kedainiu krasto muziejaus direktoriu, tai patare kreiptis i http://www.heritage.lt/dvarai/ , o sie i Kedainiu krasto muzieju... taigi...

Na taip, pradedant paveldo objekto paieškas nuo nulio (ne tik informacijos apie objektą, bet ir žinių apie informacijos ieškotojus prasme...), yra gana keblu. Muziejų direktoriai yra užimti žmonės, matyt, buvo pataikyta ant nenuotaikos momento, jei net nenukreipė reikalinga kryptimi... J. Jucevičius yra dailėtyrininkas, su archyvais jis nedraugauja (turintys jo knygas gali atsversti šaltinių sąrašus), tad šiuo atveju kažin ar galės padėti. O šiuo atveju reikalinga būtent tokia draugystė. Neįsivaizduoju, dėl kokių priežasčių kolega taip inirtingai ieško žinių apie šį dvarą, bet jei dar entuziazmas nepraėjo, parašykit į AŽ. Techniniai archyvinių subtilybių dalykai apie kalbų mokėjimą, fondus ir pan. gal nebus visiems įdomūs.

[laimutis]

Kėdainių Totlebeno dvaro rūmai. 1875 m. Dailininkas Napoleonas Orda. Akvarelė



http://katalog.muzeum.krakow.pl/pl/w...-widok-od-podj

[egisaugis]

tikrai idomu. Idomu, gal kur galima kreiptis del informacijos apie pastata? ar ja taip dalina? p.s Tauciunuose kazkada klausinejau... tai jie daugiau apie Aristavos dvara zino, apie si nelabai.. Manau, kad dvaro buta nemazo... zemiau upelyje vandens maluno griuvesia yra, taipogi jokios naudingos informacijos negavau apie ji....

Manau heritage.lt neturi galimybių, galbūt ir tikslo, surinkti duomenis apie visus dvarus ir dvarelius, todėl ne tik apie Juodkiškių dvarelį pas juos informacijos nėra. Bet kokiu atveju šiuo klausimu jau reikia ieškoti netradicinių paieškos taškų. Vienas jų ieškoti informacijos per mano minėtą ministrą (gal kokių palikuonių yra turinčių informacijos), kitas - pabandyti apie šį dvarelį paklausti paties Jono Jucevičiaus, knygos "Kėdainių krašto architektūra" autoriaus - kontakto ieškant per Kėdainių dailės mokyklą. Apie malūno griuvėsius man pasakojo tik tiek, kad jis susprogdintas ko gero vokiečių II-ojo pasaulinio karo pabaigoje, o po karo jo likučiai buvo naudojami jaunuolių šokinėjimams į Obelies upelyje esančią maudymvietę ("duobę").

[nofire]

Nusivylimą lūkesčiais, kad nėra bent elementarios informacijos apie kažkokius kultūros objektus, galima reikšti nebent Lt enciklopedijai. Aš kartais jas mintyse pareiškiu bibliotekos lentynai, kur jos sudėtos. Jokie muziejai ar bibliotekos nėra savaime enciklopedijos. Bet materialiai pagrindus asmeninį pageidavimą, muziejuose kartais galima surasti specialistų, kurie pralėks archyvus, bibliotekas, muziejus, duomenų bazes ir objektas prakalbės. Va egisaugis tikriausiai net nekeldamas kojos iš namų rado info užsikabinimui.

As kreipiausi i Kedainiu krasto muziejaus direktoriu, tai patare kreiptis i http://www.heritage.lt/dvarai/ , o sie i Kedainiu krasto muzieju... taigi...

[nofire]

http://www.lb.lt/terleckas_4

yra toks sakinys:

"Paskutinius V. Stašinsko gyvenimo metus labai apkartino sovietiniai okupantai: atėmė valstybinę pensiją, du dvarus Kėdainių apskrityje – vieną 60 ha ir kitą 135 ha, turėtą žmonos vardu."

Faktai kaip ir sutampa. Pasirodo V.Stašinskas mirė Kėdainiuose 1944 m.

tikrai idomu. Idomu, gal kur galima kreiptis del informacijos apie pastata? ar ja taip dalina? p.s Tauciunuose kazkada klausinejau... tai jie daugiau apie Aristavos dvara zino, apie si nelabai.. Manau, kad dvaro buta nemazo... zemiau upelyje vandens maluno griuvesia yra, taipogi jokios naudingos informacijos negavau apie ji....

[Stepas]

Tai žinau, bet kam priklause? Kada satatytas? Krasto muziejus tokios info neturi..

Nusivylimą lūkesčiais, kad nėra bent elementarios informacijos apie kažkokius kultūros objektus, galima reikšti nebent Lt enciklopedijai. Aš kartais jas mintyse pareiškiu bibliotekos lentynai, kur jos sudėtos. Jokie muziejai ar bibliotekos nėra savaime enciklopedijos. Bet materialiai pagrindus asmeninį pageidavimą, muziejuose kartais galima surasti specialistų, kurie pralėks archyvus, bibliotekas, muziejus, duomenų bazes ir objektas prakalbės. Va egisaugis tikriausiai net nekeldamas kojos iš namų rado info užsikabinimui.

[egisaugis]

Tai žinau, bet kam priklause? Kada satatytas? Krasto muziejus tokios info neturi..

http://www.lb.lt/terleckas_4

yra toks sakinys:

"Paskutinius V. Stašinsko gyvenimo metus labai apkartino sovietiniai okupantai: atėmė valstybinę pensiją, du dvarus Kėdainių apskrityje – vieną 60 ha ir kitą 135 ha, turėtą žmonos vardu."

Faktai kaip ir sutampa. Pasirodo V.Stašinskas mirė Kėdainiuose 1944 m.

[egisaugis]

Tai žinau, bet kam priklause? Kada satatytas? Krasto muziejus tokios info neturi..

Turbūt yra vienintelis variantas - pervažiuoti per aplinkinius kaimus, gal kur dar atsirastu vyresnių žmonių, žinančiu kam priklausė bent jau prieš pat II Pasaulinį karą. Kiek man perpasakojo, tarpukariu dvarelis priklausė kažkuriam Lietuvos Respublikos ministrui, su pavarde St... ir kuris susijęs su finansais. Yra du variantai - Vladas Stašinskas - nelabai ką bendro turėjęs su Kėdainiais, bet ilgą laiką buvo Lietuvos banko valdytojas, arba - Jokūbas Stanišauskas - dirbęs Dotnuvos žemės ūkio universitete ir Kėdainių kultūrtechnikų mokyklos įkurėjas. Taip pat atsimena, kad labai mandagus žmogus buvo. O patį dvarelį prižiūrėjo jo žmona - va ji tai buvo labai "vriedna" - jei dirbant pas Kėdainių miesto žydus buvo 8 valandų darbas ir sąžiningas atlygis, tai pas ją nuo aušros iki sutemų ir visokie "atskaičiavimai". Gal ką galima rasti per aukščiau įvardintas asmenybes.


Po karo dvarelis priklausė Vilainių eksperimentiniam ūkiui ir kaip sako, turėjo nemažai gyvenamųjų namų, kurie dingo statant Kėdainių chemijos kombinatą (žmonės išsikėlė į dabartinius Vilainius).

[nofire]

Tai žinau, bet kam priklause? Kada satatytas? Krasto muziejus tokios info neturi..

[Stepas]

niekur nerandu info apie pastata, galbut dvara
[/URL][/url]

Ir niekur nerasi. Jei ieškosi tik internete. Juodkiškių dvaras.

[nofire]

niekur nerandu info apie pastata, galbut dvara. vos 1 km uz Kedainiu prie Obelio upes,

[Stepas]

Kėdainiuose apie 1918 m.
ebay.de

Gerai, kad yra didieji broliai, kurie budriai stebi interneto platybes... Tai žmogus bent pamatai, kokie mūsų istorijos perlai ten trumpam sušviečia.. Gal, Laimuti, išsaugojai visą nuorodą į nuotraukos vietą aukcione ar bent tikslesnį jos užvadinimą? Aišku, jau bus parduota, bet įdomu, pagal kokias metrikas buvo nuspręsta, kad čia Kėdainiai.

[laimutis]

Kėdainiuose apie 1918 m.


ebay.de

[laimutis]

Kelias į Totlebenų rūmus Kėdainiuose. XIX a. 2 pusė. Dailininkas Napoleonas Orda



http://lt.wikipedia.org/wiki/K%C4%97dainiai klaidingai rašo Radvilų dvaro rūmai XIX a.