Didieji Radvilų rūmai, Vilnius

[laimutis]

Dailinamas pietinio korpuso kiemo fasadas - atkuriami langų (nišų) apvadai. Angose į atstatysimą pietų paviljoną įstatytos stiklinės durys. O stovėjimo aikštelėje priešais išlikusią rūmų dalį atkasti mūrai - atrodo vieno iš XIX-XX a. namų rūsiai.

Pirmos nuotraukos pastato dešinėje stovėjo rūmų paviljonas, ar jis numatomas atstatyti toks koks buvo, gal čia jo pamatai?

[bucaneer]

Dailinamas pietinio korpuso kiemo fasadas - atkuriami langų (nišų) apvadai. Angose į atstatysimą pietų paviljoną įstatytos stiklinės durys. O stovėjimo aikštelėje priešais išlikusią rūmų dalį atkasti mūrai - atrodo vieno iš XIX-XX a. namų rūsiai.

[spekas]

Paskelbtas Jonušo Radvilos rūmams – tarptautinis konkursas

Skaityti daugiau: https://madeinvilnius.lt/verslas/nek...nis-konkursas/ .

[Palpatine]

Giliai nukištas, bet yra straipsnis:

Jonušo Radvilos rūmams – tarptautinis konkursas

Paskelbtas Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, tarptautinis atviras architektūrinio projekto konkursas. Konkursą organizuoja Lietuvos dailės muziejaus įgaliota Lietuvos architektų sąjunga, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Kaip pažymima Lietuvos architektų sąjungos pranešime, konkursu siekiama išrinkti geriausiai paveldosaugos, urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus, išvardintus šiose konkurso sąlygose ir jų prieduose, atitinkančią Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, projekto architektūrinę idėją.(...)

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujien...as-973-1506520

[R.M.]

Paskelbtas įdomus architektūrinis konkursas, apie kurį kol kas viešai nebuvo pranešimų (bent jau neteko matyti) - "Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, tarptautinis atviras architektūrinio projekto konkursas"

Konkurso tikslai: išrinkti geriausiai paveldosaugos, urbanistinius, architektūros ir funkcinius aspektus bei kitus reikalavimus, išvardintus konkurso sąlygose ir jų prieduose, atitinkančią Jonušo Radvilos rūmų pastatų komplekso ir jo prieigų Vilniaus g. 24, Vilniuje, projekto architektūrinę idėją.

Pasiūlymų pateikimo terminas - 2021-09-02

Šaltinis: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/No...ls/2021-633667

Ištrauka iš konkurso medžiagos:

[Sula]

Valdovų rūmų vieta prestižinė, tai ten ir tvarkė.

Ne tiek vietoje esmė, o tame, kad reikėjo kažką daryti su vertingais rūsiais ir kitomis liekanomis.

[bato_usai]

Būtų buvę žymiai logiškiau, jei vietoj Valdovų rūmų pastatymo tuščioje vietoje būtų skyrę tuos milijonus Radvilų rūmui atsatymui. Tilptų ir muziejus, ir reprezentacinės erdvės, gal net įspūdingiau atrodytų tokie versališki rūmai nei Valdovų r. Juk ir pasaulio paveldo principuose yra suformuluota (gaila, greitai guglindamas neradau, norėjau tiksliai pacituot), jog pirmiausia reikia rūpintis esamu paveldu ir konservuoti ar renovuoti jau esamus pastatus. Jiems turi būti teikiama pirmenybė. O ne prieš kelis šimtus metų stovėjusiam ir iki lygios vietos sulygintam pastatui, kuris išlikęs tik keliuose paveiksluose Nu bet mūsuose kaip visada

Valdovų rūmų vieta prestižinė, tai ten ir tvarkė.

[bucaneer]

Reikia tik nepamiršti, kad #itie rūmai niekada nebibo baigti. Tad klausimas kas yra atstatinejama? Geriausiu atveju tūris.

Kaip ir nėra priežasčių abejoti, kad Jonušo Radvilos paskyrimo Vilniaus vaivada proga 1653 m. S. Dadlerio nukaldintas medalis vaizduoja rūmus tokius, kokie jie iš tiesų tuo metu stovėjo. Nebent tik vidus nebuvo pilnai įrengtas. Kitas dalykas, kad po 1655-1661 m. maskvėnų okupacijos rūmai buvo smarkiai apgriauti, visur reikėjo naujai dengti stogą, bent vieną paviljoną (nelabai aišku kurį) reikėjo rekonstruoti nuo pamatų. Keletas citatų apie rūmų būklę iš dvaro administratoriaus Kristupo Dobkevičiaus (Krzysztof Dobkiewicz) laiškų rūmų paveldėtojui Boguslavui Radvilai (šaltinis):

1662 m. birželis: "Visur pilna griuvėsių ir nuolaužų, kurias reikia kuo skubiau išvalyti. Bus pakankamai plytų kelių kambarių restauravimui, kad tik būtų, kas jas surinktų ir sutvarkytų. Labai sunku surasti žmonių, nes visi statosi ir pageidauja darbininkų."

1662 m. liepa: "Jei turėčiau kuo, pirmiausia reikėtų uždengti visą paviljoną ir galeriją, kad pro stogą dangaus nesimatytų, o dabar nuo nesibaigiančio lietaus sušlapo skliautai ir kai kur kiaurai laša."

1662 m. rugsėjis: "Maniau, kad už tūkstantį auksinų visas stogas bus uždengtas, bet matau, kad tik pradėta ir labai bijau, kad žiemą ne tik neuždengtas, bet net nebus pradėtas dengti. <...> Jei taip paliksim per žiemą, skliautai tikrai nukris."

1663 m. gruodis: "Ant kampinio paviljono liepiau pastatyti didelį apvalų kupoliuką ir apmušti balta skarda, kad iš toli būtų matyti kažkas ypatingo. Žemiau du stogai be jokių frizų, lygiai apkalti. Uždara galerija, kurioje šviesios atminties karalius Vladislovas buvo ant žirgo, skiedromis apdengta."

1664 m. sausis: "Dėl to paviljono, nuo Stechewicziaus sklypo pusės, kur JM Kunigaikštienė ir JM Kunigaikštytė gyveno, griuvėsių pasitariau su geriausiu meistru, olandu; tas taip pasakė, kad jei JMK nori jį restauruoti, tai kitaip neįmanoma, tik nuo pamatų iki pat tos sienos, kuri atsiremia į galerijos galą, t. y. visus keturis kambarius."

1664 m. kovas: "JM LDK Kanclerio [Kristupo Zigmanto Paco] mūrnamyje tas pats mūrininkas ir tas pats dailidė dirbo <...>, o dešimtosios dalies, ar net šimtosios, neturėjo tiek darbo jame, kiek pas JMK, nes beveik visiškai sugriuvę tie [Radvilos] rūmai."

Inventoriuje, sudarytame po Boguslavo Radvilos mirties 1670 m., rūmai apibūdinti kaip "tik iš dalies pradėti restauruoti, dengti [pastoliais]" (šaltinis lenkų kalba, antras priedas). Kita rūmų paveldėtoja Liudvika Karolina Radvilaitė gyveno Vokietijoje ir turėjo dar mažiau priežasčių rūpintis rūmais nei nors retkarčiais į Vilnių užsukdavęs Boguslavas, tad remonto pabaigos rūmai taip ir nesulaukė.

[TrippleA]

Būtų buvę žymiai logiškiau, jei vietoj Valdovų rūmų pastatymo tuščioje vietoje būtų skyrę tuos milijonus Radvilų rūmui atsatymui. Tilptų ir muziejus, ir reprezentacinės erdvės, gal net įspūdingiau atrodytų tokie versališki rūmai nei Valdovų r. Juk ir pasaulio paveldo principuose yra suformuluota (gaila, greitai guglindamas neradau, norėjau tiksliai pacituot), jog pirmiausia reikia rūpintis esamu paveldu ir konservuoti ar renovuoti jau esamus pastatus. Jiems turi būti teikiama pirmenybė. O ne prieš kelis šimtus metų stovėjusiam ir iki lygios vietos sulygintam pastatui, kuris išlikęs tik keliuose paveiksluose Nu bet mūsuose kaip visada

Kad kaip tik jei ne valdovu rumu atsatymas, tai praktines medziagos kaip atsatyti bent dalinai islikusius radvilu rumus. Kaip kad pavyzdys, sprendimas negriauti, o renkonstruoti rumu sparna palei liejyklos g.

[Optimistas]

Būtų buvę žymiai logiškiau, jei vietoj Valdovų rūmų pastatymo tuščioje vietoje būtų skyrę tuos milijonus Radvilų rūmui atsatymui. Tilptų ir muziejus, ir reprezentacinės erdvės, gal net įspūdingiau atrodytų tokie versališki rūmai nei Valdovų r. Juk ir pasaulio paveldo principuose yra suformuluota (gaila, greitai guglindamas neradau, norėjau tiksliai pacituot), jog pirmiausia reikia rūpintis esamu paveldu ir konservuoti ar renovuoti jau esamus pastatus. Jiems turi būti teikiama pirmenybė. O ne prieš kelis šimtus metų stovėjusiam ir iki lygios vietos sulygintam pastatui, kuris išlikęs tik keliuose paveiksluose Nu bet mūsuose kaip visada

Tai kad anksčiau ar vėliau abu rūmai būtų buvę atstatyti. O dėl įspūdingumo irgi ginčytas dalykas. Atstatyti Valdovų rūmai puikiai užpildo dabartinę erdvę katedros aikštėje. Plius dar sovietmečiu jų atstatymas buvo diskutuojamas.
Šiaip manau, kad Valdovų rūmų atstatymas turėtų išlikti kaip pavyzdys, kad dar skurdesniais laikais, turint kiek ambicijų, buvo pasiekta tikrai daug ir Radvilų rūmų atstatymas (tikriausiai dar lengvesnis nei VR turint tiek išlikusios medžiagos) privalo būti kitas žingsnis, norint atgaivinti Vilniaus senamiestį ir lyginti jį su populiaresnių miestų senamiesčiais.

[liootas]

Būtų buvę žymiai logiškiau, jei vietoj Valdovų rūmų pastatymo tuščioje vietoje būtų skyrę tuos milijonus Radvilų rūmui atsatymui. Tilptų ir muziejus, ir reprezentacinės erdvės, gal net įspūdingiau atrodytų tokie versališki rūmai nei Valdovų r. Juk ir pasaulio paveldo principuose yra suformuluota (gaila, greitai guglindamas neradau, norėjau tiksliai pacituot), jog pirmiausia reikia rūpintis esamu paveldu ir konservuoti ar renovuoti jau esamus pastatus. Jiems turi būti teikiama pirmenybė. O ne prieš kelis šimtus metų stovėjusiam ir iki lygios vietos sulygintam pastatui, kuris išlikęs tik keliuose paveiksluose Nu bet mūsuose kaip visada

[digital]

Ši tema seniai neaktyvi, bet apie rūmus ne kartą diskutuota kitose temose, pvz. Senamiesčio projektų temoje per praėjusius metus kalbėta bent tris kartus, čia, čia ir čia. Gal vertėtų tas diskusijas perkelti į šią temą?

Lyg ir viską perkėliau.

[R.D.]

. Pagal Morelowskio siūlymus buvo nugriautas Bakenbergo namas, namas ant Pylimo/Rūdininkų g kampo, namai prie Bastėjos.

Nepamiršiu, neatleisiu

[abruo]

Liūdna, kad šiaurinė dalis taip apleista. Kodėl ji nebuvo tvarkoma? Gal patalpos nepriklauso muziejui?

[Obi-Wan Kenobi]

Atidengti Radvilų rūmus nugriaunant pastatus palei Vilniaus g siūlė dar net ne sovietinė valdžia, bet tarukario Lenkijos architektas Morelowski. Jis kartu su kitais 1944 m sudarinėjo Vilniaus patirtos žalos planą. Buvo siūloma pašalinti išdegusius pastatus taip atidengiant LDK palikimo fragmentus, visų pirma gynybinę sieną ir vartus. Pagal Morelowskio siūlymus buvo nugriautas Bakenbergo namas, namas ant Pylimo/Rūdininkų g kampo, namai prie Bastėjos.

[Creatium]

O ką reiškia nebuvo baigti? Kas nebuvo baigta? bucaneer rašo, kad iki 1655 porą dešimtmečių didžiavosi prabanga, kas skamba taip tarsi jie buvo baigti.

[Perfect]

Labai įdomu. Man visada buvo klausimas kaip čia buvo, kad stovėjo palei Vilniaus g. kiti pastatai, o dabar viskas aišku. Tai tokia sėkminga istorija, kad jie sudegė ir buvo nugriauti. Dabar turim šansą visą tą teritoriją atkurti taip, kokia buvo. Na, daugiau mažiau.

Reikia tik nepamiršti, kad #itie rūmai niekada nebibo baigti. Tad klausimas kas yra atstatinejama? Geriausiu atveju tūris.

[Creatium]

Labai įdomu. Man visada buvo klausimas kaip čia buvo, kad stovėjo palei Vilniaus g. kiti pastatai, o dabar viskas aišku. Tai tokia sėkminga istorija, kad jie sudegė ir buvo nugriauti. Dabar turim šansą visą tą teritoriją atkurti taip, kokia buvo. Na, daugiau mažiau.

[bucaneer]

Dabartinė rūmų situacija. Rekonstruojamas rytinis paviljonas ir pietinis korpusas:


Pietinio paviljono vietoje vyksta kasinėjimai, atidengtas rūsių mūras:


Šiaurinės dalies vaizdai rečiau matomu kampu:

[bucaneer]

Ši tema seniai neaktyvi, bet apie rūmus ne kartą diskutuota kitose temose, pvz. Senamiesčio projektų temoje per praėjusius metus kalbėta bent tris kartus, čia, čia ir čia. Gal vertėtų tas diskusijas perkelti į šią temą?

==========

Šiek tiek istorijos apie Jonušo Radvilos rūmų valdą. Sklypą už miesto sienos prie Vilijos vartų Jurgis Radvila (1480–1541) gavo per santuoką su Stanislovo Kiškos dukra Barbora. XVI amžiaus pabaigoje, kuomet sklypą valdė Kristupas Perkūnas, ten stovėjo medinis dvaras. Mūrinių rūmų statybas Jonušas pradėjo apie 1635 m.

Radviloms priklausė visas dabartinis kvartalas tarp Vilniaus, Labdarių, Totorių ir Liejyklos gatvių. Ties dab. Vilniaus ir Liejyklos g. kampu stovėjo patys rūmai, ~1737 m. Fürstenhoff'o plane pažymėti numeriu 107 - Radvilų rūmų griuvėsiai (Raziwilisch ruin[iert] Palais). Šalia rūmų link Vilniaus-Labdarių g. kampo tęsėsi sodai. Už rūmų, Liejyklos-Totorių pusėje, buvo liuteronų špitolė ir senosios kapinės, įkurtos 1556 m. Mikalojaus Juodojo (plane 44 numeris - Lutherische Hospit[al] u[nd] Kirchhoff). Kitur nurodoma, kad pačios kapinės buvo plote link Labdarių-Totorių kampo.

Patys rūmai prabanga spėjo pasididžiuoti ne daugiau nei porą dešimtmečių iki 1655 m. kuomet juos nusiaubė rusų ir kazokų kariai, vėliau jie dar nesuremontuoti vėl buvo nuniokoti Šiaurės karo metu, dar nukentėjo nuo 1748 m. gaisro, kol galiausiai menkai prižiūrėtas rūmų liekanas Dominykas Radvila padovanojo 1807 m. įsteigtai Vilniaus labdarybės draugijai. Draugija į naujai statomų pastatų (ligoninės, mokyklos, prieglaudos, koplyčios ir kt.) kompleksą įjungė ir šiaurinį rūmų sparną, o kita rūmų dalis ir kiemas liko išskaidyti į atskirus sklypus, kuriuose miestiečiai statėsi namus. Apie 1845 m. jau buvo susiformavęs ištisinis perimetrinis užstatymas Vilniaus gatvės atkarpoje priešais buvusius rūmus, o visą perimetrą užpildė 1911 m. pastatyti Labdarystės draugijos rūmai, dab. Vilniaus g. 22.

Jonušo rūmų centrinis paviljonas ir nuo jo į pietus buvęs korpusas planuose nebežymimi nuo XVIII amžiaus pabaigos. Vakarinis paviljonas XIX a. pradžioje buvo paverstas į Labdarystės draugijos koplyčią, kuri veikė iki naujos koplyčios (dab. Vilniaus g. 20 kieme) pastatymo ~1840 m. Vėliau tas paviljonas dar tarnavo kaip sinagoga, kol 1965 m. buvo susprogdintas filmuojant "Mosfilmo" filmą "Kaip dabar jus vadinti" ("Как вас теперь называть?"), o po to 1980-1983 m. atstatytas. Visas pietinis sparnas (rytinis ir pietinis paviljonai bei pietinis korpusas) buvo rekonstruotas į naujus namus. Pietinis paviljonas ir Vilniaus g. perimetrinio užstatymo namai sudegė 2PK metu ir buvo nugriauti.

Kvartalo užstatymo raida istoriniuose planuose ir nuotraukose: