Medžiai ir želdiniai miestuose

[spekas]

Būtų smagu, kad jie iš savivaldybės sužinotų, kurie tiksliai medžiai buvo nuspręsti pjauti bei kokiose vietose Žirmūnų trikampyje, kad būtų galima įvertinti objektyviau. Dabar, susidaro įspūdis, kad įvyks jau pritariančiųjų tokiai nuomonei nuomonių aido išklausymas ir išsiskirstymas.



,,kad būtų užtikrinta reali želdinių apsauga...''. Po šimts perkūnų, atrodo žmonės lyg ir gaudosi šioje srityje, bet jiem arba nedaeina, arba jie specialiai savanaudiškai nutyli pvz. tokių medžių kaip uosialapis klevas išsaugojimas, kurie, beje, dauguma atvejų būna belekaip ir belekur išaugę ir kelią įvairiausias problemas, kurių dabar nevardinsiu. Uosialapiai klevai išvis be jokių leidimų turėtų būti leidžiami ne tik pjauti, bet ir skatinami juos išnaikinti. O-ou, panaudojau tą žodį, taip TĄ - naikinti - dabar fetišistai mane užsipuls kad esu bedvasis barbaras, kuris parduotų ir savo artimąjį. Dėve, Dėve, ir kaip dabar gyvent?

PS,.
Esu UŽ gamtos saugojimą ir puoselėjimą ir tai darau ne tik žodžiais bet ir darbais. Aš kritikuoju būtent aklą fanatizma, o ne gamtos apsaugą kaip tokią.

[Saliamonas]

Bet gal tu man gali paaiškinti jų logiką. Paimkim du pavyzdžius:

Kas mano supratimu yra tinkamai sutvarkytas parkas:

Nebendrauju asmeniškai su vadinamo medžių gynimo sąjūdžio atstovais, todėl už visus negaliu kalbėti, bet pabandysiu atsakyti. Logika, manau remiasi skirtingomis parkų koncepcijomis, siekiu išsaugoti identitetą ir ekologiniais argumentais:

1. Pirma priežastis - ji užfiksuota tamstos poste - bandymas primesti "vieną teisingą" parko modelį, kaip etaloną, kurį turėtų priimti visi pažangūs žmonės. Tiesiog daugelis žmonių (tarp jų daug parkų specialistų, menotyrininkų, aplinkos architektų, istorikų ir t.t.) turi kitokį supratimą, labiau niuansuotą, kad gali būti skirtingų tipų parkai ir tame skirtume nėra nieko blogo. Jūsų pateiktas "tinkamai sutvarkytas" parkas - tai Bernardinų sodo tipo erdvė. Bernardinų sodas labai tinkamas mamoms su vežimėliais, ten ateina daug jaunų šeimų - gerai, bet kodėl kiekvienas parkas Vilniuje turi tapti tokiu saldžiu disneilendo tipo sodu? Yra skirtingos visuomenės grupės, skirtingi poreikiai, skirtingi skoniai. Londone yra Kensington Gardens, mėgstantiems labiau saldesnį variantą ir yra Hamstead Heath - tankesnis, "gūdesnis", ramesnis parkas, pavargusiems nuo miesto balagano. Iš Eidvio pateiktų 2 nuotraukų pasivaikščiojimui rinkčiausi antrą, Sapiegų parką (beje jame lankytojų bent jau vasarą netrūksta) - man patinka iš miesto šurmulio panirti į medžių ošimą, paukščių kalenimą-čiulbėjimą, man patinka tas "gūdesnis" variantas, tai ką dabar daryti? (Beje pats kaime šaknų jokių neturiu ir neturėjau - nuo gimimo Vilniuje, čia beveik visą gyvenimą pragyveno ir mano tėvai ir seneliai). Nenorėčiau, kad Sapiegų parkas ar Kalnų parkas taptų tokia saldybe kaip Bernardinų sodas (kiek žinau ponia iš savivaldybės iš pradžių kažką tokio ir planavo su savo "barokinio parko" idėja - vienas kitas medelis, pievelės, fontanėliai, takelių raizgalynė ir t.t.).

2. Kalbant bendriau apie medžius mieste, ne tik parkus, manau tai yra identiteto, tiksliau jo išsaugojimo arba praradimo, klausimas. Esu kažkiek gyvenęs Vakarų Europoje, teko nemažai bendrauti ir su čia, Vilniuje gyvenančiais vakariečiais. Ne kartą pasakius, kad esu iš Vilniaus, gaudavau tokią reakciją iš čia apsilankiusių ar gyvenančių vakariečių - "negaliu patikėti, koks žalias tas Vilnius, I like that you keep so much green in the city" ir t.t. Vilnius unikalus būtent tuo, kad miško masyvas yra įsirėžęs ir realiai siekia pačią miesto širdį - iš Kalnų parko, per Pavilnio regioninį parką neišėjus iš miško galima pasiekti vos ne Baltarusijos miškus. Tai unikalu tarp Europos sostinių, visi vakariečiai čia pabuvę gėrisi ir giria būtent šitą miesto-miško saveiką, kuri daro Vilnių žaliu ir patraukliu gyventi. Šitą Vilniaus privalumą reikia saugoti, jį akcentuoti ir dar labiau išryškinti, o ne idiotiškai bandyti išsižadėti savęs ir supanašėti su kokia Barselona ar Amsterdamu.

Aš irgi manau, kad dabartiniam konfliktui įtakos turi valstietiškos/kaimiškos lietuvių šaknys, tik kitu kampu. XIX a. lietuvių mužikėliai dažnai buvo pasiruošę išsižadėti savo kalbos ir kultūros ir tapti lenkais, nes gi lietuviška tai mužikiška, o reikia tapti ir sekti vakariečiais. Manau šitas psichologinis mechanizmas - kaimiečio nepilnavertiškumo jausmas, verčiantis išsižadėti savo identiteto ir kultūros ir besąlygiškai priimti kitą, veikia ir dabar Vilniuje. Šitas nepilnavertiškumas verčia kaimiečius verslynykus ir vietinius valdininkėlius apstatyti baroką stiklinėm sienom (nes gi "stiklinė architektūra modernu, vakarietiška, mes nenorim būti atsilikę"), kirsti medžius, naikinant unikalią miesto žalumą vardan saldaus ir "tvarkingo" euroremonto ir t.t. Kuo žmogelis iš gilesnio kaimo - tuo stiprenis chunveibiniškas įkarštis "suvakarietinti, pakeisti, modernizuoti" (dabartinio mero atvejis čia irgi ryškus ).

3. Dar medžiai turi ekologinę vertę - jie valo, drėkina orą. Automobilių perkimštame ir užterštamr mieste, kaip Vilnius, tai ypač svarbu, tikriausiai ir "talibai" tą ekologinį aspektą supranta.

Dėl medžių kiekio - vėlgi, neteko girdėti, kad kas nors agituotų už parazitinių, mirusių, negrįžtamai ligų paveiktų ar pavojingų medžių išsaugojimą - tokius šalinti reikia, tam pritartų bet kuris sveiko proto žmogus. Tai ir būtų nuolatinė parko tvarkyba, natūraliai neleidžianti jam užželti ir pavirsti džiunglėmis.
Prieštaraujama daugiausia dėl sveikų, brandžių medžių naikinimo vardan radiklaių, bet abejotinos vertės vizijų, kuriomis siekiama iš esmės pakeisti parko koncepciją pagal kažkokį vieną standartą, prisidengiant kukliu "sutvarkymo" terminu. Apskritai nelabai suprantu apie ką kalbama kai minimi "šabakštynai", "purvynai" Sapiegų parko kontekste, čia nesena nuotrauka su lankytojais:



Man atrodo beveik idiliška. Kodėl negalima tiesiog sutvarkyti parką be jokių revoliucijų, koks jis yra, išvalant šiukšles, pašalinant tuos pačius mirusius, parazitinius ir pavojingus medžius ir atnaujinnat takelius?

[spekas]

Labai geras patikslinimas. Aš pats esu prieš barokinio parko idėją Sapiegų parke. Pagrindinė priežastis - kad jį padaryti tikrai barokinį, o ne kažkokį kičą, reiktų vos ne viską nušluoti ir daryti vos ne nuo nulio. Taip pat palaikau idėją, kad Sapiegų parką reikia išlaikyti kuo natūralesnės gamtos pobūdžio.

Nesu labai gerai įsigilinęs į protestus kiek ir kokių medžių pasak protestuotojų nereikia kirsti, bet nei vienoje vietoje, kur jie protestuoja (o stebiu juos jau kelis metus) nesu matęs jų nors kiek sukonkretizuotos vizijos kaip jie norėtų matyti Sapiegų parką ir kitas vietas kur buvo ar yra ruošiamasi kirsti medžius. Man asmeniškai jų formuluotės suprantamos kaip kad apskritai negalima nukirsti nei vieno medžio. Esu atviras pataisymams ir diskusijai.

PS.
Taip pat labai vertinu Vilniaus žalumą ir žinau jo identitetą būtent dėl žalumos ir esu abiem rankom UŽ, kad jį tokį ir palaikyti. Taip pat esu už įvairių - ne vien ''saldžiai išdabintų'' parkų įvairovę.

[googleLT]

O kurioj vietoj uzgavau? Pasakiau, tai ka pats buvai sakes? Ar kazkurioj vietoj pritrynei kazko, del ko dabar geda?

Na tiesiog nematau prasmės minėti tai ką paminėjote. Atrodo išsakėte savo mintį, o gale, be jokios prasmės ir minčių tąsos tiesiog pakartojote tą patį ką jau esu rašęs anksčiau. Tikrai nepykstu jei tuo norėjote kažką pasakyti, bet šiaip gali atrodyti, kad, išties, ieškote kaip užsikabinti už jums nepatinkančias idėjas skleidžiančio asmens.

[googleLT]

Aš irgi manau, kad dabartiniam konfliktui įtakos turi valstietiškos/kaimiškos lietuvių šaknys, tik kitu kampu. XIX a. lietuvių mužikėliai dažnai buvo pasiruošę išsižadėti savo kalbos ir kultūros ir tapti lenkais, nes gi lietuviška tai mužikiška, o reikia tapti ir sekti vakariečiais. Manau šitas psichologinis mechanizmas - kaimiečio nepilnavertiškumo jausmas, verčiantis išsižadėti savo identiteto ir kultūros ir besąlygiškai priimti kitą, veikia ir dabar Vilniuje. Šitas nepilnavertiškumas verčia kaimiečius verslynykus ir vietinius valdininkėlius apstatyti baroką stiklinėm sienom (nes gi "stiklinė architektūra modernu, vakarietiška, mes nenorim būti atsilikę"), kirsti medžius, naikinant unikalią miesto žalumą vardan saldaus ir "tvarkingo" euroremonto ir t.t. Kuo žmogelis iš gilesnio kaimo - tuo stiprenis chunveibiniškas įkarštis "suvakarietinti, pakeisti, modernizuoti" (dabartinio mero atvejis čia irgi ryškus ).

Apie šį Vilniuje paplitusį kaimietiškumą, kuris pasireiškia visiškai priešingai negu tai kas iš pirmo žvilgsnio yra laikoma kaimu jau rašiau prieš kelis metus. Išties, nemažai lietuvių, ypač tų, kurie persikėlė gyventi iš kaimo į miestą, labai bijo prieš kitus pasirodyti kaimiečiais ir greitai nori tapti tuo ką laiko "tikrais miestiečiais". Taigi jie nedvejodami išsižada nieko gėdingo neturinčių savo šaknų, ir būtent tuomet pasimato paviršutiniškai mužikiškai mąstysenai būdingi bruožai. Kas liūdniausia, kai jie mieste aptinka ką nors, kas jiems bent dalinai primena kaimą ir nesiasocijuoja su milijoniniu megapoliu. Tada ir prasideda "kryžiaus žygiai" prieš, net pačius užsieniečius labai žavinčią, vietos kultūrą, istoriją ir identitetą vardan "modernaus" filmuose, atvirukuose ar kelionėse matyto, nieko bendro su Vilniumi neturinčio, stiklinio ir pliko pilko miesto. Nepagrįstas nepilnavertiškumo ir atsilikimo jausmas gali būti labai destruktyvus, žalingas ir pavojingas.

Apskritai nelabai suprantu apie ką kalbama kai minimi "šabakštynai", "purvynai" Sapiegų parko kontekste.

Tai, kartu su kitais panašios paskirties žodžiais, pavyzdžiui "lūšnynai" arba "taboras", yra dažnai vartojama, kaip, tiesiog, paprasčiausias ir primityviausias būdas išreikšti nepasitenkinimą tuo kam asmeniškai nepritariama arba tuo kas tiesiog nepatinka.

[Tomizmas]

vardan "modernaus" filmuose, atvirukuose ar kelionėse matyto, nieko bendro su Vilniumi neturinčio, stiklinio ir pliko pilko miesto.

Atsakiau čia, nes nenorėjau teršti Žirmūnų temos.

Iki maždaug XX a. antros pusės, modernūs stikliniai pastatai neturėjo nieko bendro su JOKIU pasaulio miestu, ne tik su Vilniumi. O dabar, jie turi bendro su DAUGUMA pasaulio didelių miestų, su Vilniumi irgi. Natūralus vystymasis, ėjimas į priekį. Iš kur tas noras viską sustabdyti ir užmarinuoti laike?

[SoulMulticast]

As statau ant to, kad viskas yra daug pragmatiskiau. Kazkieno pabrolio ar dukros draugo imone uzsiima medziu salinimu (juk parkuose tai rodos ne Grinda atlikines?). Ir tiek mokslo.

[Eidvis]

Normali parkų rekonstrukcija vykdoma tik dėl to, kad 'kažkam prisivogti'? Seriously? Kokių konspiracijų dar prikursime?

...

Aš nesivelsiu į diskusijas kaip medžiai valo orą, man tai atrodo absurdas, kai Vilniuje yra milijonai medžių, o mes kalbame apie 0,001% jų. Nenoriu daug diskutuoti ir apie tai, kad parazitiniai padrikai belenkur išaugę medžiai yra kažkoks 'Vilniaus identitetas'. Tai yra sovietų identitetas - viską daryti kuo pigiau, sovietiniai belenkaip padrikai užauginti parkai atrodo taip pat baisiai, kaip ir sovietiniai daugiabučiai. Bet dėl trečio punkto - sutinku. Dėl skonio nesiginčijama. Kai kam sovietiniai daugiabučiai yra gražu, kitiems gal ir Sapiegų parkas geresnis, nei Bernardinų sodai, bet tai kodėl visi mūsų parkai turi būti to sovietinio modelio?

1. Pirma priežastis - ji užfiksuota tamstos poste - bandymas primesti "vieną teisingą" parko modelį, kaip etaloną, kurį turėtų priimti visi pažangūs žmonės.

Būtent, kad 'vieną ir teisingą' modelį bando primesti tie, kas neleidžia rekonstruoti nei vieno parko normaliai. Bernardinų sodą kažkaip pavyko ir jį žmonės pamėgo šimtą kartų labiau, nei Sapiegų parką (ką rodo lankytojų skaičius), bet kaip suprantu daugiau tokių parkų negali būti ir visi turi būti sovietinės betvarkės parkai? Dėl reformatų parko - protestai, dėl Sapiegų parko - protestai. Tai jeigu tu kalbi, kad yra blogai, kai kažkas bando primesti 'vieną teisingą' modelį, tai ar sutiktum, kad vienas parkas būtų padarytas pagal tą 'supuvusių vakarų modelį', o kitas pagal sovietinį, t.y. paliekant padrikai savaime išaugusius menkos vertės medžius? Ir tada galėtumėm palyginti lankytojų skaičių ir kuriam parke kaip jis pakito.

Ir kokia tavo nuomonė apie šiuos medžius. Ar jie turėtų būti nukirsti taip atveriant vilniečiams ir miesto svečiams vieną gražiausių Vilniaus panoramų, ar nereikia, 'nes juos nukirst galima norėt tik dėl atkatų'?

[evvt]

Ar Vilniaus centrinė dalis kažkam atrodo kaip vieta lengviausiai ir paprasčiausiai bei super pelningai prasisukt medkirčiams?

[Ginthus]

Ir kokia tavo nuomonė apie šiuos medžius. Ar jie turėtų būti nukirsti taip atveriant vilniečiams ir miesto svečiams vieną gražiausių Vilniaus panoramų, ar nereikia, 'nes juos nukirst galima norėt tik dėl atkatų'?

Tai aišku, kad reiktų pasielgti 1 prie 1, kaip su Gedimino kalnu - nieko ten nesodinti, negenėti, nevykdyti ilgai trunkančių tvarkybos darbų, o tiesiog iškirsti ir net šlaito nesutvirtinti. Word.

[Eidvis]

Kad ten reikia sutvarkyti infrastruktūrą - tai čia atskira tema, kuriai manau netgi ir medžių talibanas pritartų. Klausimas visgi kitas - ar tvarkant tą infrastruktūrą reikėtų pašalinti medžius, blokuojančius vieną pagrindinių senamiesčio panoramų? Kaip manai?

[Ginthus]

Kad ten reikia sutvarkyti infrastruktūrą - tai čia atskira tema, kuriai manau netgi ir medžių talibanas pritartų. Klausimas visgi kitas - ar tvarkant tą infrastruktūrą reikėtų pašalinti medžius, blokuojančius vieną pagrindinių senamiesčio panoramų? Kaip manai?

Jau parašiau, ką reiktų daryti, tik aišku viską atvirkščiai. Čia labiau į talibus panašūs tie, kurie kategoriškai pareiškia - kirsti (užmėtyti akmenimis, pakarti, sudeginti...)

[Eidvis]

Su medžiu talibanu problema yra ta, kad jie į medžius žiūri kaip į sudievintas ir nepajudinamas būtybes. Pvz. buvo priekaištai Kalnų parko rekonstrukcijai, kad ten norima atverti Vilniaus panoramą iškertant kelis medžius. Pagrinde dėl ko žmonės į kalnų parką apskritai eina, yra būtent trijų kryžių apžvalgos aikštelė. Kalnų parkas yra milžiniškas, bet pritraukia neadekvačia mažai lankytojų palyginti su savo dydžiu. Dėl to yra būtina jo rekonstrukcija jį padarant kuo patogesniu lankytojams ir sukuriant traukos taškus - tai ir panoraminiai vaizdai, tai ir daugiau pasivaikščiojimo takų, tai ir įrengtas normalus apšvietimas ir t.t. Kad tuos darbus įvykdyti, suprantama, jog reikia paaukoti kažkiek medžių, nes kai tie medžiai ten taip tankiai suaugę - neįmanoma nutiesti naujo tako prieš tai neiškertant kažkiek medžių. Bendroje sumoje, kiek kalnų parke auga medžių, tie šalinami medžiai sudaro tokį nykstamai menką skaičių, bet talibanas šį procesą stabdo. Kodėl? Todėl, kad talibanas yra talibanas dėl to, kad jie į medžius žiūri kaip į kažkokias dievybes. Jie į tą kalnų parką patys turbūt niekada neina, bet neleis ten nukirsti nei vieno medžio ir taip jį padaryti patrauklesniu lankytojui. Mano supratimu miesto parkai yra skirti ne kuo didesniam medžių skaičiui auginti, o tam, kad kuo daugiau žmonių juos aplankytų, bet kai talibanui užduodamas klausimas - kas svarbiau, ar didesni žmonių srautai, ar daugiau medžių - jie visuomet pirmenybę skirs medžiams, o ne žmonėms. Nepaslaptis, kad didžioji dalis talibano yra pensininkai, kurie sėdės namie prie televizoriaus ir galvos 'kiek šiandien gyvybių išsaugojau', nesuprasdami, kad viską, ką jie padarė, tai apsunkino galimybes aktyviems žmonėms džiaugtis gamta.

[googleLT]

Nesuvokiama, kodėl jūs vis vartojete terminą "talibanas". Juk čia kalbama apie išsaugojimą, o ne naikinimą. Talibai, pagal asociacijas, yra tie, kurie griauna, kerta, žudo ir trina žmonijos atmintį, o ne tie, kurie gelbėja, prižiūri, tvarko ir bando išlaikyti, išsaugoti ateities kartoms.

[mantasm]

Iškertam medžius, kad būtų galima džiaugtis gamta? Jei nulaižytas ir nuskustas parkas būtų "gamta" tai taip... Bet dabartinis kalnų parkas būtent ir smagus savo kontrastu su kita Vilnelės puse.

Kaip matom takeliai su apšvietimu bus ir medžių bus iškirsta kelis kartus mažiau. Bent man džiaugtis gamta vingiuotais takeliais pagal galimybę tarp medžių daug įdomiau nei tiesūs takai plynėje. Juk ten ne magistraliniai dvirtakiai ir šaligatviai kuriais reiktų kuo tiesiau ir greičiau pasiekti tikslą. Ar papildomi vingiai kažkam apsunkins gyvenimą?

[Dovydas]

Nesuvokiama, kodėl jūs vis vartojete terminą "talibanas". Juk čia kalbama apie išsaugojimą, o ne naikinimą. Talibai, pagal asociacijas, yra tie, kurie griauna, kerta, žudo ir trina žmonijos atmintį, o ne tie, kurie gelbėja, prižiūri, tvarko ir bando išsaugoti ateities kartoms.

Ne toks Talibano apibrėžimas. Talibanas yra pasaulėžiūra, siekianti išsaugoti viską taip, kaip buvo seniau, nenorinti įsileisti nieko modernaus, nepripažįstanti jokių pokyčių ir kovojanti prieš juos visomis turimomis priemonėmis. Kas turi ginklą - šaudo kitaminčius, kas turi grandinę - prisirakina prie medžio. Žinoma, ne visada ir ne visi pokyčiai yra į gerą, bet talibaniškas mąstymo metodas pasižymi kietakaktiškumu ir kitos nuomonės negirdėjimu, bekompromise kova už įsitikinimus.

Aš laukinę gamtą mėgstu už miesto, o mieste mėgstu "civilizuotą", sutvarkytą, apgenėtą gamtą.

[Sula]

Nesuvokiama, kodėl jūs vis vartojete terminą "talibanas". Juk čia kalbama apie išsaugojimą, o ne naikinimą. Talibai, pagal asociacijas, yra tie, kurie griauna, kerta, žudo ir trina žmonijos atmintį, o ne tie, kurie gelbėja, prižiūri, tvarko ir bando išsaugoti ateities kartoms.

Tai gal labiau kyla iš sąsajų su religiniu tikėjimu. Panašiai kaip druidai dievino atskirus medžius ir miškus (tai niekaip nesusiję su ekologija). Dalis tų elementų yra ir senovės lietuvių pagoniškame tikėjime. Nors jis išgyveno pasikeitimus šimtmečių eigoje. Manoma, kad indoeropiečiai atkeliavo iš ne tokių miškingų teritorijų kaip Lietuva, kuri priešistorėje buvo ištisinis, dominuojančių spygliuočių miškas, užaugęs poledynmečiu.

[Eidvis]

Nesuvokiama, kodėl jūs vis vartojete terminą "talibanas". Juk čia kalbama apie išsaugojimą, o ne naikinimą. Talibai, pagal asociacijas, yra tie, kurie griauna, kerta, žudo ir trina žmonijos atmintį, o ne tie, kurie gelbėja, prižiūri, tvarko ir bando išsaugoti ateities kartoms.

Talibanas yra radikalai, kurie galvoja, jog daro kažką labai gero žmonijai prisidengdami dievybėmis, kai realiai jie kenkėjai, kurie savo įsitikinimus grindžia ne racionaliu protu, o įsivaizdavimais, kilusiais iš sudievinimo. Be to jie dažniausiai savo tikslų siekia ne per diskusiją, o radikaliomis priemonėmis. Lygiai tas pats ir su medžių talibanu ir su kalnų parku pateikiau pavyzdį kodėl. Jie aukoja naujus žmonėms skirtus takus ir panoraminius vaizdus prisidengdami medžių išsaugojimu. Patys tais miškais niekada nevaikščios, bet kitiems žmonėms irgi nori uždrausti. Mes kalbam apie 0.01% kalnų parko medžių išsaugojimą, t.y. realiai apie nieką, bet tas niekas jiems svarbesnis nei žmonių į gamtą pritraukimas. Jų medžių sudievinimas gamtai jokios įtakos neturi, o žmonėms kenkia, plius jie to siekia radikaliais būdais. Kas čia, jei ne talibanas?

[googleLT]

Ar jūs įsitikinęs tai tikrai tik 0.01% parko medžių? Galų gale per pastaruosius dešimtmečius Vilniaus centre buvo sunaikinta labai daug gamtos, tikrai ne koks 0.01% ir žmonės priešinasi ne tik dėl šio vieno parko kirtimų, tačiau dėl bendros augmenijos, žalumos mažinimo tendencijos, plikų arba naujais pastatais užstatytų plotų kurimo. Tačiau imtis veiksmų prieš pavienių net jei ir visiškai sveikų medžių kirtimą yra labai sudėtinga ir tik vykdant tokio mąsto viešųjų erdvių tvarkymo projektus išgirstamas gyventojų balsas, kitokios nuomonės nei tos, kurios vyrauja savivaldybės ar vystytojų ofisuose.

P.s. Ar bet kokia modernizacija, nuolatinių pokyčių siekimas, noras visur matyti naujoves, pykyčiai vardan pokyčių, veiksmas vardan veiksmo kartais negali būti taip pat sudievinima, iškeliama į nekvestionuojama aukštybes?

[Eidvis]

P.s. Ar bet kokia modernizacija, nuolatinių pokyčių siekimas, noras visur matyti naujoves, pykyčiai vardan pokyčių, veiksmas vardan veiksmo kartais negali būti taip pat sudievinima, iškeliama į nekvestionuojama aukštybes?

Kas yra ta ”modernizacija”? Kai yra kuriamas naujas mašinos modelis, tai modernizacija turėtų būti laikoma kuro sąnaudų mažinimas, saugumo ir patogumo didinimas. Modernizacija naujos statybos namuose turėtų būti laikoma energetinės klasės, ilgaamžiškumo didinimas. Bendras vardiklis taip vadinamoje ”modernizacijoje” yra žmogus, t.y. siekiama žmonėms tas mašinas ar namus padaryti patogesnius, saugesnius, šiltesnius ir t.t. Bet kai kalba pasisuka apie tą patį Kalnų parką, staiga medžio interesai yra iškeliami aukščiau žmogaus interesų. Staiga kelių medžių išsaugojimas tampa svarbesnis, nei traukos taškų sukūrimas, miesto panoramos atvėrimas, naujų takų nutiesimas ir žmonių į gamtą pritraukimas. Lygiai taip pat, kaip ir Afganistano talibai jų įsivaizduojamo Alaho interesus iškelia aukščiau žmonių interesų, taip ir medžių talibams svarbiau medžių, o ne žmonių interesai. Būtų jų valia - jie turbūt išvis tą Kalnų parką spygliuota tvora aptvertų ir niekam įeit neleistų, nes tie lankytojai juk gali medžio šakelę nulaužti ar kokį vabalėlį užminti. O iškirtus tuos kelis medžius iš milijonų - Viliuje nebeliks deguonies ir nebebus iš ko kvėpuoti. Vargšeliai turbūt dabar rūsiuose su deguonies balionais sėdi ir laukia pasaulio pabaigos - gi medžiai dabar lapus numetę ir deguonies negamina, iš ko kvėpuot??? O dar kol aplink plokščią žemę saulė apeis, tai per pusę metų ir numirt be deguonies galima.