Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

FlyLAL problemos

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    O čia Užkalnio įžvalgos

    Liūdna paskutinė „flyLAL“ pamoka naiviam keliautojui (video)


    Andrius Užkalnis
    2009-01-20 14:14
    Kartais kartūs vaistai ir šoko terapija - geriausia, ko galima tikėtis, kai viskas griūna. Logiška, nors ir skausminga, Lietuvos oro bendrovės „flyLAL“ pabaiga bus visiems naudingesnė, nei dabar atrodo. Jei nori klausti manęs, ar aš išprotėjau - klausk.

    Žiūrėkite reportažą apie "flyLAL" klientus.

    Iš tikrųjų, kas gali būti gero tokioje padėtyje? Tūkstančiai keleivių su beverčiais bilietais. Prarasti pinigai ir žlugusios kelionės. Milijoninės skolos oro uostui, kurias apmokėsime mes, mokesčių mokėtojai. „Europos kultūros sostinė“, kur jau per pirmąjį metų mėnesį - ne tik riaušės, policija su skydais ir špygos protestuotojams iš parlamento langų, bet ir būriai pasimetusių ir suglumusių keliautojų oro uoste.

    Ačiū Dievui, nuo šalies vartų pastato dar nenuluptos stalininės puošmenos: jos bus labai vietoje, nes skrydžių skaičiumi ir susisiekimo patogumu šis oro uostas netrukus sugrįš į 1975 metus.

    Tai kas gi čia gero? Ogi tai, kad žmonėms, atrodo, kai kada reikia priminti apie tai, kad yra toks dalykas, kaip asmeninė atsakomybė už prisiimtą riziką, ir kad bažnyčioje muša ne tik kvailą, bet dar ten apdaužo ir šiaip jau normalių protinių sugebėjimų, bet naivius, patiklius ar neinformuotus ir nesusigaudančius asmenis.

    Kad „flyLAL“ sparčiu žingsniu eina prie liepto galo, buvo aišku jau senokai, o gruodžio mėnesį, kai bendrovė bandė parduoti pusę akcijų valstybei už vieną litą, pasidarė visiškai aišku, kad jai liko tik kelios paskutinės savaitės.

    Pranešimai apie „šveicarų investuotojus“, pirksiančius tokią patrauklią vežėją, buvo paskutinis švilpukas. Mintis apie tai, kad kažkas „investuos“ į bendrovę, neturinčią beveik jokio turto ir galinčią pasiūlyti tik dešimčių milijonų litų skolas ir kelis „nacionaliniam vežėjui“ priklausančius maršrutus, buvo komiška.

    Jei aš atidaryčiau prie Vilniaus taboro baleto mokyklą ir pats joje mokyčiau šokio meno, turbūt turėčiau daugiau vilčių pritraukti investuotojų.

    Dabar keleiviai, be abejo, niršta ir negali patikėti, kad taip staigiai ir be perspėjimo viskas baigėsi. Neverta vaitoti, kad tik Lietuvoje taip būna, kad veiklos nutraukimas staigus ir netikėtas, kodėl neperspėjo keleivių.

    Oro bendrovių kanopų užvertimas visada toks pat - staigus ir skausmingas: apie jį iš anksto nepranešama. Ir visada keleiviai lieka tuščiomis. Gerai dar, jei savo šalyje: liūdniau, kai nėra kaip grįžti namo po atostogų, ir tenka mokėti didžiulius pinigus už atgalinį bilietą kitai bendrovei. Čia Lietuva niekuo neišsiskiria iš kitų šalių, kuriose oro bendrovės neišlaikydavo dvikovos su verslo aplinkybėmis.

    Keleivių gaila, ir piktdžiugai tikrai ne vieta. Tačiau nesidžiaugiant ir užjaučiant tinka ir paklausti: brangieji, o apie ką galvojote anksčiau?

    Dar galima suprasti tuos, kas pirko bilietus prieš daug mėnesių. Na, sakykim, tikėjosi - gal kaip nors, gal dar ištemps. Tačiau oro linijų bankrotai pasaulyje 2008 metais turėjo būti pakankama priežastis pagalvoti. Tačiau ką galvojo tie, kas klojo pinigus gruodžio pabaigoje? Sausio mėnesį? Kai visos „flyLAL“ bėdos buvo išskalbtos žiniasklaidoje ne prasčiau, nei Zvonkės nuotykiai?

    O ar tie, kas pirko iš „flyLAL“ kelis tūkstančius kainavusius jungiamuosius bilietus po visą pasaulį, ar nė sekundei nesusirūpino, kad iš savo piniginės tiesia didžiules sumas tokiai bendrovei, kuri daugeliui, švelniai tariant, nekėlė pasitikėjimo?

    Juk nereikėjo būti aviacijos specialistu, kad šį bei tą suprastum. Bendrovė nuo pat privatizavimo zyzė ir bėdojo visiems ir kiekvienam, kaip jai sunku dirbti, kaip visi trukdo ir kokie neteisingi konkurentai, ir kaltino, kaltino, kaltino. Visus iš eilės. Išūžė ausis savo verkšlenimais ir nuolatiniais pranešimais spaudai, kuriuose buvo skundžiamasi dėl visko iš eilės. Kalta buvo ne tik aplinka, bet ir visas pasaulis - nuo naftos kainų iki Latvijos vyriausybės ir konkurentų, Rygos uosto, mūsų Vyriausybės ir Vilniaus oro uosto. Gal dar ką nors pamiršau, bet, atrodo, nebuvo apkaltintas tik sionistų sąmokslas ir Japonijos žvalgyba.

    Kas iš jūsų pasirinktų, sakykim, mobiliųjų telefonų bendrovę, tegu kartais ir pigesnę, kuri būtų pagarsėjusi vien tuo, kad vaitoja apie savo nesėkmes, apie nedėkingą verslo aplinką ir apie tai, kaip jai sunku dirbti?

    Pirmoji mintis būtų apie tą kūno dalį, kuri paprastai trukdo blogam šokėjui. Antroji - ačiū, nereikia, aš geriau mokėsiu pinigus tokiems žmonėms, kuriems gerai sekasi, o ne lėtiniams nevykėliams, dar ir su aukos kompleksu.

    Daugelis keleivių sakys: „Aš neprivalau domėtis oro linijų patikimumu, aš skaitau reklamą, matau kainą ir perku“. Yra, girdi, ministerija, ji tegu ir rūpinasi.

    Kur buvęs, kur nebuvęs, jau įkurtas visuomeninis nukentėjusiųjų komitetas (mūsų šalyje, garsėjančioje ne tik Kryžių kalnu, bet ir badautojų vagonėliais, niekada nebus praleista galimybė organizuoti pilietinio pasipriešinimo akcijas), kuris pradėjo veiklą nuo to, kad reikalauja iš Susisiekimo ministerijos pakratyti mokesčių mokėtojų pinigines ir atlyginti visiems keleiviams, kuriems nepasisekė.

    Labai tikiuosi, kad Susisiekimo ministerija, protingai atsisakiusi perimti privataus vežėjo skolas ir garantuoti dar daugiau paskolų nevykėliams skrajūnams, net nesvarstys galimybės keleiviams ką nors kompensuoti.

    Reikėtų suprasti, kad čia ne ministerijos ir ne valstybės reikalas. Civilinės aviacijos administracija rūpinasi, kad oro bendrovių lėktuvai turėtų abu sparnus, ir kad būtų laikomasi skrydžių saugos. Rūpintis privačios bendrovės ekonomine padėtimi - ne valstybės reikalas.

    Maisto ir veterinarijos tarnyba rūpinsis, kad turguje nebūtų prekiaujama sugedusia mėsa, bet jei tame pačiame turguje duosi 20 litų bobutei, kuri pažadės kitą savaitę atvežti bulvių iš kaimo, o paskui pasirodys litus išleidusi ir bulvių neturinti, ir liksi ir be bulvių, ir be litų, nesitikėk, kad kažkas iš mokesčių mokėtojų kišenės tau duos kompensaciją.

    Gali su bobute paskui teistis, bet net laimėjęs bylą, gausi riestainio skylę, jei bobutė nemoki. To paties gali tikėtis ir „flyLAL“ keleiviai, kuriems bendrovė liko skolinga pinigų už bilietus: paskelbus bankrotą, eis į kreditorių eilės galą, kur su kitais žmonėmis galės dalytis nesamą bendrovės turtą. Ir tai ne dabar, bet po kelių mėnesių.

    Taip, keleivis tikrai neprivalo domėtis oro bendrovės patikimumu. Nėra tokios pareigos. Neprivalo - bet domėtis labai patartina, jei nenori prarasti pinigų. Tai pareiga pačiam sau ir savo piniginei. Nesusigaudymas, neinformuotumas ir patiklumas - ne nusikaltimai, bet jie visada susikibę rankomis su nesėkme. Vienuoliktasis Dievo įsakymas: „Nežiopsok“.

    Kartais tenka nusvilti pirštus, kad išmoktum pamoką. Regis, dar ne taip seniai Lietuva išmoko atsargiau elgtis su indėlius renkančiomis bendrovėmis, kurios žadėjo pasakiškus procentus. „Sekundės“ bankas ištisai kartai tapo bendrinės kalbos dalimi ir „lochotrono“ - lengvatikių mulkinimo atrakciono, simboliu.

    Dabar atėjo laikas kitai pamokai - galvok, kam moki, galvok, už ką moki, ir nesitikėk, kad kas nors pasirūpins tavimi, jei pats savimi nepasirūpinsi.

    Skaudu? Be abejo. Bet gal ši skaudi istorija ne tik atvers galimybes kitoms oro bendrovėms skraidyti į Vilnių (taip, tegul būna užsieniečiai - visiškai nesvarbu, kieno vėliavėlė ant orlaivio uodegos), bet ir turės šviečiamąją vertę.

    Daugiau žmonių supras tai, kad oro bendrovė nėra kažkaip stebuklingai patikimesnė už trijų autobusų kooperatyvą vien todėl, kad ant orlaivio parašyta „Lithuanian“. Gal kai atsiras kita, nauja bendrovė, žmonės labiau pasidomės jos padėtimi, prieš mokėdami pinigus, o oro uostas lengvabūdiškai skolon neaptarnaus lėktuvų.

    Taip, tai kapitalizmas (kaip su nuoskauda pastebės daugelis nudegusiųjų, štai, girdi, jūsų rinkos ekonomika). Taip, tai labai nemalonu ir apmaudu. Taip, tai kainuos pinigų mums visiems, bet bankrotas yra neišvengiama sėkmės antroji pusė. Apdairumo išmokstama, ir šis įgūdis praverčia gyvenime.

    http://www.lrytas.lt/-12324476021230...ojui-video.htm

    Comment


      "flyLAL" bankrotas garantotas !!!!
      Paskutinis taisė aviDer; 2009.01.20, 13:52.
      Mes siekiame gyventi geriau- suriko valdžia ! Mes tai jau senai matome- atsiduso liaudis.

      Comment



        2009-01-20

        Latviams "flyLAL" vieta per brangi

        Oro bendrovei "flyLAL-Lithuanian Airlines" nutraukus skrydžius dalį jos keleivių perima konkurentė Latvijos "airBaltic". Tačiau lietuvių vietos Vilniuje užimti latviai neketina, nes tai esą būtų nuostolinga.
        Nuėjo pas konkurentus
        Civilinės aviacijos administracijai (CAA) sustabdžius "flyLAL" skrydžių licencijos galiojimą, ši nutraukė visus skrydžius, o keleivius paliko likimo valiai. Daugeliui jų teko kreiptis į kitas oro bendroves. Bene daugiausia žmonių plūdo ir į "flyLAL" konkurentės – Latvijos bendrovės "airBaltic" biurą.
        "Pirmųjų keleivių skambučių sulaukėme dar penktadienį. Tačiau buvo ir tokių keleivių, kurie apie nutrauktą "flyLAL" veiklą sužinojo tik atvykę į oro uostą. Prie mūsų biuro nuo šeštadienio driekiasi keleivių eilės, žmonės stengėsi surasti alternatyvas atšauktiems skrydžiams. Bilietų pardavimas kasose per šias dienas išaugo daugiau nei tris kartus. Suprantame padėties rimtumą ir visiems stengiamės padėti", – pasakojo "airBaltic" viceprezidentas ir Lietuvos filialo vadovas Tadas Vizgirda.
        Daugiausia keleivių pageidauja skristi į Amsterdamą, Londoną ir Milaną.
        Vilnius per brangus
        Pasitraukus vienai didžiausių konkurenčių, neseniai dalį skrydžių iš Vilniaus nutraukusi "airBaltic" žada peržiūrėti savo sprendimus. Gali būti, kad latvių bendrovė atnaujins kai kuriuos skrydžius iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto (TVOU) ar paleis kelis papildomus lėktuvus populiariausiais maršrutais.
        Tačiau kol kas mesti daugiau pajėgų į TVOU ir užimti konkurentų turėtų pozicijų bendrovė neketina. Tai esą jai per brangu.
        "Vilniaus oro uosto teikiamos paslaugos vienos brangiausių Europoje. Esant dabartinei padėčiai "airBaltic" nemato galimybių aktyvinti savo veiklą TVOU. Tačiau mes atidžiai stebėsime padėtį ir jai pagerėjus, svarstysime, ar plėsti savo veiklą Vilniuje. Toks sprendimas galėtų būti priimtas greičiau, jei oro uostas sumažintų teikiamų paslaugų įkainius", – dienraščiui atvirai dėstė "airBaltic" prezidentas Bertoltas Flickas.
        Keleiviams – nuostoliai
        "flyLAL" savo interneto svetainėje pagaliau paskelbė telefono numerį, kuriuo teikiama informacija dėl bilietų ir galimybės susigrąžinti už juos sumokėtus pinigus. Skrydžius nutraukusiai įmonei pavyko susitarti su Nyderlandų skrydžių bendrove KLM dėl specialių sąlygų "flyLAL" bilietus turintiems keleiviams. Jiems sudaroma galimybė iki sausio pabaigos už mažesnę kainą – 40 eurų (138 litų) plius mokesčiai į vieną pusę – įsigyti bilietus kelionei iš Rygos, Talino ar Varšuvos į Amsterdamą ir atgal.
        Šią savaitę su "flyLAL" turėjo skristi apie 1700 keleivių, dauguma jų – iš Lietuvos. Įmonės duomenimis, iš viso apie 11 tūkst. keleivių įsigijo maždaug 17 tūkst. bilietų į dabar jau atšauktus skrydžius. Oro uoste esančiame "flyLAL" biure esą galima užpildyti pretenziją arba gauti jos pavyzdį.
        Tačiau nepatenkinti "flyLAL" keleiviai, pritrūkę informacijos apie bilietų grąžinimą ir galimas kompensacijas, jau subūrė grupę.
        Išeitis – bankrotas
        Susisiekimo ministerija žada tarpininkauti tarp "flyLAL" ir jos klientų atstovų. "Bandysime tarpininkauti ir prašyti "flyLAL", kad ji maksimaliai pagelbėtų savo keleiviams, nes mes neturime nei lėktuvų, nei pilotų. Esame pasiruošę prisidėti, kuo galime", – BNS sakė susisiekimo viceministras Arūnas Štaras.
        Tačiau vakar paaiškėjo, kad oro bendrovė rengia dokumentus teismui, kad būtų iškelta bankroto byla.
        "Akcininkų sprendimo dėl bankroto paskelbimo kol kas nėra, tačiau jis gali būti priimtas bet kuriuo metu", – sakė A.Štaras. Anot jo, bankroto procedūrą ketina inicijuoti įmonės administracija.
        "flyLAL" skolos, nepadengtos turtu, siekia apie 90 mln. litų.
        "flyLAL" vadovas Vytautas Kaikaris susitikime su susisiekimo ministru Eligijumi Masiuliu pareiškė nesitikintis stebuklo. Esą įmonės bankroto dokumentai jau parengti, bankroto procedūra veikiausiai prasidės artimiausiomis dienomis.
        Įmonė negali garantuoti, kad bankroto procedūra leis bent daliai keleivių atsiimti sumokėtus pinigus. Anot V.Kaikario, tai būtų įmanoma nebent tokiu atveju, jei būtų laimėtas teismas prieš konkurentę "airBaltic" – "flyLAL" reikalauja iš jos priteisti apie 200 mln. litų.
        Ministras E.Masiulis teigė dar nenusprendęs, ar kreiptis į specialiąsias tarnybas dėl pastarųjų kelerių metų "flyLAL" veiklos. Tačiau toks sprendimas gali būti priimtas jau artimiausiomis dienomis.
        "flyLAL" akcininkų atstovas Gediminas Žiemelis į susitikimą su ministru neatvyko.
        Tiesa, "flyLAL" vardas neturėtų visiškai išnykti iš Lietuvos. Toliau užsakomųjų skrydžių veiklą planuoja tęsti tų pačių akcininkų valdoma "flyLAL Charters". Tačiau perimti nuostolingų reguliariųjų skrydžių ji neketina. Bendrovė "flyLAL Charters" bendradarbiauja su dviem didžiausiais Lietuvos kelionių organizatoriais – "Tez Tour" ir "Novaturu".
        Įkainių nenurėš
        "flyLAL" nutraukus veiklą nukentės ir oro uostas, kuris prarado vieną didžiausių vežėjų. Skrydžių bendrovė perveždavo apie penktadalį visų keleivių TVOU. Tačiau oro uostas nesibaimina, kad nelikus "flyLAL" atsiras neužpildyta niša, ir įkainių mažinti, kaip tikisi latviai, neketina.
        "Negerai, kad "flyLAL-Lithuanian airlines" nebegali skraidinti. Kuo mažiau keleivių, tuo mažiau pelno ir oro uostui. Bet ji nebuvo didžiausias vežėjas mūsų oro uote. Apie 31 proc. visų pervežtų keleivių atiteko "airBaltic", "flyLAL-Lithuanian airlines" pervežė apie 24, o dar apie 12 proc. – "flyLAL Charters". TVOU be "flyLAL" nepražus. Dėl įkainių mažinimo deramės su keliomis bendrovėmis, tačiau kol kas to daryti neketiname", – sakė TVOU atstovas spaudai ir ryšiams su visuomene Arūnas Marcinkevičius.
        Jis tikino, kad būtų galima mažinti įkainius, oro uostui turėtų padėti Susisiekimo ministerija, mat pats TVOU esą negauna pakankamai pelno, kad galėtų visiems vežėjams padaryti nuolaidų.
        Komentarai
        Alma Stanulionienė, kelionių agentūros "AAA Wrislit" generalinė direktorė
        Ne laiku ir nelabai civilizuotai iš oro bendrovės buvo atimta licencija. Apie "flyLAL" finansinius sunkumus buvo žinoma jau prieš porą mėnesių. Įvertinusi tai Civilinės aviacijos administracija galėjo viešai paskelbti konkrečią datą, kada bus atimta oro vežėjo veiklos licencija, apie tai pranešti prieš mėnesį arba bent jau porą savaičių, kad žmonės galėtų pasiruošti, pakeisti bilietus, suplanuoti keliones. Tačiau viskas buvo padaryta per vieną naktį. Žmonės liko apgauti.
        Klientams, iš mūsų pirkusiems keliones ir užstrigusiems užsienyje, padėsime sugrįžti. Agentūros darbuotojai užsakys naujus bilietus atgal į Lietuvą. Už nieką mokėti nereikės. Maršrutą pakeisime ir planuojantiems išvykti.
        Pirkusiems tik lėktuvų bilietus, deja, teks mokėti už naujus. Už tuos, kurie nori grįžti namo ir neturi pinigų, sumokėsime mes, bet vėliau pinigus teks grąžinti. Norintiems išvykti iš Lietuvos taip pat reikės pirkti kitus bilietus.
        Savo klientams siūlome jų vardu pateikti pretenziją "flyLAL". Kai tik atgausime pinigus, grąžinsime juos klientams. Dabar to padaryti negalime, nes jie jau "flyLAL" kišenėje.
        Kęstutis Auryla, Civilinės aviacijos administracijos direktorius
        Keleiviai įsigiję "flyLAL-Lithuanian Airlines" skrydžių bilietus turėtų bendrovei ir mums paštu atsiųsti pretenziją. Prie jos reikėtų pridėti patį bilietą ar pirkimą įrodantį dokumentą ir tapatybę liudijančio dokumento kopiją. Daugiau kol kas nieko negalime pasiūlyti. Reikia laukti.
        "flyLAL-Lithuanian Airlines" dar nėra bankrutavusi, taigi ji privalo elgtis pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentus. Tai reiškia, kad už savo iniciatyva atšauktus skrydžius bendrovė privalo grąžinti keleiviams pinigus ir kompensuoti patirtus nepatogumus. Yra nemaža tikimybė, kad visi keleiviai atgaus pinigus, tačiau gali tekti palaukti įmonės bankroto. Tada su kreditoriais (šiuo atveju pretenzijas pateikusiais klientais – red. past.) atsiskaitinės teismo paskirtas bankroto administratorius.
        Faktai ir skaičiai
        "airBaltic" pernai gruodį Vilniuje aptarnavo 37,8 tūkst. keleivių – 34,3 proc. visų tą mėnesį pagrindiniame šalies oro uoste priimtų ir išleistų keleivių (110,2 tūkst.).
        "flyLAL-Lithuanian Airlines" ir užsakomuosius skrydžius vykdanti "flyLAL Charters" 2008-ųjų gruodį aptarnavo 35,9 proc. TVOU keleivių.
        Nėra kam skraidinti Prezidento
        Veiklą sustabdžiusi skrydžių bendrovė "flyLAL-Lithuanian Airlines", pernai tapusi oficialia Prezidento Valdo Adamkaus vežėja, netrukus neteks šios sutarties.
        Prezidentūros kancleris Giedrius Krasauskas patvirtino, kad artimiausiomis dienomis sutartis su "flyLAL" bus nutraukta: "Sutartį artimiausiu metu nutrauksime ir skelbsime naują viešąjį tarptautinį konkursą. Tačiau paprastai toks pirkimas užtrunka apie porą mėnesių, todėl tikriausiai kiekvienam Prezidento vizitui skraidinimo paslauga bus perkama atskirai."
        Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė "airBaltic" pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti Lietuvos Prezidento oficialios vežėjos konkurse.

        Kauno.diena.lt
        Mes siekiame gyventi geriau- suriko valdžia ! Mes tai jau senai matome- atsiduso liaudis.

        Comment


          Parašė Sula Rodyti pranešimą
          Parašė alm Rodyti pranešimą
          Ir ta veikla bus teistis su visais. Su komentatoriais, su latviais, su šveicarais, su CAA, su Kauno oro uostu ir visais kitais "trukdžiusiais dirbti"
          Galima teistis net su keleiviais dėl to, kad jie pirkdami bilietus dempinginėmis mažomis kainomis varė FlyLAL į nuostolį
          Nu va prasideda:

          „flyLAL“ teisme iš Vilniaus oro uosto reikalauja 50 mln. litų

          Tuo tarpu „flyLAL“ teisme reikalauja iš Vilniaus oro uosto padengti 50 mln. litų žalą, kurią oro uostas neva sukėlė aviakompanijai savo veiksmais.
          kaip?

          Comment


            Parašė alm Rodyti pranešimą
            Nu va prasideda:
            Vilniaus oro uostas flyLAL buvo "per brangus". Tai neva galejo tapti viena is flyLAL zlugimo priezasciu... Jei per brangu - tai galejo ieskoti kur pigiau. Gi laisva rinka aviacijoje...

            O jei rimciau, tai iesko "krastiniu"... arba, kas galetu paneigti, kad nenori tokiu budu igyvendinti savo "Passanger terminal 2" projekto....
            Paskutinis taisė Al1; 2009.01.21, 19:35.

            Comment


              Klausiau žinias per TV3 tai pasakojama buvo apie prezidento vežėją, išrinktas naujasis vežėjas be konkurso - Aurela. Aurela dabar skraidins p. prezidentą. gerai, kad nors Lietuviška bendrovė, o ne užsienio bendrovė...
              Ditch Witch HT150. Tai super traktorius. :D

              Comment


                Parašė kaskas Rodyti pranešimą
                Klausiau žinias per TV3 tai pasakojama buvo apie prezidento vežėją, išrinktas naujasis vežėjas be konkurso - Aurela. Aurela dabar skraidins p. prezidentą. gerai, kad nors Lietuviška bendrovė, o ne užsienio bendrovė...
                Ji gi jau ne viena karta prezidenta skraidino.

                Comment


                  Ir dar kaune uzsimojo statyt lektuvu aptarnavimo dirbtuves.

                  Idomu, ka veiks flalailos technika? Gerai, Avia Asset Management metalines vistas juk irgi reikia kazkur remontuot, zinoma jei suras kam isnuomot. Bet jei tai bus ne vietine avialinija, tai kas jas varines i vilniu aptarnavimui? Gi pakankamai brangu.

                  Beje, is http://www.flylalgroup.com/ "flyLAL – Lithuanian Airlines" isnyko magiskai ir be pedsaku. T.y. kontora tiesiog dvelkia solidumu

                  Comment


                    Ta angara ruosiasi statyti kažkokia miglota Aurela group, panašu, kad gali būti susijusi ši bendrė su Aurela, nemanote?
                    Ditch Witch HT150. Tai super traktorius. :D

                    Comment


                      Parašė alm Rodyti pranešimą
                      Nu va prasideda:
                      Aš gi sakiau

                      Man susidaro vaizdas, kad šitas cirkas dar toli gražu nesibaigė.
                      Paskutinis taisė Sula; 2009.01.21, 21:15.

                      Comment


                        straipsnio Alfa.lt:
                        Šią savaitę jau galutinai nutarusiam bankrutuoti „flyLAL“ iš „Nordea“ banko 2005 m. su valstybės garantija buvo suteikta 22 mln. Lt paskola. Grąžinti bendrovė sugebėjo tik 5,2 mln. litų.

                        Pagaliau jau visgi susiruošė bankrutuoti:
                        „flyLAL” kreipėsi į teismą dėl bankroto (Delfi)

                        Bet nurimti negali - vis tikisi iš valstybės išvilioti pinigų:
                        „flyLAL" valstybei siūlo skolas paversti akcijomis (Delfi)
                        kaip?

                        Comment


                          Parašė alm Rodyti pranešimą
                          straipsnio Alfa.lt:



                          Pagaliau jau visgi susiruošė bankrutuoti:
                          „flyLAL” kreipėsi į teismą dėl bankroto (Delfi)

                          Bet nurimti negali - vis tikisi iš valstybės išvilioti pinigų:
                          „flyLAL" valstybei siūlo skolas paversti akcijomis (Delfi)
                          Berods, privatizavimas tebuvo grandiozine afera...

                          Comment


                            Koks gi berods, tikrų tikriausia ir jau kurį laiką akivaizdžiai aikši afera, ir kaip visada, viskas taip ir nueis užmarštin: kaltų nebus, o išdurta liks valstybė ir ją išlaikantys joje gyvenantys paprasti piliečiai..
                            Jūsų,
                            Analitikas PlėtRa™

                            Komentaro autorius neatsako už nieką išskyrus save - galvokit savo galva, jis nėra Jūsų dvasinis gyvenimo vadovas.

                            Comment


                              Interviu su Gediminu Žiemeliu

                              Zodziu visi kalti, tik ne jis. Ir valstybe pinigu nedovanoja ir airbaltikas dempinguoja ir aerouostas uz dyka neaptarnauja ir degutis blogas kad airbaltikui zibala pardavineja ir t.t. ir pan.

                              Butu juokinga jei nebutu graudu. Krokodilo asaros.

                              Comment


                                Žiemelis atsakinėja į klausimus (Verslo žinios)

                                Yra juokingų perliukų, pvz. pasirodo laiškas Airbaltic'ui siūlantis mažinti kainas buvo reikalingas keliant bylą
                                kaip?

                                Comment


                                  Kai valstybė atsisakė pirkimo sandorio, tuo pripažindama, kad valstybei šis objektas nėra strategiškai svarbus, kad nerūpi keleivių bėdos - pabrangę bilietai ir sumažėjęs keleivių srautas, mes supratome, kad valstybės tinkamo aviacijos reguliavimo mes nepasieksime, todėl vykdyti veiklą, kuri akivaizdžiai ir toliau bus nuostolinga, mes nematėme prasmės.
                                  Taigis, isvertus i normalia kalba: musu verslo vizija nuo pat pradziu buvo "pelna privatizuoti, o nuostolius - socializuoti". Kadangi pamatem, kad sitas modelis neisdege, tai tolesnis zaidimas tapo nebeidomus.

                                  Beje, snekant apie strategiskai svarbius objektus: jie tiesiog neprivaziuojami, nes privatizavus prarandi kontrole ir tampi visiskai priklausomas nuo juos valdanciu asmenu kurie gali daryti ka tik panoreje. Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.

                                  Comment


                                    Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                    Beje, snekant apie strategiskai svarbius objektus: jie tiesiog neprivaziuojami, nes privatizavus prarandi kontrole ir tampi visiskai priklausomas nuo juos valdanciu asmenu kurie gali daryti ka tik panoreje. Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.
                                    Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.

                                    Interviu su Gediminu Žiemeliu

                                    Zodziu visi kalti, tik ne jis.
                                    Savęs teisinimas - natūrali žmogiška elgsena (nors ir prasimuša didybės manija, kaip pvz tokiam sakinyje: "Jeigu valdžia atsikvošės ir elgsis racionaliai, bankroto gali ir nebūti. Mes davėme keliolika skirtingų pasiūlymų, jeigu valdžia neklausys liaudies, jiems tinka pabrangę bilietai ir dar vienos pramonės šakos išnykimas, tai mes rimtai įvertinsime tokių politikų elgseną"). Juolab kad iš dalies jis teisus:
                                    1) TVOU paslaugos labai brangios (tik dabar prakalbo apie avialinijų viliojimą ir nuolaidas)
                                    2) TVOU yra apkerpėjęs ir savim patenkintas (naujas terminalas pastatytas tik dėl ES reikalavimų - be naujo terminalo Lietuva būtų priimta į Šengeno zoną, kas būtų didžiulis politinis skandalas ir pravalas)
                                    3) LAL buvo privatizuotas su įsiskolinimų akmeniu po kaklu
                                    4) konkurentai (airbaltic) buvo agresyvūs (siūlė žemas kainas) ir nekvaili (turėjo SASo patirties).

                                    Žinoma, kai kurių punktų Žiemelis negalėtų pasakyti, nors jie ir akivaizdūs:
                                    5) flyLAL nebuvo gerai valdoma bendrovė. Ji tebuvo vidutiniška (geriausiu atveju) įmonė be vizijos.

                                    Beje, toks klausimas (dėl išskaidymo teisėtumo arba aferiškumo) - ar perduodant įsiskolinusios bendrovės turtą kitai įmonei, tam nereikia kreditorių sutikimo?
                                    Paskutinis taisė c2h5oh; 2009.01.26, 15:27.

                                    Comment


                                      Parašė a_p Rodyti pranešimą
                                      Taigis, jau pats privatizavimas reiskia, kad lietuvos avialinijos nera strateginis objektas.
                                      Labai tiksliai pastebėta. Tai, ką dabar turime, yra logiška to privatizavimo išdava. Tiesa, yra tiesos ir tame, kad komercinės aviacijos valdymas Lietuvoje negerėjo. Vilniaus oro uostas iš ties tebelieka nepatrauklus. Visi trys oro uostai vystomi be aiškios strategijos, pinigai kišami į asfaltą, nežinant kokie ir kieno gi lėktuvai nuo jo kils.

                                      Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.
                                      Nėra strateginis kokiu požiūriu? Taip kaip apibrėžiama įstatymu - gal būt. Bet ekonominiu požiūriu ir net krizinių situacijų valdymo atžvilgiu bazinės avialinijos yra be jokios abejonės labai reikšmingas dalykas. Sakykim, turime oro uostus, bet kas iš jų skris, sakykime, didelės stichinės nelaimės regione atveju? Samdysim? Tuomet , kai nebus iš kur?
                                      Paskutinis taisė Sula; 2009.01.26, 15:34.

                                      Comment


                                        Parašė Sula Rodyti pranešimą
                                        Tiesa, yra tiesos ir tame, kad komercinės aviacijos valdymas Lietuvoje negerėjo. Vilniaus oro uostas iš ties tebelieka nepatrauklus. Visi trys oro uostai vystomi be aiškios strategijos, pinigai kišami į asfaltą, nežinant kokie ir kieno gi lėktuvai nuo jo kils.
                                        Kita vertus, sioje sferoje yra ir pasikeitimu. Ilgametis ir nusipelnes Vilniaus aerouosto dievas berods neperseniausiai susivyniojo meskeres. Ar tik nebus susije su pokyciais valdzioje. Tiesa nezinau ar jo pamaina tvarkysis nors kiek geriau.

                                        Comment


                                          Parašė c2h5oh Rodyti pranešimą
                                          Žinoma, kad avialinijos nėra strateginis objektas.
                                          Žiemelio nuvarytas kromelis nebėra strateginis objektas. Bet apskritai tai būna.

                                          Italija vien dėl Alitalijos bankroto įstatymą pakeitė. Austrija labai neseniai su EK palaiminimu Austrian avialinijas prieš pardavimą Lufthansai parėmė 200 mln. eur garantijomis. Latviai iš Airbaltic naudos ekonomikai irgi nemažai turi.
                                          kaip?

                                          Comment

                                          Working...
                                          X