Žmonės, pastebėję, jog AB "Smiltynės perkėla" naujojoje perkėloje jau kokią savaitę tveriama tvora, sunerimo, kad miestiečiams bus atimta galimybė laisvai prieiti prie Kuršių marių. Bendrovės generalinis direktorius Darius Butvydas tikina, kad tai bus galima padaryti ir toliau, tačiau miesto politikai žada aiškintis, kas čia vyksta.
D. Butvydas sako, jog tvoromis bendrovė tveriasi ne visai savo noru. Anot jo, miestiečiai turėtų žinoti, kad naujoji perkėla yra uosto teritorija.
"Ta tvora neturėtų gąsdinti žmonių, ji tik įves šiek tiek daugiau tvarkos mūsų terminaliuke", - sako "Smiltynės perkėlos" vadovas.
Anot jo, tvora tveriama dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia reikalavimus, susijusius su ISPS saugumo kodeksu laivams, uostams ir terminalams, kelia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto režimo skyrius.
"Nida" senoji ir "Kintai" greitesni ir manevringesni (net aparelė kelis kartus greičiau kilnojasi) už pirmuosius antrosios perkėlos keltus. O dabartiniai naujieji dar greitesni, tik aparelės lėtesnės, trosas kelis kartus per blokus (skriemulius) prakištas.
Teko tarybiniais laikais 1980-1987 kiekvienais metais liepos viduryje-gale keliauti į Nidą. Gaila, amžius tuo metu buvo ganėtinai jaunas ir prisimenu tik tam tikras detales. Kas liečia keltus - jie plaukdavo tik iš senosios perkėlos, buvo lėti, netalpūs. Ir nors automobilių tais laikais buvo žymiai mažiau, eilės susidarydavo ilgesnės, nei dabar, kai talpesni ir greitesni keltai. Dalinai prisidėdavo, kad, jei neklįstu, senoji perkėla tais laikais dirbdavo nuo 9 val ryto. Jau susidarydavo didelė eilė.
Norint laiku užsiimti eilę, iš Vilniaus tekdavo išvažiuoti apie 4 val ryto. Prie to prisidėjo ir tai, kad beveik niekas su "Žiguliais" ir ant 100 vargiai ar važiuodavo, kiekvienais metais vis kažkas naujo būdavo Kaunas-Klaipėda magistralės tiesime, kartais tekdavo Žemaičių plentu važiuoti. Mašinų daug nesimatydavo, tačiau prie perkėlos būdavo didelė eilė, judėdavo lėtai, ir 2-3 valandas ten prastovėti - jokių problemų, įprastas atvejis. Kartais eilė stovėdavo ir per tiltą per Danę
Gal kasnors galėtų daugiau papasakoti apie tarybiniais laikais plaukiojusius keltus tarp Klaipėdos ir Smiltynės?
kiek žinau iš močiutės pasakojimų, jog kai dar nebuvo pastatyta antroji (naujoji) perkėla, senojoje buvo keturi keltai : "Neringa", "Nida" , "Palanga", "Kintai". visi buvo vienodo modelio, tokie kaip dar dabar esantis senukas "Kintai".
dar pasakojo juokinga nutikimą, kai pirmąsykį kėlesi keltu (1967 metais , berods). ir kai atvyko į perkėlą nelipo į keltą pavadinimu "Palanga", nes galvojo, jog tas eina į Palangą. tai laukė kito, į Neringą. ką ten žinosi, žmogus, iš suvalkijos laukų atvykęs...
2011-03-28, 11:23 Teks rekonstruoti ir Šiaurinį ragą
Naują keleivių aptarnavimo terminalą „Smiltynės perkėla“ ketina pradėti statyti metų pabaigoje. Užsimota Šiauriniame rage pastatyti naują administracinį pastatą, kuris ne tik tarnautų keltų keleivių reikmėms, bet ir taptų nauja miestiečių traukos vieta.
Iš pateiktų keturių siūlymų pasirinktas variantas, kur ant keleivių aptarnavimo pastato stogo bus įrengta atvirą terasą. Tai bus vieta, iš kurios keleiviai galės grožėtis mariomis, praplaukiančiais laivais. Pastate bus įrengta ir nedidelė kavinukė.
D.Butvydo teigimu, balandžio viduryje su architektais bus suderintas galutinis naujojo „Smiltynės perkėlos“ pastato projektas. Dabar kartoninis jo maketas yra pristatomas „Smiltynės perkėlos“ dispečerinėje, kad su juo galėtų susipažinti bendrovės darbuotojai ir pateiktų pastabas.
Šiandien buvau apsilankęs kruizinių laivų terminale. Pasirodo Šiaurinio Rago pirsas jau baigtas betonuoti, sudėti amortizatoriai, gale signalinis švyturiukas, kranų jau nebėr. Panašu kad ateinantį sezoną keltai jau galės naujoj vietoj švartuotis.
Šiandien buvau apsilankęs kruizinių laivų terminale. Pasirodo Šiaurinio Rago pirsas jau baigtas betonuoti, sudėti amortizatoriai, gale signalinis švyturiukas, kranų jau nebėr. Panašu kad ateinantį sezoną keltai jau galės naujoj vietoj švartuotis.
Komentuoti: