Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Klaipėdos giliavandenis uostas
Collapse
X
-
Smiltynėje tikrai geresnis, bet susisiekimas prastesnis, ir ne guminis jis, nors ir nevisiškai viskas užpildyta. O dėl paplūdimio likimo neaišku kaip būtų, dėl dar pailgėsiančių molų, tada Melnragėje dar labiau krantas trauktųsi, ir procesas pasislinktų link Olando kepurės. Galimas variantas, kad visas ruožas nuo molo iki Olando kepurės taptų siaura apgraužta juosta. Smiltynėje galbūt paplatėtų papludymys. Būtingės variantu tikėtina analogiški vyktų procesai (nešmenų srautas yra link Latvijos), jei nuo kranto būtų pilamas pylimas link supiltos teritorijos jūroje.
Dėl privažiavimo. Automobilių kelią dar galima aplink "Klaipėdos naftą" išraityti, o geležinkeliui jau reiktų žemės nors ir vieną kelią tiesiant, bet ir tokiu atveju kur būtų stoties kelynas, aptarnaujantis naują kompleksą?
Būtingės atveju tokių problemų nėra, atgaivinti Darbėnų stotį, pastatyti dar naują stotį tarp Darbėnų ir objekto.
Komentuoti:
-
Parašė VNS Rodyti pranešimąO klaipediskius palikt visiskai be normalios juros tai cia normalu?
http://goo.gl/maps/bS8tZPaskutinis taisė Lettered; 2013.02.06, 21:48.
Komentuoti:
-
Sakyčiau, daug svarbesnis ne klaipėdiečių be paplūdimio klausimas, o tai, kaip šioje vietoje įrengtas uostas būtų aptarnaujamas - kalbu apie privažiavimo kelius automobiliams (sunkvežimiai, kroviniai ir pan.), geležinkelis. Šia prasme šis pasiūlymas yra šiek tiek utopinis, nes paprasčiau per laukus nutiest arterijas iki Būtingės, negu išpirkt namus, sklypus Giruliuose, Melnragėj.
Komentuoti:
-
Parašė Lettered Rodyti pranešimąLabai teisingi pastebėjimai, pritariu, jog naujas giliavandenis uostas turi būti Klaipėdoje, šalia dabar esamo.
Komentuoti:
-
Parašė Perfect Rodyti pranešimąMano argumentai remiasi subjektyviais pastebėjimais, bet pro-ekologiška pozicija.
Pagrindinis argumentas yra šis - Lietuva turi tik 99 km pajūrio ir tai yra labai mažai.
Turiu pasakyti, kad neturiu jokių asmeninių ryšių su Klaipėda, todėl manęs nesieja joks ypatingas emocinis ryšys su Giruliais. Gal net ir atvirkščiai, kadangi esu aplankęs didžiąją dalį Lietuvos paplūdimių, mano nuomone, šis yra labiausiai užterštas ir mažiausiai vertingas dėl šalia veikiančio pramoninio uosto.
Tuo tarpu Būtingės paplūdimio landšaftas nors ir patyrė intervenciją, tačiau nėra beviltiškai sugadintas. Tačiau labai geras pavyzdys ko galima būtų tikėtis ten statant giliavandenį uostą, yra tai kokį efektą duoda nedidukas Būtingės jūrinis naftos terminalas, kuris ne tik rėžia akį būnant Šventojoje, bet ir matosi nuo Palangos tilto.
O dabar pabandykime įsivaizduoti kokį pajūrį turėtumėme jeigu giliavandenis uostas būtų pastatytas Būtingėje.
Atostogauti atvykusiam kokiam vietiniam iš Ignalinos ar Zarasų rajono, tai gal dar prakištum tokią natūralią pramoninę jūrinę panoramą, bet apie užsienio turistus faktiškai būtų galima pamiršti.
Giliavandenis uostas Būtingėje iš Lietuvos atimtų apie 17 km pajūrio, o tai yra labai daug mūsų sąlygomis.
Štai tokie mano argumentai.
Komentuoti:
-
Parašė Eimantas Rodyti pranešimąO kokie argumentai, be kainos? (nors ir dėl jos neaišku).
Pagrindinis argumentas yra šis - Lietuva turi tik 99 km pajūrio ir tai yra labai mažai.
Turiu pasakyti, kad neturiu jokių asmeninių ryšių su Klaipėda, todėl manęs nesieja joks ypatingas emocinis ryšys su Giruliais. Gal net ir atvirkščiai, kadangi esu aplankęs didžiąją dalį Lietuvos paplūdimių, mano nuomone, šis yra labiausiai užterštas ir mažiausiai vertingas dėl šalia veikiančio pramoninio uosto.
Tuo tarpu Būtingės paplūdimio landšaftas nors ir patyrė intervenciją, tačiau nėra beviltiškai sugadintas. Tačiau labai geras pavyzdys ko galima būtų tikėtis ten statant giliavandenį uostą, yra tai kokį efektą duoda nedidukas Būtingės jūrinis naftos terminalas, kuris ne tik rėžia akį būnant Šventojoje, bet ir matosi nuo Palangos tilto.
O dabar pabandykime įsivaizduoti kokį pajūrį turėtumėme jeigu giliavandenis uostas būtų pastatytas Būtingėje.
Atostogauti atvykusiam kokiam vietiniam iš Ignalinos ar Zarasų rajono, tai gal dar prakištum tokią natūralią pramoninę jūrinę panoramą, bet apie užsienio turistus faktiškai būtų galima pamiršti.
Giliavandenis uostas Būtingėje iš Lietuvos atimtų apie 17 km pajūrio, o tai yra labai daug mūsų sąlygomis.
Štai tokie mano argumentai.
Komentuoti:
-
Šiuo klausimu palaikau Vaitkų ir linkiu jam sėkmės naujose atsakingose ir ypatingo analitinio mastymo reikalaujančiose pareigose.
Komentuoti:
-
Panašu, jog pastaruoju metu viešumoje vėl kilusi diskusija dėl uosto plėtros bus tęsiama toliau. Uosto direkcijos vadovas įsitikinęs – išorinis uostas turi būti statomas Melnragėje.
Klaipėdos miesto meras praėjusią savaitę viešai išsakė priešingą nuomonę – uostas neturi būti plečiamas miesto ribose, jo manymu, geriausiai tam tiktų kur kas atokiau esanti Būtingė.
A. Vaitkaus manymu, valstybei tai būtų nepakeliama našta: „Tai būtų visai naujas uostas su naujais privažiuojamaisiais keliais. Turėdamas laiko skaičiavau – projektas kainuotų tikrai ne vieną milijardą litų. Ar valstybė, išgyvenanti ne patį lengviausią laikotarpį, gali sau leisti tokią prabangą?“
Komentuoti:
-
Miesto valdžia šokiruota: Klaipėda sostinei – tarsi nulis
Klaipėdos valdžia šokiruota – netikėtai į viešumą iškilo žinia, kad giliavandenį uostą jau planuojama statyti nebe Būtingėje, o Melnragėje.
Teritorijai supilti jūroje vietos pakaks, bet pvz. kaip bus su geležinkeliais, ir dabar per visas siūles traškančiais. Tokiems objektui praktiškai naujos stoties ar kelyno reikia, o vietos nėra, tik miško sąskaita. Kai tuo tarpu už Darbėnų link pajūrio laisvos vietos į valias.
Komentuoti:
-
Tai papildomos finansinės ir laiko sąnaudos, be to pinigai už krovą ir rinkliavos iš laivų. Kuo didesnis laivas tuo mažesnė savikaina. Jei nenorim pralaimėti konkurencinės kovos, turim investuoti ir plėstis. Pvz. jei nebūtų išgilintas ir patobulintas Klaipėdos uostas, didelės partijos baltarusiškų trąšų tikrai nebūtų kraunamos, o dabar kraunamos į didelius laivus ir gabenamos į Kiniją, Braziliją, Indiją. Kitu atveju būtų likes gabenimas į V. Europą. O didžiosios partijos iškeliautų (anksčiau ten ir krovė) į Ventspilį ar Odesą. Jei nebūtų gilinimo ir tobulinimo nebūtų net jokių kalbų apie MSC konteinerių paskirstymo centrą ir t.t.
Kaliningradas pasiliko senose pozicijose, Klaipėda laai išsiveržė į priekį, daugiau darbo uoste, statybininkams, Lietuvos geležinkeliasms ir visiems kitiems susijusiems.
Komentuoti:
-
Tiesiog ar nebus paprasčiau ir pigiau perkrauti krovinius JWP uoste ir į Baltijos jūros uostus plukdyt su mažesniais laivais?
Komentuoti:
-
Vokiečiai baigia pastatyti giliavandenį uostą Wilhelmshafene - Jade-Wesser-Port. Ar po jo atidarymo dar išliks giliavandenio uosto Lietuvoje poreikis?
Komentuoti:
-
2012-03-19, 11:25 Arvydas Vaitkus, buvęs Susisiekimo ministerijos sekretorius
Be „Baltmax“ nėra Klaipėdos uosto ateities
Uosto plėtra yra aukščiausio lygio menas. Skirtingai nei mene, uostų statyboje, jei kur nors suklysi, pakartoti scenos jau nebebus galimybių. Baltijos regione yra pavyzdžių, kai pastatyti atskiri terminalai taip ir nesulaukė krovinių. Nesinorėtų, kad Lietuva įdėtų milijardus statyti ekonominės naudos neduosiančiam uostui Būtingėje.
Komentuoti:
-
Požiūriai dėl giliavandenio uosto nesuartėjo
http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...uartejo-405053
Komentuoti:
-
Na matai, tą straipsnį jei ne perskaitė, tai bent atsivertė šimtai, gal tūkstančiai žmonių. Nesvarbu turinys, svarbu puslapių peržiūra, nuo kurios priklauso reklamos tinklalapyje kaina. Ši publikacija gal ir nėra grynai tokio pobūdžio, tačiau tai per daug nesvarbi informacija, kad žurnalistas domėtųsi giliau
Komentuoti:
-
Vėl nusišnekėjo žurnalaistai. Tai giliavandenis ir numatomas, nes dabartinio uosto plėtra yra ribota ir dėl minėtų priežasčių. rašo patys nesupranta apie ką.
Komentuoti:
Komentuoti: