straipsnis ir foto skiriasi, kaip diena ir naktis. visai nemažai tų laivelių matosi, o esant normaliai prieplaukai ir infrastruktūtra, gilinimas ir farvaterio ženklinimas priklausys nuo poreikio. ko gero ten visą atkarpą nuo marių iki vilhelmo kanalo būtų sveika pravalyti
Su burine jachtele įplaukt į Dreverną yra tikras galvosūkis - pirma reik pataikyt į žiotis, pasislėpusias tarp meldų. Jei nors kelis kart esi ten buvęs, tai rasi pagal natūralius orientyrus. Dieną tai nedidelė problema, bet naktį - jokių šviesų. Kitas dalykas - įplaukimo kanalo gylis ir plotis. Bent porą metrų į šoną ir gali šokt į vandenį iki bambos ir stumtis )
Lietuva ir Rusija pasirašė laivybos sutartį. Jai įgyvendinti bus sukurta bendra abiejų šalių komisija. Susitarimą dėl laivybos Kuršių mariomis ir Lietuvos bei Kaliningrado srities vandens keliais antradienį Kaliningrado srities Svetlogorsko mieste pasirašė Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir Rusijos transporto ministras Igoris Levitinas.
Susitarimas buvo rengiamas maždaug dešimtmetį. Lietuva jį suderino dar 2003-iaisiais, Rusija – šiemet. Jis leis privačių jachtų savininkams išplaukti į Rusijai priklausančius erdvesnius Kuršių marių vandenis, o verslininkams – plukdyti turistus.
Susitarimas galios penkerius metus, o po to automatiškai gali būti pratęstas vieneriems metams. Jis nustatė keleivių ir krovinių gabenimo abiejų šalių vidaus vandenimis tvarką, taip pat vidaus vandens kelių naudojimo taisykles.
Abi šalys įsipareigojo, kad sudarys sąlygas plaukioti jų vidaus vandenimis kitos šalies laivams - bus užtikrinti atitinkami gyliai ir pastatyti navigaciniai ženklai. Sutarta, kad įplaukiant į kitos šalies vidaus vandenis nebus imamos jokios rinkliavos. Šalys įsipareigojo sudaryti sąlygas atplaukti laivams į uostelius.
Atplaukę į kitą šalį laivų savininkai privalės laikytis toje šalyje galiojančių įstatymų. Prasižengę jie atsakys pagal šalies, kurioje lankosi, įstatymus. Laivus galės tikrinti tos šalies laivybos priežiūros tarnybos.
Sutartyje teigiama, kad tiek Rusijos, tiek Lietuvos laivai prieš įplaukdami į kitos šalies vandenis privalės pereiti pasienio ir muitinės kontrolę artimiausiame tos šalies praleidimo poste. Lietuvos pusė tokį postą įrengs Nidoje. Kad laivyba Kuršių mariose būtų laisva, Rybačio (Rasytės) gyvenvietėje turi būti įrengtas Rusijos pasienio postas, kur būtų registruojami iš Lietuvos atplaukiantys laivai.
Pernai gruodį derybų grupės iš Rusijos pusės nariai tvirtino, jog postas gali būti įsteigtas ne anksčiau kaip 2010 metais. Rusija neturi didelio intereso skirti pinigų postui steigti, nes turistų srautai Kuršių mariose nebūtų dideli.
Kaliningradiečiai minėjo ir technines kliūtis. Neaišku, kas aptarnaus vandens turizmo maršruto farvaterį. Neišspręsti ir aplinkosaugos reikalai. Todėl manoma, kad pasirašytas dokumentas tik leis gilinti Skirvytės upę ir ją naudoti laivybai abiejų šalių žvejams. Sienos kirtimo postas šioje upėje nebus įrengtas.
Lietuvoje šio susitarimo laukiama su nekantrumu. Jau šiemet kelios laivybos kompanijos buvo planavusios atidaryti turistinius maršrutus Kuršių mariomis į Kaliningrado sritį. Tačiau nesant laivybos sutarties tų ketinimų teko atsisakyti. Iš Lietuvos turistiniams laivams naudinga būtų plaukioti į Poleską. Ten yra tinkamesni įplaukimo iš Kuršių marių gyliai. Tačiau kol kas nėra tinkamų krantinių didesniems laivams švartuoti. Patrauklus galėtų būti ir Zelenogradsko miestas. Tačiau prieplauka yra toliau nuo miesto, iki jos yra palyginti seklus laivybos kanalas. www.klaipeda.daily.lt
Paieškojęs radau ir pora vaizdų su dabartiniu nuostabiu Nidos uostelio prieplauokos pastatu, kurį suprojektavo Alfredas Paulauskas bei vietomis, kuriose jis gali atsirasti Juodkrantėje. Tikiuosi autoriai neprieštarauja.
Galėtų nugremžti visus tuos nelemtus dažus iki gryno betono kaip 2 nuotraukoj. Bet šiaip man labai patinka tas lenktas stogas, gaudantis ir įrėminantis marių ir kopų vaizdus. Ir tas bokštelis tikrai vykęs, bet pabrėžiu, kad reikia sugražinti tikrąjį veidą pastatui.
Komentuoti: