Laivyba Kuršių mariose

[tricky_kid]

JUODKRANTĖS UOSTO ARCHITEKTŪRINĖS KONCEPCIJOS SUPAPRASTINTAS ATVIRAS PROJEKTO KONKURSAS

Neringos savivaldybės administracija, identifikavimo kodas 188754378, adresas Taikos g. 2, LT-93121 Neringa (Perkančioji organizacija). Įgyvendindama INTERREG III kaimynystės programos lėšomis iš dalies finansuojamą projektą Nr. 2005/090/1VI-599 „Trys uostai“, organizuoja supaprastintą projekto konkursą ir numato išrinkti geriausią Juodkrantės uosto architektūrinės koncepcijos projektą. Skelbimas apie Juodkrantės uosto supaprastinto projekto konkursą paskelbtas 2007-10-31 valstybes žinių priede informaciniai pranešimai nr. 85(2)

Darbų premijavimas:
I vietai – 20 000 Lt ;
II vietai – 15 000 Lt;
III vietai – 10 000 Lt;
Dvi paskatinamosios premijos po 5 000 Lt.

Konkurso sąlygos išduodamos Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Klaipėdos skyriuje (Bažnyčių g. 4/Daržų g. 10, III aukštas, Klaipėda, nuo 2007 spalio 31d. iki 2007 gruodžio 10 d. 15.00val., pagal rašytinius tiekėjų prašymus dalyvauti supaprastintame projekto konkurse.
Projekto pasiūlymą būtina pateikti iki 2007 m. gruodžio 10 d. 15.00 val. Vėliau gauti projektų pasiūlymai nebus priimami.

Perkančiosios organizacijos darbuotojas, įgaliotas palaikyti ryšį su tiekėjais – Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus vedėjas Viktoras Katarskis tel. (8 469) 52288, el. pašto adresas – viktoraska@neringa.lt.

Asmuo, įgaliotas palaikyti ryšį su tiekėjais bei teikti konkurso dokumentus – LAS Klaipėdos skyriaus atsakingas sekretorius Darius Raišutis, tel. (8 606) 10 858, (8 46) 40 03 90, el. pašto adresas – archsajunga@architektams.lt

www.architektams.lt

Na va ir dar vienas konkursas . Kaip tokiai jautriai vietai tai truputi per mažai laiko skiria jam ... beje paryškinau žodį tiekėjas - šiuo atveju tai architektai. Apie ką kalba apie architektūros kūrimą, ar tiekimą ???

[tricky_kid]

Įžanga:

Projektas INTERREG III "Trys uostai"

Jachtoms - nauji uostai

NERINGA MACIŪTĖ
2007 - 04 - 05

Planuojama atnaujinti Nidos, o Juodkrantėje pastatyti naują jachtų uostą.

Nidos tarptautinis keleivinis uostas taps modernesniu ir galės talpinti daugiau - iki 150 jachtų ir kitų mažųjų laivų.

Šiandien uoste gali tilpti iki 60 laivų.

Kairioji dabartinio uosto dalis priklauso savivaldybės bendrovei „Neringos komunalininkas“.

Jos direktorius Arūnas Burkšas teigė, kad prieplaukoje bus įrengti plaukiojantys pirsai.

„Prie jų prisišvartavusių laivų įgula civilizuotai galės naudotis elektra, vandeniu“,- teigė jis.

Jeigu bus atidaryta siena su Rusija turistiniams laivams, bus reikalinga muitinė.

Numatoma, kad ji galėtų steigtis centrinėje prieplaukos dalyje.

Ten taip pat bus įkurta keleivių laukimo salė, įrengtos papildomos patalpos jachtininkams, viešbutis, ilgalaikio poilsio apartamentai, restoranas.

Dešinėje uosto pusėje planuojama griauti šiandien stovinčius pastatus ir statyti naują jų kompleksą pramoginiam uostui.

Šioje vietoje verslininkai steigs kavines, restoranus, vandens dviračių nuomos punktus.

Šiuo metu yra formuojamos uosto ribos. Tada bus prašoma leidimo pradėti statybas. Jau yra parengtas Nidos uosto detalusis planas.

Buvo numatytas sklypas ir degalinės statybai. Joje jachtos bei kiti mažieji laivai galėtų pasipildyti degalų. Tačiau iki šiol neatsirado norinčiųjų šią degalinę statyti.

Birželį bus žinoma tiksli uosto vieta Juodkrantėje. Manoma, kad jis bus miestelio centre. Ją norėta statyti Gintaro įlankoje.

Tačiau tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija. Šioje įlankoje norima steigti archeologijos muziejų. ()

Vakar Neringoje lankėsi INTERREG III A projekto „Trys uostai“ partneriai Lenkijos miesto Krynica Morska atstovai. Jie su projekto Lietuvoje vykdytojais - Neringos savivaldybe aptarė, kas bus daroma Nidos ir Juodkrantės uostuose.

Projekto koordinatorė Lietuvos pusėje Valentina Burkšienė teigė, kad negalima numatyti, kada šie uostai bus atnaujinti.

Planuojama, kad abiejų uostų projektai bus įgyvendinti vėliausiai iki 2013 metų.

www.klaipeda.daily.lt

[tricky_kid]

Tiklsiai nepamenu kada, bet maciau is Pervalkos miestelio si laiva plaukiant mariomis ... letai ... bet labai tikiuosi, kad atgims si transporto rusis ir nuims dali kruvio nuo tikraja ta zodzio prasme perkrautu autostradu.

[Eimantas]

Drevenos prieplaukai suteikta pirmenybė



Vandens turistai ir buriuotojai laukia nesulaukia naujos prieplaukos Drevernoje.

Kol kas stringa ne tik šios, bet ir Gargždų bei Priekulės prieplaukų statyba, finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto.

Pagal finansavimą laimėjusį projektą trijų prieplaukų statybos kaina siekė apie 17 mln. litų. Tačiau paskelbus rangos darbų konkursą, sulaukta pasiūlymo pastatyti prieplaukas ne mažiau kaip už 24 mln. litų.

"Kol vyko įvairios konkursinės procedūros, pabrango medžiagos, statybinių darbų įkainiai. Siekdami panaudoti skiriamas Europos Sąjungos lėšas, vykome tartis į Ūkio ministeriją, Verslo paramos agentūrą. Nutarta skaidyti prieplaukų statybų konkursą, pradedant nuo brangiausio objekto - Drevernos prieplaukos statybos",- sakė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjo Vytautas Buivydas.

Anot jo, pasirašius pirmąją sutartį ir išsprendus finansavimo problemas, bus deramasi su rangovais ir dėl likusiųjų - Gargždų bei Priekulės prieplaukų statybų. Derybas su rangovais tikimąsi užbaigti dar šiemet. Pastačius Drevernos prieplauką, bus parinktas operatorius jai valdyti.

Visu šiuo Europos Sąjungos finansuojamu projektu siekiama susieti vidaus vandenų turizmą su turizmu Kuršių mariose ir Baltijos jūroje, sukurti vientisą turizmo infrastruktūrą Vakarų Lietuvos pietinėje dalyje, skatinti naujas investicijas į turizmo sektoriaus plėtrą.

Jolanta BENIUŠYTĖ
www.ve.lt

[ValdasJ]

Kurėnai - atrakcija poilsiautojams

2005-09-10

Kuršių marių žvejų burvaltei kurėnui skiriama vis daugiau dėmesio. Prieš penkiasdešimtmetį užmirštos žvejybos valtys šiandien atgyja kaip smagi atrakcija poilsiautojams.

Europos paveldo dienoms paminėti Lietuvos jūrų muziejaus atstovai organizavo seminarą apie kultūrinį turizmą. Prieš kelerius metus prasidėjęs projektas "Kurėno sugrįžimas" sudomino kelis entuziastus, kurie, stengdamiesi išlaikyti valčių autentiškumą, bando jas pritaikyti šiandienos žmogaus poreikiams.

Kaip minėjo Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas, kurėnas turi kelis privalumus – labai saugus, ekologiškas, yra paveldo dalis. Tačiau keblumų kelia paslaugų teikimas. Šio tipo valtys visiškai priklauso nuo vėjo ar irkluotojų galimybių. Romantika baigiasi ir pradėjus lyti. Svarstyta, ar neverta kurėną kiek pakeisti, pavyzdžiui, prikabinti motorinius variklius ir pritaikyti šiandienos komforto trokštančiam poilsiautojui. Tokioms idėjoms pritarė ne visi, nes taip būtų prarandama valties autentika.

Lietuvoje iš viso yra aštuoni kurėnai ir kurėnų tipo valtys. Juos poilsiautojai gali pamatyti Rusnėje, Nidoje, Trakuose. Verslininkai ir kurėnų atgaivinimo entuziastai dar nedaug sulaukia norinčiųjų paplaukioti autentiškomis valtimis. Manoma, kad jie taps populiaresni, pritaikius turistų poreikiams.

Gina Kubiliūtė

Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?

ne tvarka, o spalvinis sprendimas (jei taip galima issireiksti) tikrai egzistuoja - o isimtys - tokios kaip Lietuvos veliavos tik patvirtina sia taisykle.

[Eimantas]

ok. spalvu eiliskuma tikrai supainiojau. bet visvien nevykusi veliava, kaip is europos centro pietiniu regionu.

Atsiprašau, kad ne į temą (gal perkelti reikia), bet dar kažkokia spalviškumo tvarka atsižvelgiant į Europos regionus egzistuoja?

[Eimantas]

KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
raso projekta (nes nori europos pinigu)
kurenas irasytas i kulturos registra
zmogus raso i kulturos ministerija
ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

Labai protingu nori pasirodyti ar šiaip patinka daug rašyti?

Juokiesi cituojant, o paskui pats apie tas institucijas rašai. Aš juk neparašiau ar jos suinteresuotos, ar gerai, ar blogai dirba ir pan, tik parašiau, kad tai jų (ir atitinkamų nevyriausybinių ar pan.) kompetencija, ko tu savo rašinėlyje-verslo gairėse neneigi.

[ValdasJ]

jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra. .

Cia jau gerokas nukrypimas nuo pagrindines temos, bet pabandysiu paaiskint savo avataro prasme. Gal tada nekils klausimu kodel veliavos dideles o vetrunge maza . Visu pirma buvo noras pripratinti zmones prie Mazosios Lietuvos veliavos su viltim kad ji kadanors bus grazinta i visuomenini gyvenima. Virs sios veliavos lietuviska trispalve, nes Mazoji Lietuva yra visos Lietuvos dalis. Tada reikejo kazkur abi veliavas sukabint ir tam mano supratimu geriausiai tiko kureno stiebas velgi simbolizuojantis Kursiu mariu regiona. Apsidziaugiau pamates kad tokios veliavos ir tokia tvarka butent ir kabo ant SuD1, todel sis paveiksliukas puikiausiai tiko. (Pataisymas: pavyko rasti ta pacia nuotrauka tik aukstesnes rezoliucijos. Antroji veliava pasirodo latviu, o trecia- rusu. Matyt buvo koks bendras projektas) Beliko tik isdidinti veliavas, nes butent jos buvo idejos esme. Tuo metu kai kuriau avatara vetrunges isryskinimas nebuvo toks svarbus todel ji sumazejo proporcingai su laivu.

o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

Vengrijos veliava:

Atkreipk demesi i spalvu issidestymo tvarka.

Na o Mazosios Lietuvos veliava gali pats pamatyti ant Tilzes akto ir nereikes aklai tiketi mano zodziais :

Paveldosauga visiškai nereglamentuojama?

KVAD'as uzsiima kazkokiais darbeliais, taciau norin tureti tvirta strategija (kad ir komercinio turizmo srityje), reikia aiskiai identifikuoti problemas, sudaryti strategija, daryti konkursus jos igyvendinimui, tada reglamentuoti atitinkamu istatymu: kas kur kodel kaip kada ir uz ka. noriu pasakyti, kad bendiniu istatymu neuztenka, nes ten neparasyta, jog kurenas yra vertybe, nesiekiama igyvendinti terpes jiems atsirasti, kaip tikram legaliam verslui. viska galima paprasciau pavaizduoti tokia schema:

zmogus nori imtis verslo - gaminti kurenus.
raso projekta (nes nori europos pinigu)
kurenas irasytas i kulturos registra
zmogus raso i kulturos ministerija
ten niekas nesupranta kas cia ko nori, mat jiem is esmes jokios realios naudos nera, o dirbti administravimo ar valdymo darba, kai pelnas nubyres (po 10 metu) tiktai verslininkui niekas nesiima - tokia pas mus valdininku kultura.
zmogus susinervina ir toliau prekiauja silkatinem plytom (ar pan.)

cia labai banaliai ir ne viskas, taciau pats principas yra butent toks siai dienai. o gaila.

[Eimantas]

jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra.
o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

Tikrai ne iš Balatono su madjarais tas kurėnas atplaukė

jo. vetrunges neimanoma identifikuoti, tik gerai isiziurejus gali pamatyti vetrunge, bet gali ir zuvedra.
o del veliavos, tai nzn, cia tikrai Vengrijos veliava, negi mazosios lietuvos sviesuomene galejo issirinkti senosios europos labai sena veliava, kaip savaja? ir spalvos kazkokios itartinos - neregionines. nors ka as ziinau. jei sakai - tai zinai.

[ValdasJ]

Vetrunge yra ten kur jai ir priklauso buti O sitoj vietoj kabinamos veliavos (tik be abejo zymiai mazesnes). Antroji veliava yra Mazosios Lietuvos. Ja galima pamatyti pavyzdziui ant Tilzes akto. Atgimimo laikais neretai buvo naudojama (bent jau budamas skautas daznai susidurdavau), bet po to kazkaip isnyko. Tiesa sakant ant kureno SuD1 butent ir kabo Lietuvos trispalve, Mazosios Lietuvos ir zemiau dar viena veliava tik gerai neiziuriu kokia.
Cia nuotraukos originalas.

a kadiel ant tava kuriena yr ne vietrungie a dvi vialiavos? tiklsiau kas yra cia? vengrijos veliava?

[ValdasJ]

Apie vetrunges uzsiminiau nes kaiptik baigiau daryti zemelapiuka su skiriamaisiais zenklais pagal registracijos vieta:



Informacija is:
http://www.memelland-adm.de/kurenwimpel.html
http://nidden.gmxhome.de/nidden_kaehne_wimpel.htm

[ValdasJ]

Ta proga siektiek informacijos apie kurenu vetrunges:

Kurėnų vėtrungės



Kurėnų, bradinių bei kiudelinių valčių stiebo viršūnes puošė vėtrungės. 1844m. jas, kartu su kitais laivo atpažinimo ženklais įvedė žvejybos inspekcija tam, kad žvejai nepažeidinėtų žvejybos plotų ribų.
Pradžioje vėtrungė būdavo daroma iš skardos ir dažoma juodai balta spalva, nuostatų nurodytu raštu. Jos gale pritvirtinama raudonos ir baltos spalvos vėliavėlė. Vėliau žvejai pradėjo puošti priešvėjinę, viršutinę jos dalį įmantriais mediniais raižiniais. Raižiniuose susipynė valstybingumo, religinių simbolių, stilizuotų aplinkos objektų motyvai. Iš jų galima buvo sužinoti apie kurėno savininko šeimą, jo turtinę padėtį. Vėtrungės turėjo beveik pastovius matmenis: ilgis - 114-116 cm (su vėliavėle - 218-220 cm), aukštis - 40-45 cm. Po I-ojo Pasaulinio karo skiriamieji ženklai sumažėjo.
XIX a. pab. nerijos vėtrunges žvejai ėmė spalvinti ir gaminti kaip suvenyrus poilsiautojams.
Mokslininkai bandė ieškoti vėtrungės analogų pasaulyje, tačiau jų nerado nei Baltijos, nei Šiaurės jūros, nei Atlanto vandenyno pakrantėse.
Šiaurinės Kuršių nerijos kaimų kurėnų vėtrungių ženklus įamžino Neringos miesto herbas.

[Eimantas]

Gal kaip nors per Kultūros ministeriją, ar kokias etnokultūrines organizacijas?

[ValdasJ]

Teisingas pastebejimas. Ne tik kad kurenas, bet dar ir su vetrunge. Ir tikrai jam nevieta galves ezere. Tik kazin ar yra koks budas uzkirsti kelia tokiems nesusipratimams?

[julius]

man labai patinka iniciatyva atgaivinti kurenus, ir labai noreciau kad kursiu mariose ju atsirastu kuo daugiau,
taciau kai kurenai pradeda plaukioti aplink traku pili- man atrodo mazu maziausia apsurdiska:
http://foto.terpe.lt/inkelti/20070224/baltis.jpg
gal tegul kurenai plaukioja savo autentiskoje aplinkoje (t.y. kursiu mariose)?
o traku ezeruose jis atrodo lygiai taip nenaturaliai kaip polinezietishki katamaranai, ar kiniskos "jonkos".

[ValdasJ]

Kurėnas "SUD1"

Tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė KURĖNAS "SUD1"


Pastatytas: 2001 m.

Ilgis: 9,8 m.
Plotis: 2,8 m.
Grimzlė: 0,3 m.
Pagrindinio stiebo aukštis: 9 m.
Trys burės: trikampė raginė (stakselis) ir šprintinės - mažburė ir didburė ant stiebų.

Burvaltė pavadinta "SUD1" sekant nuo 1844 m. Kuršmarėse galiojusia tvarka, kai žvejų laivai buvo žymimi nurodant tris pirmasias kaimo pavadinimo raides ir žvejybos leidimo numerį. Kurėnas pastatytas Kopgalyje (anksčiau - Suderspitze).
Laivo korpusas - ąžuolinis, dugnas - pušinis, stiebai - iš eglės.

Lietuvos jūrų muziejaus plaukiojantis eksponatas - tradicinė Kuršių marių žvejų burvaltė kurėnas "SUD1"

Visam Kuršių marių regionui iki XX a. vidurio buvo būdingos plokščiadugnės mažos grimzlės burvaltės, dabar žinomos bendriniu kurėnų pavadinimu, kurios minimos jau XIV–XV a. kronikose ir Ordino valstybės dokumentuose. Vietiniai gyventojai jomis ne tik žvejojo, bet ir gabeno gyvulius, prekes, vyko į pamaldas. Po Antrojo pasaulinio karo, paplitus motoriniams žvejybos laivams, burvaltės tapo nereikalingos, jos buvo apleistos ir paliktos nykti.

2000 m. Lietuvos jūrų muziejus ėmėsi iniciatyvos atkurti šias laivybos priemones ir panaudoti jas tęstiniam gyvosios istorijos projektui. Po atviru dangumi įrengtoje burvalčių statybos aikštelėje, stebint muziejaus lankytojams buvo pastatytas kurėnas, kaip autentiškos burvaltės replika (kopija) ir 2001 m. liepą nuleistas į Kuršių marias.

Naudojamas etnokultūriniame projekte "Kurėno sugrįžimas" ir edukaciniuose renginiuose. Dalyvavo tarptautinėse ekspedicijose:

2002 m. Kuršmarėse Klaipėda - Šarkuva (Lesnojė) - Juodkrantė;
2003 m. Kaunas - Rusnė - Juodkrantė, Nemunu ir Kuršmarėmis;
2004 m. Juodkrantė - Rusnė - Labguva (Polieskas) - Rasytė (Rybačis) - Juodkrantė.




Kitas labai idomus straipsnis, bet perdaug ilgas kad perkopijuoti i foruma. Idedu tik linka ir pora nuotrauku:
Kurėnas pakelia bures