Laivyba Kuršių mariose

[Romas]

Juodkrantė - Dreverna - Juodkrantė
Praktinė informacija


Puslapis su kainomis ir tvarkaraščiais
http://www.dreverna.lt/lt/keltas-dreverna-juodkrante

Mažas patikslinimas: Kelionė trunka ne pusvalandį, o apie 50 minučių. Kuo ilgiau, tuo ilgiau trunkantis malonumas
Atsižvelgiant į keleivių skaičių ar iškeliamų dviračių kiekį (ankstesnėje nuotraukoje matosi dviračių iškėlimas) gali gautis ir apie valandą.

Laive telpa 50 žmonių, bet sėdimų vietų yra apie 40. Geriausios vietos - ant sėdmaišių gale gryname ore.

Savaitgaliais šis maršrutas labai populiarus
Važiuojant iš Juodkrantės pirmas reisas 11:30 buvo tuščias (7 žmonės šeštadienį, apie 15 - sekmadienį), o kiti - pilni.
Važiuojant savaitgalį iš Drevernos bent rytiniai ir dieniniai reisai buvo pilnutėliai.
Ir iš viso Dreverna nebėra užkampis. Ten savaitgalį gali tekti ilgai ieškoti vietos uostelyje pastatyti mašiną.

[Romas]

Anonsas
Juodkrantė - Dreverna - Juodkrantė

[lukass]

Išsvajotas uostas Juodkrantėje greičiausiai nebus pastatytas

Neringos savivaldybė paskelbė Juodkrantės uosto ir jachtklubo projektinius pasiūlymus, tačiau, regis, gražūs vaizdai vizualizacijose gali likti tik skaitmenoje, bet ne realybėje. Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, įgyvendinti projektą trukdo lėšų trūkumas, todėl, jei neatsiras privatus investuotojas, uosto čia greičiausiai nebus...

...Neringos taryba nusimatė užbaigti techninį projektą savo lėšomis. Tai turėjo kainuoti apie 86 tūkst. eurų, tačiau projektuotojai paprašė geologinių tyrimų, kurie mums kainuotų dar 100 tūkst. eurų. Pasitarus su Tarybos nariais, ko gero, stabdysime ir techninį projektavimą, nes techninio projektavimo negali pradėti be geologijos. Tai reikštų, kad techninis projektas mums kainuotų 200 tūkst. eurų ir tų pinigų nesame nusimatę“, – 15min aiškino D.Jasaitis ir pridūrė, kad vietos valdžia nemato galimybių, kas galėtų finansuoti projekto įgyvendinimą...

[avs]

Kurėnas – ne jachta, išlaikyti vien pinigų nepakanka https://www.15min.lt/naujiena/aktual...nka-582-945558
"Kuršių mariose plaukioja kurėnų replikos: „Kuršis“, Lietuvos jūrų muziejui priklausantis „Sud 1“, Šturmų gyvenvietės pasididžiavimas „Sturm 1“, Rusnėje ir Kintuose po dvi venterines valtis, vytinės „Vytautas Didysis“, „Vytis“, prieš trejetą metų į marias nuleista reisinė „Dreverna“. Šiuo metu istorinį burinį laivą – aštuonvietę žuvų supirkėjo valtį stato SBA koncernui priklausančios baldus gaminančios bendrovės „Germanika“ kolektyvas

[lukass]

Drevernos uostas plečiasi

Pernai 54 tūkst. lankytojų sulaukęs Drevernos uostelis artėjančio turizmo sezono pradžią žada pasitikti itin atsinaujinęs. Net ir žiemą Drevernoje verda darbai – Kuršių marių pakrantėje statomi nauji poilsio nameliai.

Šiuo metu kyla šeši aštuonviečiai mediniai poilsio nameliai. Iš viso Drevernos kempinge bus 18 namelių, kuriuose galės poilsiauti 144 žmonės.

"Pavasarį žadame pasitikti atsinaujinę. Tikimės, kad didieji statybos ir įrengimo darbai finišuos iki gegužės. Jau baigtas naujas pastatas, kuriame nuo gegužės pradės veikti restoranas ir viešbutis "Port Dreverna". Pastato antrame aukšte įsikurs viešbutis su aštuoniais dviviečiais kambariais. Svečius į atidarymą ketiname pakviesti gegužės 26 d., per turizmo sezono atidarymą", – pasakojo teritorijos vystymu užsiimančios įmonės "Hortivita" Turizmo padalinio vadovė Liudmila Juknienė...

[lukass]

Juodkrantėje planuojamas jachtų uostas

Juodkrantėje planuojama statyti jachtų ir pramoginių laivų uostą, rašo „Lietuvos žinios“.

„Po ilgų derybų, derinimo su paveldosaugininkais, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija pavyko patvirtinti uosto detalųjį planą. Kitąmet tikimės turėti ir techninį projektą, gauti statybos leidimą. Deja, pasinaudoti Europos Sąjungos fondų lėšomis tokiam objektui statyti negalėsime, todėl bus kreipiamasi į Vyriausybę. Uostas būtų statomas už valstybės arba valstybės ir savivaldybės lėšas“, – teigė Neringos meras Darius Jasaitis.

Šiuo metu Juodkrantėje yra tik aukšta prieplauka.

[Eimantas]

Vandens kelias nuo Atmatos žiočių iki Ventės paskatintų turizmą

Ant Kuršių marių kranto įrengta Ventės rago ornitologinė stotis jau ištisus dešimtmečius pasiekiama tik sausuma, todėl praranda nemažą dalį turistų, keliaujančių laivais, todėl šią situaciją nusprendė keisti Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus.

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/l...turizma-823824

[Fulgur]

Feisbuke nurodyta, kad brangiausia visą savaitgalį trunkanti kelionė 12-ai žmonių gali kainuoti ir 1 tūkst. 800 eurų.

Su tokia kaina Venecijos nebus. Bus vienas laivas, dažniausiai - uoste.

[Briedis]

Kuršių neriją nori paversti Venecija
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...ecija-1557326/

Saulė, bangos, tranki muzika ir draugų kompanija – taip dažnas įsivaizduoja tobulą pasiplaukiojimą laivu Kuršių mariomis ar Baltijos jūra. Tačiau verslininkai Domas Burkauskas, Adomas Patašius ir Linas Starkus vasarą pajūryje įsivaizduoja kitaip.
<...>
D. Burkauskas teigia, kad jie orientuojasi į ramias, be trankios muzikos keliones: „Iškart pasakysime žmonėms, kad jeigu jie nori labai trankiai plaukti su vienu iš mūsų laivų, mes neturime muzikos kolonėlių laive.

Tokia yra mūsų filosofija: nenorime trukdyti ir kitiems ilsėtis. Esame patyrę ne kartą, kai plauki ramiai ir pro šalį praplaukia vakarėlių laivas su trankia muzika, taip sugadindamas tavo poilsį. Tiesiog stengiamės netrukdyti kitiems.“

Teisinga filosofija. Tų "bumčikų" pernešt neįmanoma.

[Briedis]

Puikios naujienos

Kuršių marių krantus sujungs naujas maršrutas
http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...rutas-1546477/

Turizmo specialistai neabejoja, kad naujas maršrutas sulauks ne tik užsienio keliautojų, bet ir vietos gyventojų dėmesio.

Ant naujojo laivo puikuosis pavadinimas „Kuršių deltos ekspresas“. 4,6 metro pločio ir 18 metrų ilgio laivas turi vos 70 centimetrų grimzlę, todėl Šyša nesunkiai gali nuplaukti iki Atmatos.

„Jame telpa 90 keleivių, yra 60 sėdimų vietų. Bus galima plukdyti apie 30–40 dviračių. Bandomieji reisai vyks gegužę, o nuo birželio vidurio bus vykdomi reguliarūs reisai. Preliminariai svarstome, kad iš Šilutės laivas išplauks apie 8.30 val., o iš Nidos – apie 19 valandą. Bus galima ir iš Nidos apie 11 val. išplaukti į Šilutę, o apie 17 val. grįžti atgal“, – planus dėstė verslininkas.

Anot jo, 1990 metais pagamintas laivas turi aliumininį korpusą, sveria 24 tonas, todėl yra gana greitas – gali pasiekti 40 kilometrų per valandą greitį. Planuojama, kad reguliarių maršrutų metu keleiviai bus plukdomi 20 kilometrų per valandą greičiu, tad kelionė iš Šilutės į Nidą truks vos 1,5–2 valandas.

Jei labai neužsikels kainų, tai populiarumu tikrai nesiskųs.

[Tylus]

Rūpesčiai dėl Drevernos laivybos kanalo

Klaipėdos rajono savivaldybė paskelbė naują konkursą dėl vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo 2017 metais.


Nuvylė svečius

Už ES paramą įrengta Drevernos prieplauka būtų puikus vandens turizmo objekto pavyzdys, jei ne nuolat rūpesčių keliantis laivybos kanalas per Kuršių marias. Pernai šis kanalas aptemdė Pamario turizmo sezono atidarymo šventę Drevernoje. Dėl staiga kritusio vandens lygio į pirmąjį reisą iš Drevernos į Juodkrantę ir atgal neišplaukė prieplaukos operatoriaus specialiai įsigytas keleivinis keltas „Gilija“. Jis turėjo plukdyti išskirtinius Klaipėdos rajono administracijos asmenis, specialiai į šventę pakviestus svečius iš Lenkijos ir Estijos.

Vietoje gražaus Drevernos prieplaukos, naujo maršruto pristatymo sulaukta didžiulės antireklamos žiniasklaidoje. Dėl seklaus laivybos kanalo palyginti graži Drevernos prieplauka negali pritraukti ir didesnių jachtų. Joms trūksta grimzlės, kad galėtų plauktų į Dreverną.

Bet koks didesnis laivelis norintis plaukti į Dreverną susidurdavo su rizika – kabins kyliu dugną ar ne.


Neįgyvendinti siūlymai

Tiek pernai, tiek šiemet yra garantuojama, kad 7,3 kilometrų ilgio vandens kelyje nuo Drevernos iki Juodkrantės, o tiksliau palei Kuršių neriją einančio laivybos kanalo (farvaterio), bus 1,2 metrų gylis.

Bet pernai ne visada tokią garantiją pavyko išlaikyti. Per tą lemtingą sezono atidarymo dieną pernai gylis dėl staiga papūtusio nepalankaus vėjo nukrito maždaug iki vieno metro. Buvo įsitikinta, kad maždaug 50 žmonių plukdančiam specialiai įsigytam keleiviniam laivui „Gilija“ toks gylis per mažas.

Realiai Drevernoje be rizikos gali plaukioti plokščiadugniai iki 20 keleivių plukdantys laiveliai. Dauguma tokių ir stovi šioje prieplaukoje.

Jau pernai diskusijose buvo iškelta siūlymas, kad Drevernos laivybos kanalas turėtų būti pagilintas iki 1,5 metro, o kad Kuršių marių bangos jo neužneštų – prie Drevernos upės žiočių įrengtas nedidelis molas. Tačiau tie darbai nebuvo atlikti.


Kanalą ketina valyti

Šiemet Klaipėdos rajono savivaldybė vėl paskelbė vandens kelio nuo Drevernos iki Juodkrantės eksploatavimo konkursą. Pagrindinė sąlyga – per navigacijos sezoną, kuris trunka 154 paras nuo gegužės 15 d. iki spalio 15 d., išlaikyti 1,2 metrų gylį 25 metrų pločio Drevernos laivybos kanale. Išlaikyti tą gylį daugelyje vietų nėra sudėtinga. Natūralus gylis Kuršių mariose, kur praeina Drevernos uosto laivybos kanalas, yra 1,5-2,5 metrai, o arčiau Kuršių nerijos – net iki 4 metrų. Pavojingiausia vieta yra prie Drevernos upės žiočių.

Drevernos laivybos kanalą eksploatuosianti bendrovė turės statyti ir 13 nuolat šviečiančių navigacinių ženklų. Keliama sąlyga, kad kanalo gylis būtų matuojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. O reikalui esant laivybos kanalas būtų valomas. Tam reikalinga specializuota technika.

Pernai Drevernos laivybos kanalą eksploatavo Klaipėdos rajone esanti transporto paslaugų bendrovė „GT Transport“.

[dyko]

Kruizinių laivų terminalas, Klaipėda

[dyko]

Drėverna spalio pradžioj

[Ramūnas kns]

2016 m. Dreverna

[Tylus]

Pontonai Nidoje neatlaikė stipresnio vėjo

Nidos uostelyje "sumalti" Šventosios uosto pontonai, kuriuos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) šiemet buvo išnuomojusi vienam sezonui bendrovei "Neringos komunalininkas".

Manoma, jog taip atsitiko todėl, kad pontonai buvo sumontuoti nepaisant gamintojo rekomendacijų, kurias Uosto direkcija buvo perdavusi "Neringos komunalininkui". Jie pastatyti ne šiaurės-pietų kryptimi, o vakarų.

Pontonus Nidoje sumontavo UAB "Šilutės polderiai".

Šventosios uosto pontonai yra dviejų tipų - bangolaužiniai (monolitiniai, betoniniai) ir segmentiniai (iš lentų). Jie buvo sustatyti dviem eilėmis. Arčiau Nidos uosto vartų turėjo būti statomi bangolaužiniai, bet padaryta priešingai. Todėl papūtus stipresniam rytų krypties vėjui segmentiniai pontonai buvo smarkiai apgadinti.

(...)
Mano manymu, didžiausia klaida - tų dviejų eilių pontonų orientavimas. Matyt, taip daryta todėl, kad būtų patogiau. Kad per vartus ateina banga, kurią reikia "gesinti", nepagalvojo. Tuos monolitinius pontonus reikėjo dėti į pirmą eilę, ir jie būtų atlaikę bangą.

Tai gana specifinė sritis, ko gero, žmonės nelabai suprato, ką daro. Jeigu jie dabar atstatys viską kaip buvo, po pirmo vėjo vėl viskas baigsis taip pat. Vienintelis variantas, kuris galėtų gelbėti - bangolaužinių pontonų eilę dalinti ir abiejose pontonų eilėse po pusę jų padėti arčiau uosto vartų. Segmentinius reikėtų statyti arčiau kranto", - savo nuomonę išsakė Šventosios uosto entuziastas, buriuotojas Kęstutis Oginskas.

(...)

KVJUD vakar iki pietų nebuvo informuota apie sugadintą jos turtą. Tad vakar jos atstovai aiškinosi situaciją, ketino vykti į vietą ir patys apžiūrėti pontonus, kad įsitikintų, kokia jų būklė iš tikrųjų. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio, "Neringos komunalininkas" turės grąžinti direkcijai pontonus tokios būklės, kokios jie buvo.
(...)

[Garbanius]

Geros žinios, Šilutė toks neatrastas miestukas, puiki proga susipažint su Lietuva nuobodžiaujantiems Neringos turistams

[adju]

UAB "Kintai" naujas pirkinys.



Nuotrauka paimta iš jų paskyros facebooke.

[Fulgur]

Šiemet Kuršių mariose – susisiekimo naujovė. Laivas „Gilija“ pradėjo kursuoti tarp Drevernos ir Juodkrantės.Laivas keleivius plukdo keturias dienas per savaitę – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio. Iš Drevernos jis išplaukia 9.30 ir 18 val., iš Juodkrantės – 10.10 ir 18.40 val.Bilietas į vieną pusę kainuoja 3 eurus, o vaikams nuo 7 iki 12 metų, senjorams taikoma 50 proc. nuolaida. Gyvūnus ir dviračius galima vežtis nemokamai.Bilietus galima įsigyti laive, Drevernos mažųjų laivų uosto elinge, J. Gižo etnografinėje sodyboje, internetu (http://www.klaipedosrajonas.lt/katal...ante).Numatoma, jog laivas „Gilija“ tarp Drevernos ir Nidos kursuos iki rugpjūčio 28 dienos.

Skaitykite daugiau

Pirmiausiai tai puiku, kad atsiranda reguliaresnio pobūdžio susisiekimas. Tai prisidės ir prie ekologijos, ir prie dviračių turizmo (numinti Juodkrantė-Nida-Juodkrantė per ~8 val. gali ne tik sportininkai). Aišku, kaina yra per didelė, kad traktuoti kaip "vietinį susisiekimą" tuos 7-8 km, bet normali kaip "pramoga". Dviems į abu galus 12 eur.

[Eimantas]

Šeštadienį Drevernoje:

[groundzer]

https://www.google.lt/maps/@55.51621...!7i9964!8i4982

Aš turėjau omeny gylį.