Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Avia kompanijų naujienos Lietuvoje
Collapse
X
-
„Ryanair“ savo svetainėje jau siulo skrydžius iš VNO I Niurnbergą antradieniais ir šeštadieniais, ir i Kölną trečiadieniais ir šeštadieniais nuo lapkričio mėnėsio.
-
Dėl šiurkščių pažeidimų atleistas „Oro navigacijos“ vadovas
Ilgametis valstybės įmonės „Oro navigacija“ vadovas Algimantas Raščius ketvirtadienį atleistas iš pareigų. Tai jau antra Susisiekimo ministerijos valdoma įmonė, kurioje vadovybė pakeista ministerijai pradėjus vadovauti Rokui Masiuliui. Pirmoji buvo „Lietuvos geležinkeliai“.
„Įmonėje nustatyta šiurkščių pirkimų procedūrų pažeidimų, keliančių abejonių dėl A.Raščiaus darbo skaidrumo ir efektyvumo“, – BNS sakė R.Masiulis, ketvirtadienį pasirašęs įsakymą.
Ministro teigimu, Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) atskleidė, kad įmonėje klestėjo neskaidrūs, galimai vienam tiekėjui skirti viešieji pirkimai.
Komentuoti:
-
-
-
„Wizz Air“ Lietuvoje 2016-aisiais pervežė 1,2 mln. keleivių
http://www.madeinvilnius.lt/naujieno...-mln-keleiviu/
Komentuoti:
-
„Ryanair“ stebina: paskelbė naujas skrydžių kryptis ir staigmeną klientams
Skaitykite daugiau: http://verslas.lrytas.lt/rinkos-puls...tm_medium=Copy
Komentuoti:
-
Baltijos šalių oro linijų bendrovė „airBaltic“ per artimiausius penkerius metus planuoja įdarbinti apie 1000 naujų specialistų. Tai padės vežėjo augimui, numatytam verslo plane „Horizon 2021“.
Komentuoti:
-
„Ryanair“ švenčia pervežusi 6 mln. keleivių per Kauno oro uostą ir 9 mln. keleivių per Lietuvos oro uostus
https://www.vno.lt/lt/naujienos/?id=1679738
Liepos mėn. 21 d. Europoje pirmaujanti aviakompanija „Ryanair“ šventė per Kauno oro uostą pervežusi daugiau nei šešis milijonus keleivių ir per Lietuvos oro uostus iš viso pervežusi daugiau nei devynis milijonus keleivių.
Minėdama šiuos įspūdingus veiklos rezultatus, Airijos žemų sąnaudų aviakompanija „Ryanair“ skelbia bilietų akciją skrydžiams Europoje nuo 9.99 € į vieną pusę. Pasiūlymas galioja įsigyjant bilietus iki liepos mėn. 23 d. vidurnakčio (GMT) skrydžiams 2016 m. rugsėjo mėn.
Per vienuolika veiklos metų Lietuvoje, aviakompanija „Ryanair“ pastebimai išplėtė veiklos apimtis ir šį vasaros sezoną siūlo trisdešimt skirtingų maršrutų iš Lietuvos oro uostų įskaitant skrydžius į didžiausius Europos miestus – Londoną, Kopenhagą, Paryžių, Dubliną, Romą, Milaną ir Madridą.
Komentuoti:
-
http://www.ziniuradijas.lt/laidos/ve...ribyje?video=1
Pokalbis su Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi Gediminu Almantu
Komentuoti:
-
Del Berlyno "Ryanair" matyt persigalvojo. I gerąją puse. Jau parduoda bilietus nuo rugsėjo antradieniais, ketvirtadieniais ir šeštadieniais.
Komentuoti:
-
Lietuvos oro uostai: keleivių skaičius per metus išaugo 14,6 proc.
http://www.madeinvilnius.com/lt/nauj...form=hootsuite
Po rekordinių 2015-ųjų, kai per metus Lietuvos oro uostai aptarnavo 4,2 mln. keleivių ir 50 tūkst. skrydžių, Vilniaus, Kauno ir Palangos oro vartai neketina sustoti. Pusmečio statistika rodo, kad šiemet sausio-birželio mėnesiais per Lietuvos oro uostus jau skrido 2,2 mln. žmonių – t.y. 14,6 proc. daugiau negu pernai tokiu pačiu metu. Skrydžių skaičius per tą patį laiką ūgtelėjo 4,2 proc.
Didžiausias augimas matomas Palangos oro uoste – per pirmąjį 2016 m. pusmetį čia aptarnauti beveik 97 tūkst. keleivių – 53 proc. daugiau negu 2015-ųjų sausį-birželį. Antroje vietoje žengia Vilniaus oro uostas, kuriame keliautojų skaičius išaugo 15 proc. – nuo 1,5 mln. iki beveik 1,8 mln. Kauno oro uoste šiemet sulaukta 20 tūkst. keleivių daugiau negu pernai tuo pačiu metu, augimas - 6 proc.
„Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos oro uostai sulaukė ne vienos naujos aviakompanijos ir paskelbė apie daugiau nei dešimt naujų maršrutų. Aptarnautų keleivių statistika įrodo, kad keleiviai vertina mūsų pastangas plėsti maršrutų tinklą ir didinti visos šalies pasiekiamumą. Džiaugiamės teigiama rinkos reakcija į Lietuvos oro uostų kartu su Susisiekimo ministerija ir Kauno bei Vilniaus miestų ir Klaipėdos regiono savivaldybėmis naudojamas rinkodaros priemones visos Lietuvos pasiekiamumui gerinti“, – sakė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.
Kaip pastebi G. Almantas, oro uostai norėdami kokybiškai priimti ir pasirūpinti nuolat augančiu keleivių srautu, susiduria su iššūkiu – investicijų infrastruktūrai plėsti ribojimu.
Naujovių šiemet sulaukė visi trys Lietuvos oro uostai. Didžiausi pokyčiai aplankė Palangą – per pusmetį čia veiklą pradėjo penkios oro bendrovės: „Wizz Air“ pradėjo skraidinti į Londono Lutono oro uostą, „Ryanair“ – į Londono Stanstedo oro uostą, „LOT Polish Airlines“ – į Varšuvą, „Belavia“ – į Minską, o „Ukraine International Airlines“ – į Kijevą.
Vilniaus oro uostas taip pat sulaukė naujos aviakompanijos – „Germania“ startavo su skrydžiais į Ciurichą. Sostinėje pradėti skrydžiai į Birmingemą, išplėstas susisiekimas su Talinu, Londonu, Antalija. Į Kauno oro uostą taip pat įžengė dar viena aviakompanija – greta žemų sąnaudų skrydžių bendrovės „Ryanair“ skraidyti į Londono Lutono oro uostą pradėjo „Wizz Air“.
Naujienų Lietuvos oro uostuose bus ir antrojoje metų pusėje, šį kartą jos labiausiai palies Kauno oro uostą. Nuo rugsėjo 22 d. „Wizz Air“ iš Kauno pradės vykdyti skrydžius į Eindhoveną, o nuo spalio 30 d. perkels čia iš Vilniaus tris kryptis į Norvegijos miestus – Stavangerį, Bergeną ir Olesiundą. Vilniuje „Wizz Air“ nuo žiemos sezono pradžios pradės vykdyti skrydžius į Barį ir Reikjaviką, o jau nuo rugpjūčio iš Lietuvos sostinės bus galima tiesiogiai pasiekti Nicą. „Ryanair“ sostinėje lapkričio mėnesį pradės skraidinti keleivius į Maltą, Berlyną ir Lidsą (Bradfordą).
Pradėdamos skrydžius į Lietuvą aviakompanijos turi galimybę pasinaudoti Lietuvos oro uostų ir Susisiekimo ministerijos įsteigto maršrutų plėtros fondo parama. Ja siekiama pradėti skrydžius šaliai svarbiomis kryptimis, kurios numatytos atsižvelgiant į šalies prioritetines rinkas ir kryptis. Parama gali pasinaudoti oro linijų bendrovės, pradedančios naujus maršrutus ar padidinusios esamų maršrutų skrydžių dažnį.
Komentuoti:
-
Parašė bato_usai Rodyti pranešimąLietuvos oro uostai klausia: su kuo ir kur norėtumėte skristi?
https://www.vno.lt/lt/naujienos/?id=1615878
https://goo.gl/2qrKbD
Sakyčiau paskutiniai klausimai gana aiškiai atskleidžia oro uostų viziją...
Komentuoti:
-
Lietuvos oro uostai klausia: su kuo ir kur norėtumėte skristi?
https://www.vno.lt/lt/naujienos/?id=1615878
https://goo.gl/2qrKbD
Sakyčiau paskutiniai klausimai gana aiškiai atskleidžia oro uostų viziją...
Komentuoti:
-
Lietuva ir Kataras kuria oro susisiekimo planus
„Derybos dėl Lietuvos ir Kataro bendradarbiavimo plėtros oro susisiekimo srityje įgauna pagreitį. Mes siekiame, kad vienos geriausių pasaulio aviakompanijų lėktuvai pasiektų ir Lietuvos oro uostus. Pirmą žingsnį šio tikslo link jau žengėme pernai lapkritį, kai Susisiekimo ministerijoje vykusių dvišalių ekspertų konsultacijų metu buvo aptartas susitarimo projektas. Šiemet rudenį tikimės šį svarbų susitarimą parafuoti“, – sakė susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius.
Komentuoti:
-
Avarinio nusileidimo Panevėžyje herojus – legendinis Lietuvos aviatorius Vladas Kensgaila
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...aila-56-637163
Šeštadienį 15min pranešė apie dramatišką, bet laimingai pasibaigusį lėktuvo avarinį nusileidimą pievoje prie Panevėžio aerodromo. Paaiškėjo, kad šioje avarijoje išsigelbėjęs pilotas yra 82 metų Vladas Kensgaila – aviacijos sportininkas, aviakonstruktorius, Lietuvos ir Panevėžio miesto politinis bei visuomenės veikėjas.
Apie tai, kad lėktuvu VK-9 skrido pats jo konstruktorius V.Kensgaila, naujienų portalui 15min patvirtino į įvykio vietą netrukus po incidento atvykęs Stetiškių aerodromo lakūnas ir legendinio aviatoriaus kolega Algirdas Šimoliūnas.
Pasak pašnekovo, V.Kensgaila, atrodo, smarkiau per avarinį nusileidimą nenukentėjo, bet vis tiek buvo įkalbėtas vykti su medikais į ligoninę nuodugnesniam sveikatos patikrinimui. Kokia galėjo būti avarijos priežastis, A.Šimoliūnas nenorėjo spėlioti. Anot jo, tai paaiškės po tyrimo.
V.Kensgaila (gimęs 1933 m. rugsėjo 23 d. Bikavėnuose, Šilutės rajone) yra garsios Švėkšnos bajorų Kęsgailų giminės palikuonis, pažymima svetainėje „Wikipedia“. Jis lakūnas-inžinierius, 1969 m. baigęs aviacijos mokyklą. Aviacijos įmonės konstruktorius. Lėktuvo „Lituanica“, kuriuo Atlanto vandenyną perskrido Steponas Darius ir Stasys Girėnas, replikos kūrėjas.
V.Kensgaila – aktyvus visuomenininkas ir politikas. Jis buvęs Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (2000–2003 m., 2003–2007 m. ir 2007–2011 m.) narys, Lietuvių tautininkų sąjungos, Tėvynės Sąjungos Panevėžio miesto skyriaus narys. Žemaičių ir bajorų draugijų narys.
V.Kensgaila suprojektavo devynis aukštesnės klasės savadarbius lėktuvus, į padanges pakilo dar keliolika jo sukonstruotų smulkesnių lėktuvėlių.
V.Kensgailos pasididžiavimas: VK-9
2010 m. V.Kensgaila serijinei gamybai paruošė naują patobulintą savo projektuojamų lėktuvų versiją – aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Modelį skraidina du 6 cilindrų varikliai. Konstruktoriaus teigimu, pagal techninius parametrus VK-9 pranašesnis už panašaus tipo lėktuvus, gaminamus amerikiečių „Cesna“, „Piper“ firmų, kuriems reikia palyginti ilgų takų, o VK-9 gali tūpti bet kokioje aikštelėje (pvz., pievoje).
VK-9 pakelia 1 toną degalų (bakus lėktuve atstoja talpyklos sparnuose). Nenutūpdamas lėktuvas gali nuskristi 2 500 km (atitinkamas amerikietiškas tokio atstumo be degalų pasipildymo įveikti negali). Maksimalus greitis – 550 km/val.
Komentuoti:
-
Panevėžio pakraštyje nukrito nedidelis lėktuvas
http://www.15min.lt/naujiena/aktualu...uvas-59-637113
Šeštadienio popietę prie Panevėžio avariniu būdu leidosi nedidelis, galbūt savadarbis lengvos konstrukcijos lėktuvas. Pilotas užsigavo, tačiau jo gyvybei pavojus negresia. Orlaivis apgadintas, tačiau nei sprogimo, nei gaisro per avarinį nusileidimą neįvyko.
Šeštadienį po pietų visos tarnybos suskubo į Stetiškes, Panevėžio pakraštį. Laukuose ties Pilėnų gatvės pabaiga buvo matyti lėktuvas nulūžusiu sparnu, pranešė 15min skaitytoja Renalda.
„Atvykus matėme kaip žmonės buvę šalia, iš lėktuvo jau vedė nukentėjusį greitosios link. Tiesa, greitosios atvažiavo dvi, galbūt buvo ir dar vienas nukentėjusysis, tačiau jo nematėme. Šalia (apie 800 m) yra Panevėžio aerodromas, susirinkę žmonės kalbėjo, jog lėktuvas leidosi į laukus avariniu nusileidimu. Nukentėjęs pasirodė esantis garbaus amžiaus, tačiau tikrai galima jį pavadinti laimės kūdikiu, juolab buvo geros nuotaikos ir greitosios medikams sakė, jog gulti į neštuvus jis nenori, nors paragintas labiau – sutiko“, – pasakojo liudininkė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriuje 15min sužinojo, kad pranešimas apie šią nelaimę gautas 15.26 val.
Gelbėtojų vertinimu, lėktuvas ne sudužo, o pakankamai sėkmingai nusileido avariniu būdu. Dažnai tokiais atvejais orlaiviai užsidega ar net sprogsta, tuo tarpu šiuo atveju nieko panašaus neatsitiko.
Pilotas pats išsiropštė iš apgadinto orlaivio ir, pirminiais duomenimis, jokių rimtesnių traumų nepatyrė. Avariją patyrė nedidelis, lengvos konstrukcijos dviejų variklių lėktuvas.
Vakarop akyli 15min skaitytojai iš nuotraukų identifikavo avariją patyrusį lėktuvą. Tai VK-9, dvimotoris aviakonstruktoriaus Vlado Kensgailos kūrinys.
Šio įvykio aplinkybių tyrimas tęsiamas.
15min primena, kad gegužės viduryje, taip pat šeštadienį, panašus sėkmingai pasibaigęs incidentas buvo užfiksuotas Trakų rajone, kuomet nepasiekęs nusileidimo tako nedidelę avariją patyrė ultralengvojo lėktuvo pilotas. Jis nesusižeidę, tik apgadino savojo orlaivio važiuoklę.Paskutinis taisė bato_usai; 2016.06.04, 22:14.
Komentuoti:
-
Reliatyvu, bet ne iki galo. Šiemet bus pervežta apie 4,5 mln. Dar 1,5 mln prieaugis per ateinančius 4 m. daugiau, nei realus.
Komentuoti:
-
Toks augimas išliktų tik tokiu atveju, jeigu bent jau panašiame lygyje ir toliau išsilaikytų kuro kainos...
Komentuoti:
-
Na iki atidavimo dar kokie 3-4 metai. Man neramu tik dėl vieno, kad siekiant optimizuoti oro uostų veiklą gali kristi, krypčių ir skrydžių skaičius, tuo pačiu ir keleivių. Bet iki 2020 Lietuvos oro uostai per metus turėtų pervežti apie 6 mln. keleivių, jei toks augimas išliks, kaip dabar.
Komentuoti:
-
Nemaciau iki siol nei vieno argumento del ko reikia oro uostus atiduoti koncesininkui, o tei leidzia manyti kad SM uzsiimineja ne tuo kuo reikia
Komentuoti:
Komentuoti: