Pasaulio laivybos naujienos

[Tylus]

Jūrininkams užtikrintas patikimas ryšys jūroje

Dėl prasto ryšio jūroje besiskundžiantiems jūrininkams specialistai rekomenduoja naudotis „Satcom Global Aura“. Jos duomenų srauto užtikrinimas yra pakankamai didelės apimties.

Prie jo galima jungtis per asmeninio ryšio Wi-Fi sistemas. Ji naudojasi palydoviniu ryšiu per VSAT sistemą. Todėl pakankamai geras ryšys yra ir plaukiant laivams atviroje jūroje.

„Satcom Global Aura“ jūroje leidžia naudotis ir internetiniu ryšiu per internetinio ryšio sistemą VoIP. Jo pagalba galima užeiti į socialinius tinklus „WhatsApp“, „Facebook“, „Skype“, „Twitter“ ir „Instagram“.

Sistema taip pat užtikrina vaizdo ryšį. Todėl jūrininkai laive laisvalaikiu per internetines sistemas galės peržiūrėti televizijos programas, filmus.

[Tylus]

Patvirtintas Kaliningrado keleivių terminalo projektas

Rusijos uostų statybos ekspertai patvirtino Kaliningrado srities Pionersko uosto keleivių ir kruizinių laivų terminalo statybos projektą.

Buvusio žvejybos uosto terminale bus įrengtos dvi keleivinių ir kruizinių laivų krantinės. Jis per metus priims 312 keleivinių-krovininių ir 110 kruizinių laivų su 225 tūkst. keleivių. Pradžioje per metus planuojama gabenti apie 80 tūkst. vienetų ro ro priemonių.

Netrukus planuojama skelbti terminalo statybos konkursą, kuriame ir paaiškės jo statybos kaina.

[Tylus]

DFDS įsigijo naują logistiką

Jūrų keltus, kurie plaukioja iš Klaipėdos uosto, valdanti Danijos kompanija DFDS įsigijo Švedijos ir Italijos bendrovės „Italcargo“ akcijas.

Jos apyvarta 2016 m. siekė apie 7 mln. eurų. Ši kompanija gabeno prekes tarp Švedijos ir Vakarų Europos šalių.

Netrukus sunkvežimių su „Italcargo“ prekiniais ženklais gali atsirasti ir į Klaipėdą plaukiojančiuose keltuose.

[Tylus]

Talino uostas parduos akcijas

Į biržą rengiamasi išleisti iki 49 proc. Talino uosto valdymo administracijos (Tallin Sadam) akcijų.

Taip neva bus sukurtos galimybės pinigus pelningai investuoti Estijos pensijų fondams. Talono uostas laikomas stipria valstybės verslo kompanija, nors pastaraisiais metais šio uosto krova drastiškai krito.

Planuojama, kad Talino uosto akcijos biržoje bus pradėtos pardavinėti nuo 2018 metų. Per 2017 metus vyks pasirengimas prekybai šiomis akcijomis.

[Tylus]

Tarp Estijos salų plaukios nauji keltai

Netrukus tarp Estijos salų pradės plaukioti Jungtinio Talino uosto administracijos bendrovės užsakymu Lenkijoje po didžiulių skandalų pastatytas keltas „Toll“.

Jis pakeis iki šiol naudotus Saremo laivų kompanijos užsakymu Klaipėdoje statytus keltus, kurių dalis jau plaukioja Vokietijoje Elbėje.

Šis keltų keitimas vyko skandalingai. Estijos teisėsaugos sistema buvo iškėlusi bylas dėl keltų statybos konkurso.

Pirmasis keltas, kuris pastatytas Lenkijos statykloje „Remontowa“ Gdanske, į Estiją atplaukė šių metų sausio 9 dieną. Šio mėnesio antroje pusėje jis turi pradėti plaukioti linijoje Virtsu-Kuivastu.

Lenkijoje dar statomas kitas tarp Estijos salų plaukiosiantis keltas „Piret“. Jo statybą planuojama baigti šių metų kovą.

Turkijoje dar statomas keltas „Tiju“, kuris taip pat bus baigtas kovą.

Pagal planą nuo 2016 metų spalio 1 dienos tarp Estijos salų turėjo plaukioti 4 nauji keltai. Planas nebuvo įvykdytas. Naujas keltas „Leiger“ tarp Roksukiulos ir Haltermos pradėjo plaukioti tik nuo 2016 m. gruodžio 22 dienos.

[Tylus]

2017-ieji konteinerių jubiliejų metai

2017 m. bus pažymimi du su konteinerių gabenimo jubiliejai.

1937 m. amerikietis Malkomas Mak Leinas pasiūlė krovinius gabenti „didelėse dėžėse“. Kiti idėjai nepritarė, bet jis rankų nenuleido. Kūrė pradžioje transportinį konteinerį, vėliau konteinerinę sistemą. Jo sukurti modeliai tapo revoliuciniais, pakeitę pasaulyje krovinių gabenimo būdą. Dabar apie 90 proc. krovinių pasaulyje yra gabenama konteineriais.

Bet M. Mak Leino laikais viskas buvo sudėtingiau. Prireikė 20 metų, kad pavyktų įtikinti, jog naudinga yra gabenti krovinius didelėse, pradžioje medinėse dėžėse.

1957 m. M. Mak Leino kompanijos „Sea-Land“ laivas „Gateway City“ pirmasis plaukė su kroviniu, kurį sudarė vien konteineriai.

[Tylus]

ES šalyse populiarėja antrieji laivų registrai

Vis daugiau ES šalių kurią antruosius laivų registrus.

Tai padeda išlaikyti laivus, kad jie nepereitų į patogių vėliavų šalių registrus. Antrieji ES šalių registrai iš esmės atitinka „patogių vėliavų šalių“ kategorijas.

Antruosiuose registruose jūrininkų priėmimo ir įdarbinimo sąlygos yra paprastesnės nei pirmuosiuose.

Tačiau atsiranda ir kita problema. Antruosius registrus kuriančios ES šalys vis dažniau sulaukia įtarių jūrinių profsąjungų veikėjų žvilgsnių. Manoma, kad prisidengiant antraisiais registrais vis labiau nepaisoma jūrininkų teisių.

Ne taip seniai nuskambėjo atvejis, kai dėl konkretaus laivo istorijos daug priekaištų sulaukė Portugalijos registras.

Iš ES šalių ne itin palankiai vertinamas ir Maltos laivų registras, kuris yra vienas didžiausių tarp ES šalių.

[Tylus]

Neįprastas vėjo jėgainių laivas

Įvairiose jūrose plečiant vėjo jėgainių parkus daugėja ir neįprastos konstrukcijos jiems statyti ar aptarnauti skirtų laivų.

Kompanija „Siemens Wind Power“ pristatė neįprastą 141 metro ilgio ir 20 metrų pločio laivą „Rotra Vente“. Jis skirtas gabenti „Siemens“ vėjo jėgainėms. Įrengta rampa, kuri specialiais bėgeliais su kroviniu išvažiuoja iš laivo arba įtempiama į jį į triumą. Pats triumas yra uždaromas teleskopinio tipo dangčiu. Laivo triumo viduje telpa devynios vėjo jėgainių bokštų sekcijos arba keturios vėjo jėgainių sparnuotės.

Kompanija jau stato antrąjį panašaus tipo laivą, kuris pavadintas „Rotra Mare“. Jį planuojama baigti statyti iki 2017 metų vidurio. Laivai dirbs vėjo jėgainėse, kurios statomos prie Vokietijos, Danijos ir Didžiosios Britanijos krantų Šiaurės ir Baltijos jūrose. Pagrindinė laivų pakkrovimo bazė bus Vokietijos Cuxhaveno uoste statomoje „Siemens“ krovinių bazėje.

[Tylus]

Geriausias DFDS plakatas gimė Lietuvoje

Gruodžio 16 d. Danijos kompanija DFDS, kurios padalinys yra ir Klaipėdoje, pažymėjo veiklos 150 metų jubiliejų.

Prieš tai vyko geriausio plakato apie šią kompaniją konkursas. Visos Europos dizaineriai pateikė apie 400 darbų. Juos vertino profesionalų kompanijos „Alliance Graphique Internationale“ atstovai iš Danijos, Suomijos ir Vokietijos.

Geriausio DFDS šventiniu kūriniu pripažintas „lietuviškas“ plakatas. Jį pateikė Živilė Čepulytė, kuri Vilniaus dailės akademijoje studijuoja dizainą.

Už geriausią darbą ji laimėjo 3500 eurų prizą.

„Per mūsų ilgą istoriją menininkai ne kartą plakatuose įamžino DFDS keltus, sunkvežimius, paslaugas ir kelionių paskirties vietas. Tie plakatai tapo mūsų bendro paveldo dalimi ir to meto, kai buvo sukurti, meninių stilių liudijimu. Norėdami pagerbti tuos plakatų kūrėjų darbus ir paminėti ilgą mūsų istoriją, mes nusprendėme atgaivinti plakatų meną ir paskelbėme tarptautinį DFDS jubiliejinio plakato konkursą. Mes jaučiamės nepaprastai pagerbti ir labai džiaugiamės sulaukę 400 nuostabių, kūrybiškų ir naujoviškų darbų iš visos Europos“, – kalbėjo DFDS generalinis direktorius Nielsas Smedegaardas.

[Tylus]

Daugėjo lietuviško tipo dujų terminalų

Pasaulyje daugėja mobilių dujų terminalų, vadinamųjų FSRU, koks yra Klaipėdoje.

Kompanija „Hoegh LNG“ susitarė su Ganos kompanija „Quantum Power Ghana Gas“ dėl FSRU įrenginio statybos ir jo eksploatavimo Ganoje. Nei statybos, nei eksploatavimo kaina neskelbiama.

Jis kaip ir Klaipėdoje priims 170 tūkst. kubinių metrų dujų. Įrenginio statybos sutartį ketinama pasirašyti 2017 m pradžioje.

Pasaulyje formuojasi tradicija, kad FSRU tipo suskystintųjų gamtinių dujų terminalus statosi skurdesnės šalys. Tuo tarpu turtingesnės statosi stacionarius SGD terminalus. Šie yra gerokai brangesni statyti, bet pigesni eksploatuoti.

Pavyzdžių galima ieškoti ir Baltijos jūros regione. Lietuva įsigijo FSRU tipo suskystintųjų dujų terminalą už kurio eksploatacija moka brangiai. Toks FSRU įrenginys, koks yra Klaipėdoje, kol kas vienintelis Baltijos jūros regione.

Tuo tarpu Lenkija Svinoustjės uoste pasistatė gerokai galingesni nei Lietuvos stacionarų dujų terminalą. Panašaus tipo stacionarų terminalą planuoja statyti ir Suomija.

[Tylus]

Prasidėjo laivybos kompanijų susiliejimas

Didžiausia pasaulyje konteinerių gabenimo operatorė danų kompanija „Maersk Line“ paskelbė susitarusi pirkti Vokietijos „Hamburg Sued“.

Pirkimą planuojama atlikti iki 2017 m. pabaigos. Procedūra bus ilga todėl, kad sandorį reikės derinti su Kinijos, Pietų Korėjos, Australijos, Brazilijos, JAV ir Europos Sąjungos konkurencijos tarnybomis.

„Hamburg Sued“ valdo 130 laivų, kurių bendra talpa 625 tūkst. TEU. Ji turi 5960 darbuotojų 250 biuruose įvairiose pasaulio vietose. „Hamburg Sued“ konteinerinio verslo apyvarta 2015 metais siekė 6,3 mlrd. JAV dolerių.

Įsigijusi „Hamburg Sued“ kompanija „Maersk Line“ savo dalį pasaulinėje konteinerių gabenimo rinkoje pagal laivų talpą padidins nuo 15,7 iki 18,6 proc. Jungtinis laivynas turės 741 laivą, kurios amžiaus vidurkis bus 8,7 metai.

[Tylus]

Pertvarkys Talino senąjį uostą

Talino uosto administracija paskelbė senojo Talino uosto (Vanasadam) pertvarkymo idėjos konkursą.

Idėją, kaip pertvarkyti senąją uosto dalį bus generuojama per 2017 metus. Talino mieste yra patvirtintas jo vystymo iki 2030 metų planas. Pagal jį naujai turi būti pertvarkyta ir Vanasadam dalis.

Projektai Talino senojo uosto dalyje Estijoje kelia didelį susidomėjimą. Čia yra vieni iš brangiausių Estijos nekilnojamojo turto sklypai.

[Tylus]

Žymūs pokyčiai Baltijos laivybos linijoje

Rusijos kompaniją „St.Peter Line“ įsigijęs italų keltų operatorius „Moby S.p.A“ iš esmės planuoja atnaujinti keltų liniją tarp Sankt Peterburgo, Helsinkio, Stokholmo ir Talino.

Jo nuo 2017 m. balandžio plaukios atnaujintas keltas „Princess Anastasia“. Nuo 2017 m. sausio prasidės jo 5 mln. eurų vertės remontas. Iš esmės bus pakeistas laivo interjeras.

Skelbiama, kad laive, kai jis pradės plaukioti linijoje, dirbs geriausi itališko maisto ruošėjai.

Buvęs kompanijos „St.Peter Line“ laivas „Princess Maria“ pakeitė pavadinimą ir tapo „Moby Dada“. Jis plaukios Viduržemio jūros linijoje tarp Nicos ir Bastijos ir bus orientuotas į Prancūzijos rinką.

[Tylus]

Dujinė žemsiurbė vis labiau populiarėja

Olandijos Kinderdeiko laivų statykloje nuleistas viena pirmųjų pasaulyje dujomis ir dyzeliniu kuru varoma žemsiurbė „Minerva“.

Šią 3,5 tūkst. kubinių metrų talpos žemsiurbę užsakė pastatyti kompanija „Deme“. Laivas bus baigtas statyti 2017 m. pavasarį.

Panašią dujomis ir dyzeliniu kuru varomą žemsiurbę tik gal kiek mažesnę yra deklaravusi norą įsigyti ir Klaipėdos uosto direkcija.

[Tylus]

Baltarusija tapo Jūrų organizacijos nare

Nors Baltarusija nėra prie jūros, ji, ratifikavusi Konvenciją apie Tarptautinę jūrų organizaciją (IMO) tapo 172-ąja jos nare.

Buvo kalbama, kad Baltarusija pagrindiniu savo uostu pasirinks Klaipėdą. Jame būtų registruoti su Baltarusijos vėliava plaukiojantys įsigyti laivai. Tačiau kol kas Baltarusija nėra paskelbusi apie kokio nors uosto pasirinkimą. Ji neturi ir jūrinių laivų. Baltarusijoje yra tik upiniai laivai.

Jau dabar Klaipėdos uostas yra svarbus Baltarusijos partneris. Jame veikia bendra Lietuvos ir Baltarusijos krovos bendrovė „Birių krovinių terminalas“.

Baltarusijos importo ir eksporto kroviniai keliauja ir per kitus uostus – Latvijos bei Ukrainos. Baltarusijos krovinius pastaruoju metu aktyviai vilioja Rusija, siūlydama juos krauti jos uostuose. Tačiau Baltarusija lieka ištikima uostams, kurie yra jau seniai pasirinkusi.

[Tylus]

Rusijoje atnaujinamas plaukiojantis švyturys

Rusijoje išliko vienintelis plaukiojantis švyturys „Irbinskij“, kurį 2010 metais įsigijo Kaliningrado jūrų muziejus.

1962 metais statytas plaukiojantis švyturys pradėtas kapitališkai remontuoti. Atnaujinamas jo surūdijęs korpusas. Kai kuriose vietose korpuso storis buvo likęs vos 0,1 milimetras.

Laikoma, kad tas švyturys yra ir paskutinysis pasaulyje statytas plaukiojantis švyturys. Šio laivo-švyturio ilgis 43 metrai, plotis 10 metrų, gramzda 4 metrai. Laivas su 375 AG varikliu savarankiškai galėjo plaukti iki 8,7 mazgų greičiu.

Pakrautas laivas su įgula be papildymo galėjo išgyventi iki 50 parų.

18 metrų aukščio plaukiojantį švyturį ilgą laiką naudojo Rusijos kariškiai. Jo įgulą sudarė net 19 karo jūrininkų, kuriems buvo skirta 13 kajučių. Giedrą dieną laivo signalas buvo matomas iki 12 jūrmylių, garsinis signalas buvo girdimas iki 4 jūrmylių.

Dar nenuspręsta, kur po remonto bus eksponuojamas plaukiojantis švyturys. Nors jį įsigijo Kaliningrado jūrų muziejus ir jis galėtų papildyti šio muziejaus senų laivų ekspoziciją, bet pasigirdo teiginių, kad laivas gali būti eksponuojamas Sankt Peterburge šalia ledlaužio „Krasin“. Taip jį neva pamatytų daugiau žmonių.

[Tylus]

Bankrotas privertė išparduoti konteinerius

Įvairiose pasaulio vietose per aukcionus išparduodami bankrutuojančios vienos didžiausių pasaulyje Kinijos laivybos kompanijos „Hanjin Shipping“ konteineriai.

Jų pardavimas aukcionuose sulaukė susidomėjimo. Konteineriai vidutiniškai parduodami per puse mažesne kaina nei jų vertė.

Konteinerių išpardavimas yra „Hanjin Shipping“ išsaugojimo plano vieta iš dalių. Kitų metų vasarį ketinama skelbti šios kompanijos finansinio pasveikimo planą.

[Tylus]

Pradėtas naudoti panardinamas laivas

Kompanija „Royal Boskalis“ pradėjo naudoti naujo tipo į vandenį panardinamą krovinį laivą „White Marlin“.

Šis 216 metrų ilgio krovininės klasės laivas patogus tuo, kad panašiai kaip dokai nuleidę į vandenį dalį savo denio gali pasiimti nuo vandens paviršiaus bet kokio tipo plaukiojantį krovinį.

Šis 70 tūkst. tonų vandentalpos laivas yra pačios naujausios konstrukcijos savo klasės laivas. „White Marlin“ aprūpintas penkiais dyzeliniais varikliais, kurių bendra galia iki 33,5 tūkst. arklio galių.

Jis gali paimti apie 50 tūkst. tonų svorio negabaritinį krovinį. Tai gali būti pilnai sumontuota naftos platforma ar vėjo jėgainė.

Šiuo metu pasaulyje yra apie 25 tokio tipo laivai.

[Tylus]

Ekspediciniai kruizai į ledynų laukus

Norvegijos kruizinės laivybos kompanija „Hurtigruten“ paskelbė užsakiusi pastatyti du ekspedicinius laivus, kurie priims po 600 keleivių.

Jie skirti ekspedicijoms į Arkties ir Antarkties vandenis. Laivai bus pavadinti Norvegijos keliautojų Roaldo Amundseno ir Fridtjofo Nanseno vardais.

Pasaulyje sparčiai daugėja žmonių, kurie yra pasirengę už palyginti nemažus pinigus pamatyti, kaip tirpsta ledynai, nyksta baltosios meškos.

Į ledyninius vandenis skirti plaukti laivai bus išskirtiniai. Jie turės sustiprintą korpusą, kad galėtų plaukioti tarp ledų. Dar vienas išskirtinumas bus jų dvigubo tipo varikliai – įprasti dyzeliniai ir elektriniai. Šie laivai, kaip skelbiama, bus pirmieji pasaulyje kruiziniai laivai, kurie naudos elektrinius variklius.

Laivuose bus įrengtos ir specialios apžvalgos aikštelės, kad turistai kuo geriau galėtų apžiūrėti praplaukiančius ledus, grožėtis šiaurės vaizdais.

[Tylus]

Dėmesys – distancinio valdymo laivams

Kompanija „Rolls-Royce“ ir Suomijos tyrimų centras VTT projektuos ir testuos naujos kartos distancinio valdymo krovininius laivus.

VTT yra sudėtingų skaitmeninių valdymo sistemų kūrėja, „Rolls-Royce“ pirmoji pasaulyje ėmėsi kurti distancinio valdymo laivus. Ji kartu su Norvegijos NFAS ((Norwegian Forum for Autonomous Ships) ir Suomijos DIMECC sukūrė autonominių laivų diegimo asociaciją.

Planuojama, kad nauji distancinio valdymo kroviniai laivai pasirodys apie 2020 metus.