Pasaulio laivybos naujienos

[andyour]

Helsinkio jūrų uostas („Helsingin Satama“) prognozuoja, kad Suomijos sostinė 2017 m. priims apie 12 mln. linijinių laivų keleivių, iš jų 9 mln. bus keltų, kursuojančių tarp Helsinkio ir Talino, keleiviai, rašo yle.fi. Kruzinių laivų keleiviai į šią statistiką neįeina.

Pamačius antraštę iškart pirma mintis - estai vyksta į darbą

[Lettered]

Helsinkio jūrų uoste – daugiausia keleivių pasaulyje

[Tylus]

Klaipėdos uostas vandenynų galiūnams – per mažas

Šiemet į pasaulio didžiausių konteinerinių laivų dešimtuką patekęs „OOCL Hong Kong“ pakėlė techninę galimybių kartelę ir viršijo ankstesnius šiemet vos po mėnesį išsilaikiusius konteinerių talpos rekordus.

Baltijos jūroje tokių jūrų milžinų matomi vos keli, o Klaipėdoje dar nesulaukta nė vieno, nes jie negalėtų įplaukti.

Danus ir japonus aplenkė kinai

Didžiausiais pasaulyje konteineriniais laivais galėjusios didžiuotis laivybos kompanijos danų „Maersk“, japonų „Mitsui“ (MOL) ir tarptautinė „Marine Stewardship Council“ (MSC) šiemet buvo aplenktos kinų „Orient Overseas Container Line“ (OOCl).

Pietų Korėjos laivų statykloje „Samsung Shipbuilding Heavy Industries“ gegužės 17 dieną nuleistas į vandenį laivas „OOCL Hong Kong“, kuriame gali tilpti 21 413 standartinių 20 pėdų jūrinių konteinerių (TEU), iškart išplaukė į pirmą kelionę iš Azijos į Europą. Klaipėda neišvengiamai privalės sekti lenkais – naują infrastruktūrą kurti jūroje.

Laivo maršrute po Hamburgo Šiaurės jūroje kol kas vienintelis Baltijos jūroje jį galintis priimti yra Gdansko uostas. Ta proga birželio 28 dieną giliavandeniame Gdansko terminale (DGT) vyko iškilmės. Jose dalyvavo Lenkijos vyriausybės nariai, uosto administracijos vadovai ir laivo savininkai.

„OOCL Hong Kong“ reisai į Gdanską nuo šiol bus nuolatiniai.

Naujausias konteinerinis laivas, pirmasis iš OOCL užsakytų statyti 6 daugiau kaip 21 tūkst. TEU talpos, pakoregavo jūrinės inžinerijos spartos supratimą. Vos prieš tris mėnesius tapęs laivu rekordininku „Madrid Maersk“, kuriame telpa 20 568 TEU, po mėnesio tapo antras.

„MOL Triumph“, taip pat į vandenį nuleistas šiais metais ir suprojektuotas gabenti iki 20 170 TEU, liko trečias. Esantys žemiau jo 7 MSC laivai, statyti 2016–2013 metais, priklauso „devyniolikos tūkstančių“ kategorijai.

Pirmosios sąrašo trijulės ilgis svyruoja vos vienu centimetru (399,87 m, 399 m, 400 m), plotis – vienodas (58,8 m), bet skiriasi konteinerių eilių skaičius. O „europietis“ „Madrid Maersk“ dar ir tuo, kad ateityje gali būti pritaikytas naudoti suskystintas dujas.

Įkandin šių didžiųjų laivų pasirodymo rinkoje žinią apie naujos „E Triple“ klasės 6 laivus, kurių talpa viršys 21 tūkst. TEU, paskelbė kinų kompanija COSCO, taip pat priklausanti Vandenyno aljansui kaip ir OOCL, tad varžybos tęsis tiek tarp laivybos kompanijų, galinčių pasiūlyti kuo pigesnę konteinerių transportavimo paslaugą, tiek tarp uostų, galinčių priimti tokius didelius laivus.

Klaipėdos uosto ligšiolinis rekordas – 2015 metais atplaukęs laivas „MSC Asya“, kurio ilgis – 336,68 m, plotis – 45,6 m, talpa – 9178 TEU.

[Tylus]

Geriausiai jūrų keltų kompanija

Atlikus apklausą Švedijoje, geriausia keleivius gabenančia kompanija pripažinta Baltijos jūros keltų kompanija „Viking Line“. Ji per metus aptarnauja apie 6,5 mln. keleivių.

Po „Viking Line“ antroje vietoje liko Švedijos greitųjų keleivinių geležinkelių operatorius „Arlanda Express“, Skandinavijos avialinijos (SAS) ir Norvegijos kelionių operatorius „Ving“.

Suomių laivybos koncernas „Viking Line“ įkurtas 1959 metais ir įregistruotas Alandų salose.

Kompanija, kurios būstinė yra Mariehamne, valdo 7 jūrų keltus. Jie kursuoja 5 maršrutuose Baltijoje. Kompanijoje dirba 2735 žmonės.

[Tylus]

Jūrų keltuose daugėja turistų iš Rusijos

Baltijos jūros keltų kompanijos tarsi sutartinai tvirtina, kad vasaros ir rudens keltų kruizuose gerokai daugiau vietų nei prieš metus užsakė turistai iš Rusijos.

Keltuose, kurie plaukioja tarp Švedijos, Estijos, Suomijos be šių šalių piliečių dominuoja turistai iš Rusijos, po to iš Vokietijos, Kinijos, JAV.

Jūrų keltuose pastebimai padaugėjo šeimyninių užsakymų, kai keltais keliauja tėvai su vaikais.

[Tylus]

Norvegijoje kursuos bepilotis laivas

Norvegija 2017 m. planuoja paleisti bepilotį elektrinį laivą „Yara Birkeland“.

Šis laivas per metus gabentų tiek krovinių, kiek jų keliais perveža 40 tūkst. sunkvežimių. Laivas kursuotų nuolatiniu maršrutų Pietų Norvegijoje tarp 3 uostų. Jo greitis būtų nuo 12 iki 15 mazgų. Laivas galėtų vienu metu gabenti apie 100 konteinerių.

Pradžioje jį valdytų žmonės, bet nuo 2020 laivas taptų visiškai autonominis.

Kadangi laivas pakeis sunkvežimius, kurie iki šiol gabeno tos klasės krovinius, norvegai paskaičiavo, kad dėl aplinkai saugaus laivo kasmet angliavandenilių išmetimas į aplinką sumažės 678 tonomis.

[Tylus]

Nauji keltai bus ir Baltijos jūroje

Danijos DFDS kompanijos užsakymu Vokietijos Flensburgo uoste baigiamas statyti 210 m ilgio ir 26 m pločio laivas „Gardenia Seaways“.

Jis plaukios su Lietuvos vėliava ir tikėtina vienoje iš Baltijos jūros linijų.

Pradėta ir dar vieno analogiško laivo statyba.

Taip pat DFDS iki 2019 m. Kinijoje planuoja pastatyti dar vieną didelį ro-ro laivą.

[Tylus]

Kinijos kroviniai intensyviau judės į Europą

Kinija paskelbė, kad 2020 m. tris kartus padidins prekybą su Europa gabenant krovinius geležinkeliais. Sąstatų tikisi ir Klaipėdos uostas. Neatsitiktinai Lietuvos susisiekimo ministras Rokas Masiulis lankėsi Kinijoje.

Geležinkelio maršrutai tarp Kinijos ir Europos atidaryti tik 2011 m. 2016 m. tarp Kinijos ir Europos kursavo 1,8 tūkst. sąstatų, 2020 m. jų planuojama per 5 tūkstančius.

Kinija taip pat planuoja didinti prekių importą iš Europos. Pastaraisiais metais žymiai padaugėjo iš Europos į Kiniją traukiniais gabenamų automobilių ir jų atsarginių dalių.

[Tylus]

Didžiausias laivas plauks ir į Baltiją

Pietų Korėjos „Samsung Heavy Industries“ statykloje užbaiginėjamas didžiausias pasaulyje konteinerinis laivas, kurio talpa bus 21413 TEU. Jis pavadintas „OOCL Hong Kong“.

Laivas plaukios linijoje iš Azijos į Europą, užsuks į Europos Roterdamo, Vilhelsmhafeno ir netgi Baltijos jūros Gdansko uostą.

„OOCL Hong Kong“ bus pirmasis laivas, kurios talpa viršys 20 tūkst. TEU. Iki šio didžiausi konteinervežiai yra 18 tūkst. TEU.

Kompanija OOCL jau vieną kartą buvo pastačiusi laivą rekordininką. 2003 metais ji pirmoji peržengė 8 tūkst. TEU ribą. Toks buvo laivas „OOCL Shenzhen“. Per 14 metų konteinerinių laivų statyba smarkiai išaugo ir pasiekė 2003 metais sunkiai įsivaizduojamas ribas.

[Tylus]

Baiminamasi kibernetinių atakų prieš laivus

Tarptautinė jūrų organizacija (IMO) surengė specialią konferenciją, kuri skirta galimoms kibernetinėms atakoms prieš laivus.

Dėmesys atkreiptas į tai, kad kibernetinės atakos prieš laivus grėstų ne tik žmonių saugumui, bet ir būtų patirti didžiuliai nuostoliai, nes laivai ir uostų įrenginiai yra brangūs.

Kibernetinės atakos yra laikomos tarsi naujo pasaulinio karo rezultatas. Laivybos kompanijoms bus teikiamos rekomendacijos, kaip tinkamai apsisaugoti nuo galimų kibernetinių atakų.

[Tylus]

Nykios prognozės Latvijos uostui

Ventspilio meras ir uosto valdybos pirmininkas Aivaras Lendsbergas kritikavo Latvijos Vyriausybę, kuri atsisakė įleisti į Ventspilio uostą dujų trasos „Šiaurės srautas-2“ (Nord Stream-2), kuri eis Baltijos dugnu iš Rusijos į Vokietiją statytojus.

Dėl to, anot A.Lendsbergo, krovinių srautas į Latviją nuo gegužio sumažės 40 proc. Tokius duomenis A.Lendsbergas pateikė remdamasis realiai nukritusiais geležinkelių pervežimų srautais iš Rusijos į Latviją. Ir jis tai sieja su Latvijos atsisakymu priimti Ventspilio uoste „Nord Stream-2“ dujų trasos statytojus.

„Nord Stream-2“ statytojai Ventspilio uosto „Noord Natie Ventspils terminals“ ir „Eurohome Latvija“ norėjo įrengti dujotiekio vamzdžių tiekimo aikšteles. „Nord Stream-2“ trasos statyba iš dalies yra politinio pobūdžio klausimas. Latvija paskelbė, kad atsisakymas dalyvauti „Nord Stream-2“ statyboje yra siejamas su Latvijos saugumu.

A.Lendsbergas tai vadino išsigalvojimu, nes palaikydama „Nord Stream2“ statybą Latvija palaikytų ES ir NATO šalies Vokietijos energetinį saugumą, nes „Nord Stream-2“ vamzdynu Baltijos jūros dugnu dujos iš Rusijos bus tiekiamos Vokietijai.

[Tylus]

Amžiaus byla Talino uoste

Talino uoste baigta tirti buvusių jo valdybos narių Aina Kaliurando ir Alano Kijlio byla, pradėta dar 2009 metais.

Ji teismą pasieks vasarą. Kaltinamosios bylos apimtis apie 80 tomų. Pagrindiniai bylos epizodas susijęs su viešaisiais pirkimais, korupciniais ryšiais ir keltų statyba Lenkijos ir Turkijos statyklose.

[Tylus]

Helsinkis taikosi į Talino ir kitus uostus

Estija ketina parduoti apie 30 proc. Talino jungtinio uosto akcijų. Dabar šį uostą 100 proc. valdo Estijos Vyriausybė.

Bendra Talino uosto vertė yra apie 500 mln. eurų.

Į akcijų dalį labiausiai pretenduotų Suomijos Helsinkio uostas. Šio uosto valdytojas Kimo Makis teigė, kad Talino ir Helsinkio uostai tarpusavyje tampriai susieti, nes juos jungia nuolatinės keltų linijos.

Anot K.Makio, Helsinkio uostui įsigijus dalį Talino uosto akcijų, jis būtų ne pirmasis jungtinis dviejų šalių uostas. Panaši situacija jau yra tarp Suomijos Vaasa ir Švedijos Umeo uostų.

Helsinkio uostas pastaruoju metu aktyviai dalyvauja kitų uostų akcijų pirkimo procese. Pernai Helsinkis įsigijo 60 proc. Suomijos Lovisa uosto akcijų, šiemet dar planuoja įsigyti Suomijos Kirkkonummi, kuris yra apie 30 kilometrų nuo Helsinkio, akcijas.

[Tylus]

Latvijos uostai – ant pakilimo bangos

Trys Latvijos jūrų uostai šiemet krovė 24,53 mln. tonų krovinių. Bendras jų augimas 10,5 proc. Šiemet Latvijos uostuose net 27 proc. išaugo masinių krovini ų krova.

Pagrindinis Latvijos uostų krovinys - rusiškos anglys. Jos siekė net 7,81 mln. tonų. Anglių krova Latvijos uostuose šiemet net 43,7 proc. didesnė nei pernai. Taip yra todėl, kad Rusija smarkiai padidino anglių eksportą.

Antroje vietoje Latvijos uostuose yra naftos produktai. Jų per 4 mėnesius krauta 7,52 mln. tonų. Tai 9,6 proc. mažiau nei pernai.

Bendrųjų krovinių krova Latvijos uostuose siekė 3,69 mln. tonų. Ji 7,2 proc. didesnė nei pernai. Apie 16 proc. augo konteinerių krova, 9,1 proc. daugiau nei pernai Latvijos uostuose priimta ir jūrų keltais gabenamų krovinių.

Mažieji Latvijos uostai šiemet krovė 572 tūkst. tonų - 15 proc. daugiau nei pernai. Pirmauja Skulte (289,9 tūkst. tonų, +29,5 proc. augimas), Mesrags (155,7 tūkst. tonų, 5,8 proc. kritimas) ir Salacgriva (101,8 tūkst. tonų, 15,9 proc. augimas).

Bendra Latvijos mažųjų uostų krova šiemet yra 15 proc. didesnė nei prieš metus.

[Tylus]

„Titaniko“ pojūčiai jo kopijoje Kinijoje

Kinijoje už 140 mln. JAV dolerių planuojama pastatyta tikslią žymaus „Titaniko“ laivo kopiją, kuri nuo 2019 metų taps traukos vieta turistams.

296 metrų ilgio ir 28,19 metrų pločio laivas prišvartuotas viename iš upės Daying Oi uostų Sičiuanio provincijoje.

Jame turistai pajus tuos pojūčius, kurie buvo tikrame „Titanike“, netgi jo susidūrimą su ledynu.

Jau paskelbta, kad pigiausia „Titaniko“ kopijos kajutė vienai nakčiai kainuos 435 JAV dolerius, o prašmatniausi apartamentai - net 14500 JAV dolerių. „Titaniko“ kopija pasiūlys keleiviams visas pramogas kokios buvo tikrajame laineryje - turkiškas pirtis, teniso kortus, šokių aikštelę ir kitką.

„Titaniko“ katastrofos atgaminimas sukėlė protestą tarpo tikrojo „Titaniko“ giminių, kurie nors jau praėjus šimtmečiui, vis dar prisimena artimiuosius, kurių jau nėra ir matę.

[Tylus]

DFDS pirkiniai – laivybos linijoms

Iš Klaipėdos uosto laivybą vykdanti Danijos DFDS kompanija planuoja įsigyti papildomą kiekį konteinerių ir puspriekabių kroviniams gabenti.

Jie bus naudojami visose linijose, taip pat ir Klaipėdos. Šiuo metu DFDS jau naudoja 4500 puspriekabių ir apie 3000 konteinerių jos aptarnaujamose 25 linijose.

[Tylus]

Intensyvėja laivyba tarp Talino ir Helsinkio

Vien laivybos kompanija „Viking Line“ kasdien tarp Talino ir Helsinkio nuo balandžio pradėjo vykdyti 12 reisų.

Pradėjo kursuoti naujas katamaranas “Viking FSTR“. Jis ima 820 keleivių ir 120 automobilių ir 80 km atstumą įveikia per 1,45 val.

Be šio laivo linijoje tarp Talino ir Helsinkio dar plaukioja „Viking Line“ laivai „Mariella“ ir „Gabriella“.

Šiemet Talino uostas planuoja aptarnauti net 10,5 mln. keleivių.

[Tylus]

Vandens kelias į Lenkiją aplenkiant Rusiją

Lenkijos Vyriausybė ir Seimas leido perkasti tarp Baltijsko ir Lenkijos esančią kopą ir įrengti tiesioginį 1,3 km ilgio ir 5 metrų gylio plaukimą iš Baltijos jūros į Aistmares, Lenkijoje vadinamas Vislinsko įlanka.

Statyba prasidės 2018 m ir kainuos apie 880 mln. zlotų (apie 210 mln. eurų).

Ji atvers tiesioginį laivybos kelią į Lenkijos Elblongo uostą.

Sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos Rusijoje. Jos žiniasklaidoje teigiama, kad šis sprendimas sukels rimtas ekologines pasekmes Aistmarėms, nes į jas plūstelės daugiau sūraus vandens.

Jis vadinamas „amžiaus statyba“. Pasigirdo vertinimų, kad tai daryti nėra naudinga ekonomiškai, nes iki šiol už vieno laivo praplaukimą per Rusijos Baltijsko uosto dalį į Lenkiją laivų savininkai mokėdavo vos 50-100 eurų.

[Tylus]

Rusijos vidaus vandenų senienos

Rusijos upių laivyno registre yra 24 tūkst. laivų. Jų vidutinis amžius 33 metai.

Keleivinių laivų vidutinis amžius dar didesnis – net 35 metai. Krovininių upinių laivų amžiaus vidurkis siekia 40,8-41 metus.

Dar senesni specialios paskirties laivai – debarkaderiai, plaukiojantys restoranai ir viešbučiai. Jų amžiaus vidurkis nuo 42 iki 47 metų.

Daugiau nei 80 proc. Rusijos vidaus laivų amžius viršija tarnybos laiką.

Nauji vidaus vandenų laivai Rusijoje statomi vangiai.

[Tylus]

Plečiasi „Independence“ tipo laivynas

SGD laivą „Independence“ Klaipėdoje valdanti norvegų kompanija „Hoegh LNG“ įsigijo dar vieną išdujinimo laivą saugyklą (FSRU).

170 tūkst. kub. metrų, 294 metrų ilgio ir 46 metrų pločio „Hoegh Giant“ nuo 2018 metų dirbs Ganoje pagal 20 metų sutartį.

Tai jau 10-asis „Hoegh LNG“ tokio tipo laivas. Jis pastatytas toje pat statykloje Pietų Korėjoje kaip ir „Independence“. Iš esmės tai yra to paties tipo laivas - dujų saugykla. Šiuo metu „Hoegh LNG“ užsakymu Pietų Korėjoje statomi dar trys tokio tipo FSRU laivai. Jų užbaigimo terminas 2019 metai.