Pasaulio laivybos naujienos

[Silber418]

Keli naujesni vaizdai su Stokholmo regione (prie Nynäshamn savivaldybės) statomu nauju krovinių uostu Norvik hamn

_F4I6043 by Stockholms Hamnar, on Flickr

_F4I5477 by Stockholms Hamnar, on Flickr

DSC_8607 by Stockholms Hamnar, on Flickr

[Silber418]

Skelbiama, jog naujajame Stokholmo konteinerių uoste Norviken veiklos pradžia numatoma šių metų gegužės mėnesiui. (Šaltinis)

Tuo tarpu, priešingoje, šiaurinėje, pusėje esančiame Kapellskär uoste ruošiamasi vykdyti plėtros darbus, siekiant aptarnauti didesnius laivus. (Šaltinis)

[lukass]

Kaip visad, aplinka kalta...

Rusijos baimės dėl Gdansko ir Klaipėdos uostų: kodėl merdi jūrinė industrija?

Be Lietuvos, Rusija surado ir kitą priežastį, kodėl jos jūrinė industrija Kaliningrado srityje merdi.

Kaltinimai aplinkiniams

Neseniai Rusijos žiniasklaidoje užkliuvo straipsnis, pavadintas „Lenkai ketina išstumti Rusiją iš Baltijos jūros“. Jame dėstoma, kad „Varšuva intensyviai vysto savo Baltijos jūros uostus, kai svarbiausias Rusijos Baltijos jūros forpostas tame regione – Kaliningrado uostas – pradėjo merdėti“.

Priežastis ta, kad Kaliningrado uosto krova per 2019 m. sumažėjo net 21,3 proc. Iš viso šis uostas krovė 11 mln. tonų. O šalia esančio Klaipėdos uosto krova siekė 46 mln. tonų, didžiausias Lenkijos Gdansko uostas krovė per 52 mln. tonų.

Anksčiau Rusija dėl Kaliningrado uosto bėdų kaltino Lietuvą, kad ši taikanti per didelius geležinkelio tarifus į Kaliningrado uostą riedantiems kroviniams.

Dabar vis dažniau kaltinimų lavina tenka ir Lenkijos uostams, taip pat Klaipėdai, kad šie nuviliojantys krovinius, kurie galėtų būti kraunami Kaliningrado srities uostuose.

Dėl Kaliningrado uosto bėdų kaltinama ir Baltarusija, kuri, užuot siuntusi trąšas į Kaliningrado uostą, krauna jas Klaipėdoje...

Skaityti daugiau: https://www.diena.lt/naujienos/klaip...ustrija-951414

Straipsnyje taip pat yra Gdansko išorinio uosto vizija:



Reikėtų ir Klaipėdai susiimti, jei ne išorinį, tai bent pietinį uostą greičiau vystyti.

[lukass]

Spauda: V.Putinas pritarė Jantarno giliavandenio uosto projektui Karaliaučiaus srityje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pritarė pasiūlymui parengti projektą, pagal kurį Karaliaučiaus srities Jantarno miestelyje, dar žinomame pavadinimu Palmininkai, būtų pastatytas giliavandenis uostas, pirmadienį rašo rusų dienraštis „Kommersant“...

Ypač patiko:

...Giliavandenio uosto statyba yra svarstoma nuo šio amžiaus pradžios...

[Romas]

Aistmarių kanalo klausimas pradėjo strigti Briuselyje.
Gali atsitikti taip kaip su Augustavo aplinkkeliu 2009 metais

2019.02.22
Greenpeace Polska interweniuje ws przekopu Mierzei Wiślanej
Greenpeace Polska pasiskundė į Briuselį dėl Aistmarių nerijos perkaso

https://www.watahandn.pl/greenpeace-...rzei-wislanej/

2019.03.01 ryte
PortalMorski.pl, DziennikBaltycki.pl
MGMiŻŚ: przedstawiciele KE potwierdzili konieczność budowy kanału przez Mierzeję Wiślaną
Lenkijos Jūrų ūkio ir vidaus vandenų ministerija: Europos komisija patvirtino kanalo per Aistmarių neriją statybą

https://dziennikbaltycki.pl/komisja-...ny/ar/13929812


https://www.portalmorski.pl/prawo-po...erzeje-wislana

2019.03.01 popiet
Źródło KE: Polska powinna wstrzymać się z pracami dot. Mierzei Wiślanej
Šlatinis Europos komisijoje: Lenkija turi sustabdyti darbus Aistmarių nerijoje

https://rmf24.pl/fakty/swiat/news-br...mi,nId,2856156

[Romas]

Prasideda kanalo iš Aistmarių į Baltijos jūrą epopėja.
Lenkijos pusė stebėtinai greit susitvarkė dokumentus ir jau vasarį pradėjo miško kirtimą, kad darbai b9ūtų baigti iki paukščių perėjimo sezono

2018.12.15 PortalMorski.pl
Ogłosiliśmy przetarg na budowę kanału przez Mierzeję Wiślaną
Paskelbtas konkursas kanalo kasimui per Aistmarių neriją

Investicija atsieis apie 800 mln. PLN, bus visškai finansuojama iš lenkijos valstybės biudžeto/ (...) Paga sprendinius laivybos kanalas per Aistmarių neriją bus 1,3 km ilgio ir 5 metrų gylio. Jis turi leisti į plaukti į Elbliongo (Elblingo) uostą jūrų laivams, kurių grimzlė iki 4 m, ilgis 100 m ir plotis 20 m

https://www.portalmorski.pl/zegluga/...erzeje-wislana

2019.01.23 TVP3 Olsztyn
RZGW Wody Polskie w Gdańsku wydał pozwolenie wodnoprawne na wykonanie kanału żeglugowego przez Mierzeję Wiślaną
Gdansko regioninė vidaus vandenų tarnyba davė sutikimą kasti nerijos kanalo projekto jūrinei daliai

https://olsztyn.tvp.pl/40977237/wyda...ie-moze-ruszyc

2019.02.06 GospodarkaMorska.pl
Wojewoda pomorski rozpatruje wniosek o zezwolenie na realizację przekopu Mierzei Wiślanej
Pamario vaivada nagrinėja dolumentus dėl leidimo perkasui per Aistmairų neriją

https://www.gospodarkamorska.pl/Port...-wislanej.html

2019.02.15 naTemat.pl
Wojewoda pomorski wydał pozwolenie na przekop Mierzei Wiślanej
Pamario vaivada išdavė leidimą perkasti Aistmarių neriją


2019.02.15 RMF.pl
Pamario vaivada išdavė leidimą perkasti Aistmarių neriją

Sprendimas yra suteiktas pagal [proejktą realizuojančios Gdynės jūrų uosto prašymą, turi visus būtinus leidimus, sutikimus ir nuomones
https://www.rmf24.pl/fakty/polska/ne...an,nId,2837908

[Lettered]

KURŠIŲ NERIJOS MIŠKAI: NUO ATSIRADIMO IKI XX a. PRADŽIOS. Algirdas Brukas, Viliūnė Naureckaitė http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/15-brukas.pdf


Klaipėdos kanalas sovietmečiu irgi buvo platinamas ir gilinamas, vadinasi irgi dirbtinis?

Toj pačioj vikipedijoj rašoma:

Taigi, ne dirbtinis.

Bet anksčiau jo nebuvo. Į Kuršių marias vien Nemunas kiek vandens suneša, tai jis į jūrą pro kažkur turi išbėgti. Bet kokiu atveju, nematau didelės problemos, jei atsiras antras kanalas. Suprasčiau, jei uždarą ežerą bandytų sujungti su jūra, tada būtų pakenkta ekosistemai, bet dabar aistmarės jau turi jungtį su jūra.

[Sula]

Taip, bet kur buvo sąsiauris prieš tai? Įtariu, kad arti tos vietos, kur dabar lenkai ruošiasi statyti kanalą. T.y. pati Aistmarių Nerija ankstyvaisiais viduramžiais ko gero buvo "atvirkštinė"?

[Briedis]

Gal yra daugiau info apie tai?

Sakykime, dabartinės Šarkuvos vietoje žmonės pagal archeologinius duomenis pradėjo kurtis pirmojo mūsų eros tūkstantmečio antroje pusėje. IX amžiuje čia jau buvo gyvenvietė su šiauriau jos prakastu siauriausioje nerijos vietoje kanalu nedideliems to meto prekybiniams laivams įplaukti į Kuršių marias. Kanalas iki jo užnešimo galėjo veikti maždaug iki XI amžiaus. XII ir XIII amžiuje, panaudojant prie kanalo buvusį pylimą ir suverčiant ant jo iškirstus medžius, įrenginys, matyt, naudotas kaip gynybinė užtvara.

KURŠIŲ NERIJOS MIŠKAI: NUO ATSIRADIMO IKI XX a. PRADŽIOS. Algirdas Brukas, Viliūnė Naureckaitė http://www.ziemgala.lt/saugykla/pdf/15-brukas.pdf

In the 1960s the gat was expanded and now it measures 400 metres (1,300 ft) in width and 12 metres (39 ft) in depth.

https://en.wikipedia.org/wiki/Strait...ite_note-dig-1

Klaipėdos kanalas sovietmečiu irgi buvo platinamas ir gilinamas, vadinasi irgi dirbtinis?

Toj pačioj vikipedijoj rašoma:

In 1497 a storm surge dug a new gat, then called the Neues [Pillauer] Tief or Pillauer Seetief (New [Pillau] Deep, Pillau Sea Deep), through the Vistula Spit. In 1510 another storm surge widened and deepened that gat to navigability. It measured 550 metres (1,800 ft) in length and 360 metres (1,180 ft) in width.

Taigi, ne dirbtinis.

[Lettered]

Ar tikrai dirbtinai?

Beje, Aistmarių nerijos gamta yra ne ką prastesnė nei Kuršių nerijos, bet, deja, smarkiai niokojama ir nesaugojama.

In the 1960s the gat was expanded and now it measures 400 metres (1,300 ft) in width and 12 metres (39 ft) in depth.

https://en.wikipedia.org/wiki/Strait...ite_note-dig-1

[Sula]

Gal yra daugiau info apie tai?

Dabaratinis kanalas (ties Piliava-Baltijsku) ne taip seniai padarytas, rodos Rytų Prūsijos laikais (XVI-XVII a.?), kad aplenkti Karūnos kontroliuojamą teritoriją.. Kaip tiksliai buvo anksčiau, tikrai būtų įdomu sužinoti.

[digital]

Teisybės dėlei, prieš dešimtį amžių ties Šarkuva (dab. Lesnoj) kanalas, jungiantis jūrą ir marias, buvo.

Gal yra daugiau info apie tai?

[Briedis]

Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...

Teisybės dėlei, prieš dešimtį amžių ties Šarkuva (dab. Lesnoj) kanalas, jungiantis jūrą ir marias, buvo.

Rusai tose mariose jau turi dirbtinai iškastą kanalą per Neriją, kuriuo plaukia laivai į Kaliningrado uostą, tai lenkai irgi nori antro kanalo savo pusėje.

Ar tikrai dirbtinai?

Beje, Aistmarių nerijos gamta yra ne ką prastesnė nei Kuršių nerijos, bet, deja, smarkiai niokojama ir nesaugojama.

[Lettered]

PAP 2018.10.16
Kaczyński apie Aistmarių neriją: šiose žemės turime pilną suverenumą
2018 m. spalio 16 d. pradėtos simbolinės Aistmarių nerijos kanalo statybos.

Lenkijos Teisės ir teisingumo (PiS) partijos lyderis Jarosław Kaczyński (Kačynskis), Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras Marek Gróbarczyk ir PiS kandidatas į Elbliongo merus Jerzy Wilk įkasė paskutinį simbolinš geodezijos stulpelš nuo Aistmarių pusės.

"Pagaliau šiose žemėse turėsime suverenumą. Aišku, kas nenorėjo su tuo sutikti" - pasakė J. Kaczyński

https://www.pap.pl/aktualnosci/news%...u-tygodni.html


Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...

Rusai tose mariose jau turi dirbtinai iškastą kanalą per Neriją, kuriuo plaukia laivai į Kaliningrado uostą, tai lenkai irgi nori antro kanalo savo pusėje.

[Romas]

PAP 2018.10.16
Kaczyński apie Aistmarių neriją: šiose žemės turime pilną suverenumą
2018 m. spalio 16 d. pradėtos simbolinės Aistmarių nerijos kanalo statybos.

Lenkijos Teisės ir teisingumo (PiS) partijos lyderis Jarosław Kaczyński (Kačynskis), Jūrų ūkio ir vidaus vandenų laivybos ministras Marek Gróbarczyk ir PiS kandidatas į Elbliongo merus Jerzy Wilk įkasė paskutinį simbolinš geodezijos stulpelš nuo Aistmarių pusės.

"Pagaliau šiose žemėse turėsime suverenumą. Aišku, kas nenorėjo su tuo sutikti" - pasakė J. Kaczyński

https://www.pap.pl/aktualnosci/news%...u-tygodni.html


Gerai, kad Kuršių marių rusiškoje pusėje nėra kokio nors jūrų uosto.
Įdomu, kaip mes reguotume, jei rusai sugalvotų prasikasti siauriausioje Kuršių Nerijos vietoje kanalą...

[Romas]

Aistmarių Nerijos perkasas

Wyborcza Trójmiasto 2016.02.25
Ekolodzy mówią "nie" dla przekopu Mierzei Wiślanej.
Ekologai sako "NE" perkrasui per Aistmarių neriją

Lenkijos ekologų klubas mano, kad kanalo per Aistmarių neriją statyba yra kenksminga ir kriepėsi į Europos komisiją, kad būtų neigiami įvertinta kanalo statyba.
Tuo tarpu [Lenkijos] vyriausybė mano, kad Euroopos komisijos prendimas bus teigiamas

http://trojmiasto.wyborcza.pl/trojmi...o-komisji.html

Pora kanalo vizualizacijų

RMF.pl 2016.04.07
Tak będzie wyglądał przekop Mierzei Wiślanej
Taip atrodys Aistmarių nerijos perkasas

https://www.rmf24.pl/fakty/polska/ne...ej,nId,2181488

Dziennik Elbląski 2018.05.16
Przekop przez Mierzeję Wiślaną. Projekt techniczny już gotowy
Jau parengta kanalo per Aistmarių neriją techninis projektas

http://dziennikelblaski.pl/513250,Pr...uz-gotowy.html

[Romas]

Lenkijos vyriausybė nutarė perkasti Aistmarių neriją dar 2006 m. lapkričio 10 d.

Pagrindinė priežastis - Piliavos (Baltijsko) sąsiaurio laivybos ribojomas
Apie laivybos problemas Vikipedijoje yra straipsnis tik lenkiškoje versijoje.
Cieśnina Piławska Piliavos (Baltijsko sąsiauris)
Trumpai - nuo 1945 m,. formaliai buvo galima laivams naudotis Aistmarėmis taikos metu. Prakštiškai dėl Kaliningrado militarizacijos iki 1991 m ten nebuvo jokios livybos. Sunkios derybos vyko iki 2009 metų. Buvo ribojimų plaukti trečiųjų šalių laivams. Prieš 15 dienų iki numatomo plaukimo pranešti apie plaukimą Kaliningrado uosto kapitonui ir pan.


Apie Elblingo / Elbliongo uosto istoriją ir perkaso variantus galima paskaityti straipsnyje
Wpływ wykonania przekopu mierzei wiślanej na rozwój i funkcjonowanie portu Elbląg
Aistmarių nerijos perkaso įtaka Elblingo uosto funkcionavimui

Vokiško Elblingo uosto 1936 m. krovinių apyvartas siekė apie 500 tūkst. t. krovinių
Elblingo uostas tarpukariu


Užblokuotame lenkiškame Elbliongo uoste 2007 m. perkrauta 3,5 tūkst. t. krovinių, po to ji augo - 2012 buvo 165,8 tūkst. t krovinių
Keleivių skaičius per 2006-2012 m. siekė 33-41 tūkst. keleivių.
https://www.czasopismologistyka.pl/a...2/5739-artykul

Perkasant Aistmarių neriją buvo nagrinėjami keturi kanalo variantai
Gazeta Wyborcza 2012.01.05
Przekop Mierzei Wiślanej realny. Cztery warianty [mapa]
Aistmarių perkasa yra realus. Keturi variantai (žemėlapis)

http://trojmiasto.wyborcza.pl/trojmi...ty__mapa_.html

Perkasų schemos iš Wpływ wykonania przekopu mierzei wiślanej na rozwój i funkcjonowanie portu Elbląg

https://www.czasopismologistyka.pl/a...2/5739-artykul


Vikipedijoje (deja, tik lenkų kalba) yra straipsnis apie perkasą, kur yra įdėti nerijos perkaso brėžiniai
Kanał żeglugowy na Mierzei Wiślanej / Aistmarių nerijos laivybos kanalas


Variantas II Nowy Świat

https://pl.wikipedia.org/wiki/Kana%C..._Wi%C5%9Blanej

[Romas]

Vandens kelias į Lenkiją aplenkiant Rusiją
Lenkijos Vyriausybė ir Seimas leido perkasti tarp Baltijsko ir Lenkijos esančią kopą ir įrengti tiesioginį 1,3 km ilgio ir 5 metrų gylio plaukimą iš Baltijos jūros į Aistmares, Lenkijoje vadinamas Vislinsko [VYSLOS] įlanka.

Statyba prasidės 2018 m ir kainuos apie 880 mln. zlotų (apie 210 mln. eurų).
Ji atvers tiesioginį laivybos kelią į Lenkijos Elblongo uostą.

Sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos Rusijoje. Jos žiniasklaidoje teigiama, kad šis sprendimas sukels rimtas ekologines pasekmes Aistmarėms, nes į jas plūstelės daugiau sūraus vandens.
Jis vadinamas „amžiaus statyba“. Pasigirdo vertinimų, kad tai daryti nėra naudinga ekonomiškai, nes iki šiol už vieno laivo praplaukimą per Rusijos Baltijsko uosto dalį į Lenkiją laivų savininkai mokėdavo vos 50-100 eurų.

Šis projektas po truputį juda nepaisant aplinkosaugininkų prieštaravimų Lenkijoje ir kitoose šalyse

Baltijos jūros pietrytinėje pakrantėje yra trys nerijos ir dvi su puse lagūnos:
1. Kuršių Nerija (rus. Kuršskaja kosa) atskiria, vok. Kurische Nehrung) atskiria nuo jūros Kuršių marias (vok. Kurisches Haff), kurių žiotys priklauso Lietuvai, o pietinė dalis (3/4 ploto ) - Rusijos Kaliningrado sričiai, kur vadinasi Kuršskij zaliv.
2. Aistmarių nerija (lenk. Mierzeja Wiślana, rus. Baltijskaja kosa, vok. Frische Nehrung) bei Sembos pusiasalio Piliavos Nerija atskiria nuo jūros Aistmares (lenk. Zalew Wiślany rus. Kaliningradskij zaliv, vok. Frisches Haff) .Pietinė marių dalis su Elbliongo (lenk. Elbląg, vok. Elbling) priklauso Lenkijai. Ten įteka ir dalis Vyslos vandens. Vyslos deltos atšakomis iki Aistmarių gali praplaukti maži laiveliai. Marių žiotys priklausos Rusijos Kaliningrado sričiai. Elbliongo uostas praktiškai yra užblokuotas, nes Rusijos dalyje yra Baltijsko (buv. Piliavos , vok. Pillau) Rusijos karinio laivyno bazė
3. Helio nerija (lenk. Mierzeja Helska, vok. Halbinsel Hela) iš dalies atskiria nuo jūros Gdansko įlanką (lenk. Zatoka Gdańska, vok. Danziger Bucht). Visa teritorija priklauso Lenkijai


Žemėlapio pagrindas iš www.mapy.cz

[Romas]

Šiek tiek pokyčių šioje aprimusioje /apmirusioje temoje.

- Į atskirą temą iškelti pranešimai apie nelaimingus atsitikimus laivyboje Nelaimingi atsitikimai ir incidentai vandens transporte
- Pranešimai apie Baltijos šalių konkurencinę kovą dėl dėl Rusijos ir Baltarusijos (taip pat Kazachijos, Kinijos) geležinkelio bei uostų krovinių perkelti / nukopijuoti į esančią temą kitoje skiltyje Baltijos šalių ir Rusijos konkurencija dėl krovinių srautų
- Iškelti keli pranešimai į esančią temą Panamos kanalas. Nikaragvos kanalas.
- perkelti keli pranešimai į Aviacijos naujienų ir Aviacijos nelaimingų atsitikimų temas.

- Keli šioje temoje esantys pranešimai yra apie uostus, kai yra dar labiau nejudanti tema. Jūrų uostai užsienio šalyse
Kol kas tie pranešimais leika šioje temoje. Anos temos dirbtinai gaivinti perkeliant pranešimus nėra reikalo.
Nebent dėl mažo aktyvumo uostų temą galima prijungti prie šios temos.


Pavėluota padėka nariams @Silber418 ir ypač @Tylus
Jiedu kažkiek bando paneigti lietuvių kaip sausumos gyventojų reputaciją.


Prašymas dėl citavimo ir šaltinių.
Deja, žurnalas "Jūra. Sea. Mоре" po kažkiek laiko panaikina tiesiogines nuorodas
Liekas tik pranešimas "Puslapis nerastas" ir nukreipimas į pradinį puslapį

http://jura.diena.lt/naujienos/uosta...tvijoje-507852

Iš žurnalo "Jūra" reikėtų talpinti ne tik straipsnio pavadinimą, bet ir išsamesnes citatas.

[Tylus]

„Brexit“ grąžins keleivius į uostus